1f1380de-c334-4bdb-808a-ebaafce7de07 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-1881-221/2013                                                               Teisminio proceso Nr. 2-05-3-14510-2012-6                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 29.4; (S)                             114.11; 121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS                                                               N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) ir RÅ«tos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų E. P. ir J.

P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių R. B. ir B. B. ieÅ¡kinį atsakovams E. P. ir J. P. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovės kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamos: 1) nustatyti žemės sklypu Mokolų g. 32, Kaune, unikalus Nr. 4400-0861-7854, naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2006 m. liepos 25 d. paruoÅ¡tÄ projektÄ , paskiriant ieÅ¡kovėms R.

B. bei B. B. naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta raide B/216 kv. m, atsakovams E. P. ir J. P. – žemės sklypo dalimi, pažymėta raide A/384 kv. m;

2) pripažinti ieÅ¡kovei R. B. teisę be bendraturčių E. P. ir J. P. sutikimo gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ , esantį Mokolų g. 32, Kaune, pagal UAB „Pastogė“ 2012 m. liepos mėnesį paruoÅ¡tÄ rekonstravimo eskizinį projektÄ (obj. Nr. 2456/12); priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b. l. 3-8).Nurodė, kad ieÅ¡kovės bei abu atsakovai yra bendraturčiai valdoje, esančioje Mokolų g. 32, Kaune. 2013 m. vasario 26 d.

šalių susitarimu nustatyta gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis naudojimosi tvarka, kuri įregistruota viešame registre. Ieškovės B. B. ir R. B. naudojasi patalpomis, pažymėtomis plane II-2/17,06 kv. m bei priestatu (veranda) 2alm, kuriame įrengta viena patalpa II-1/8,96 kv. m, atitinkamai kiekviena iš ieškovių 2/3 ir 1/3 dalimis, atsakovė J. P. - I-4/17,11 kv. m, I-5/7,61 kv. m, 1/2 (I-6/2,75 kv. m), atsakovas E. P. - I-1/4,03 kv. m, I-2/10,42 kv. m, I-3/10,49 kv. m, 1/2 (I-6/2,75 kv. m). Kadangi naudojama veranda nėra apšiltinta, todėl būtina rekonstrukcija.

ProjektÄ parengė UAB „Pastogė“. Atsakovai neduoda sutikimo. Reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarkÄ Å¾emės sklypu atsisakė. Atsakovai prašė ieÅ¡kinį atmesti (1 t., b. l. 48-49), motyvuodami tuo, kad ieÅ¡kinio reikalavimai pažeidžia atsakovų teisėtus interesus, sukuria pareigas, kurių jie neprivalo vykdyti. Visi atsakymai dėl sutikimo rekonstruoti ir vykdyti naujÄ statybÄ ieÅ¡kovėms buvo pateikti Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-6474-773/2010 nagrinėjimo metu.

Toje byloje ieÅ¡kovių pateiktas eskizinis projektas kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu buvo atmestas. IeÅ¡kovių pateiktas projektas Å¡iame ieÅ¡kinyje iÅ¡ esmės niekuo nesiskiria nuo ankstesnio. Atsakovai kreipėsi į UAB „Skena“ dėl gyvenamojo namo Mokolų g. 32, mansardos ir stogo techninės bÅ«klės įvertinimo, atsižvelgiant į bendraturčių ketinimus vykdyti naujos statybos darbus. Ekspertai padarė iÅ¡vadÄ , kad ruoÅ¡iant rekonstrukcijos projektÄ reikia numatyti gyvenamojo namo visos medinės perdangos sustiprinimÄ ir visos senos stogo medinės konstrukcijos bei stogo dangos pakeitimÄ â€“ tai ieÅ¡kovių pateiktame projekte nepadaryta.

Be to, tai sukurtų atsakovams pareigÄ priverstinai atlikti stogo dangos keitimÄ , patiriant nenumatytas iÅ¡laidas. Didėjant priestato aukÅ¡tingumui ir užstatymo plotui, didėja ir metamas Å¡ešėlis ant atsakovams priklausančio sklypo, juo labiau, kad nėra numatytas užstatymo atstumas nuo jų sklypo dalies ribos, drenažas ir kt. Sutikus su Å¡ia statyba, mažėja atsakovų nekilnojamo turto vertė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu (2 t., b. l. 12-19) ieÅ¡kinį tenkino: pripažino R.

B. teisę be bendraturčių E. P. ir J. P. sutikimo gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ , esantį Mokolų g. 32, Kaune, pagal UAB „Pastogė“ 2012 m. liepos mėnesį paruoÅ¡tÄ rekonstravimo eskizinį projektÄ (obj. Nr. 2456/12); priteisė R. B. iÅ¡ atsakovų po 1584 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė valstybei iÅ¡ atsakovų po 16 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priėmė ieÅ¡kovių atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio dalies dėl naudojimosi žemės sklypu Mokolų g. 32, Kaune, unikalus Nr. 4400-0861-7854, tvarkos nustatymo ir civilinę bylÄ Nr. 2-1604-877/2013 Å¡ioje dalyje nutraukė.

Teismas nurodė, kad pripažįstant bendraturčio teisės į statybÄ pažeidimÄ , pasireiÅ¡kiantį bendraturčių nesutikimu su statyba tam tikromis sÄ lygomis, bendraturčių atsisakymo, motyvuojamo neigiamai pasikeisiančiomis jų gyvenimo ir veiklos sÄ lygomis, pagrįstumÄ reikia vertinti Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies bei kitų teisės aktų ir žmogaus teisės į Å¡eimos aplinkÄ iÅ¡saugojimo požiÅ«riu. Statinys turi bÅ«ti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytÄ statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų bÅ«ti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas: negali bÅ«ti pabloginta statinių esama techninė bÅ«klė; turi iÅ¡likti galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikÅ¡mės kelius bei gatves; galimybė naudotis inžineriniais tinklais; patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus iÅ¡saugojimas; gaisrinę saugÄ reglamentuojančiais dokumentais nustatytų saugos priemonių iÅ¡saugojimas ir kt.

