1f0e8861-e0e1-487b-8f06-0eac210cd92d · Vilniaus apygardos teismas

Byla Nr. AN2-170-843/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04708-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija:

16.9.3; 21.11.10. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja AuÅ¡ra Bielskė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal R. Å . atstovo advokato A. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kurioje R. Å . pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 80 eurų dydžio bauda,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimu R. Å . nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį 80 eurų dydžio bauda už tai, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. 9.02 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi Q8“ ir sukdamas į deÅ¡inę, į teritorijÄ , buvo neatsargus, prieÅ¡ keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio automobiliui „Volvo“, važiuojančiam gretima eismo juosta, ir su juo susidÅ«rė, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101, 9 punktų reikalavimus; Volvo po susidÅ«rimo nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklÄ ir apÅ¡vietimo stulpÄ ; eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai; kelio ženklas ir apÅ¡vietimo stulpas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi R. Å . skundo netenkino ir minėtÄ Kelių policijos valdybos nutarimÄ paliko nepakeistÄ . Teismas pažymėjo, jog įrodymų visuma nustatyti faktai patvirtina, kad R. Å ., nematydamas artėjančio H. T. vairuojamo automobilio „Volvo“, iÅ¡važiuodamas į pirmÄ jÄ eismo juostÄ iÅ¡ antrosios eismo juostos, sudarė kliÅ«tį, tai yra, nedavė kelio į marÅ¡rutiniam transportui skirta eismo juosta tiesiai judančiam H. T. vairuojamam automobiliui. Praleidęs, tegul ir ne savo eismo juosta važiuojantį automobilį, jis bÅ«tų turėjęs techninę galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad R. Å . pažeidė KET 101 punkto reikalavimus ir Å¡is pažeidimas priežastiniu ryÅ¡iu yra susijęs su eismo įvykiu. Todėl R. Å . pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu R. Å . atstovas advokatas A. K. (toliau – advokatas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ R. Å . atžvilgiu. Anot advokato, nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

3.1. Nurodo, kad ANK 569 straipsnis įpareigoja teismÄ iÅ¡vadÄ dėl asmens kaltės grįsti byloje nustatytais faktais, o prielaidos negali bÅ«ti pagrindas pripažinti asmenį kaltu. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai proceso metu iÅ¡tyrus visus įrodymus nelieka protingos abejonės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Advokato teigimu, apylinkės teismas įrodymų visuma laikė ne tik faktines įvykio aplinkybes, tačiau ir paties teismo prielaidas bei interpretacijas.

3.2. Advokato teigimu, H. T. parodymai yra prieÅ¡taringi, teisme duodami paaiÅ¡kinimai daug kartų keitėsi, jis stengėsi iÅ¡vengti konkrečių atsakymų į užduotus klausimus. IÅ¡ pradžių jis nurodė, kad važiavo antrÄ ja juosta (pirmoji skirta visuomeniniam transportui), o į pirmÄ jÄ persirikiavo likus apie 100-150 metrų iki įvykio, tačiau vėliau teigė, kad į pirmÄ jÄ juostÄ Ä¯važiavo likus 30 metrų iki įvykio. H. T. teigimu, jis važiavo maždaug 4-5 automobilių atstumu nuo R. Å . vairuojamo automobilio. Advokatas teigia, kad, jeigu automobilio vidutinis ilgis apie 5 metrai, tai penkių automobilių eilė su tarpais sudaro apie 40 metrų. Atsižvelgiant į tai galima daryti iÅ¡vadÄ , kad H. T. automobilis pirmÄ ja juosta nevažiavo pastoviai, o į jÄ Ä¯važiavo iki įvykio vietos likus apie 40 metrų. PareiÅ¡kėjo teigimu, teismas Å¡ios aplinkybės tinkamai neįvertino.

3.3. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad H. T. vairuojamas automobilis „Volvo V70“ važiavo dideliu greičiu. Å iÄ aplinkybę patvirtino tiek R. Å ., tiek įvykį mačiusi liudytoja A. I.. Kad persirikiavęs į pirmÄ jÄ juostÄ Ä—mė greitėti neneigė ir H.T., kurio teigimu trenkdamasis į kitÄ automobilį jis važiavo apie 60 km/h greičiu. Skunde pabrėžiama, kad lėtai judant eismo spÅ«styje ir norint pasiekti tokį greitį, reikėjo stipriai akseleruoti, o 40 metrų atstumas tokiu greičiu yra nuvažiuojamas per 2,5 sekundės. Tai itin trumpas laiko tarpas, spėti pastebėti iÅ¡ antrosios į pirmÄ jÄ eismo juostÄ iÅ¡važiavusį ir sparčiai greitėjantį automobilį.

