1f15f2f2-734f-4783-8486-2d4f04f4e662 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                                     Administracinė byla Nr. I-6308-811/2016                                                                                                                     Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00939-2016-8                                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 1.16.8., 3.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 29 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, dalyvaujant pareiškėjui V.

J., atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei J. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. J. skundÄ atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas V. J. kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) darbo užmokesčio nepriemokÄ â€“ 684,42 Eur už 2015 m. sausio mėn. – 2015 m. gruodžio mėn. laikotarpiu dirbtÄ virÅ¡valandinį darbÄ (b. l. 1-6).

             PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad atsakovas, netinkamai taikydamas ir aiÅ¡kindamas teisės aktus, reglamentuojančius darbo laikÄ , netinkamai atliko darbo laiko apskaitÄ , t. y. neapskaitė virÅ¡valandinio darbo ir atitinkamai neapmokėjo pareiÅ¡kėjui už atliktÄ virÅ¡valandinį darbÄ . Pažymėjo, jog tuo buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į teisingÄ apmokėjimÄ už atliktÄ darbÄ . Nurodė, jog ginčas keliamas dėl Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 29 str. 3 d. nuostatos dalyje, kurioje nurodyta, kad „pareigÅ«nų darbas, kiekvienÄ savaitę (7 dienų laikotarpį) nevirÅ¡ijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas virÅ¡valandiniu“.

PareiÅ¡kėjo nuomone, 7 dienų laikotarpis, atsižvelgiant į tai, kad nustatytos funkcijos vykdomos nepertraukiamai ir yra nustatytos darbo pamainos, nebÅ«tinai turi sutapti su savaitės dienomis pirmadieniu-sekmadieniu, prieÅ¡ingai, nei teigia atsakovas, kuris darbo laiko apskaitÄ vykdo 7 dienų laikotarpį visada tapatindamas su savaitės dienomis pirmadieniu-sekmadieniu ir taip neatsižvelgdamas į savaitės nepertraukiamo poilsio laikÄ . PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su atsakovo skaičiavimu, savo iÅ¡vadas grindžia tuo, kad, atsižvelgiant į tai, jog Statuto VI skirsnis „Darbo laikas ir atostogos“ nereglamentuoja poilsio laiko, iÅ¡skyrus atostogas, todėl turėtų bÅ«ti taikomas Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas poilsio laiko reglamentavimas.

Å io įstatymo nuostatos poilsio laiko taip pat nereglamentuoja, todėl turėtų bÅ«ti vadovaujamasi Darbo kodekse įtvirtintu teisiniu reglamentavimu. PareiÅ¡kėjas teigia, kad sisteminė Darbo kodekso 160 str. 1 d., 161 str. 3, 5 d., 2003-09-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1150 patvirtinto Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigÅ«nų, dirbančių pamainomis, pareigybių sÄ raÅ¡o ir Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigÅ«nų, dirbančių pamainomis darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumų (toliau – ir Laiko apskaitos ypatumai) 6, 8 p. nuostatų analizė bei Darbo kodekso komentaro iÅ¡aiÅ¡kinimai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 7 dienų laikotarpis, esant nepertraukiamam funkcijų vykdymui, turėtų bÅ«ti tapatinamas su savaitės nepertraukiamu poilsiu, o ne su savaitės dienomis pirmadieniu-penktadieniu.

Nurodė, kad darbo savaitę siejant su kalendorinėmis savaitės dienomis, susidaro tokia situacija, kai viena darbo savaitė prasideda poilsio diena ir baigiasi darbo diena, ar atvirkščiai. PareiÅ¡kėjo teigimu, įstatymų leidėjas tikslingai teisės normÄ papildė paaiÅ¡kinančiais žodžiais, t. y. iÅ¡skirdamas, kad savaitė yra 7 dienų laikotarpis, o ne kalendorinė savaitė.                          Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundÄ su skundu nesutiko ir parašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 38-43).             PaaiÅ¡kino, kad Departamente tinkamai vykdoma darbo laiko apskaita.

Sisteminė Darbo kodekso nuostatų bei teisės doktrinos analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad termino „savaitė (7 dienų laikotarpis)“ prasmė – kalendorinė savaitė, kuri prasideda pirmadienį ir baigiasi sekmadienį. BÅ«tent tokiÄ prasmę terminui „savaitė (7 dienų laikotarpis)“ suteikė departamentas, vykdydamas savaitinę darbo laiko apskaitÄ . Departamentas, vykdydamas darbo ir poilsio laiko apskaitÄ , privalo vadovautis ne tik Statutu, bet ir Laiko apskaitos ypatumais, Darbo kodeksu bei Å¡iuos teisės aktus detalizuojančiomis darbo tvarkos taisyklėmis.

Ä®statymų leidėjui teisės aktuose nenurodant konkretaus savaitės apibrėžimo, Departamentas lokaliniu teisės aktu (2009-04-30 įsakymas „Dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos administracijos pareigÅ«nų sÄ raÅ¡o bei kitų teisės aktų patvirtinimo“ Nr. V-119 ) nustatė savaitės darbo laiko apskaitos pradžiÄ â€“ pirmadienį, pritaikęs įstatymo analogijÄ pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-14 nutarimu Nr. 587 patvirtintų Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominėse veiklos srityse 10 p. nuostatÄ , kuri numato, kad savaitė – laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 val. iki sekmadienio 24.00 val.

