1f0e6ce9-9761-4e7a-b42c-d8a57a799123 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generated             CivilinÄ byla Nr. 2A-329/2012             Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00917-2010-7             Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8.;             42.9.; 44.2.1.; 44.5.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: AlÄs BukavinienÄs, DanutÄs MilaÅ¡ienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja) ir Gintaro PeÄiulio, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinÄs bendrovÄs âBig City LTâ kreditorių D.
Legislator headnote
AI generated1f0e6ce9-9761-4e7a-b42c-d8a57a799123 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas pažymÄjo, kad negautų pajamų realumas yra apibrÄžiamas per preziumuojamÄ kitų aplinkybių, galinÄių turÄti įtakos gaunamų pajamų dydžiui, nekintamumÄ . Negautos pajamos yra pagrįstai iÅ¡ sutarties tikÄtinos gauti lÄÅ¡os, kurios Å¡aliai liktų įvertinus visas sÄ naudas ir mokesÄius. Teismas nustatÄ, kad jau 2008 m. lapkriÄio 7 d. UAB âBig City LTâ vadovas praÅ¡Ä banko leisti pardavinÄti butus pigiau, negu buvo numatyta kredito sutarties 3.6 p. (kartu ir preliminariose pirkimo-pardavimo sutartyse).
Full text
             CivilinÄ byla Nr. 2A-329/2012             Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00917-2010-7             Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8.;             42.9.; 44.2.1.; 44.5.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: AlÄs BukavinienÄs, DanutÄs MilaÅ¡ienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja) ir Gintaro PeÄiulio, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinÄs bendrovÄs âBig City LTâ kreditorių D.
K., S. N., K. L., D. J., E. Ž., M. P., V. M., I. B., D. Ž., M. A., A. M., A. D. ir J. M. apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-774-253/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinÄs bendrovÄs âBig City LTâ kreditorių D. K., S. N., K. L., D. J., E. Ž., M. P., V. M., I. B., D. Ž., M. A., A. M., A. D. ir J. M. netiesioginį ieÅ¡kinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc, veikianÄiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, dÄl nuostolių atlyginimo.TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä :
I. GinÄo esmÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â IeÅ¡kovo BUAB âBig City LTâ kreditoriai kreipÄsi į teismÄ su netiesioginiu ieÅ¡kiniu atsakovui Nordea Bank Finland Plc, veikianÄiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, nurodydami, kad 2007â2008 metais ieÅ¡kovas sudarÄ su jais butų, statomų (duomenys neskelbtini), preliminariÄ sias pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias jie sumokÄjo avansus. IeÅ¡kovas su atsakovu 2008 m. kovo 17 d. pasiraÅ¡Ä kreditavimo sutartį Nr. KS 08/03/12, pagal kuriÄ iki 7 800 000 eurų buvo suteikta ieÅ¡kovo nekilnojamojo turto projekto (duomenys neskelbtini), įgyvendinimui, iÅ¡ kurių iki 1 300 000 eurų buvo suteikta pridÄtinÄs vertÄs mokesÄio (toliau â PVM) sumokÄjimui.
ValstybinÄ mokesÄių inspekcija 2008 m. spalio 28 d. į ieÅ¡kovo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ pervedÄ 2 949 673 Lt sumÄ . TÄ paÄiÄ dienÄ atsakovas minÄtas lÄÅ¡as, kreditorių nuomone, nesant tam jokio pagrindo ir nenurodant jokių priežasÄių, sulaikÄ ir ieÅ¡kovui neleido su Å¡iomis lÄÅ¡omis atlikti jokių operacijų ar jas panaudoti projekto vystymui. 2008 m. spalio 31 d., 2008 m. lapkriÄio 5 d., 2008 m. lapkriÄio 7 d., 2008 m. lapkriÄio 11 d., 2008 m. gruodžio 24 d. ir 2009 m. vasario 26 d. raÅ¡tais ieÅ¡kovas kreipÄsi į atsakovÄ dÄl lÄšų specialiojoje sÄ skaitoje sulaikymo, atkreipdamas dÄmesį į tai, kad atsakovui neleidžiant atlikti piniginių operacijų su specialiojoje banko sÄ skaitoje esanÄiomis lÄÅ¡omis, ieÅ¡kovas negalÄs tinkamai atsiskaityti su kreditoriumi UAB âGenraâ (statybos valdytoju), o pastarasis â su gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), rangovais ir tinkamai užbaigti finansuojamÄ gyvenamųjų namų statybÄ .