IÅ¡ UAB „Pastogė“ parengto rekonstravimo eskizinio projekto teismas sprendė, kad bus rekonstruojamos iÅ¡imtinai ieÅ¡kovių naudojamos gyvenamosios patalpos bei virÅ¡ Å¡ių patalpų mansardoje esančios patalpos dalis, įrengiant sienÄ toje pačioje vietoje, kurioje yra bendraturčius skirianti siena pirmajame pastato aukÅ¡te. Atsakovų pateiktas UAB „Skena“ stogo konstrukcijos techninės bÅ«klės įvertinimas atliktas tik iÅ¡ prieÅ¡projektinių pasiÅ«lymų, jam nebuvo pateikti konstrukcinės dalies brėžiniai ir aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas.

Å is įvertinimas tik dar kartÄ patvirtino, kad dabartinė stogo bÅ«klė nėra gera ir reikalingas jo remontas. IÅ¡vadoje nepasisakyta, kaip pakis (ar pablogės) stogo ir viso pastato bÅ«klė rekonstravus pastato dalį. Stogas ir namo perdanga yra bendrojo naudojimo objektai, todėl iÅ¡lieka pareiga visiems bendraturčiams prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros ir iÅ¡laikymo. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad dėl rekonstrukcijos pablogės pastato techninė bÅ«klė, atsakovai tokių įrodymų nepateikė, teismo ekspertizės skirti neprašė.

Å iuo metu pastogėje nėra jokių atsakovų gyvenamųjų patalpų, todėl jų argumentai, kad atlikus rekonstrukcijÄ , nebus iÅ¡saugotas natÅ«ralus patalpų apÅ¡viestumas neįrodyti ir nepagrįsti. Atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl rekonstrukcijos pablogės jų naudojamo žemės sklypo apÅ¡viestumas. IeÅ¡kovių rekonstrukcija numatyta jų naudojamo žemės sklypo ribose. NeiÅ¡laikant įstatyme nustatyto atstumo iki kaimyninio sklypo ribos sutikimÄ tokiai rekonstrukcijai turėtų duoti gretimo žemės sklypo (teritorijos) savininkas ar valdytojas - valstybė, o ne atsakovai, todėl Å¡iuo aspektu atsakovams neturint reikalavimo teisės, tai negali bÅ«ti siejama su atsakovų teisių pažeidimu.

Teismas nurodė, kad atsakovai neįrodė esminių jų bendrosios nuosavybės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindÄ jų atsisakymÄ duoti sutikimÄ ieÅ¡kovėms atlikti statybos darbus pripažinti motyvuotu. Atsakovų atsisakymÄ duoti sutikimÄ teismas pripažino nemotyvuotu ir trukdančiu bendraturtei įgyvendinti teisę į statybÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovai (2 t., b. l. 25-43) praÅ¡o teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1604-877/2013 dalyje dėl pripažinimo R.

B. teisę be bendraturčių E. P. ir J. P. sutikimo gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ , esantį Mokolų g. 32, Kaune, pagal UAB „Pastogė“ 2012 m. liepos mėnesį paruoÅ¡tÄ rekonstravimo eskizinį projektÄ (obj. Nr. 2456/12) ir perduoti bylÄ Kauno apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; priteisti solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovių bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas pažeidė draudimÄ sprendimu neperžengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų.

Teismas sprendimu suteikė ieÅ¡kovėms teisę be atsakovų sutikimo gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ rekonstruoti ne tik gyvenamojo namo pirmÄ jį aukÅ¡tÄ , bet ir gyvenamojo namo pastogę, kas prieÅ¡tarauja Lietuvos teismų formuotai praktikai. Teismas, suteikdamas teisę ieÅ¡kovėms be atsakovų sutikimo gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ rekonstruoti pastogę, tuo pačiu nusprendė ir dėl pastogės naudojimosi tvarkos – nustatė, kuria pastogės dalimi naudosis ieÅ¡kovai, o kuria – atsakovai, nors ieÅ¡kovės nebuvo pareiÅ¡kę reikalavimo dėl gyvenamojo namo pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo.

2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovės tinkamai atskleidė bÅ«simos rekonstrukcijos planus. Atsakovai pagrįstai nesutiko su gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija pagal 2012 m. liepos 30 d. įteiktÄ eskizinį projektÄ , nes jame nebuvo nustatyti visi reikiami darbai ruoÅ¡iant rekonstrukcijos projektÄ . Konstrukcinių elementų įvedimo darbai buvo numatyti ne eskiziniame projekte, o konstrukcinės dalies brėžinių žiniaraÅ¡tyje, kuris teismui pateiktas tik bylos nagrinėjimo metu.3. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija nepažeis atsakovų teisių ir teisėtų interesų bei nepagrįstai atmetė visas atsakovo įrodinėtas aplinkybes, kad atlikti gyvenamojo namo pakeitimai pagal eskizinį projektÄ apsunkintų atsakovo teisių įgyvendinimÄ ar net padarytų Å¡ių teisių įgyvendinimÄ neįmanomu:3.

