1f1626c1-67bc-4eef-a166-e3ad93c52d0a · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-278-616/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13890-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.14.12.1; 2.1.3.1; 2.4.6.5.1 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 16 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Vidmanto Mylės ir Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaivai Vilkei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Misevičiui, nuteistajam E. Ž., gynėjai advokatei Sofijai Kručienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas E. Ž. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. Kaltinamajam E. Ž. paskirtos kardomosios priemonės: raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – paliktos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta jas panaikinti. Atmesti Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato praÅ¡ymai dėl 74,80 Eur ir 62,41 Eur iÅ¡laidų atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus nuspręsta:

1) plastikinį automobilio priekinį skydÄ , plastikinę priekinio skydo apdailos detalę, bagažinės dugno apdailÄ , salono ventiliatorių, 9 vnt. plastikinių automobilių salonų apdailos detalių, durų apdailos detalę Nr. 63142761 sunaikinti;

2) pavarų dėžę, vairo oro pagalvę, šoninė kairės pusės oro pagalvę, 2 vnt. valstybinių numerių ženklus (duomenys neskelbtini) konfiskuoti ir sunaikinti;

3) mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žIphone“ grÄ Å¾inti E. Ž.;

4) įgaliojimÄ , rausvos spalvos lapelį, 7 vnt. kompaktinių diskų palikti prie bylos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. E. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį už tai, kad įgijo žinomai nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ ir juo naudojosi, o bÅ«tent: laikotarpyje nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2020 m. balandžio 8 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, įgijo Å¡oninę, kairės pusės oro pagalvę, 237 eurų vertės, priklausančiÄ automobiliui „BMW X5“, kėbulo identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), produkcijos data 2018 m. kovo 5 d., kuris nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. ieÅ¡komas kaip pagrobtas Å vedijos Karalystėje, be to, laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2020 m. balandžio 8 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, įgijo vairo oro pagalvę, 222 eurų vertės ir pavarų dėžę, 1070 eurų vertės, priklausančius automobiliui „BMW X6 XDRIVE40D SC AUT ALLR LL“, kėbulo identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), produkcijos data 2017 m. birželio 28 d., kuris nuo 2020 m. kovo 4 d. ieÅ¡komas kaip pagrobtas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, žinodamas, kad Å¡ios automobilių dalys gautos nusikalstamu bÅ«du, ir organizavo Å¡ių detalių įmontavimÄ Ä¯ automobilį „BMW X5“, kėbulo identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo jis naudojosi iki 2020 m. balandžio 9 d., kol automobilį iÅ¡ jo paėmė Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai, taip pat, laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. birželio 3 d. jis įgijo plastikinę durų vidaus apdailos detalę, 60 eurų vertės, priklausančiÄ automobiliui „BMW X4“, kėbulo identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2020 m. kovo 2 d. ieÅ¡komas kaip pagrobtas Jungtinėje Karalystėje, žinodamas, kad Å¡is turtas yra gautas nusikalstamu bÅ«du, ir jÄ laikė garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du jis laikotarpyje nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2020 m. birželio 3 d.

įgijo 1 589 eurų vertės žinomai nusikalstamu bÅ«du gauto turto ir juo naudojosi. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Ž. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. liepos 25 d. nuosprendį kaip nepagrįstÄ ir priimti naujÄ nuosprendį – jį iÅ¡teisinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais. 2.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ dėl jo kaltės iÅ¡ esmės grindė dviem aplinkybėmis: tuo, kad apeliantas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu negalėjo konkrečiai nurodyti, iÅ¡ ko pirko ar kitaip gavo kaltinime minimas detales, ir jo kriminaline praeitimi.

Apelianto teigimu, byloje nėra nei vieno asmens (net ir įslaptinto liudytojo), kuris bÅ«tų paliudijęs, kad jis žinojo, jog kaltinime minimos detalės iki jų įsigijimo buvo gautos nusikalstamu bÅ«du, taip pat nėra jokių kriminalinės žvalgybos veiksmais užfiksuotų duomenų, susiraÅ¡inėjimo ar pokalbių, kitų objektyvių duomenų, kurie neginčijamai leistų prieiti Å¡iÄ iÅ¡vadÄ . Tai, kad jis žinojo, jog kaltinime minimos detalės iki jų įsigijimo buvo gautos nusikalstamu bÅ«du, paneigia aplinkybė, jog nei ant vienos iÅ¡ detalių nėra jokių jų identifikavimo numerių trynimo, slėpimo ar kitokio apsunkinimo identifikuoti jas žymių, jo aktyvus elgesys, norint padėti tyrimui, kai 2020 m. balandžio 9 d. buvo paimtas automobilis patikrinimui, jo ketinimas iki automobilio sulaikymo patikrinti automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat jo nuoseklÅ«s parodymai ir kitos aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino ir net nepaminėjo skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje. 2.2.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo taisykle, jog ne kaltinamasis privalo įrodyti savo nekaltumÄ , o prokuroras privalo įrodyti pateiktÄ kaltinimÄ ir įrodyti, jog apeliantas tikrai žinojo, kad įgijo ir panaudojo iÅ¡ pagrobtų automobilių iÅ¡imtas autodetales, tačiau byloje tokių įrodymų pateikta nebuvo. Apelianto vertinimu, tai yra pagrindas pripažinti, kad priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. 2.3. Teigia, kad 2019 m. pabaigoje jis padėjo savo broliui A.

Ž. iÅ¡sirinkti ir įsigyti kaltinamajame akte nurodytÄ automobilį „BMW X5“, kurio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo daužtas, jam reikėjo detalių. Kadangi tuo metu vykdė ir individualiÄ veiklÄ , susijusiÄ su naudotų automobilių remontais, pardavimu, naudotų autodetalių pirkimu-pardavimu, padėjo užsienyje gyvenančiam, tačiau verslÄ Lietuvoje turinčiam broliui tvarkyti minėtÄ automobilį Lietuvoje, pats asmeniÅ¡kai organizuodamas automobiliui reikalingÄ remontÄ ir detalių nupirkimÄ .

Suremontavus automobilį, dėl asmeninių priežasčių jo brolis nusprendė šį automobilį parduoti ir pardavimu pavedė rÅ«pintis apeliantui. Kai automobilis tapo važiuojančiu, tačiau dar buvo reikalingos įvairios patikros ir smulkÅ«s kosmetiniai darbai, automobiliu Lietuvoje naudojosi apeliantas. Teigia, kad automobilis nebuvo slepiamas, automobiliu važinėjosi po Å iaulius, net buvo radęs potencialius automobilio pirkėjus. Tačiau 2 mėnesių bėgyje, pavažinėjus su brolio automobiliu, Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai pareikalavo iÅ¡ jo pateikti Å¡io automobilio raktelius ir dokumentus bei tÄ pačiÄ dienÄ (2020 m. balandžio 9 d.) automobilį nuvairavo pas save į aikÅ¡telę ir sulaikė.

