1f144df7-ee67-445b-968f-a8d8a8086216 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-3331-331/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00782-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 41; 55.1.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Sigitos Fomičiovos, RÅ«tos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. F. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė:

1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 780 „Dėl premijos už pateiktÄ informacijÄ â€œ atsisakė V. F. sumokėti premijÄ už jos pateiktÄ praneÅ¡imÄ dėl galimų mokestinių pažeidimų (toliau – ir Sprendimas).

2. PareiÅ¡kėja pateikė teismui skundÄ , kurį patikslino, ir praÅ¡o:

1) panaikinti 2022 m. vasario 17 d. Inspekcijos sprendimÄ Nr. R-780;

2) įpareigoti InspekcijÄ jai sumokėti vienÄ mėnesinį atlyginimÄ už pateiktÄ tyrimÄ ;

3) įpareigoti InspekcijÄ vykdyti tiesiogines kompensacijas iÅ¡oriniams pranešėjams;

4) įpareigoti InspekcijÄ pareiÅ¡kėjai sumokėti mėnesinį atlyginimÄ už pateiktÄ tyrimÄ , tokį, kokį gautų R. A., jeigu, kaip pranešėja, vaikščiotų po teismus, ieÅ¡kotų susijusios su G. B. bylomis medžiagos, raÅ¡ytų skundus Inspekcijai, prokuratÅ«rai, Specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau – ir STT). 2.1. PaaiÅ¡kina, kad iÅ¡aiÅ¡kino ekonominį nusikaltimÄ ir pateikė Inspekcijai informacijÄ apie nemokančio mokesčių asmens G. B. realias pajamas per neteisėtai praturtėjusiÄ UAB „Sauga“, kuri nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. turėjo 10516,49 Eur socialinio draudimo skolÄ .

Inspekcija jo veiklÄ sustabdė, mokesčius iÅ¡sireikalavo, o pareiÅ¡kėjai iki Å¡iol nesumokėjo premijos už detalų praneÅ¡imÄ . G. B. užgrobė pranešėjos vertingÄ turtÄ , nes teismas patikėjo jo deklaracija, esÄ jis galėjo už tÄ turtÄ sumokėti net 550 000 Lt, o Inspekcija laiku nereagavo į pareiÅ¡kėjos praneÅ¡imÄ apie jo iÅ¡sigalvotas pajamų deklaracijas ir mokesčių vengimo naudojamas schemas teismuose ir apmokestino jį tik po to, kai jis jai padarė žalÄ . PareiÅ¡kėja pati tyrė jo manipuliacijas teismuose, todėl ji, kaip pranešėja, nusipelnė bent jau minimalaus tyrimo laiko sÄ naudų atlyginimo. 2.2.

Pažymi, kad Inspekcija beveik nieko nedaro, kad skatintų iÅ¡orinius pranešėjus. Nors Inspekcija turi visÄ eilę įstatymų, pagal kuriuos privalo skatinti pranešėjus, tačiau nuoroda Inspekcijos portale yra neaktyvi. PareiÅ¡kėjos teigimu, Inspekcija iki Å¡iol sudaro sÄ lygas iÅ¡oriniams pranešėjams nepraneÅ¡ti ekonominių nusikaltimų. 2.3. Atkreipia dėmesį, kad Inspekcija turi vadovautis taisyklėmis dėl praneÅ¡imų, patvirtintomis Inspekcijos virÅ¡ininko įsakymu Nr. V-223, pagal kurias skundus ar praneÅ¡imus, pateikus el. paÅ¡tu vmi@vmi.lt, už korupcijos prevencijÄ atsakingas Inspekcijos padalinys ne vėliau kaip per 20 dienų perduoda informacijÄ STT, tačiau Inspekcijos darbuotoja R.

A. per 20 dienų neatliko nei patikrinimo, nei neperdavė skundo STT ir pasiuntė pareiÅ¡kėjÄ kreiptis dėl pranešėjos statuso į nesusijusiÄ su jos skundu prokuratÅ«rÄ arba į šį teismÄ . PareiÅ¡kėjai priklauso premija, nes pateikta informacija priside?jo prie ekonominio nusikaltimo is?ais?kinimo. Pranešėja tai daro pagal kovos su korupcija įstatymus, nes Inspekcija deklaruoja, jog visuomenė privalo praneÅ¡ti, todėl dabar už darbÄ turi pareiÅ¡kėjai sumokėti pagal atskaitingumo principus.

PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas yra sÄ moningai ignoruojamas, sudarant sÄ lygas toliau vešėti korupcijai Inspekcijoje. 2.4. Mano, kad pagal Lietuvos Respublikos pranes?e?ju? apsaugos i?statyma? pareiÅ¡kėja yra iÅ¡orinė pranešėja, turinti teisę gauti premijÄ už atskleistÄ G. B. ilgai darytÄ ekonominį nusikaltimÄ . Pažymi, kad siekiant motyvuoti asmenis pranes?ti, i?statyme numatyta galimybe? finansis?kai skatinti pranes?e?jus. Taip pat, atsiz?velgiant i? tai, kad pranes?e?jui tik pateikus pranes?ima? ir dar nebaigus jo tyrimo, jis jau gali patirti neigiama? poveiki? ar neigiamas pasekmes, siekiant sus?velninti pranes?e?jo praradimus ar patiriama? neigiama? poveiki?, i?statyme nurodyta galimybe?, atsiz?velgiant i? pranes?e?jo motyvuota? pras?yma?, jam skirti atitinkamo dydz?io kompensacija?, kurios skyrimo tvarka? nustatyti i?galiota Lietuvos Respublikos Vyriausybe?.

Kai yra nustatyti korupcinės veikos poz?ymiai, pranes?imas turi bu?ti teikiamas kompetentingai institucijai, o šiuo atveju ta institucija yra Inspekcija.

3. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad skundžiamu Inspekcijos 2022 m. vasario 17 d. atsakymu Nr. R-780 „Dėl premijos už pateiktÄ informacijÄ â€œ buvo tik realizuota pareiÅ¡kėjos teisė gauti atsakymÄ Ä¯ jos pateiktus praneÅ¡imus apie galimus mokestinius pažeidimus ir praÅ¡ymÄ atsakyti, kodėl Inspekcija nesumokėjo pareiÅ¡kėjai premijos už praneÅ¡imÄ . Inspekcijos raÅ¡te jokių vieÅ¡ojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiÅ¡kėjai, nėra ir pats raÅ¡tas savaime kokių nors materialinių teisinių pasekmių nesukelia.

Å is Inspekcijos raÅ¡tas yra informacinis dokumentas, kuris objektyviai jokios įtakos pareiÅ¡kėjos teisių ir pareigų apimčiai nedaro, t. y. raÅ¡tas nepažeidžia ir negali pažeisti pareiÅ¡kėjos teisių ar įstatymų saugomų interesų 3.1. Atkreipia dėmesį, kad Inspekcija, gavusi praneÅ¡imus apie mokesčių mokėtojų galimus mokestinius pažeidimus (mokesčių įstatymų pažeidimas ir / ar mokesčių vengimas), vadovaujantis teisės aktuose suteiktais įgaliojimais, atlieka praneÅ¡ime nurodytos informacijos bei Inspekcijos duomenų bazėse turimų mokesčių mokėtojo duomenų įvertinimÄ ir priima atitinkamus sprendimus dėl mokesčių mokėtojams taikytinų poveikio priemonių, siekiant užkirsti keliÄ piktnaudžiavimui mokestinių prievolių vykdymu.

Be to, mokesčių administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 114 straipsniu, gali savarankiÅ¡kai pasirinkti tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustatyti tikrinimo mastÄ (tikrinimo mastas apima tikrinimo sritis (temas), laikotarpius, už kuriuos tikrinama bei tikrinimo metodus) ir laikÄ . Ä®statymų leidybos subjektas suteikia mokesčių administratoriui diskrecijos teisę pasirinkti mokestinio patikrinimo laikotarpį bei vienokiÄ ar kitokiÄ mokestinio patikrinimo kryptį, o patikrinimÄ atliekantis pareigÅ«nas Å¡iÄ kryptį gali pasirinkti teisingiausiai, pilnutinai ir objektyviai įvertinęs bylos aplinkybių visetÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-474/2010). 3.2.