1. dėl neva esamos gyvenamojo namo techninės bÅ«klės nepablogėjimo. Teismo tvirtinimas, kad eksperto iÅ¡vadoje nepasisakyta, kaip pakis (ar pablogės) stogo ir viso pastato bÅ«klė rekonstravus pastato dalį neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Atlikus rekonstrukcijos darbus pagal eskizinį projektÄ , atsakovai bÅ«tų priversti savo lėšomis Å¡alinti gyvenamojo namo stogo techninės bÅ«klės pablogėjimo padarinius.3.2. dėl neva atsakovų žemės sklypo dalies, gyvenamojo namo pastogės insoliacijos (apÅ¡viestumo) nesumažėjimo.

Vadovaujantis ieÅ¡kovių pateiktu eskiziniu planu matyti, kad didesnio aukÅ¡tingumo ir platesnis priestatas su mansarda bus statomas iÅ¡ pietų pusės atsakovų naudojamos žemės sklypo dalies atžvilgiu, todėl į atsakovų žemės sklypo naudojamÄ dalį kris ir didesnis Å¡ešėlis.3.3. dėl neva tinkamo atstumo nuo atsakovo valdomos žemės sklypo dalies. IeÅ¡kovių naujai pastatytas priestatas su mansarda ribotųsi ne tik su valstybei priklausančiu žemės sklypu, bet ir su atsakovų valdoma žemės sklypo dalimi, o atstumas iki atsakovų žemės sklypo dalies ribos bÅ«tų mažesnis kaip 1 m.

4. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį. Atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kiniu siekė įgyvendinti teisę į turto, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atidalijimÄ , tačiau teismas atsisakė priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį, tokiu bÅ«du užkirsdamas keliÄ atkurti tarp Å¡alių socialinę taikÄ .

5. Teismo sprendimas pažeidžia atsakovų ir ieÅ¡kovių interesų pusiausvyrÄ , valdant ir naudojant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. IeÅ¡kovės, neatsižvelgdamos į teisėtus atsakovų, kaip bendraturčių interesus, prašė pripažinti teisę be atsakovų sutikimo gauti leidimÄ atlikti gyvenamojo namo dalies – įskaitant pastogės, dėl kurios nebuvo sudarytas susitarimas dėl naudojimosi tvarkos – rekonstrukcijÄ pagal eskizinį projektÄ , prieÅ¡taraujantį LR Statybos įstatymo 4-6 straipsniuose įtvirtintiems konkretiems reikalavimams, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principams.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (2 t., b. l. 49-59) ieÅ¡kovės praÅ¡o teismo apeliacinį skundÄ atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad skundžiamu teismo sprendimu teisingai nustatyta, jog pastogės patalpų, galinčių bÅ«ti gyvenamosiomis patalpomis, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu (STR) 1.14.01:199, aukÅ¡tis turi bÅ«ti didesnis nei 1,60 m. Pastogės plotas, esantis tiek virÅ¡ ieÅ¡kovių, tiek virÅ¡ atsakovų pirmojo aukÅ¡to patalpų yra proporcingas Å¡alių nuosavybės teise valdomų patalpų daliai.

Rekonstrukcijos metu ieÅ¡kovė R. B. pastogėje virÅ¡ jai priklausančios pirmojo aukÅ¡to patalpos rekonstruos tik jai priklausančiÄ pastogės dalį – 14,05 kv. m, likusi pastogės dalis lieka atsakovams. Atsakovams nepateikus įrodymų apie savo teisių pažeidimÄ , jų atsisakymas duoti sutikimÄ statybai (rekonstrukcijai) turi bÅ«ti laikomas nepagrįstu. Apeliantų argumentai dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimų nepagrįsti ir atmestini, nes naudojimosi tvarkos nenustatymas visiÅ¡kai neįrengta bei neįregistruota vieÅ¡ajame registre pastoge, negali bÅ«ti pagrindu neleisti ieÅ¡kovėms vykdyti rekonstrukcijos virÅ¡ savo naudojamų patalpų bei bendraturčiams atsisakyti duoti sutikimÄ tokiai rekonstrukcijai atlikti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovams pateiktas UAB „Pastogė“ rekonstravimo eskizinis projektas bei konstrukcinės dalies brėžiniai ir aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas yra iÅ¡samÅ«s, pilnai ir visapusiÅ¡kai atskleidė planuojamos rekonstrukcijos darbus, juos parengė specialistės ir yra vertintini kaip pakankamai atsakovams nuspręsti dėl ieÅ¡kovių rekonstrukcijos. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovams tinkamai atskleista rekonstrukcijos esmė, o atsakovų atsisakymas duoti sutikimÄ Å¡iems darbams atlikti yra nemotyvuotas, todėl neteisėtas.

Apeliantų teiginys, kad ieÅ¡kovėms atlikus stogo rekonstrukcijos darbus tik ieÅ¡kovėms priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, stogo techninė bÅ«klė dar labiau pablogėtų, neįrodytas. Nurodyti esminiai reikalavimai dėl mechaninio atsparumo ir pastovumo rekonstrukcijos metu nebus pažeisti. IeÅ¡kovė R. B. kreipdamasi į atsakovus sutikimo, nurodė, jog rekonstrukcijos metu įsipareigoja imtis visų įmanomų apsaugos priemonių, kad bÅ«tų apsaugotas bendraturčių turtas. Ä®sipareigojo atlyginti atsakovams padarytÄ Å¾alÄ rekonstrukcijos metu, jeigu įgriÅ«tų likusi stogo dalis ar užlietų vanduo.