Pažymi, kad tuo metu jo niekas nesulaikė, jokių klausimų apie automobilio remontus, įsigytas detales, remonto vietas niekas iÅ¡ pareigÅ«nų neuždavė. Teigia, kad po kelių savaičių jis pats kreipėsi į ikiteisminį tyrimÄ kontroliuojantį prokurorÄ , tačiau tik praėjus beveik 2 mėnesiams po automobilio sulaikymo, 2022 m. birželio 3 d. jis buvo sulaikytas bei sekančiÄ dienÄ jam buvo siÅ«loma paaiÅ¡kinti, kÄ darė su Å¡iuo automobiliu, kur remontavo, iÅ¡ ko pirko dalis, nors dalys brolio automobiliui bei kitos dalys kitiems automobiliams ir perpardavimui buvo perkamos 2020 sausio, vasario ir kovo mėnesiais.

Akcentuoja, kad nuo pat pirmos savo apklausos stengėsi kuo tiksliau prisiminti aplinkybes, susijusius su brolio automobilyje įmontuotų greičių dėžės ir oro pagalvių įsigijimu. Pripažino, kad įgijo ir įmontavo kaltinamajame akte nurodytas detales (iÅ¡skyrus „BMW X4“ priklausančiÄ plastikinę vidaus apdailos detalę, nes pirminiame praneÅ¡ime apie įtarimÄ jos nebuvo) į jo broliui A. Ž. priklausantį automobilį „BMW X5“, kurio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) bei aiÅ¡kiai nurodė, jog įgydamas minėtas detales ir jas įmontuodamas į brolio automobilį, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jos yra gautos nusikalstamu bÅ«du, nes pirko detales per lietuviÅ¡kus internetinius skelbimus, ir niekas iÅ¡ pardavėjų jam neatskleidė, kad tos detalės yra gautos nusikalstamu bÅ«du. 2.4.

Nurodo, kad pirmosios apklausos metu pateikė praÅ¡ymÄ kuo greičiau apklausti jį pakartotinai, suteikiant jam galimybę parodyti asmenų, iÅ¡ kurių pirko įvairias detales, įskaitant ir kaltinime minėtas detales, telefonų numerius iÅ¡ jo paimtų mobilaus ryÅ¡io telefonų aparatų, tačiau minėta galimybė sudaryta nebuvo ir apelianto mobilaus ryÅ¡io telefonai paimti praėjus beveik 2 mėnesiams nuo jo pirmosios apklausos. Teigia, kad ikiteisminį tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai reikalavo pasakyti telefonų prisijungimų duomenis ir nesutiko telefonuose esančius duomenis apžiÅ«rėti bei fiksuoti apeliantui betarpiÅ¡kai tuo pačiu metu duodant parodymus, nors bÅ«damas įtariamuoju turėjo teisę bÅ«tent tokiu bÅ«du duoti parodymus, kad ikiteisminį tyrimÄ atlikusiems pareigÅ«nams bÅ«tų aiÅ¡kiau suprasti, kur ir kokia informacija, susijusi su tyrimu, yra patalpinta jo telefonuose.

Nurodo, kad pareigÅ«nams be jokių motyvų nesutinkant su jo pasiÅ«lytu bÅ«du atlikti telefonų apžiÅ«rÄ , įžvelgė piktnaudžiavimÄ pareigÅ«nų veiksmuose ir nebesinaudojo savo teise duoti parodymus 2020 m. liepos 13 d. apklausoje. Teigia, kad ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-13890-20 atlikę pareigÅ«nai taip tyčia sudarė kliÅ«tis apeliantui pateikti jį teisinančius duomenis bei greičiau užbaigti ikiteisminį tyrimÄ . Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad bÅ«tent apeliantas sutrukdė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams greičiau iÅ¡tirti jo telefonus, nenurodydamas jų prisijungimo kodų.

Pažymi, kad jei bÅ«tų norėjęs kÄ nors nuslėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, nebÅ«tų teismui pasakęs juodojo „Iphone 6“ prisijungimo kodų bei iÅ¡samiai papasakojęs apie minėtame telefone esančiÄ informacijÄ , susijusiÄ su įvairių detalių įsigijimu. 2.5. Teigia, kad 2022 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje parodė, jog nuo 2019 m. pabaigos iki 2020 m. balandžio 9 d. nuolat ieÅ¡kojo naudotų „BMW X3“ ir „BMW X5“ detalių, kadangi tuo metu remontavo dukros ir brolio automobilius (atitinkamai „BMW X3“ ir „BMW X5“, taip pastebėti, kad tam tikros vidaus apdailos detalės dėl „BMW X3“ tinka ir nuo „BMW X4“ modelio), kurias po susitarimo su jų pardavėjais įsigydavo jų realiai nematydamas ir pavesdamas pardavėjams Å¡ias detales perduoti vežėjams, kad jos bÅ«tų atgabentos į Å iaulių miestÄ arba tiesiai į vietas, kur remontuojami automobiliai (kaip ir buvo su „BMW X5“ oro pagalvėmis).

Be to, detalių įsigijimas ir jų pardavimas bei naudojimas remontuojamiems automobiliams yra jo individualios veiklos dalis. Taigi, naudotas detales jis įsigijo teisėtu bÅ«du – pagal iÅ¡ oficialiuose naudotų detalių pardavimo interneto portaluose besiskelbiančių pardavėjų. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo teigti, kad apelianto pasirinktas naudotų detalių įsigijimo bÅ«das rodo kokį nors jo žinojimÄ apie tai, jog nurodytos detalės yra gautos nusikalstamu bÅ«du. 2.6.

Pažymi, kad kaltinime nurodytų oro pagalvių net nematė, nes pirko internetu, jas vežėjas nuvežė tiesiai į KaunÄ elektrikui N. R., kuris apklaustas Å¡ioje byloje liudytoju patvirtino, jog apelianto užsakytas ir vežėjo atvežtas oro pagalves faktiÅ¡kai pirko pats, nes sumokėjo pinigus už jas ir nupirkęs iÅ¡ karto montavo, o apeliantas vėliau vėl per vežėjÄ jam grÄ Å¾ino pinigus už jau atlikus darbus, tai yra, sumontavus Å¡ias oro pagalves į A. Ž. automobilį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo ir liudytojo N. R. parodymus pripažino prieÅ¡taringais.