Teigia, kad ne bet kokiÄ sÄ sajÄ su įstaiga turintis asmuo gali bÅ«ti pripažintas pranešėju, o tik toks asmuo, kuris yra ar buvo susijęs tarnybos ar darbo santykiais arba sutartiniais santykiais su įstaiga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1961-662/2021). 3.3. Pažymi, kad teisė gauti atlyginimÄ už vertingÄ informacijÄ ir teisė gauti kompensacijÄ yra numatyta Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo (toliau – ir Pranešėjų apsaugos įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies atitinkamai 4 ir 5 punktuose.

Tačiau Å¡io įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Å¡iame įstatyme nustatytas kompetentingos institucijos funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ra, kuri, vadovaujantis Å¡io įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktu, priima sprendimus dėl pranešėjų apsaugos, skatinimo, pagalbos jiems priemonių taikymo arba inicijuoja Å¡ių sprendimų priėmimÄ , koordinuoja Å¡ių sprendimų įgyvendinimÄ . Todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas įpareigoti InspekcijÄ sumokėti mėnesinį atlyginimÄ už pateiktÄ informacijÄ vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymu, yra nepagrįstas. 3.4.

Atkreipia dėmesį, kad nei Inspekcijos veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, Inspekcijos nuostatai, Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymas), nei Lietuvos Respublikos finansų ministro ar Inspekcijos virÅ¡ininko įsakymai nenumato galimybės Inspekcijai mokėti kompensacijų, atlyginimų, premijų ar kitų iÅ¡mokų praneÅ¡imus pateikusiems asmenims už jų pateiktÄ informacijÄ . Inspekcija mano, kad Inspekcijos 2022 m. vasario 17 d. atsakyme Nr. R-780 „Dėl premijos už pateiktÄ informacijÄ â€œ pateikta informacija yra pagrįsta, todėl Å¡is atsakymas nenaikintinas.

Nėra aišku, kokios pareiškėjos teisės, įtvirtintos teisės aktuose, buvo pažeistos. Inspekcija veikė vadovaudamasi galiojančiomis teisės aktų nuostatomis ir pagal jai suteiktus įgaliojimus. 3.5. Dėl skunde nurodytų korupcinio pobūdžio pažeidimų pažymi, kad mokestinio pobūdžio pažeidimai nėra tapatūs korupcinio pobūdžio pažeidimams. Pranešimų apie galimas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje vertinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. balandžio 25 d.

įsakymu Nr. V-223, reglamentuoja informacijos apie galimas korupcinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas pateikimo ir nagrinėjimo Inspekcijoje tvarkÄ , t. y. taikomos tais atvejais, kai Inspekcijoje gaunami praneÅ¡imai apie galimas korupcinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, kaip tai suprantama pagal Korupcijos prevencijos įstatymÄ , Inspekcijoje, kurias padarė / daro ar ketina padaryti Inspekcijoje dirbantys valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. PareiÅ¡kėjos atveju Å¡ios minimos taisyklės nėra taikomos, kadangi pareiÅ¡kėjos praneÅ¡imai pagal turinį siejami su galimais mokesčių mokėtojų mokestiniais pažeidimais. 3.6.

Pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 4 straipsnio 7 punktÄ skaidrumo principas reiÅ¡kia, kad korupcijos prevencijos veikla turi bÅ«ti vieÅ¡a ir suprantama, atvira visuomenei. Dažnu atveju skaidrumo principas siejamas su atskaitingumu visuomenei, kas reiÅ¡kia veiklos vieÅ¡umÄ , informacijos visuomenei pateikimÄ apie vykdomÄ atsparumo korupcijai politikÄ , korupcijos prevencijos programų įgyvendinimÄ ir pan., tačiau tai niekaip nesusiję su tiesioginių kompensacijų ar premijų mokėjimu asmenims, pateikusiems praneÅ¡imus.