Atsakovai nepateikė jokių įrodymų dėl galimų neigiamų pasekmių rekonstrukcijos metu. Teismas pagrįstai sprendė, kad gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija pagal eskizinį projektÄ nepažeidžia atsakovų teisių, nesÄ lygoja atsakovų žemės sklypo dalies ir gyvenamojo namo pastogės insoliacijos sumažėjimo. Atsakovai ir apeliaciniame skunde nenurodė, kokie įrodymai patvirtina, kad dėl ieÅ¡kovių rekonstrukcijos pablogės jų naudojamo žemės sklypo apÅ¡vietimas. IeÅ¡kovių rekonstrukcija numatyta jų naudojamo žemės sklypo ribose. 3 metrų atstumas nėra iÅ¡laikomas nuo gretimo sklypo, kuris priklauso valstybei, ribos.

SutikimÄ , kaip gretimo sklypo savininkas, turės duoti ne atsakovai ir tai neturi jokios reikÅ¡mės atsakovų teisėms. Teismas pagrįstai, siekdamas užkirsti keliÄ atsakovams vilkinti bylos nagrinėjimÄ , atsisakė priimti atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį, kadangi pastogės atidalijimo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas ir atskiroje byloje. Atsakovų argumentai dėl Å¡alių interesų pusiausvyros pažeidimų yra nepagrįsti ir atmestini. Atsakovų netinkamas dokumentų bei prieÅ¡ieÅ¡kinio teikimas į bylÄ nepatvirtina jų teiginio, kad teismas pažeidė Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

Apeliantai nepagrįstai ginčija nuosavybės dalių pasikeitimÄ po rekonstrukcijos. Bendraturčių teisių pasikeitimas ieÅ¡kovams savo lėšomis ir laikantis įstatymų nustatytų taisyklių atlikus rekonstrukcijÄ ir padidinus bendrÄ jį daikto ar jo vertę kito bendraturčio teisių nepažeidžia. Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma.

Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau apeliacija yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir/ar pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).             Apeliantai teikia rašytinius paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, kuriuos prašo priimti.

IeÅ¡kovė raÅ¡ytinių įrodymų prijungimui prieÅ¡tarauja. Ji su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė eksperto atsakymÄ Ä¯ paklausimÄ , kurį praÅ¡o priimti, tačiau su tuo nesutinka apeliantas.          CPK 314 straipsnis draudžia priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, tačiau Å¡is draudimas nėra absoliutus. Minėtame straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, iÅ¡imtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardintas iÅ¡imtis ir šį įrodymÄ priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).         Apeliantai su raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, kurie priimtini, pateikė ir naujus įrodymus, t. y. du architektÅ«rinės dalies techninius projektus bei prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus suformuojant du atskirus turtinius vienetus, motyvuodami tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti.

Pažymėtina, kad Å¡ie įrodymai buvo teikiami su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, kurį teismas atsisakė priimti. Kolegijos nuomone, Å¡ie įrodymai nepriimtini, nes jie susiję su atsakovų atliktos savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimu ir atskirų turtinių vienetų formavimu, t. y. nesusiję su bylos ginčo dalyku. IeÅ¡kovės pateiktas eksperto atsakymas priimtinas, nes konstatuotina, kad ieÅ¡kovė šį įrodymÄ gavo jau iÅ¡nagrinėjus bylÄ , įrodymas susijęs su ginčo dalyku. Byloje nustatyta, kad Mokolų g. 32, Kaune, nuosavybės teisės į 0,0600 ha žemės sklypÄ Ä¯registruotos:

R. B. - 72/600 dalys, B. B. - 144/600 dalių, E. P. - 192/600 dalys, J. P. - 192/600 dalys. Šios bylos nagrinėjimo metu buvo patvirtinta naudojimosi tvarka žemės sklypu bei patalpomis gyvenamajame name. Ieškovės naudojasi bendrai tik priestatu 2alp bei (jame esančia vienintele patalpa II-1/8,96 kv.

m) bei patalpa II-2/17,06 kv. m, esančia gyvenamajame name. Visos likusios patalpos priklauso atsakovams. Gyvenamasis namas yra su pastoge, kurioje jokios patalpos neįrengtos, ji atskiru turtiniu vienetu nesuformuota ir vieÅ¡ajame registre neįregistruota. IeÅ¡kovė R. B. siekia rekonstruoti ieÅ¡kovių naudojamas patalpas priestate ir gyvenamajame name bei virÅ¡ patalpos name neįrengtos palėpės dalį, įrengiant sienÄ toje pačioje vietoje, kurioje yra bendraturčius (atsakovus) skirianti siena pirmajame gyvenamojo namo aukÅ¡te.

IeÅ¡kovėms priklausančiose patalpose yra įvesti atskiri vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo tinklai ir jie nuosavybės teise įregistruoti vieÅ¡ajame registre ieÅ¡kovės R. B. vardu. Rekonstrukcija numatyta vykdyti žemės sklypo dalyje, kuri paskirta naudotis ieÅ¡kovėms. Kadangi negautas atsakovų sutikimas, ieÅ¡kovės kreipėsi į teismÄ . Taigi, bylos ginčo dalykas yra kilęs iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis).

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kuriÄ bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio abiem Å¡alims sprendimo bÅ«do, taip pat ir vykstant ginčui teisme.

Optimalesniam naudojimosi bendrÄ ja nuosavybe variantui pasiekti bÅ«tinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitÄ bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.).

Atsižvelgiant į tai, kiekvieno iÅ¡ bendraturčių teisė keisti bendrai valdomÄ daiktÄ ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Bendraturtis turi teisę padidinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomÄ daiktÄ (CK 4.77 straipsnis), tačiau Å¡iÄ teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Namo rekonstrukcija pripažįstama statybos rÅ«Å¡imi (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Bendraturčio teisė bÅ«ti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka.