Teigia, kad jie abu tvirtino, jog oro pagalves užsakė apeliantas ir jas N. R. atvežė vežėjas, kuriam pinigus (kiek prisiminė – 200 eurų) už jas padavė N. R., kadangi apeliantas tiesiogiai su detalių pardavėju nebuvo atsiskaitęs. Abu tvirtino, kad apeliantas skolÄ už apmokėtas oro pagalves N. R. grÄ Å¾ino vėliau. Teigia, kad tuo metu, kai buvo tvarkomas brolio „BMW X5“, negalėjo iÅ¡vykti iÅ¡ Å iaulių ir su kituose miestuose esančiais autodetalių pardavėjais ar remonto paslaugų teikėjais atsiskaitymÄ tik grynais pinigais vykdė per vežėjus ir (ar) kitus pažįstamus asmenis (kaip ir N. R. atveju).

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , jog apelianto ir N. R. parodymai yra prieÅ¡taringi, grindė dar ir tuo, jog N. R. apeliantui nepateikė grynųjų pinigų priėmimo kvito, tačiau pažymi, kad jis N. R. pinigus grÄ Å¾ino per vežėjÄ . Nurodo, kad tiek vienas, tiek kitas patvirtino, jog skolos už vežėjui perduotus pinigus už oro pagalves nėra ir jokie civilinius teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenumato pareigos kaip nors raÅ¡tu įforminti skolos grÄ Å¾inimÄ grynais pinigais tarp fizinių asmenų, kai ta skola siekia tik 200 eurų.

Apelianto manymu, kadangi pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojo N. R. ir apelianto parodymus dalyje dėl oro pagalvių užsakymo, nupirkimo, perdavimo, atsiskaitymo padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie jų prieÅ¡taringumÄ , nesirėmė logine Å¡ių parodymų turiniu analize, atliko Å¡ių parodymų vertinimui nereikalingÄ ir kartu klaidingÄ tarp apelianto ir N. R. buvusių civilinių teisinių santykių analizę, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3 dalį, įpareigojančiÄ vertinti tik tuos duomenis, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, taip pat pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, įpareigojančiÄ atlikti iÅ¡samų ir neÅ¡aliÅ¡kÄ visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimÄ , o ne, tų kurios yra nereikÅ¡mingos bylai. 2.7.

Apelianto teigimu, pagal byloje esantį 2020 m. birželio 8 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ matyti, jog apelianto 2 nuomojamuose garažuose buvo rasta 5-6 tÅ«kstančius detalių, o iÅ¡ apelianto naudotų telefonų numerių iÅ¡klotinių matyti, kad jis per dienÄ turėdavo po keliasdeÅ¡imt kontaktų ir susiraÅ¡inėjo su deÅ¡imtimis autodetalių pardavėjų kiekvienÄ savaitę. Nurodo, kad Å¡ių duomenų gausa visiÅ¡kai pateisina jo negalėjimÄ tiksliai prisiminti, iÅ¡ ko jis pirko kaltinime minimas detales, ypač atsižvelgiant į tai, kad pirmÄ kartÄ apeliantas apie kaltinime minimas autodetales buvo paklaustas praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams nuo jų įsigijimo, o galimybė iÅ¡samiai papasakoti apie telefonuose esančius pardavėjus, iÅ¡ kurių minėtu laikotarpiu pirko daugybę įvairių detalių, jam buvo sudaryta tik teisme.

Todėl teigia, kad pirmosios instancijos teismas, reikalaudamas iÅ¡ apelianto tikslios informacijos apie asmenis, iÅ¡ kurių jis pirko kaltinime nurodytas autodetales, o jam to negalint tiksliai pasakyti, pripažįsta tai neginčijamu kaltės įrodymu, padarė ne tik esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, susijusius su įrodymų vertinimu, bet ir pažeidė humaniÅ¡kumo principÄ . 2.8. Atkreipia dėmesį, kad jo pateikti susiraÅ¡inėjimai iÅ¡ juodo „Iphone“ telefono yra daugiausia susiję su automobilio „BMW X5“ autodetalėmis, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo prieiti iÅ¡vadÄ , kad apelianto paaiÅ¡kinimai ir susiraÅ¡inėjimai yra beverčiai.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas galėjo pavesti prokurorui surasti asmenis ir apklausti apie susiraÅ¡inėjimo su apeliantu aplinkybes, kurių nustatymas, neabejotinai, bÅ«tų prisidėjęs prie iÅ¡samaus bylos nagrinėjimo, tačiau nei teismas, nei prokuroras tokios bÅ«tinybės ir galimybės nematė. 2.9. Pažymi, kad iÅ¡ tÅ«kstančio garaže rastų detalių tik viena detalė (kaltinime minimo „BMW X4“ plastikinė vidaus apdailos detalė) iki apeliantas jÄ Ä¯sigijo, buvo gauta nusikalstamu bÅ«du kitų asmenų.

Duomenų, kad visos kitos iki tol policijos pareigÅ«nų neieÅ¡kotos ir garaže rastos detalės bÅ«tų gautos nusikalstamu bÅ«du, nebuvo ir nėra. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo tikrinamas ne tik apelianto brolio automobilis, bet ir dukters automobilis „BMW X3“, kuris taip pat buvo po remonto, tačiau dukters automobilyje nebuvo rasta jokių neleistinų detalių. Taip pat nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d. praÅ¡ymu į bylÄ buvo pateikti duomenys iÅ¡ oficialiai prieinamos ir vieÅ¡os informacijos, kurie rodo, kad į dėvėtų detalių rinkÄ nuolat patenka dideli kiekiai nusikalstamu bÅ«du įgytų autodetalių. 2.10.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas gynybos 2021 m. birželio 17 d. atsakymas su papildomais duomenimis ir paaiÅ¡kinimais, iÅ¡ kurių matyti, kad tyrėja R. V. 2020 m. gruodžio 2 d. tarnybiniame praneÅ¡ime užrašė neteisingÄ informacijÄ apie apelianto nurodytais baltame „Iphone“ esančiais numeriais besinaudojančius asmenis, tai yra, jų vykdomÄ prekybÄ naudotomis autodetalėmis. Akcentuoja, kad mažai tikėtina, jog tyrėjai užduodant klausimus telefonu, asmuo bus linkęs bÅ«ti nuoÅ¡irdus ir pasakos, kad yra bendravęs su apeliantu ir pardavinėjęs „BMW“ detales.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ne tik 2020 m. gruodžio 2 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ , bet ir gynybos 2021 m. birželio 17 d. praÅ¡ymu pateiktus papildomus įrodymus, tačiau prieÅ¡ingai, teismas neanalizavo nei vieno gynybos pateikto įrodymo – nei atskirai, nei visumoje su kitais įrodymais, todėl pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . 2.11. Akcentuoja, kad iÅ¡ byloje esančių autodetalių fotonuotraukų (pateiktos su 2021 m. balandžio 15 d. praÅ¡ymu) matyti, jog visos detalės yra su jų identifikavimui tinkamais numeriais ir nėra jokių požymių, kad numeriai nutrinti arba kitaip užmaskuoti.