Todėl pareiÅ¡kėjos argumentÄ , kad vadovaujantis atskaitingumo principu, Inspekcija turi bÅ«ti įpareigota sumokėti pareiÅ¡kėjai tiesioginę kompensacijÄ ir / ar mėnesinį atlyginimÄ , laiko nepagrįstu. Teismas k o n s t a t u o j a :

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2022 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 780, kuriuo atsisakyta pareiÅ¡kėjai sumokėti premijÄ už pateiktÄ praneÅ¡imÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2022 m. sausio 17 d. el. paÅ¡tu kreipėsi į InspekcijÄ , praÅ¡ydama sumokėti premijÄ už 2017 m. praneÅ¡imÄ dėl UAB „Sauga“ ir asmeniÅ¡kai G. B., kaip fizinio asmens, nemokamų pajamų mokesčių. 5.1. Inspekcija 2022 m. sausio 21 d. pareiÅ¡kėjai el. laiÅ¡ku atsakė, kad Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato atlyginimÄ pranešėjams, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymÄ , t. y. apie įstaigoje padarytus pažeidimus, o Inspekcija, gavusi informacijÄ iÅ¡ fizinių asmenų apie galimus mokestinius pažeidimus, paprastai jiems už tokiÄ informacijÄ padėkoja, tačiau, vadovaujantis MAÄ® 38 ir 39 straipsnių nuostatomis, jokios papildomos informacijos neteikia, nes ji yra laikoma paslaptyje. 5.2. 2022 m. sausio 21 d. pareiÅ¡kėja el. paÅ¡tu Inspekcijai dar kartÄ pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame reikalavo atlyginimo ir padėkos dėl informacijos pateikimo apie G.

B.. 5.3. 2022 m. sausio 27 d. PareiÅ¡kėja Inspekcijai el. paÅ¡tu atsiuntė praneÅ¡imÄ , nurodydama teisėjos D. J. deklaruoto turto pokytį, prašė Inspekcijos sumokėti pareiÅ¡kėjai premijÄ už tai, kad nustatė D. J. 4 kartus didesnius, lyginant su kolegėmis, per tuos pačius metus gautus turtus. 5.4. 2022 m. sausio 28 d. pareiÅ¡kėja el. paÅ¡tu pateikė praneÅ¡imÄ Inspekcijai, kuriame pateikė informacijÄ apie galimÄ R. M. neteisėtÄ praturtėjimÄ . PareiÅ¡kėja prašė Inspekcijos atlikti tyrimÄ , pateikti jai iÅ¡vadas ir skirti pareiÅ¡kėjai premijÄ su padėka už šį praneÅ¡imÄ . 5.5. 2022 m. sausio 28 d. pareiÅ¡kėja el. laiÅ¡ku buvo informuota, kad jos pateiktas praneÅ¡imas gautas, pateikta informacija bus įvertinta ir priimti atitinkami sprendimai dėl mokesčių mokėtojams taikytinų poveikio priemonių.

Inspekcija taip pat padėkojo pareiÅ¡kėjai už pateiktÄ praneÅ¡imÄ . 5.6. Inspekcija 2022 m. vasario 1 d. raÅ¡tu Nr. R-510 „Dėl premijos už pateiktÄ informacijÄ â€œ, atsakydama į pareiÅ¡kėjos 2022 m. sausio 21 d., 27 d. 28 d. praneÅ¡imus, informavo, kad Inspekcijoje nėra numatyta galimybės praneÅ¡imus pateikusiems asmenims iÅ¡mokėti premijas. Inspekcija informavo, kad teisė gauti atlyginimÄ už vertingÄ informacijÄ yra numatyta Pranešėjų apsaugos įstatyme ir taikoma asmenims, Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo nustatyta tvarka pripažintiems pranešėjais.

Inspekcija dar kartÄ padėkojo pareiÅ¡kėjai už jos pilietiÅ¡kumÄ . 5.7. 2022 m. vasario 8 d. pareiÅ¡kėja el. paÅ¡tu pateikė praneÅ¡imÄ Nr. G-1935 Inspekcijai, kuriame ji nurodė, kad Inspekcija privalo gilintis į teisėjos D. J. pajamas. PareiÅ¡kėja nurodė, kad nesulaukia iÅ¡ Inspekcijos premijos už praneÅ¡imÄ apie G. B. ir prašė atsakyti, kodėl jai iki Å¡iol nepaskirta premija už minėtÄ praneÅ¡imÄ . 5.8. Inspekcija 2022 m. vasario 17 sprendimu Nr. R-780 „Dėl premijos už pateiktÄ informacijÄ â€œ, atsakydama į pareiÅ¡kėjos 2022 m. vasario 8 d. kreipimÄ si, paaiÅ¡kino, kad dėl premijos iÅ¡mokėjimo pareiÅ¡kėjai jau buvo atsakyta 2022 m. vasario 1 d. raÅ¡tu Nr. R-510, nurodė, kad Inspekcijoje nėra numatyta galimybės praneÅ¡imus pateikusiems asmenims iÅ¡mokėti premijas, todėl premija pareiÅ¡kėjai nebus iÅ¡mokėta.