3.4. Apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad tai, jog R. Å . prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę sustojo, vertinama kaip neapdairus elgesys. Teismo vertinimu, tam nebuvo jokio pagrindo, kadangi remiantis bylos duomenimis, įvažiavimas platus ir jame nesunkiai prasilenkia du automobiliai. PareiÅ¡kėjo teigimu, tai prielaida, nepagrįsta įrodymais, todėl Å¡i aplinkybė apskritai neturėjo bÅ«ti nurodyta nutartyje. Skunde nurodoma, kad R. Å . teisme paaiÅ¡kino, kad sustojo praleisti iÅ¡ Å¡alutinio kelio iÅ¡važiuojantį automobilį, nes Å¡is jam trukdė Å¡alutiniame kelyje pasukti į kairę, be to, sustojo ir mandagumo tikslais, kad iÅ¡važiuojantis automobilis galėtų įsilieti į judantį automobilių srautÄ . Toks elgesys nėra draudžiamas, be to, nesuprantama teismo iÅ¡vada, kad R. Å . nukreipė dėmesį į šį automobilį ir nepastebėjo pirmÄ jÄ juosta važiuojančio automobilio „Volvo“. Byloje nėra jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų. PareiÅ¡kėjo teigimu nesuprantama, kodėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad sustojimas praleisti iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį iÅ¡važiuojantį automobilį suponuoja iÅ¡vadÄ , kad asmuo neįsitikino tokio manevro saugumu. R. Å . ne kartÄ nurodė, kad pasižiÅ«rėjo į galinio vaizdo veidrodį ir tik po to pradėjo daryti posÅ«kį. Tuo tarpu teismas visiÅ¡kai nevertino H. T. veiksmų kaip pažeidžiančių KET reikalavimÄ pasirinkti saugų greitį.

3.5. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad aplinkybė, jog R. Å . tikėjosi, kad pirmoje juostoje nebus kito automobilio, nes Å¡i skirta judėti tik visuomeniniam transportui, nepaneigia bÅ«tinybės jam pačiam laikytis pareigos tiek pagal KET 101 straipsnį, tiek pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Su tokia iÅ¡vada pareiÅ¡kėjas nesutinka. Jo teigimu prieÅ¡ingai, nei konstatavo teismas, R. Å . ėmėsi visų atsargumo priemonių, kad įsitikintų savo manevro saugumu: 1) iÅ¡ anksto įjungė posÅ«kio signalÄ ; 2) visiÅ¡kai sustojo antrojoje juostoje; 3) pažiÅ«rėjęs į galinio vaizdo veidrodį ir įsitikinęs, kad nėra kliÅ«ties iÅ¡ deÅ¡inės, pradėjo manevrÄ bei pagrįstai tikėjosi, kad ir kiti eismo dalyviai imsis visų atsargumo priemonių. Skunde pabrėžiama, kad Å¡ioje situacijoje objektyviai nėra kitų priemonių, kurių galėjo imtis R. Å ., kad saugiai pasukti į deÅ¡inę.

3.6. Skunde nurodoma, kad H. T., važiuodamas pirmÄ ja eismo juosta, skirta visuomeniniam transportui, pažeidė KET 127 straipsnį, tai yra nepasirinko saugaus greičio bei neįvertino situacijos ir tai sÄ lygojo eismo įvykį. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, posÅ«kis į deÅ¡inę yra platus, aiÅ¡kiai matomas, todėl jis neabejotinai turėjo pamatyti šį posÅ«kį ir numatyti, kad iÅ¡ antrosios juostos gali bÅ«ti sukama į deÅ¡inę bei pasirinkti saugų greitį, kad galėtų sustabdyti automobilį iki numatomos kliÅ«ties.

3.7. Skunde pabrėžiama, kad kelio atkarpa, kurioje įvyko įvykis, yra tiesi, todėl R. Å . bÅ«tų pastebėjęs pirmÄ ja juosta važiavusį „Volvo“ automobilį, tačiau pats Å¡io automobilio vairuotojas H. T. 2019 m. rugsėjo 6 d. paaiÅ¡kinime nurodo, kad pirmÄ ja juosta nevažiavo pastoviai, manevravo iÅ¡ vienos eismo juostos į kitÄ , todėl R. Å . negalėjo jo pastebėti, nes pirmojoje juostoje „Volvo“ automobilio tuo metu nebuvo. Pasak pareiÅ¡kėjo, tai rodo, kad „Volvo“ vairuotojas, manevruodamas iÅ¡ vienos eismo juostos į kitÄ , neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepasirinko saugaus greičio ir sukėlė eismo įvykį.