Apelianto teigimu, Å¡ios aplinkybės neleidžia manyti, kad jis turėjo žinoti, jog detalės yra gautos nusikalstamu bÅ«du. Pažymi ir tai, kad aktyviai dalyvavo procese, nieko neslėpė, teikė įrodymus, užklausas įvairioms valstybės institucijoms dėl to, ar prieÅ¡ perkant naudotÄ autodetalę, yra kokios nors galimybės nustatyti, ar pas pardavėjÄ esanti autodetalė atsidÅ«rė pas jį nusikalstamu keliu. Teigia, kad neturėjo ketinimų savo brolio ir savo dukters automobiliams naudoti nusikalstamu bÅ«du įgytas autodetales ir jokia valstybės įgaliota įstaiga (pridėtas Kriminalistinių tyrimų centro raÅ¡tas) nenurodė, kaip jis turėjo elgtis tam, kad neįsigytų nusikalstamu bÅ«dų gautų naudotų autodetalių. 2.12.

Pažymi, kad byloje nebuvo nustatyta, jog pardavėjai, pardavę apeliantui kaltinime nurodytas detales, jas įgijo nusikalstamu bÅ«du. Teigia, kad ieÅ¡komas automobilis savaime nereiÅ¡kia, kad jis yra laikomas pavogtu ar kitaip nusikalstamai pasisavintu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantui detales pardavę asmenys neabejotinai žinojo, kad parduodamos detalės yra iÅ¡ vogtų ar kitaip nusikalstamai pasisavintų automobilių. Be to, nepaneigta aplinkybė, kad minėtos detalės į Lietuvoje veikiančiÄ autodetalių civilinę apyvartÄ galėjo patekti kaip Å vedijoje, Vokietijoje, Jungtinėje karalystėje iÅ¡ civilinės apyvartos dėl vienokių ar kitokių priežasčių „nuraÅ¡ytos“ detalės arba kelissyk pardavinėjamos iÅ¡ vienų rankų į kitas.

Taip pat byloje nebuvo nustatyta, kad apeliantas galėjo turėti kokių nors ryšių su „BMW X5“, kurio identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), su „BMW X6“, kurio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „BMW X4“, kurio identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), galimai ar tariamai pagrobusiais asmenimis, jei šie automobiliai iš tikrųjų buvo pagrobti ir dėl to ieškomi. 2.13. Apeliantas akcentuoja, ankstesnių jo padarytų nusikalstamų veikų ir dabar inkriminuotos veikos aplinkybės nėra tapačios (ankstesniais nuosprendžiais yra nuteistas už veikas organizuotoje grupėje, disponuojant dideliais kiekiais autodetalių, kurių įsigijimo iš teisėtos civilinės apyvartos jis negalėjo pagrįsti).

Be to, grįžęs iÅ¡ suėmimo 2019 m. rugpjūčio mėnesį pradėjo dirbti, vėliau susirado ir antrÄ darbÄ , darbdavių charakterizuojamas teigiamai, iÅ¡sikraustė gyventi į Vilnių, kad galėtų padėti dukrai, studijuojančiai Vilniaus universiteto Medicinos fakultete ir tai yra akivaizdÅ«s teigiami pokyčiai, leidžiantys manyti, kad jis nebėra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Teigia, kad Å¡i aplinkybė buvo konstatuota ir Å iaulių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. apkaltinamajame nuosprendyje, kuriuo jam skirta gerokai Å¡velnesnė bausmė, nei prašė prokuroras. 2.14.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateikė 2022 m. balandžio 27 d. praÅ¡ymÄ prijungti gautÄ kvalifikuotų turto vertintojų biuro UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto paaiÅ¡kinimÄ , kaip turi bÅ«ti nustatoma autodetalių rinkos vertė, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Å¡iuo specialisto paaiÅ¡kinimu ir nurodė, jog veikai kvalifikuoti yra pakankama ankstesnė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡vada, duota ikiteisminio tyrimo metu, bei telefonu spėjimo bÅ«du internetinių parduotuvių „srotas24“ ir „(duomenys neskelbtini)“ konsultantų pasakyta „BMW X4“ vidaus plastikinės detalės vertė (net nemačius Å¡ios autodetales).

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas specialių žinių ir byloje nesant specialisto iÅ¡vados, parengtos pagal tinkamÄ vertinimo metodikÄ , nusprendė, kad kaltinime minimų detalių rinkos vertė bendrai paėmus yra 1589 eurai ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, konstatuodamas autodetalių rinkos vertę, nesant įrodymų apie jÄ . 2.15. Teigia, kad duomenys, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-15219-20, kurį atliko tyrėja R. D. nebuvo tiriama dėl automobilių „BMW X4“, „BMW X5“ ir „BMW X6“ bei jų dalių, patvirtina tik tÄ aplinkybę, kad minėtame tyrime nebuvo tiriama, kas nusikalstamu bÅ«du įgijo vėliau apelianto įgytÄ â€žBMW X4“ plastikinę vidaus apdailos detalę, tai yra, kas jÄ turėjo prieÅ¡ apeliantÄ ir Å¡ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados niekaip nepatvirtina jo žinojimo arba nežinojimo apie įsigytų detalių vertę. 2.16.

Apibendrina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, paremtas tik dalies byloje esančių įrodymų analize, o iÅ¡vadÄ dėl autodetalių vertės padarė apskritai be įrodymų, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas bei vienÄ iÅ¡ pagrindinių baudžiamosios teisės principų – in dubio pro reo. Apelianto teigimu, Å¡ie pažeidimai laikytini esminiais Baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimais, kurie sutrukdė teismui priimtÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį jo atžvilgiu.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras G. M. prašė nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistojo gynėja advokatė S. K. prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Nuteistojo E. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas 4. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo E. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo E. Ž. iÅ¡teisinamas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Ž. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. liepos 25 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su motyvais, kuriais yra grindžiamas E. Ž. apkaltinamasis nuosprendis, ir byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas.

6. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. Ž. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį už tai, kad įgijo užsienyje pagrobtų automobilių detales, žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu.

7. BK 189 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimÄ , naudojimÄ si arba realizavimÄ , kaltininkui žinant, kad Å¡is įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispozicijÄ turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra Å¡ių veikų alternatyvÅ«s objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Å ie objektyvieji požymiai aiÅ¡kiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iÅ¡ neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitÄ savanaudiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , naudojimusi tokiu turtu ar Å¡io turto realizavimu).