PareiÅ¡kėja taip pat buvo informuota, kad Inspekcija, vadovaujantis MAÄ® 114 straipsniu, gali savarankiÅ¡kai pasirinkti tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustatyti tikrinimo mastÄ ir laikÄ .

6. PareiÅ¡kėjos teigimu, atsakovė turi iÅ¡mokėti jai premijÄ už praneÅ¡imÄ apie G. B..

7. Atsakovė su pareiškėjos argumentais nesutinka, teigdama, kad jokie teisės aktai nenumato Inspekcijai pareigos mokėti premijas už pranešimus juos pateikusiems asmenims.

8. PareiÅ¡kėja save laiko pranešėja pagal Pranešėjų apsaugos įstatymÄ .

9. Pranešėjų apsaugos įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 15 d., t. y. pareiÅ¡kėjos praneÅ¡imų pateikimo metu) nustato apie pažeidimus įstaigose praneÅ¡usių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat Å¡ių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes praneÅ¡ti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę vieÅ¡ajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevencijÄ ir atskleidimÄ (Pranešėjų apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). 9.1.

Pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo 2 straipsnį, praneÅ¡imas – Å¡iame įstatyme nustatytus formos reikalavimus atitinkantis kreipimasis į kompetentingÄ institucijÄ , kuriame pateikiama konkreti informacija apie pažeidimÄ , atitinkantį Å¡iame įstatyme nustatytus požymius (2 straipsnio 7 dalis); pranešėjas – asmuo, kuris pateikia informacijÄ apie pažeidimÄ Ä¯staigoje, su kuria jį sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.), ir kurį kompetentinga institucija pripažįsta pranešėju (2 straipsnio 6 dalis); kompetentinga institucija – subjektas, kuris pagal šį įstatymÄ priima, pagal kompetencijÄ nagrinėja arba perduoda kitoms institucijoms nagrinėti praneÅ¡imus ar pateiktÄ informacijÄ apie pažeidimus, koordinuoja pranešėjų apsaugos ir pagalbos jiems pagal šį įstatymÄ procesÄ (2 straipsnio 3 dalis); 9.2.

Remiantis Pranešėjų apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Å¡iame įstatyme nustatytas kompetentingos institucijos funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ra. 9.3. Kompetentinga institucija priima sprendimus dėl pranešėjų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemonių taikymo arba inicijuoja Å¡ių sprendimų priėmimÄ , koordinuoja Å¡ių sprendimų įgyvendinimÄ (Pranešėjų apsaugos įstatymo 5 straipsnio 5 dalis). 9.4. Atitinkamai teisė gauti atlyginimÄ už vertingÄ informacijÄ bei teisė gauti kompensacijÄ yra asmenų, pateikusių informacijÄ apie pažeidimus skatinimo priemonės (Pranešėjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1dalies 4, 5 punktai).

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiÅ¡kindamas Pranešėjų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, konstatavo, kad asmuo bÅ«tų pripažintas pranešėju ir įgytų tokį statusÄ , jis turi atitikti pranešėjo apibrėžime nurodytus požymius: tai asmuo, kuris pateikia informacijÄ apie pažeidimÄ Ä¯staigoje (1), su įstaiga jį sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.) (2) ir asmenį pripažįsta pranešėju kompetentinga institucija (3). Taip pat iÅ¡ Å¡ių teisės normų-apibrėžimų turinio matyti, kad abiem atvejais jas sieja du bendri esminiai požymiai – galbÅ«t rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat Å¡iurkÅ¡tus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas ar kitas grėsmę vieÅ¡ajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas turi bÅ«ti padarytas įstaigoje (1), ir tokia informacija asmeniui tampa žinoma ar prieina bÅ«tent dėl susiklosčiusių darbo, tarnybos ar sutartinių teisinių santykių su ta įstaiga (2). Tai reiÅ¡kia, kad ne bet kokiÄ sÄ sajÄ su įstaiga turintis asmuo gali bÅ«ti pripažintas pranešėju, o tik toks asmuo, kuris yra ar buvo susijęs tarnybos ar darbo santykiais arba sutartiniais santykiais su įstaiga (žr.