3.8. Skunde nurodoma, kad teismas nevertino tos aplinkybės, kad H. T. važiavo visuomeniniam transportui skirta eismo juosta. Nors Å¡i aplinkybė asmens atsakomybės neÅ¡alina, tačiau KET 182 straipsnis numato, kad į jÄ gali įvažiuoti transporto priemonė, sukanti į deÅ¡inę, todėl važiuodamas Å¡ia eismo juosta, vairuotojas turi bÅ«ti itin atidus.

3.9. Advokato teigimu, svarbu įvertinti ir vairuotojų staÅ¾Ä . R. Å . – 29 metai, H. T. – 7 metai, todėl akivaizdu, kad R. Å . turi daugiau patirties, todėl gali tinkamiau įvertinti situacijÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ .

3.10. Skunde nurodoma, kad R. Å . automobilis „Audi Q8“ yra aukÅ¡tesnis nei lengvieji automobiliai, turi ryÅ¡kius LED žibintus, todėl degantys stabdžių bei posÅ«kio į deÅ¡inę žibintai turėjo atkreipti H. T. dėmesį, taigi jis turėjo visas galimybes pamatyti „Audi Q8“ manevrÄ Ä¯ deÅ¡inę, tačiau to nepastebėjo arba nevertino.

4. Atsiliepimų į skundÄ negauta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apygardos teismas, patikrinęs priimto skundžiamo apylinkės teismo procesinio sprendimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis), sprendžia, jog R. Å . pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nustačius, kad bÅ«tent jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai priežastiniu ryÅ¡iu susiję su kilusiais padariniais. SkundžiamÄ nutartį priėmęs teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymus, byloje surinktus raÅ¡ytinius duomenis, vertindamas tiek kiekvienÄ jų atskirai, tiek ir visumoje, nei vienam jų nesuteikdamas prioritetinės reikÅ¡mės. Skundžiamos nutarties iÅ¡vados dėl nubaustojo kaltės padarius minėtÄ administracinį nusižengimÄ yra motyvuotos. Naikinti skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.

6. Savo skundÄ nubaustojo atstovas iÅ¡ esmės grindžia H. T. parodymų nenuoseklumu, nurodo pastarÄ jį asmenį įvykio dienÄ vairavus automobilį dideliu greičiu ir pavojingai manevruojant. Apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs esminius skundo argumentus ir administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, atmeta apelianto motyvus kaip nepagrįstus, kadangi jie prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, liudytojų parodymams, eksperto E. S. paaiÅ¡kinimams teisme ir raÅ¡ytinei bylos medžiagai.

7. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad R. Å . 2019 m. rugsėjo 6 d. 9.02 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi Q8“ ir sukdamas į deÅ¡inę, į teritorijÄ , prieÅ¡ keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio automobiliui „Volvo“, važiuojančiam gretima eismo juosta, ir su juo susidÅ«rė. Taip jis pažeidė KET 101, 9 punktų reikalavimus. „Volvo“ po susidÅ«rimo nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklÄ ir apÅ¡vietimo stulpÄ ; eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai; kelio ženklas ir apÅ¡vietimo stulpas.

8. Byloje nustatyta, kad KET reikalavimus Å¡iuo atveju pažeidė tiek automobilio „Volvo“ vairuotojas H. T., tiek automobilio „Audi Q8“ vairuotojas R. Å .. H. T. nubaustas už tai, kad įvykio dienÄ vairuodamas automobilį „Volvo“ pažeidė KET 8 punkto, o konkrečiai ženklo 523 reikalavimus, tai yra važiavo marÅ¡rutiniam transportui skirtoje eismo juostoje, tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 1 dalyje (b. l. 28). R. Å ., kaip minėta, įvykio dienÄ vairuodamas automobilį „Audi Q8“ ir sukdamas į deÅ¡inę, į teritorijÄ , buvo neatsargus, prieÅ¡ keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio automobiliui „Volvo“, važiuojančiam gretima eismo juosta, ir su juo susidÅ«rė, taip pažeisdamas KET 101, 9 punktų reikalavimus. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 3 dalyje (b. l. 6).