Å io straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai nustato statytojo pareigÄ parengti statybos projektÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Statinio projekto ir statinio projektavimo sÄ lygų rengimui statytojas privalo pateikti statinio bendraturčio sutikimÄ (Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi bendraturčio sutikimas rekonstrukcijai atlikti turi bÅ«ti gautas iki pateikiant praÅ¡ymÄ statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadui gauti, tai yra projektavimo metu. Suderinimui su bendraturčiais turi bÅ«ti pateikti projektiniai pasiÅ«lymai – eskizinis projektas, iÅ¡reiÅ¡kiantis statinio architektÅ«ros ir kitų pagrindinių sprendimų idėjÄ (Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 30 d.

įsakymu „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 8.4 punktas), tai yra nurodyti esminius objekto pertvarkymo duomenis, iÅ¡ kurių bendraturtis apie numatomÄ rekonstrukcijÄ gali daryti atitinkamas iÅ¡vadas, spręsti apie rekonstrukcijos pobÅ«dį (statinio vietÄ , aukÅ¡tį, plotį ir kita) ir, pakankami nuspręsti, ar jo teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti. Siekiant iÅ¡laikyti bendraturčių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę (statyti ar rekonstruoti), bet jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ir įrodyti, kad pasirinktas bÅ«das ar tokios teisės įgyvendinimo sÄ lygos pažeistų jų teises į bendrÄ daiktÄ ar teisėtus interesus.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimÄ atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi bÅ«ti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iÅ¡ numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų, ir bendraturčių nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas. Protingais motyvais galima pripažinti faktais, specialistų iÅ¡vadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sÄ lygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.).

Teisė į statybÄ , varžoma bendraturčių atsisakymu duoti sutikimÄ statybos darbams, gali bÅ«ti ginama, kai statytojas siekia gauti sutikimÄ konkretiems statybos darbams, nurodydamas, kokios paskirties statinį siekiama pastatyti pagal atitinkamÄ projektÄ (schemÄ ) ir, nenustačius atsisakančių duoti sutikimÄ bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009; kt.).

 Atsižvelgiant į nurodytÄ bendraturčių teisių teisinį reglamentavimÄ bei suformuotÄ teisminę praktikÄ , klausimai, susiję su kitų bendraturčių sutikimo dėl nekilnojamojo daikto dalies rekonstrukcijos tinkamumu, turi bÅ«ti sprendžiami ne formaliai, o taikant bendraturčių interesų derinimo principÄ ir siekiant iÅ¡laikyti jų teisių gynimo pusiausvyrÄ .Pirmosios instancijos teismas patenkino ieÅ¡kovės R. B. reikalavimÄ , pripažindamas jai teisę be bendraturčių sutikimo gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Apeliantai nesutinka su teismo sprendimu.           Dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo     Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir pripažindamas ieÅ¡kovei R. B. teisę be bendraturčių sutikimo gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ pagal UAB „Pastogė“ paruoÅ¡tÄ rekonstravimo eskizinį projektÄ , nusprendė ir dėl pastogės naudojimosi tvarkos, t. y. pažeidė draudimÄ neperžengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Anot apeliantų, tarp Å¡alių nėra pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl gyvenamojo namo pastogės naudojimosi tvarkos ir rekonstrukcijos metu, kaip nurodyta eskiziniame projekte, naujai įrengiamas priestato stogas dalinai dengtų pastogės stogÄ , kuris priklauso bendraturčiams, todėl bÅ«tų pažeistos apeliantų teisės, nes ieÅ¡kovės vienÄ patalpÄ Ä¯rengtų namo pastogėje, kuri priklauso tiek atsakovams, tiek ieÅ¡kovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise, o tai prieÅ¡tarauja formuojamai Lietuvos teismų praktikai ir tai patvirtina Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2006.     Su tokiais apeliantų argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Kolegijos nuomone, naudojimosi tvarkos nenustatymas neįrengta bei neįregistruota vieÅ¡ajame registre pastoge, negali bÅ«ti pagrindu neleisti ieÅ¡kovėms vykdyti rekonstrukcijos virs jų naudojamų patalpų bei bendraturčiams atsisakyti duoti sutikimÄ tokiai rekonstrukcijai atlikti.          Kaip nustatyta byloje, ieÅ¡kovė siekia rekonstruoti tas patalpas, kurios jai su kita bendraturte B. B. paskirtos naudotis bei tik virÅ¡ Å¡ių patalpų rekonstruoti pastogės dalį. Statinio rekonstravimas – tai statybos rÅ«Å¡is, kurios tikslas perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančias konstrukcijas, pakeičiant statinio iÅ¡orės matmenis – ilgį, plotį, aukÅ¡tį ir pan. (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis).

Kaip nustatyta byloje, virÅ¡ gyvenamojo namo esanti pastogė nėra įrengta, ji nėra įregistruota vieÅ¡ajame registre, ji nesuformuota atskiru nekilnojamojo turto objektu (1 t., b. l. 74). Å alys nėra įforminusios pastogės patalpų naudojimosi tvarkos, tačiau atsakovas E. P. teismo posėdžio metu pripažino, kad abi Å¡alys turėtų naudotis patalpomis, esančiomis virÅ¡ bendraturčių pirmajame aukÅ¡te naudojamų patalpų. Pastogės patalpų virÅ¡ numatyto rekonstruoti, t. y. nugriauti ir pastatyti naujÄ priestatÄ su pastoge, kur bus įrengtos ieÅ¡kovėms priklausančios patalpos, nėra.