Be to, nustatant asmens kaltumÄ Ä¯rodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , ir nori taip veikti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-1/2011, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014).

8. Byloje neabejotinai nustatyta, jog kaltinime nurodytos automobilių detalės – Å¡oninė, kairės pusės oro pagalvė, vairo oro pagalvė, pavarų dėžė ir plastikinė durų vidaus apdailos detalė – yra gautos nusikalstamu bÅ«du. TÄ patvirtina Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2020 m. birželio 1 d., 2020 m. birželio 22 d. ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. lapkričio 10 d. iÅ¡vadose (1 t., b. l. 63–65, 74–76; 2 t., b. l. 131-133), iÅ¡raÅ¡uose iÅ¡ paieÅ¡komų transporto priemonių duomenų bazės (1 t., b. l. 78, 83; 2 t., b. l. 145, 146) ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryÅ¡ių valdybos raÅ¡tuose Nr. TR/3948/32/LT/20, Nr. TR/3949/32/LT/20 ir Nr. TR/5612/16/LT/20 (1 t., b. l. 82, 86; 2 t., b. l. 154) nurodytos aplinkybės, kad minėtos detalės priklauso automobiliams „BMW X5“, VIN (duomenys neskelbtini), „BMW X6 XDRIVE40D SC AUT ALLR LL“, VIN  (duomenys neskelbtini) ir „BMW X4“, VIN (duomenys neskelbtini), kurie yra ieÅ¡komi kaip pagrobti užsienio valstybėse.

Å oninė, kairės pusės oro pagalvė, vairo oro pagalvė ir pavarų dėžė rastos įmontuotos nuteistojo E. Ž. naudojamame automobilyje „BMW X5“, VIN: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24, 63–65, 74–76), o plastikinė durų vidaus apdailos detalė rasta nuteistojo E. Ž. naudojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 108, 112, 193–196). Abejonių nekelia ir nustatyta faktinė aplinkybė, kad Å¡ias detales įsigijo nuteistasis E. Ž.. Nors nusikalstamu bÅ«du gautų automobilio detalių įsigijimas iÅ¡ esmės atitinka BK 189 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡ytus objektyviuosius Å¡io nusikaltimo sudėties požymius, tačiau vien tik Å¡ių požymių nustatymas asmens veikoje iÅ¡ esmės nėra pakankamas pagrindas taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent subjektyvusis BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymis – kaltė – nagrinėjamu atveju E. Ž. veiksmuose yra nenustatytas.

9. Visų pirma pažymima, kad E. Ž. kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo iÅ¡ esmės grindžiama pareigÅ«nų disponuota informacija, kad jų turimais duomenimis, E. Ž. yra žinomas kaip asmuo, užsiimantis vogtų transporto priemonių įgijimu, jų perdarymu ir legalizavimu. Tai užfiksuota 2020 m. gegužės 19 d. tarnybiniame praneÅ¡ime (1 t., b. l. 24), kuriame nurodytos ikiteisminio tyrimo pradėjimo aplinkybės, Å¡iÄ aplinkybę teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytoju apklaustas tyrėjas D.

A. (7 t., b. l. 163–187). Minėtame tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad gavus duomenų, jog E. Ž. (duomenys neskelbtini), laiko vogtÄ â€žBMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)) ir nustačius, jog minėto automobilio numeriams buvo paskelbta paieÅ¡ka, Å¡is automobilis buvo paimtas tolimesniems tyrimams, kurių metu aplinkybė, jog automobilis yra pavogtas, nepasitvirtino, tačiau automobilyje rastos trys įmontuotos detalės, priklausančios užsienyje pagrobtiems automobiliams, o vėlesnės kratos E. Ž. naudojamame garaže metu rasta detalė, taip pat priklausanti užsienyje pagrobtam automobiliui.

Iš esmės šių duomenų pagrindu ikiteisminio tyrimo metu padaryta prielaida, kad E. Ž. autodetales įgijo iš asmenų, užsienyje pagrobusių kaltinime nurodytus automobilius, žinodamas įgyjamo turto kilmę. Tačiau šiai prielaidai pagrįsti, kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje nepakanka svarių įrodymų.

10. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu nustatyti momentÄ , ar E. Ž. suvokė, kad įsigytos automobilių detalės buvo gautos nusikalstamu bÅ«du. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, įvertinęs nuteistojo E. Ž. ankstesnį teistumÄ pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (dar vienas apkaltinamasis nuosprendis nėra įsiteisėjęs, 5 t., b. l. 180–185, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys), priėjo iÅ¡vadÄ , jog E. Ž. neabejotinai žinojo apie įgyjamų automobilių detalių gavimÄ nusikalstamu bÅ«du. TokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas taip pat pagrindė aplinkybe, jog nuteistasis E. Ž. negalėjo nurodyti, iÅ¡ ko konkrečiai įsigijo minėtas automobilių detales. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta, priimta atsietai vertinant tam tikrus byloje esančius duomenis nuo jų visumos.

11. E. Ž. savo kaltę dėl nagrinėjamo nusikaltimo padarymo neigė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Teigė, kad kaltinime nurodytas dvi oro pagalves, pavarų dėžę ir plastikinę durų vidaus apdailos detalę įsigijo iÅ¡ oficialiuose naudotų detalių pardavimo interneto portaluose besiskelbiančių pardavėjų, nežinodamas, kad minėtos detalės yra gautos nusikalstamu bÅ«du (6 t., b. l. 11–13, 60–62, 104–105; 7 t., b. l. 80–84; 8 t., b. l. 108–111). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertinti E. Ž. teiktus paaiÅ¡kinimus kaip melagingus, sÄ lygotus siekio iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, pakankamo pagrindo nėra.

PrieÅ¡ingai, nuteistasis E. Ž. nuosekliai ikiteisminio tyrimo bei pirmosios instancijos teisiamųjų posėdžių metu tvirtino, kad įgijo ir įmontavo kaltinime nurodytas detales (iÅ¡skyrus „BMW X4“ priklausančiÄ plastikinę vidaus apdailos detalę, nes pirminiame praneÅ¡ime apie įtarimÄ jos nebuvo) į jo broliui A. Ž. priklausantį automobilį „BMW X5“, kurio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), bei teigė, jog įgydamas minėtas detales ir jas įmontuodamas į brolio automobilį, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jos yra gautos nusikalstamu bÅ«du, kadangi detales įgijo per lietuviÅ¡kus internetinius skelbimus, ir niekas iÅ¡ pardavėjų jam neatskleidė, kad tos detalės yra gautos nusikalstamu bÅ«du.