9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiÅ¡koje situacijoje jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, neįvyktų. Tai reiÅ¡kia, kad teismas turi įvertinti visų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikÅ¡mę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Kai eismo įvykyje dalyvauja keli eismo dalyviai, bÅ«tinÄ jÄ padarinių kilimo sÄ lyga gali bÅ«ti vieno arba abiejų eismo įvykio dalyvių kelių eismo taisyklių pažeidimai. Taigi teismas turi nustatyti kiekvieno padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo įtakÄ kilusiems padariniams ir pagrindinę eismo įvykio metu kilusių padarinių priežastį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290/2009, 2K-151/2011, 2K-593/2011, 2K-166/2012, 2K-251-458/2019 ir kt.). Å ios iÅ¡vados aktualios ir to paties pobÅ«džio administracinių nusižengimų bylose.

10. Kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, R. Å . prieÅ¡ pradėdamas daryti posÅ«kį iÅ¡ antros eismo juostos į deÅ¡inę ir norėdamas įvažiuoti į degalinės teritorijÄ , nebuvo pakankamai atsargus, jis įvažiavo į pirmÄ eismo juostÄ neįsitikinęs, jog tai daryti pakankamai saugu. Å io byloje nustatyto fakto nepaneigia ir paties nubaustojo paaiÅ¡kinimai. R. Å . savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose bei bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme nurodė, kad pirmoje eismo juostoje, kuri skirta visuomeniniam transportui, automobilis „Volvo“ pasirodė jam labai netikėtai, be to mano, jog pastarasis važiavo dideliu greičiu. Nubaustasis taip pat nurodė, kad prieÅ¡ manevrÄ jis net buvo sustojęs, kad praleistų iÅ¡ degalinės iÅ¡važiuojantį automobilį, tuo metu įjungė deÅ¡inį posÅ«kio signalÄ . R. Å . nurodyta aplinkybė, kad jis tikėjosi, jog pirmoje eismo juostoje nebus kito automobilio, kadangi ji skirta visuomeniniam transportui, jokiu bÅ«du neatleidžia jo nuo pareigos, numatytos KET 101 punkte, kuriame nustatyta, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Taip pat svarbu paminėti, kad KET 87 punktas nurodo, jog signalÄ rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės.

11. Nors apelianto atstovas nurodo, jog H. T. davė nenuoseklius parodymus iÅ¡ pradžių nurodydamas, kad iÅ¡ antros eismo juostos į pirmÄ jÄ persirikiavo likus apie 100-150 metrų iki įvykio, tačiau vėliau teigė, kad į pirmÄ jÄ juostÄ Ä¯važiavo likus 30 metrų iki įvykio, tačiau pažymėtina, jog Å¡ie H. T. parodymų netikslumai nelaikyti esminiais, kadangi iÅ¡ byloje esančių duomenų (tarnybinio policijos pareigÅ«no praneÅ¡imo, fotonuotraukų) akivaizdu, jog aptariamų automobilių susidÅ«rimas įvyko priekinėmis jų dalimis, tai reiÅ¡kia, kad automobilis „Volvo“ buvo pilnai persirikiavęs iÅ¡ antros eismo juostos į pirmÄ ir kurį tai laikÄ ja judėjo. Šį faktÄ patvirtina ir fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos automobilių detalių ir stiklo duženos pirmoje eismo juostoje arčiau deÅ¡inio jo kraÅ¡to visai prieÅ¡ įvažiavimÄ Ä¯ degalinės teritorijÄ (b. l. 39-40). Tai yra pagrindas iÅ¡vadai, kad automobilio „Audi Q8“ vairuotojas prieÅ¡ pradėdamas posÅ«kio manevrÄ neįsitikino, jog pirma eismo juosta yra laisva ir ja niekas nevažiuoja.

12. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų apelianto manymÄ , kad H. T. automobilį „Volvo“ vairavo virÅ¡ydamas nustatytÄ greitį, kad įvykio dienÄ pirma eismo juosta jis nevažiavo pastoviai, manevravo iÅ¡ vienos eismo juostos į kitÄ . IÅ¡ Å¡ioje nutartyje jau aptarto Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarimo, priimto H. T. atžvilgiu, matyti, kad jis nubaustas dėl važiavimo marÅ¡rutiniam transportui skirta eismo juosta. PrieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantas, tokių duomenų nei savo 2019 m. rugsėjo 6 d. paaiÅ¡kinime, nei bylos nagrinėjimo teisme metu H. T. nenurodė. Å io fakto nepatvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta liudytoja A. I., įvykio dienÄ važiavusi kartu su R. Å .. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas ekspertas E. S. nurodė, kad automobilis „Audi Q8“ suko ne iÅ¡ kraÅ¡tinės deÅ¡inės padėties ir sukliudė, o automobilis „Volvo“ atvažiavo prie tos padėties ir per kelis automobilius persirikiavo į vieÅ¡ajam transportui skirtÄ eismo juostÄ . Automobilio „Volvo“ stabdymo pėdsakų neužfiksuota, greičio nustatyti nėra galimybės, tačiau tai nekeičia esmės (b. l. 77–79).