Byloje nėra įrodymų apie tai, kad naujai įrengiamas priestato stogas iÅ¡ dalies dengs pastogės stogÄ ir tuo bus pažeistos apeliantų teisės. VirÅ¡ ieÅ¡kovėms priklausančios patalpos 11-2/17,06 kv. m, esančios gyvenamajame name, rekonstrukcijos metu bus rekonstruota ir pastogės dalis. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas teisingai bei pagrįstai nurodė, kad pastogės patalpų, galinčių bÅ«ti gyvenamosiomis patalpomis vadovaujantis statybos techniniu reglamentu (STR) 1.14.01:199 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“, aukÅ¡tis turi bÅ«ti didesnis nei 1,60 m.

Pastogės plotas, esantis tiek virš ieškovių, tiek virš atsakovų pirmojo aukšto patalpų yra proporcingas šalių nuosavybės teise valdomų patalpų daliai: ieškovėms bendrai priklauso 36/100 dalys gyvenamojo namo, o tai reikštų, kad tiek priklausytų ir pastogės ploto. Pažymėtina, kad iš apeliantų (atsakovų) užsakymu UAB „Eskizas“ paruošto projekto (1 t., b. l. 138) matyti, kad pastogės, kur aukštis yra virš 1,60 m, bendras plotas yra 39,03 kv. m: ieškovėms tenka 14,05 kv. m, atsakovams – 24,98 kv. m, atitinkamai 36/100 ir 64/100 dalys.

Rekonstrukcijos metu ieÅ¡kovė R. B. pastogėje virÅ¡ jai priklausančios pirmojo aukÅ¡to patalpos rekonstruos tik jai priklausančiÄ pastogės dalį. Toks pat paskaičiavimas dėl pastogės dalies atliktas ir VÄ® Registrų centro (1 t., b. l. 16). Atsakovai nesinaudoja pastogės dalimi, esančia virÅ¡ ieÅ¡kovėms priklausančios patalpos. Jie naudojasi pastogės dalimi tik virÅ¡ jiems priklausančių pirmojo aukÅ¡to patalpų, kur pradėjo patys savavaliÅ¡kai Å¡iltinti pirmojo aukÅ¡to perdangÄ (1 t., b. l. 73).

       Apeliantai vadovaujasi Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3- 227/2006. Tačiau pažymėtina, kad teismo precedentas turi teisės Å¡altinio galiÄ tik tuo atveju, jeigu ankstesnės bylos, kurioje buvo suformuluota teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklė, ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi sutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 52/2003; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2009; 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2012; kt.).

Apeliantų nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl buto rekonstrukcijos buvo atmestas todėl, kad ieÅ¡kovei rekonstrukcijos metu įrengus virÅ¡ savo buto palėpę, neaiÅ¡ku, ar atsakovas galės prieiti prie dÅ«mtraukio; kad pastačius priestatÄ gali bÅ«ti pažeista atsakovo teisė į natÅ«ralų buto apÅ¡vietimÄ ; ieÅ¡kovė nepateikė savo buto rekonstrukcijos ir priestato statybos projekto ir pagal CPK 178 straipsnį teisme negalėjo įrodyti savo reikalavimo, kad atliekant buto ir palėpės rekonstrukcijÄ , statant prie namo priestatÄ 1,20 m. atstumu nuo atsakovo buto langų, atsakovo teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, pagrįstumo.

Kolegijos nuomone, minėtoje Aukščiausiojo Teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje bei nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės skiriasi, todėl vadovautis apeliantų nurodyta Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2006 nėra pagrindo. Apeliantų argumentas, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 4 punktu, siekiant gauti leidimÄ , reikia pateikti statinio kadastro duomenų bylÄ , o pastogės kadastriniai duomenys nėra įregistruoti, nesusiję su jų teisių pažeidimu.

Pažymėtina, kad bendraturčių sutikimas neatstoja statybÄ leidžiančio dokumento, o minėtų duomenų pateikimas ir jų tikrinimas priklauso statybÄ leidžiantį dokumentÄ iÅ¡duodančios institucijos kompetencijai.      Dėl numatomos rekonstrukcijos tinkamo planų atskleidimo        Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teigimu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieÅ¡kovės tinkamai atskleidė bÅ«simos rekonstrukcijos planus.            Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimÄ atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi bÅ«ti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iÅ¡ statybos ar rekonstrukcijos darbų.

Bendraturčių nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas. Kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ir įrodyti, kad pasirinktas bÅ«das ar tokios teisės įgyvendinimo sÄ lygos pažeistų jų teises į bendrÄ daiktÄ ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012; kt.).

Kad bendraturtis galėtų pareikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl statybos darbus (rekonstrukcijÄ ) inicijuojančio kito bendraturčio bÅ«simų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti jam savo siekius. Pagal įstatymÄ reikalaujamas pateikti bendraturčių sutikimas reiÅ¡kia ne abstraktų, o konkretizuotÄ bendraturčių sutikimÄ , t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybÄ Ä¯gyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – bÅ«simos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiÅ«lymo (tokio, kaip jis apibÅ«dinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – iÅ¡reikÅ¡ti projektuojamo statinio architektÅ«ros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjÄ ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali bÅ«ti naudojamas projektavimo sÄ lygoms parengti) pateikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009; kt.).  Apeliantai nurodo, kad rekonstravimo eskizinį projektÄ gavo 2012 m. liepos 30 d., tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, į jį nereagavo, todėl ieÅ¡kovės kreipėsi į teismÄ .