Teigė, kad jo naudojamame garaže rastÄ plastikinę vidaus apdailos detalę taip pat įsigijo analogiÅ¡komis aplinkybėmis. Nuteistasis tvirtino, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu nuolat ieÅ¡kojo naudotų „BMW X3“ ir „BMW X5“ detalių, kadangi tuo metu remontavo dukros ir brolio automobilius, detales po susitarimo su jų pardavėjais dažniausiai įsigydavo jų realiai nematydamas ir pavesdamas pardavėjams Å¡ias detales perduoti vežėjams, kad jos bÅ«tų atgabentos į Å iaulių miestÄ arba tiesiai į vietas, kur buvo remontuojami automobiliai.

Liudytoju apklaustas nuteistojo brolis A. Ž. patvirtino, kad automobilio „BMW X5“, kurio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimu, pargabenimu ir remontavimu užsiėmė nuteistasis E. Ž. (3 t., b. l. 113, 117–118; 7 t., b. l. 59–62).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279/2014 pažymėta, kad kokiu bÅ«du gautas turtas kaltininkas gali suprasti iÅ¡ tam tikrų turto ypatumų, jo įgijimo sÄ lygų, konkrečių duomenų apie asmenį, kuris pasiÅ«lė tÄ turtÄ ir pan. Teigiama, kad kritiÅ¡kai turi bÅ«ti vertinami tokie asmenų parodymai, kai jie nurodo automobilius įsigiję turguje iÅ¡ asmenų, kurių nurodyti negali ir tai nepatvirtina jokie kiti duomenys. Tačiau iÅ¡ byloje esančių autodetalių nuotraukų (7 t., b. l. 31–35, 2 t., b. l. 112) ir specialistų iÅ¡vadose (1 t., b. l. 63–65, 74–76; 2 t., b. l. 131–133) nurodytų duomenų matyti, jog visos kaltinime nurodytos automobilių detalės yra su jų identifikavimui tinkamais numeriais ir nėra jokių požymių, kad Å¡ie numeriai bÅ«tų nutrinti arba kitaip užmaskuoti, taigi, detalės neturi jokių akivaizdžių nusikalstamu bÅ«tų įgyto turto požymių.

Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro raštas Nr. 140-S-1703(1.14E) taip pat patvirtina, kad atlikdami tyrimus Transporto skyriaus pareigūnai naudojasi įvairiais policijos ir transporto priemonių gamintojų registrais bei teikiama informacija, didžioji dalis paminėtų registrų ir informacijos yra nevieša bei sudaro tarnybinę paslaptį. Rašte nurodyta, kad internetinėmis paieškos svetainėmis ar programėlėmis nustatyti automobilio dalių priklausomybę yra neįmanoma (5 t., b. l. 81).

Minėtos aplinkybės patvirtina, kad fiziniam asmeniui savarankiÅ¡kai nustatyti, ar konkreti automobilio detalė priklauso užsienyje pagrobtam automobiliui, nėra galimybės, o nuteistasis E. Ž. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad nebuvo informuotas, jog iÅ¡ internetinių skelbimų perkamos automobilių detalės yra gautos nusikalstamu bÅ«du. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje Å¡iÄ E. Ž. gynybinę versijÄ neigė, tačiau, kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltė vis dėlto yra grindžiama tik prielaidomis, motyvuojant tuo, kad E. Ž. nepateikė konkrečių duomenų apie detalių pardavėjus, o versdamasis individualia veikla (5 t., b. l. 194), susijusia su naudotų automobilių remontais, pardavimu, naudotų autodetalių pirkimu-pardavimu, jis turėjo suvokti, kad įgyja nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ .

Visgi nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis iÅ¡ Å¡ių automobilių detalių ypatumų (yra su jų identifikavimui tinkamais numeriais) ar jų įgijimo aplinkybių (pirktos iÅ¡ internetinių skelbimų) turėjo suprasti, kad kaltinime nurodytos detalės yra gautos nusikalstamu bÅ«du. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, kad asmens kaltumÄ turi įrodinėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančios institucijos, todėl tai, kad asmuo nenurodo konkrečių jo nekaltumÄ galinčių patvirtinti duomenų (Å¡iuo atveju nuteistojo kaltė taip pat grindžiama aplinkybe, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nepateikė savo telefonų prisijungimo duomenų), nėra pagrindas iÅ¡vadai, kad toks elgesys rodo jo kaltumÄ .

Nagrinėjamu atveju, baudžiamosios bylos duomenys nepaneigia E. Ž. gynybinės pozicijos apie tai, kad jis galėjo nežinoti, jog automobilių detalės, kurias įgyja, buvo gautos nusikalstamu būdu.

13. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiÅ¡kai neanalizavo nuteistojo ir jo gynėjo byloje pateiktų duomenų. Nors kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, tačiau matyti, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nuteistasis aktyviai teikė įrodymus apie jo nuolat vykdomÄ autodetalių pirkimÄ iÅ¡ internetinių skelbimų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu gautų nuteistojo E. Ž. naudotų telefonų numerių iÅ¡klotinių (7 t., b. l. 131–132, CD diskas, esantis prie 2 tomo galinio bylos virÅ¡elio) matyti, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu nuteistasis per dienÄ susisiekdavo net su keliasdeÅ¡imt kontaktų, o nuteistojo pateikti duomenys patvirtina apie tuo metu jo vykdomÄ Ä¯vairių automobilių detalių paieÅ¡kÄ internetinėse svetainėse (1 t., b. l. 149–151, 4 t., b. l. 31–33) bei susiraÅ¡inėjimus su „BMW“ naudotų detalių pardavėjais (8 t., b. l. 148–159).

IÅ¡ 2020 m. birželio 8 d. tarnybinio praneÅ¡imo taip pat matyti, kad nuteistojo dvejuose nuomojamuose garažuose iÅ¡ viso buvo rasta apie 5-6 tÅ«kstančius detalių, iÅ¡ kurių tik dalis tyrimo metu buvo patikrinta (2 t., b. l. 108). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nuteistojo didelį disponuojamos informacijos apie aktualiu laikotarpiu perkamas detales kiekį, dėl kurio nuteistasis, nurodydamas aplinkybes dėl kaltinime nurodytų detalių įsigijimÄ iÅ¡ konkrečių kontaktų, galėjo sÄ Å¾iningai klysti, atsižvelgiant ir į tai, kad pirmoji apklausa ikiteisminio tyrimo metu buvo vykdoma praėjus beveik dviem mėnesiams (6 t., b. l. 11–13) po nuteistojo naudojamo automobilio „BMW X5“ paėmimo (1 t., b. l. 16–18).