13. Nelaikytinas pagrįstu ir apeliacinio skundo argumentas, kad H. T. matydamas platų posÅ«kį į deÅ¡inę turėjo numatyti, kad iÅ¡ antrosios juostos gali bÅ«ti sukama į deÅ¡inę bei pasirinkti saugų greitį, kad galėtų sustabdyti automobilį iki galimos kliÅ«ties. Kaip matyti iÅ¡ paties R. Å . parodymų, jis prieÅ¡ darydamas posÅ«kį į deÅ¡inę iÅ¡ antros eismo juostos sustojo rodydamas posÅ«kį ir praleisdamas iÅ¡važiuojantį automobilį, todėl konstatuotina, jog Å¡iuo atveju H. T. pagrįstai galėjo tikėtis, jog stovintis jam iÅ¡ kairės automobilis Audi Q8“ su įjungtu deÅ¡inio posÅ«kio signalu pradės važiuoti tik įsitikinęs, kad tai daryti saugu. Be to, H. T. paaiÅ¡kino, kad rodomÄ automobilio Audi Q8“ posÅ«kį jis pamatė visai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ (b. l. 33).

14. KritiÅ¡kai vertintini ir apelianto skunde iÅ¡dėstyti teiginiai, kad Å¡iuo atveju R. Å . ėmėsi visų atsargumo priemonių, kad įsitikintų savo manevro saugumu: iÅ¡ anksto įjungė posÅ«kio signalÄ ; visiÅ¡kai sustojo antrojoje juostoje; pažiÅ«rėjęs į galinio vaizdo veidrodį ir įsitikinęs, kad nėra kliÅ«ties iÅ¡ deÅ¡inės pradėjo manevrÄ bei pagrįstai tikėjosi, kad ir kiti eismo dalyviai imsis visų atsargumo priemonių. VisiÅ¡kai sutiktina su apylinkės teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl R. Å . kaltės padarius aptariamÄ administracinį nusižengimÄ , kadangi bÅ«tent jis netinkamai įvertino situacijÄ kelyje ir priėmė sprendimÄ atlikti manevrÄ , neįsitikinęs jo saugumu. H. T. transporto priemonės vairavimo greitis, apygardos teismo vertinimu, esminės reikÅ¡mės Å¡ioje situacijoje neturi, nes bÅ«tent R. Å . turėjo įsitikinti, kad jam sukti į deÅ¡inę, kertant pirmÄ eismo juostÄ yra saugu. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Å¡ioje situacijoje tai nebuvo padaryta. Å iuo atveju nustatytų faktų visuma patvirtina, kad R. Å ., nepamatęs artėjančios H. T. vairuojamos transporto priemonės, iÅ¡važiavo į pirmÄ eismo juostÄ iÅ¡ antros eismo juostos, tokiu bÅ«du sudarė kliÅ«tį, taigi nedavė kelio, pirma eismo juosta važiuojančiam H. T. automobiliui. J. R. Å . bÅ«tų praleidęs, nors ir ne savo eismo juosta važiuojantį automobilį, jis bÅ«tų iÅ¡vengęs susidÅ«rimo, todėl spręstina, kad jis pažeidė KET 101 punkto reikalavimus ir Å¡is jo pažeidimas yra tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su nagrinėjamu eismo įvykiu.

15. R. Š. atstovo skunde nurodytos aplinkybės, kad jo atstovaujamasis turi didesnę vairavimo patirtį nei H. T., o jo vairuojamas automobilis Audi Q8“ yra aukštesnis nei lengvieji automobiliai, turintis ryškius LED žibintus, todėl yra gerai matomas kelyje, nėra tokios reikšmingos, kad jų pagrindu galima būtų daryti priešingas išvadas, nei padarė apylinkės teismas.

16. SkundÄ nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog R. Å . kaltė pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį yra visiÅ¡kai įrodyta, jo veika kvalifikuota tinkamai, o tai, kad jis nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir iÅ¡vadomis dėl įrodymų vertinimo bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį apeliaciniame skunde nubaustojo atstovo nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

n u t a r i a :

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybė patraukto asmens R. Å . atstovo advokato A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aušra Bielskė