Nustatydamas savaitės darbo laiko apskaitos pradžiÄ atsakovas taip pat rėmėsi Europos Parlamento ir Tarybos 2006-03-15 reglamento (EB) Nr. 561/2006 4 str. pateiktu sÄ vokos „savaitė“ apibrėžimu bei Å¡ios sÄ vokos apibrėžimu Lietuvių kalbos žodyne, taip pat atsižvelgė į tai, kad teisės doktrinoje savaitė turėtų suprantama, kaip kalendorinė savaitė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes atsakovas teigia, kad pareiÅ¡kėjo argumentai, jog darbo savaitės (7 dienų laikotarpio) atskaitos taÅ¡kas turi bÅ«ti savaitės nepertraukiamas poilsis, yra nepagrįsti, nes toks aiÅ¡kinimas nėra įtvirtintas teisės aktuose ir nesudaro pareigos Departamentui juo vadovautis.

Be to, į pareiÅ¡kėjo pamainos (darbo dienos), virÅ¡ijančios 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normÄ , laikÄ , Å¡alių susitarimu buvo įskaitoma 2 valandų trukmės pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios metu pareiÅ¡kėjas savo darbo funkcijų nevykdė. Nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. pareiÅ¡kėjas turėjo apie 66 pamainas, kurių metu iÅ¡ viso pareiÅ¡kėjui buvo suteikta 132 val. trukmės pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Nagrinėjamu atveju ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo faktiÅ¡kai nedirbtas laikas (132 val.) žymiai virÅ¡ija pareiÅ¡kėjo nurodytus virÅ¡valandžius, kurie, pagal pareiÅ¡kėjo paskaičiavimus, sudaro 102 val., todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ atmestinas taip pat iÅ¡ Å¡iuo pagrindu.

          Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skundo argumentus ir prašė skundÄ patenkinti.             Teismo posėdžio metu atstovo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundÄ atmesti.             Skundas atmestinas.             Byloje ginčas kilo dėl, pareiÅ¡kėjo teigimu, netinkamai atliekamos darbo laiko apskaitos, konkrečiai - dėl virÅ¡valandinio darbo netinkamo apskaitymo ir atitinkamai neapmokėjimo už virÅ¡valandinį darbÄ .

PareiÅ¡kėjo teigimu, atsakovas, apskaitydamas virÅ¡valandžius Statuto 29 str. 3 d. pagrindu, Å¡ioje nuostatoje įtvirtintÄ 7 dienų laikotarpį, esant nepertraukiamam funkcijų vykdymui, turėtų tapatinti su savaitės nepertraukiamu poilsiu, o ne su savaitės dienomis pirmadieniu-penktadieniu. PareiÅ¡kėjo manymu, 7 dienų laikotarpio arba darbo savaitės atskaitos taÅ¡kas turi bÅ«ti savaitės nepertraukiamas poilsis, kuris prasideda pasibaigus darbui paskutinę darbo savaitės dienÄ ir baigiasi pradėjus darbÄ kitÄ darbo savaitę.             PareigÅ«nų darbo laikÄ nustato Statuto 29 str., kurio 1 d. nustatyta bendra taisyklė, kad pareigÅ«nų darbo laiko norma negali bÅ«ti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį), tačiau to paties straipsnio 3 d. nustatyta, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigÅ«nams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali bÅ«ti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, virÅ¡ijanti Å¡io straipsnio 1 d. nustatytÄ 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normÄ , bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma.

Å ių pareigÅ«nų darbas, kiekvienÄ savaitę (7 dienų laikotarpį) nevirÅ¡ijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas virÅ¡valandiniu. Tokių pareigÅ«nų pareigybių sÄ raÅ¡Ä bei Å¡ių pareigÅ«nų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.             Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Statuto 29 str. 3 d., 2003-03-09 nutarimu Nr. 1150 patvirtino Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigÅ«nų, dirbančių pamainomis, pareigybių sÄ raÅ¡Ä bei Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigÅ«nų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus.            Taigi, Statuto 29 str. 1 ir 3 d. nustatytos pareigÅ«nų darbo laiko normos, kurios gali bÅ«ti dvejopos - 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį), arba 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį).

Esant 48 val. per savaitę darbo laiko normai turi bÅ«ti įstatymu nustatytos sÄ lygos, t. y. vidaus reikalų įstaigose nustatytos funkcijos turi bÅ«ti nepertraukiamai vykdomos, dirbama pamainomis, pareigÅ«no pareigybė turi bÅ«ti įraÅ¡yta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame sÄ raÅ¡e, turi bÅ«ti įstaigos vadovo sprendimas. Kaip nurodė pareiÅ¡kėjas, jo atžvilgiu egzistuoja visos Statuto 29 str. 3 d. įtvirtintos sÄ lygos 48 valandų per savaitę darbo laiko normai taikyti, t. y. įstaigoje nustatytos funkcijos vykdomos nepertraukiamai, dirbama pamainomis, pareigybė įraÅ¡yta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame sÄ raÅ¡e, yra įstaigos vadovo sprendimas.