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė 22 telefonų numerius, iš kurių jis galėjo pirkti minėtas automobilių detales (6 t., b. l. 60–62), tačiau iš 2020 m. gruodžio 2 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog didžioji dalis šių kontaktų tyrimo metu nebuvo patikrinta, motyvuojant tuo, kad E. Ž. telefonų numerių išklotinėse nėra duomenų, jog nuteistasis kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo susisiekęs su šiais kontaktais (2 t., b. l. 95–96).

Tačiau nuteistojo gynėjo pateikti duomenys (www.autoplius.lt skelbimų ištraukos, nuteistojo susirašinėjimai su minėtais kontaktais) patvirtina, kad nuteistasis dėl „BMW“ automobilių detalių įgijimo su asmenimis pagal skelbimuose nurodytus kontaktinius duomenis taip pat bendravo ir susirašinėdamas „Messenger“ programoje, ir tokie pokalbiai bei susirašinėjimai telefoninių pokalbių išklotinėse nėra fiksuojami. Todėl visi nuteistojo nurodyti kontaktai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patikrinti nepagrįstai.

Tokie nuteistojo pateikti duomenys nebuvo patikrinti ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat nustatyta, kad didžioji dalis nuteistojo nurodytų kontaktų užsiima internetine prekyba naudotomis europietiÅ¡komis „BMW“ automobilių detalėmis ir net keturi pateikti kontaktai tyrėjai melavo, nurodydami, kad minėtų autodetalių prekyba neužsiima – pateikti rasti Å¡ių kontaktų skelbimai internete (7 t., b. l. 86–132). Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tikrinta ir tai, ar nuteistojo nurodyti kontaktai prekiauja kitomis nusikalstamu bÅ«du gautomis detalėmis, kas neabejotinai turėtų reikÅ¡mės nustatant, ar nuteistasis, pirkdamas kaltinime nurodytas automobilių detales, galėjo bÅ«ti informuotas, jog įgyjamos automobilių detalės yra gautos nusikalstamu bÅ«du – veikė tiesiogine tyčia.

Aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu apklausus liudytojus R. D. (8 t., b. l. 1–5) ir E. P. (8 t., b. l. 71–73) nepasitvirtino nuteistojo versija, kad plastikinę durų vidaus apdailos detalę jis galėjo pirkti iš kitoje baudžiamojoje byloje liudytoju apklausto asmens (1 t., b. l. 189-190), pati savaime nepatvirtina, kad nuteistasis žinojo, jog kaltinime nurodytos detalės yra gautos nusikalstamu būdu, atsižvelgiant ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu apskritai nenustatyta, iš ko konkrečiai kaltinime minėtas detales nuteistasis įgijo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad iÅ¡ byloje esančių automobilio „BMW X5“, kurio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), nuotraukų matyti (3 t., b. l. 131–133), kad įgyjant minėtÄ automobilį, jo priekinė dalis buvo stipriai apgadinta. Liudytojas R. A. taip pat patvirtino, kad automobilis įgijimo metu buvo nevažiuojantis (3 t., b. l. 123–125), tačiau tik dalis detalių, rastų jau suremontuotame automobilyje, priklausė užsienyje pagrobtiems automobiliams.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi nesiėmė visų galimų veiksmų, siekiant patikrinti nuteistojo E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodytų faktinių aplinkybių dėl asmenų, iÅ¡ kurių jis galėjo įgyti kaltinime nurodytas automobilių detales, todėl nepagrįstai, neiÅ¡tyręs visų esminių bylos aplinkybių, priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ teismo posėdyje, gali atlikti įrodymų tyrimÄ (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuo to laiko, kai nuteistasis tyrimo metu pateikė konkrečius duomenis apie asmenis, iÅ¡ kurių galėjo pirkti kaltinime nurodytas automobilių detales, iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, praėjo ilgesnis nei dvejų metų laikotarpis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia papildomo įrodymų tyrimo nebeatlikti, kadangi tikimybė, jog praėjus tokiam ilgam laikotarpiui, asmenys galėtų prisiminti ir pateikti duomenų, reikÅ¡mingų nustatant nuteistojo kaltės formÄ Ä¯gyjant nusikalstamu bÅ«du gautas automobilių detalės, yra neproporcingai maža.

Todėl šiuo atveju visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.

15. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo E. Ž. ir liudytojo N. R. parodymus vertino kaip prieÅ¡taringus, kadangi esminėse aplinkybėse jų parodymai nesiskiria – abu tvirtino, jog kaltinime nurodytas oro pagalves užsakė nuteistasis ir jas N. R. atvežė ne E. Ž., o nepažįstamas asmuo (vežėjas), su kuriuo už Å¡ias detales atsiskaitė N. R., paduodamas jam 200 eurų. Taip pat abu tvirtino, kad nuteistasis skolÄ už apmokėtas oro pagalves N. R. grÄ Å¾ino vėliau ir liudytojas N. R. teismui pateikė Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimÄ , pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad 2020 m. kovo 13 d. su juo buvo atsiskaityta (gautos pajamos – 500 eurų) (7 t., b. l. 67).

Liudytojas N. R. taip pat patvirtino, kad kaltinime nurodytas dvi oro pagalves į automobilį „BMW X5“, kurio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), įmontavo jis (7 t., b. l. 59–62). Taigi, tiek iÅ¡ nuteistojo E. Ž., tiek iÅ¡ liudytojo N. R. parodymų matyti, kad nuteistasis, įgydamas Å¡ias automobilių detales (dvi oro pagalves), galėjo jų iÅ¡ viso nematyti. Be to, nuteistasis pateikė duomenis, patvirtinančius, kad automobilių detales dažniausiai jis pirkdavo per vežėjus (7 t., b. l. 86–132), o aplinkybė, jog už detales buvo atsiskaitoma grynaisiais, įvertinus įgytų detalių vertę (1 t., b. l. 97; 2 t., b. l. 152), nėra pakankama iÅ¡vadai, kad nuteistasis suvokė įgyjamų detalių nusikalstamÄ kilmę, kadangi automobilis buvo remontuojamas ne klientui, o broliui.

Kaip jau minėta, nei ant vienos iÅ¡ kaltinime nurodytų detalių nėra jokių jų identifikavimo numerių trynimo, slėpimo ar kitokio apsunkinimo identifikuoti jas žymių, kas sustiprina manymÄ , kad E. Ž., įsigydamas automobilių detales, pagrįstai tikėjo, jog jas įsigyja legaliai, taigi neturėjo ir pagrindo manyti, kad Å¡ie daiktai galimai buvo pavogti. Pažymima, jog pirmosios instancijos teismas atmetė E. Ž. parodymus bei teiktus duomenis, tokį sprendimÄ iÅ¡ esmės argumentuodamas iÅ¡imtinai E. Ž. praeities teistumu.