Atsakovas į ieÅ¡kovo raÅ¡tus nereagavo, nepateikÄ lÄšų sulaikymo motyvų ir nesiÄmÄ priemonių neteisÄtiems savo veiksmams nutraukti. Kreditorių tvirtinimu, dÄl minÄtų atsakovo neteisÄtų veiksmų, nepagrįstai specialiojoje sÄ skaitoje sulaikant ir neleidžiant disponuoti VMI grÄ Å¾intomis lÄÅ¡omis, iÅ¡ esmÄs sutriko ieÅ¡kovo finansinis stabilumas, atsirado nenumatyta nemokumo bÅ«sena, ieÅ¡kovui pritrÅ«ko apyvartinių lÄšų, ieÅ¡kovas nebegalÄjo atsiskaityti su rangovais, įgyvendinanÄiais projektÄ .
Galiausiai statybos sustojo ir žlugo pats projektas. Kreditorių teigimu, dÄl minÄtų atsakovo neteisÄtų veiksmų ieÅ¡kovas patyrÄ turtinÄs žalos, kuriÄ sudaro 9 019 687,73 Lt negautos pajamos, kurias ieÅ¡kovas bÅ«tų gavÄs, jei su pirkÄjais, sudariusiais butų (duomenys neskelbtini), preliminariÄ sias pirkimo-pardavimo sutartis, bÅ«tų buvÄ sudarytos pagrindinÄs butų pirkimo-pardavimo sutartys. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â KlaipÄdos apygardos teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ.
Teismas nustatÄ, kad KlaipÄdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi iÅ¡kÄlÄ UAB ,,Big City LTâ bankroto bylÄ , o 2009 m. lapkriÄio 16 d. nutartimi patvirtino kreditorių 31 058 133,77 Lt reikalavimus, tarp kurių kreditorių D. K., S. N., K. L., D. J., E. Ž., M. P., V. M., I. B., D. Ž., M. A., A. M., A. D. ir J. M. (toliau â kreditoriai) reikalavimus. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad kreditoriai nagrinÄjamu atveju negali kreiptis į teismÄ , reikÅ¡dami netiesioginį ieÅ¡kinį (CK 6.68 straipsnis).             Teismas nustatÄ, kad UAB âBig City LTâ (toliau â ieÅ¡kovas) su atsakovu Nordea Bank Finland Plc, veikianÄiu per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, 2008 m. kovo 17 d. pasiraÅ¡Ä kreditavimo sutartį Nr. KS 08/03/12, pagal kuriÄ iki 7 800 000 eurų buvo suteikta ieÅ¡kovo nekilnojamojo turto projekto (duomenys neskelbtini), įgyvendinimui, iÅ¡ kurių iki 1 300 000 eurų buvo suteikta pridÄtinÄs vertÄs mokesÄio (toliau â PVM) sumokÄjimui.
Kreditorių teigimu, ieÅ¡kovo nemokumÄ sukÄlÄ bÅ«tent atsakovo neteisÄti veiksmai, t. y. neleidimas ieÅ¡kovui savo nuožiÅ«ra disponuoti 2 949 673 Lt suma, kuriÄ VMI grÄ Å¾ino į ieÅ¡kovo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ .Teismas pažymÄjo, kad Å¡alių pasiraÅ¡ytos kreditavimo sutarties Nr. KS 08/03/12 Specialiųjų sÄ lygų 1.4 punkte nustatyta bendra kredito grÄ Å¾inimo tvarka, pagal kuriÄ kredito grÄ Å¾inimo pradžios diena yra pardavus pirmÄ , įgyvendinant projektÄ , sukurtÄ nekilnojamojo turto objektÄ (1.4 punkto b papunktis), o visas kreditas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas ne vÄliau kaip 2011 m. kovo 10 d. (1.4 punkto c papunktis).