PareiÅ¡kėjas patvirtino, kad dėl Å¡ių aplinkybių ginčo byloje nėra.              Minėta, jog ginčas byloje keliamas dėl Statuto 29 str. nuostatos, bÅ«tent dalyje, kurioje nurodyta, kad „pareigÅ«nų darbas, kiekvienÄ savaitę (7 dienų laikotarpį) nevirÅ¡ijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas virÅ¡valandiniu“. PareiÅ¡kėjo manymu, 7 dienų laikotarpio arba darbo savaitės atskaitos taÅ¡kas turi bÅ«ti savaitės nepertraukiamas poilsis (prasidedantis pasibaigus darbui paskutinę darbo savaitės dienÄ ir baigiasi pradėjus darbÄ kitÄ darbo savaitę), o ne atsakovo nustatytas pirmadienis.             Nustatyta, kad atsakovas Statuto 29 str. 3 d. minimos savaitės atskaitos taÅ¡ku – pirmadienį, yra pasitvirtinęs 2009-04-30 įsakymu „Dėl vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos administracijos pareigÅ«nų sÄ raÅ¡o bei kitų teisės aktų patvirtinimo“ Nr. V-119 (toliau – ir Ä®sakymas) 2.1 punktu.

Nustatant bÅ«tent tokį savaitės atskaitos taÅ¡kÄ atsakovas pagal analogijÄ vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-14 nutarimu Nr. 587 patvirtintos Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominėse veiklos srityse 10 p. nuostata, kuri numato, kad savaitė, tai laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 val. iki sekmadienio 24.00 val.; Europos Parlamento ir Tarybos 2006-03-15 reglamento (EB) Nr. 561/2006 4 str., kuriame nustatyta, kad savaitė - tai laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 val. iki sekmadienio 24.00 val.; Lietuvių kalbos žodyne pateiktu sÄ vokos „savaitė“ iÅ¡aiÅ¡kinimu – tai septynių dienų laiko tarpas, prasidedantis pirmadieniu ir pasibaigiantis sekmadieniu.

Pažymėtina, kad Ä®sakymas yra galiojantis teisės aktas, Å¡io akto teisėtumas nėra nenuginčytas. PareiÅ¡kėjas dėl Ä®sakymo neteisėtumo reikalavimų neformuluoja. Esant galiojančiam savaitės atskaitos taÅ¡kÄ reglamentuojančiam teisės aktui (atsakovo taikomo skaičiavimo teisiniam pagrindui), atsakovas iÅ¡ esmės neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti Ä®sakymu ir taikyti kitokį darbo laiko apskaitos modelį. Teismas, esant galiojančiam teisiniam darbo laiko apskaitos pagrindui, konkrečiai - savaitės (septynių dienų) atskaitos taÅ¡kÄ reglamentuojančiam teisės aktui, taip pat neturi teisinio pagrindo iÅ¡vadai dėl Ä®sakymo ydingumo.

Taigi, teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas vadovavosi pareiÅ¡kėjui apskaičiuodamas darbo laikÄ , yra galiojantis.         Vertinant byloje pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius matyti, kad savaitės atskaitos taÅ¡kÄ laikant pirmadieniu, viso ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo atžvilgiu virÅ¡valandžių nenustatyta. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su jam taikoma darbo laiko apskaita, argumentus iÅ¡ esmės grindžia tik nuomone, kuri susiformavo sistemiÅ¡kai vertinant Darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias nepertraukiamo darbo ypatumus bei Vidaus reikalų ministerijos pateiktais argumentais.

Tačiau nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodo jokio teisinio pagrindo, įtvirtinančio, jog darbo savaitės atskaitos taÅ¡kas turėtų bÅ«ti laikomas bÅ«tent savaitės nepertraukiamas poilsis, kuris prasideda pasibaigus darbui paskutinę darbo savaitės dienÄ ir baigiasi pradėjus darbÄ kitÄ darbo savaitę. PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių teisinių argumentų (įrodymų), patvirtinančių atsakovo taikomo virÅ¡valandinio darbo netinkamÄ apskaitymÄ . Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas ginčo laikotarpiu darbo laiko apskaitÄ vykdė vadovaudamasis galiojančiu teisės aktu - Ä®sakymu, kurio teisėtumas nėra nuginčytas.

Atsakovui darbo laiko apskaitÄ vykdant vadovaujantis Ä®sakymu, bylos duomenimis, virÅ¡valandžių nenustatyta.             Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti priteisiant iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio nepriemokÄ â€“ 684,42 Eur už 2015 m. sausio mėn. – 2015 m. gruodžio mėn. laikotarpiu dirbtÄ virÅ¡valandinį darbÄ , skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., n u s p r e n d ė:

             PareiÅ¡kėjo V. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .           Teisėja                                                                                                                                  Violeta Petkevičienė