Tačiau nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog aplinkybė, kad E. Ž. yra anksčiau teistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, sudaro pakankamÄ pagrindÄ teigti, kad jis žinojo, jog įsigyjamos automobilių detalės yra gautos nusikalstamu bÅ«du – veikė tiesiogine tyčia, kadangi tokių teiginių nepagrindžia jokia kita bylos medžiaga. Be kita ko, pirmos instancijos teismas, tokiu bÅ«du (ankstesniu teistumu) argumentuodamas nuteistojo kaltę, iÅ¡ esmės pažeidė nuteistojo nekaltumo prezumpcijÄ ir tokių frazių nuosprendyje neturėtų bÅ«ti.

Byloje taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad E. Ž. pažinojo su šiomis automobilių vagystėmis susijusius asmenis, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad E. Ž. suprato, kad minėtos automobilių detalės yra iš užsienio valstybėse pagrobtų automobilių, laikytini nepatvirtintomis prielaidomis, kuriomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.

16. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas iÅ¡samiai patikrinus visus byloje esančius reikÅ¡mingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, paÅ¡alinus prieÅ¡taravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję, iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados ir turi bÅ«ti paneigti kaltinimui prieÅ¡taraujantys duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-603/2011). Apygardos teismas, vertindamas Å¡io baudžiamosios bylos medžiagÄ , mano kad paminėtų įrodymų vertinimo taisyklių Å¡iuo atveju nebuvo laikytasi.

17. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). IÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Å is principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012 ir kt.). Todėl pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms.

18. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nekaltumo prezumpcijos principas yra ne tik asmens nekaltumo prezumpcija viso proceso metu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, bet ir aukštų kokybinių reikalavimų įtvirtinimas įrodymams, kuriais turi būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-606-697/2015). Jau iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį įrodymais, kurių įrodomojo turinio patikimumas kelia abejonių. Toks draudimas yra įtvirtintas ir tarptautinėje baudžiamojoje jurisprudencijoje.

19. Kolegijos vertinimu, visų šios nusikalstamos veikos aplinkybių vertinimo kontekste svarbu ir tai, kad kaltinime nurodytos pagrobtų automobilių detalės priklauso trims skirtingiems automobiliams („BMW X5“, „BMW X6 XDRIVE40D SC AUT ALLR LL“, „BMW X4“), paieškomiems skirtingose užsienio valstybėse (Švedijos Karalystėje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Jungtinėje Karalystėje), pagrobtiems skirtingu laikotarpiu (2018-2020 m.). Tyrimo metu taip pat negauta jokių objektyvių duomenų, kad nuteistasis E. Ž. minėtų nusikalstamu būdų įgytas detalės įsigijo tiesiogiai iš asmenų, užsienyje pagrobusių šiuos automobilius ar žinančių, kad automobilių detalės yra gautos nusikalstamu būdu.

Nors vienas iÅ¡ kaltinimo argumentų, įrodinėjant E. Ž. inkriminuotÄ nusikaltimÄ yra tai, kad nuteistasis nenurodė, iÅ¡ ko konkrečiai jis pirko minėtas detales, bei tai, kad jis jau yra teistas pagal BK 189 straipsnį, tačiau Å¡ie argumentai patys savaime neįrodo E. Ž. kaltės dėl inkriminuoto nusikaltimo ir jo gynybinės versijos byloje nepaneigia. Kaip minėta, asmens kaltė turi bÅ«ti pagrįsta nuosekliais neprieÅ¡taringais įrodymais, kurie paneigtų kaltinimui prieÅ¡taraujančius duomenis.

Å iuo atveju tokios kategoriÅ¡kos iÅ¡vados daryti negalima. Nagrinėjamoje byloje visas nusikalstamos veikos mechanizmas nėra iÅ¡samiai atskleistas, nors ikiteisminis tyrimas vyko pakankamai ilgai, tačiau jo metu nebuvo panaudoti jokie slapti veiksmai (sekimas, pasiklausymas) ir iÅ¡ esmės daugiausia dėmesio skirta nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms nustatyti. Kaip jau minėta, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados apkaltinamajame nuosprendyje turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įrodytas. Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, neužtenka kaltę grįsti tik prielaidomis.

20. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtÄ teisinį reguliavimÄ , teismų praktikÄ , bei Å¡ioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų, patikimų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad E. Ž. automobilių detales įgijo žinodamas, jog jos yra gautos nusikalstamu bÅ«du, tai yra, veikė tiesiogine tyčia. Jo kaltė nėra įrodyta, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriame esančios iÅ¡vados iÅ¡ esmės nėra pakankamai argumentuotos ar pagrįstos.

Nuosprendis nelaikytinas teisėtu ar pagrįstu, todėl yra naikintinas ir E. Ž. atžvilgiu priimamas naujas – iÅ¡teisinamasis – nuosprendis, sprendžiant, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl iÅ¡laidų už suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo 21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. spalio 18 d. pažymÄ Nr. ATP-2022-25171, kurioje praÅ¡oma priteisti valstybei iÅ¡ E. Ž. 270 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjos advokatės S. K. nuteistajam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (9 t., b. l. 29).

22. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė E. Ž. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). BPK 105 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos tik iš kaltu pripažinto asmens, ir į tai, kad nagrinėjamu atveju E. Ž.

Å¡iuo nuosprendžiu iÅ¡teisintinas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas yra negalimas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus praÅ¡ymas priteisti valstybei iÅ¡ E. Ž. teisinės pagalbos iÅ¡laidas už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme netenkinamas. Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. liepos 25 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: E. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. E. Ž. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti. Atmesti Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato praÅ¡ymus dėl 74,80 Eur ir 62,41 Eur iÅ¡laidų atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) plastikinį automobilio priekinį skydÄ , plastikinę priekinio skydo apdailos detalę, bagažinės dugno apdailÄ , salono ventiliatorių, 9 vnt. plastikinių automobilių salonų apdailos detalių, durų apdailos detalę Nr. 63142761 sunaikinti;

2) pavarų dėžę, vairo oro pagalvę, šoninė kairės pusės oro pagalvę, 2 vnt. valstybinių numerių ženklus (duomenys neskelbtini) konfiskuoti ir sunaikinti;

3) mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žIphone“ grÄ Å¾inti E. Ž.;

4) įgaliojimÄ , rausvos spalvos lapelį, 7 vnt. kompaktinių diskų palikti prie bylos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl patirtų 270 Eur iÅ¡laidų teikiant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ priteisimo iÅ¡ E. Ž. netenkinti. Teisėjai Nijolė Matuzevičienė Vidmantas Mylė Ernesta Montvidienė