Kredito sumos, skirtos PVM sumokÄjimui, grÄ Å¾inimÄ reglamentuoja specialios sutarties sÄ lygos. Specialiųjų sÄ lygų 3.7 punktas nustato, kad jei bankas finansuoja projekto įgyvendinimÄ , įskaitant ir PVM, tuomet kredito gavÄjas įsipareigoja ne vÄliau kaip per 6 mÄnesius į specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ grÄ Å¾inti sumÄ , lygiÄ 15,25 proc. nuo kiekvienos atitinkamos jam suteiktos kredito iÅ¡mokos. Teismas sutiko su atsakovo nuomone, kad Å¡i norma yra specialioji sÄ lyga dÄl kredito grÄ Å¾inimo termino, lyginant su sutarties Specialiųjų sÄ lygų 1.4 punkte nurodyta bendrÄ ja sÄ lyga dÄl kredito grÄ Å¾inimo termino.
Å alių atstovai patvirtino, kad kreditas ieÅ¡kovui buvo suteiktas per 12 (nuo 2008 m. kovo 8 d. iki 2008 m. spalio 7 d.) kredito sumų iÅ¡mokÄjimų į sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), per kuriÄ buvo ir nuraÅ¡omos lÄÅ¡os kredito grÄ Å¾inimui bei palÅ«kanų sumokÄjimui. Kadangi Specialiųjų sÄ lygų 3.7 punkte nustatyta, kad ne vÄliau kaip per 6 mÄnesius (ne po Å¡eÅ¡ių mÄnesių) į specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ bÅ«tina grÄ Å¾inti sumÄ , lygiÄ 15,25 proc. nuo kiekvienos atitinkamos jam suteiktos kredito iÅ¡mokos, ieÅ¡kovas Å¡ias sutarties sÄ lygas pažeidÄ ir vÄlavo Å¡ias sumas sumokÄti.
TaÄiau, nors ir vÄluodamas, bet mokÄdamas Å¡ias sumas, savo veiksmais patvirtino, kad laikosi ne Specialiųjų sÄ lygų 1.4 punkte nustatytų kredito dalių grÄ Å¾inimo terminų, o Specialiųjų sÄ lygų 3.7 punkte nustatytų kredito dalies, skirtos PVM mokÄjimui, nustatytų terminų. Å alių pasiraÅ¡ytos kredito sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad specialioje sÄ skaitoje (Å¡iuo atveju sÄ skaita (duomenys neskelbtini)) kredito gavÄjas įsipareigojo deponuoti 340 000 Lt ir šį likutį laikyti visÄ sutarties galiojimo laikÄ bei joje laikomas lÄÅ¡as naudoti tik kredito grÄ Å¾inimui, palÅ«kanų ir kitų mokÄtinų sumų pagal sutartį mokÄjimui, t. y.
Å¡i sÄ skaita naudojama iÅ¡imtinai kredito sutarties aptarnavimui. NeginÄytinai nustatyta, kad į Å¡iÄ sÄ skaitÄ VMI ieÅ¡kovo nurodymu sugrÄ Å¾ino 2 949 673 Lt dydžio PVM sumÄ .             Teismas atmetÄ kreditorių argumentus, kad specialioje sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini) esant laisvų lÄšų, bankas nepagrįstai neleido Å¡iomis lÄÅ¡omis disponuoti (atsiskaitinÄti su rangovais), kadangi kredito sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad specialiojoje sÄ skaitoje esanÄios lÄÅ¡os tik bankui raÅ¡tu sutikus gali bÅ«ti naudojamos finansinÄms projekto iÅ¡laidoms, kurios neįtraukiamos į banko finansuojamÄ dalį nuo projekto iÅ¡laidų vertÄs, apmokÄti bei kitų bankui priimtinų su projektu susijusių iÅ¡laidų finansavimui.