LVAT 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1961-662/2021).

11. Taigi sisteminė nurodytų teisės normų analizė, LVAT praktika, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pranešėju, kaip Å¡i sÄ voka apibrėžta Pranešėjų apsaugos įstatyme, gali bÅ«ti pripažintas tik asmuo, kuris yra ar buvo susijęs tarnybos ar darbo santykiais arba sutartiniais santykiais su įstaiga, o sprendimÄ dėl pranešėjų atlyginimo už vertingÄ informacijÄ bei kompensacijos gavimo priima kompetentinga institucija Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ra. Taigi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėja nėra pranešėja pagal Pranešėjų apsaugos įstatymÄ . Atitinkamai Inspekcija nėra kompetetinga institucija pagal minėtÄ Ä¯statymÄ , todėl ji neturi teisės priimti sprendimÄ dėl atlyginimo už vertingÄ informacijÄ bei kompensacijos skyrimo pranešėjams.

12. Remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vienas iÅ¡ Inspekcijos uždavinių yra užtikrinti, kad mokesčiai į biudžetÄ bÅ«tų sumokėti. Tiek centrinis mokesčių administratorius, tiek vietos mokesčių administratorius kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai (MAÄ® 25 straipsnio 1 dalies, 7 punktas, 26 straipsnio 1 dalies 7 punktas), o vietos mokesčių administratorius priverstinai iÅ¡ieÅ¡ko mokestines nepriemokas (MAÄ® 26 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pagal MAÄ® 114 straipsnį, mokesčių administratorius savarankiÅ¡kai pasirenka tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustato tikrinimo mastÄ ir laikÄ .

13. Nagrinėjamo ginčo atveju Inspekcija, gavusi pareiÅ¡kėjos praneÅ¡imus apie galimus mokestinius pažeidimus, įvertinusi pateiktÄ informacijÄ ir vadovaudamasi MAÄ® 114 straipsniu, gali atitinkamus mokesčių mokėtojus patikrinti. Inspekcija tai ir nurodė skundžiamame sprendime pareiÅ¡kėjai.

14. Teismo vertinimu, ginčijamas Inspekcijos 2022 m. vasario 17 d. sprendimas Nr. 780 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus. 14.1. VAĮ straipsnio 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta:

1) administracinį sprendimÄ priėmusio vieÅ¡ojo administravimo subjekto pavadinimas;

2) administracinio sprendimo data;

3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris;

4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos;

5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės;

6) administracinio sprendimo motyvai;

7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečiÄ skundÄ nagrinėjančiÄ institucijÄ ar įstaigÄ , skundo padavimo terminÄ ir teisės aktÄ , reglamentuojantį apskundimo tvarkÄ ;

8) administracinį sprendimÄ priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. 14.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAÄ® 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015). 14.3.

Nagrinėjamu atveju teismas vertina, jog ginčo Sprendimas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, sprendime pateikta informacija yra tiksli ir aiški. Atsakovės sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, galima suprasti jo motyvus.

15. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimÄ , konstatuotina, kad atsakovė, priimdama ginčijamÄ SprendimÄ , tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, iÅ¡analizavo ginčo faktines aplinkybes, todėl Inspekcijos 2022 m. vasario 17 d. sprendimas Nr. 780 yra teisėtas ir pagrįstas, pareiÅ¡kėjos skundas Å¡ioje dalyje atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

16. Teismo vertinimu, jokie teisės aktai nenumato galimybės Inspekcijai mokėti kompensacijų, atlyginimų, premijų ar kitų iÅ¡mokų praneÅ¡imus pateikusiems asmenims už jų pateiktÄ informacijÄ . PareiÅ¡kėja skunde taip pat nenurodė tokiÄ Inspekcijos pareigÄ nustatančių teisės aktų, todėl pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmestini.

17. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl teismas jų nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d.

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos V. F. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Sigita Fomičiova Rūta Miliuvienė Henrikas Sadauskas