Apeliantų užsakymu UAB „Skena“ atliktas įvertinimas buvo pateiktas teismui bei ieÅ¡kovėms kartu su atsakovų atsiliepimu į ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 48-49). Susipažinusios bei įvertinusios atsakovų argumentus, nurodytus atsiliepime, į bylÄ bei atsakovams ieÅ¡kovės pateikė papildomÄ medžiagÄ dėl numatomos rekonstrukcijos kartu su iÅ¡samiu konstrukcinės dalies aiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu (1 t., b. l. 92-111). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovams pateiktas UAB „Pastogė“ rekonstravimo eskizinis projektas (1 t., b. l. 20-27) bei konstrukcinės dalies brėžiniai ir aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas (1 t., b. l. 92-111) yra iÅ¡samÅ«s, pilnai ir visapusiÅ¡kai atskleidė planuojamos rekonstrukcijos darbus, juos parengė specialistės ir yra vertintini kaip pakankami atsakovams nuspręsti dėl ieÅ¡kovių rekonstrukcijos.

Pažymėtina ir tai, kad teismas nurodė, jog atsakovai, neduodami sutikimo, turėjo nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus savo teiginiams pagrįsti (CPK 178 straipsnis), iÅ¡ kurių galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad pastato pasikeitimai dėl rekonstrukcijos pažeis atsakovų teises. Atsakovai Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti pateikė UAB „Skena“ iÅ¡vadÄ . UAB „Skena“, iÅ¡analizavusi papildomai pateiktus dokumentus, nurodo, kad įgyvendinus pastato rekonstrukcijÄ , bendraturčiams techninio pobÅ«džio pažeidimų nebÅ«tų padaryta, tačiau vykdant rekonstrukcijos darbus bÅ«tina užtikrinti, kad dar labiau nepablogėtų nerekonstruotos pastato dalies techninė bÅ«klė (2 t., b. l. 62), o tai numatyta ieÅ¡kovės rekonstrukcijos projekte.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nustatyta byloje, ieÅ¡kovės neprieÅ¡tarauja dėl likusios stogo dalies rekonstrukcijos pagal joms priklausančiÄ dalį, tačiau atsakovai to daryti nesiruoÅ¡ia (2 t., b. l. 8). Todėl kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog ieÅ¡kovės tinkamai atskleidė bÅ«simos rekonstrukcijos planus, o atsakovų nesutikimÄ nemotyvuotu, t. y. protingais motyvais nepagrįstu ir kitam bendraturčiui trukdančiu įgyvendinti teisę į statybÄ .

Dėl apeliantų teisių pažeidimo vykdant rekonstrukcijÄ Apeliantai nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija nepažeis jų teisių bei teisėtų interesų. Pažymėtina, jog patys apeliantai nurodo, kad pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ atsisakymas duoti sutikimÄ turi bÅ«ti protingai motyvuotas. Protingais motyvais galima pripažinti faktais, specialistų iÅ¡vadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad vykdoma namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sÄ lygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techninių dokumentų teisės norma reglamentuojanti statinio saugos ir eksploatavimo sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2007).

Apeliantų teigimu, pablogės gyvenamojo namo stogo medinės laikančios konstrukcijos, stogo ir viso pastato bÅ«klė ir tai, anot jų, patvirtina UAB „Skena“ atlikta ekspertizė, o teismas ja nepagrįstai nesivadovavo. Kaip jau minėta, UAB „Skena”, kÄ pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, atliko ginčo namo stogo konstrukcijos techninės bÅ«klės įvertinimÄ , ekspertui pateikus ne visus reikalingus dokumentus. Savo iÅ¡vadose ekspertas nurodė, kad:

1) esamos stogo medinės laikančios konstrukcijos neatitinka STR 1.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas” reikalavimų;

2) ruoÅ¡iant rekonstrukcijos projektÄ reikia numatyti gyvenamojo namo visos medinės perdangos sustiprinimÄ ir visos senos stogo medinės konstrukcijos bei stogo dangos pakeitimÄ (1 t., b. l. 51-57). Pažymėtina, kad apeliaciniam teismui pateiktas eksperto A. Zeltinio atsakymas, iÅ¡analizavus jam papildomai pateiktus dokumentus, kuriame nurodoma, kad įgyvendinus pastato rekonstrukcijÄ , bendraturčiams techninio pobÅ«džio pažeidimų nebÅ«tų padaryta (2 t., b. l. 62). Sutiktina su apylinkės teismu, kad stogo rekonstrukcijÄ ar stogo dangos keitimÄ pagal įstatymus privalo atlikti visi bendraturčiai, o ne tik ieÅ¡kovės. Teismas nustatė, kokie bus atlikti viso gyvenamojo namo sienų ir stogo konstrukcijų sustiprinimai.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovė R. B., kreipdamasi į atsakovus sutikimo, nurodė, kad rekonstrukcijos metu įsipareigoja imtis visų įmanomų apsaugos priemonių, jog bÅ«tų apsaugotas bendraturčių turtas bei įsipareigoja atlyginti atsakovams padarytÄ Å¾alÄ rekonstrukcijos metu, jeigu įgriÅ«tų likusi stogo dalis ar užlietų vanduo (1 t., b. l. 17). Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai nepateikia įrodymų dėl galimų neigiamų pasekmių rekonstrukcijos metu.Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl žemės sklypo bei gyvenamojo namo pastogės insoliacijos nesumažėjimo.Norminė insoliacija turi bÅ«ti užtikrinama gyvenamosioms patalpoms (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 14 lentelė).

Kadangi, kaip jau minėta, pastogėje jokių patalpų nėra įrengta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovų argumentai, jog nebus išsaugotas natūralus patalpų apšviestumas, neįrodyti ir nepagrįsti (CPK 178 straipsnis). Iš atsakovų pateikto projekto, kurį atliko UAB „Eskizas“ (1 t., b. l. 138), matyti, kad jiems atitenka pastogėje 24,98 kv. m ploto, kurio aukštis virš 1,60 m, todėl po rekonstrukcijos neatmetama galimybė atsakovams įsirengti patalpas ir stoglangius.

Kadangi 2013 m. kovo 29 d. parengiamajame teismo posėdyje teismas Å¡alims nustatė terminÄ iki 2013 metų balandžio 15 d. pateikti papildomus įrodymus, atsakovai Å¡ia jiems suteikta teise nepasinaudojo ir papildomų dokumentų nepateikė, nors naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija pagal ieÅ¡kovės R. B. pateiktÄ eskizinį projektÄ nepažeidžia atsakovų teisių, nesÄ lygoja atsakovų žemės sklypo dalies ir gyvenamojo namo pastogės insoliacijos sumažėjimo.

Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija pagal eskizinį projektÄ nesÄ lygotų atsakovų, kaip žemės sklypo dalies valdytojų teisių suvaržymų.           Kaip nustatyta byloje, ieÅ¡kovės rekonstrukcija numatyta ieÅ¡kovių naudojamo žemės sklypo ribose. Trijų metrų atstumas, kÄ nustatė teismas, nėra iÅ¡laikomas nuo gretimo sklypo, kuris priklauso valstybei, ribos. Kaip galima spręsti iÅ¡ projektinio pasiÅ«lymo, atstumas nuo atsakovų naudojamo sklypo dalies iki dabartinio statinio yra mažesnis, jis nesusiaurėtų ir po rekonstrukcijos, Å¡i dalis tik pailgėtų, tačiau apeliantai neįrodė, kad tuo bÅ«tų pažeidžiamos jų teisės. Atvejus, kuomet reikalingas besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimas, numato STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 33.2 punktas.

Dėl atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį.           Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 2013 m. kovo 29 d. vyko parengiamasis teismo posėdis, kuriame Å¡alims neprieÅ¡taraujant, buvo nuspręsta pereiti į teismo posėdį, bylos nagrinėjimas paskirtas 2013 m. gegužes 8 d. (1 t., b. l. 142-145). PrieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovai pateikė 2013 m. balandžio 15 d., t. y. pažeisdami CPK 143 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl teismas pagrįstai, siekdamas užkirsti keliÄ vilkinti bylos nagrinėjimÄ , prieÅ¡ieÅ¡kinio bei su juo pateiktų įrodymų nepriėmė.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsisakymas priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį, neužkerta kelio reikalavimus reikÅ¡ti atskiroje byloje. Dėl atsakovų ir ieÅ¡kovų interesų pusiausvyros pažeidimų, valdant ir naudojant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę Apeliantų nuomone, teismo sprendimas pažeidžia jų ir ieÅ¡kovų interesų pusiausvyrÄ valdant ir naudojant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Kolegija su tokiais argumentais nesutinka.           Nors tiek atsiliepime į ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį atsakovai, tiek 2013 metų gegužės 8 d. teismo posėdžio metu atsakovas E. P. nurodė nesutikimo su ieÅ¡kiniu argumentus, tačiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, įrodymų savo teiginiams pagrįsti nepateikė, iÅ¡skyrus UAB „Skena“ aktÄ , dėl kurio pasisakė pirmosios instancijos teismas bei teisėjų kolegija.Sutiktina su ieÅ¡kovių atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡sakyta nuomone, kad atsakovų netinkamas dokumentų bei prieÅ¡ieÅ¡kinio teikimas į bylÄ nepatvirtina jų teiginio, kad teismas pažeidė Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

Kolegijos nuomone, apeliantai nepagrįstai ginčija nuosavybės dalių pasikeitimÄ po rekonstrukcijos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bendraturčių teisių pasikeitimus padidinus bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę reglamentuoja CK 4.77 straipsnis, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su Å¡iais teismo motyvais plačiau dėl jų nepasisako. Kolegija pažymi, kad realizuoti įstatymo nustatytÄ teisę į statybÄ ir tapti statytoju galima tik gavus projektavimo sÄ lygas ir leidimÄ statybai.

Teismo sprendimas neatstoja statybos leidimo. Sprendimas, pripažįstantis ieÅ¡kovei teisę atlikti rekonstrukcijos darbus be bendraturčių sutikimo, tik suteikia ieÅ¡kovei teisę gauti projektavimo sÄ lygas ir leidimÄ rekonstrukcijai be bendraturčių sutikimo, o ne teisę vykdyti statybos darbus.         Kiti apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimto teismo sprendimo naikinti bei grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).

          Apeliacinį skundÄ atmetus, tenkintinas ieÅ¡kovių praÅ¡ymas priteisti 1800 Lt iÅ¡laidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , pateikus tai patvirtinančius įrodymus (2 t., b. l. 63-64) (CPK 98 straipsnis). Pažymėtina, kad atsiliepimas pateiktas dviejų ieÅ¡kovių, todėl patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio.           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: apeliacinį skundÄ atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .         Priteisti iÅ¡ apeliantų E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po 450 Lt (iÅ¡ viso 900 Lt) R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ .        Priteisti iÅ¡ apeliantų E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po 450 Lt (iÅ¡ viso 900 Lt) B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ .

Teisėjai                                                                 Algimantas Kukalis Virginija Lozoraitytė Rūta Palubinskaitė