Kredito gavÄjas neturi jokių teisių į lÄÅ¡as specialiojoje sÄ skaitoje, iÅ¡skyrus teisÄ reikalauti, kad lÄÅ¡os iÅ¡ specialiosios sÄ skaitos bÅ«tų pervestos sutartyje nustatyta tvarka. Å i kreditavimo sutartis nÄra nuginÄyta, yra galiojanti, todÄl Å¡alims turi įstatymo galiÄ .              Teismas iÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inÄjimo 2009 metų spalio-gruodžio mÄnesiais nustatÄ, kad ieÅ¡kovas, nors ir derino su banku galimybes panaudoti specialiojoje sÄ skaitoje esanÄias lÄÅ¡as kitoms reikmÄms, nenumatytoms kredito sutartyje, taÄiau sutartyje nesant nustatytai banko pareigai besÄ lygiÅ¡kai sutikti su kredito gavÄjo pasiÅ«lymais, teismas konstatavo, kad nÄra atsakovÄs kaltų veiksmų, kurie galÄjo sukelti bendrovÄs nemokumÄ (CPK 178 straipsnis).             Be to, teismas nesutiko su kreditorių nuostolių skaiÄiavimo metodika, pagal kuriÄ kreditoriai 9 019 687,73 Lt negautas pajamas apskaiÄiuoja taip: iÅ¡ preliminariose butų pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytos pagrindinių sutarÄių kainos atima kreditorių sumokÄtÄ avansÄ .
Teismas pažymÄjo, kad negautų pajamų realumas yra apibrÄžiamas per preziumuojamÄ kitų aplinkybių, galinÄių turÄti įtakos gaunamų pajamų dydžiui, nekintamumÄ . Negautos pajamos yra pagrįstai iÅ¡ sutarties tikÄtinos gauti lÄÅ¡os, kurios Å¡aliai liktų įvertinus visas sÄ naudas ir mokesÄius. Teismas nustatÄ, kad jau 2008 m. lapkriÄio 7 d. UAB âBig City LTâ vadovas praÅ¡Ä banko leisti pardavinÄti butus pigiau, negu buvo numatyta kredito sutarties 3.6 p. (kartu ir preliminariose pirkimo-pardavimo sutartyse).
Preliminariosios sutartys, kuriomis remiasi kreditoriai, reikÅ¡dami ieÅ¡kinį, buvo sudarytos 2007 m. Visuotinai žinoma, kad 2008 m. antroje pusÄje nekilnojamojo turto kainos pradÄjo kristi (CPK 182 straipsnio 1 punktas), todÄl nÄra pagrindo teigti, kad pastatyti butai bÅ«tų buvÄ parduoti už preliminariose sutartyse nurodytÄ kainÄ . Nors posÄdžio metu kreditorių atstovas nurodÄ, kad PVM sumos, laikomos specialiojoje sÄ skaitoje, bÅ«tų pakakÄ vykdomam statybos objektui užbaigti, taÄiau į bylÄ pateikti dokumentai to nepatvirtina.
IeÅ¡kovas 2008 m. lapkriÄio 6 d. informavo bankÄ , kad už atliktus darbus rangovams bÅ«tina iÅ¡mokÄti 2 076 269,13 Lt, o objekto baigtumas, kaip nurodo kreditoriai, tebuvo tik 85 proc. Be to, buvo atsiradÄ papildomų darbų už 6 540 608 Lt. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad projektas bÅ«tų buvÄs pabaigtas laiku ir kokybiÅ¡kai. TodÄl, teismo nuomone, kreditoriai, pagrįsdami negautų pajamų dydį anksÄiau nurodytu skaiÄiavimu, kuris negali bÅ«ti pripažintas tinkamu kriterijumi nustatyti negautų pajamų dydį, neįrodÄ Å¾alos dydžio.
NenustaÄius atsakovo neteisÄtų veiksmų, neįrodžius žalos dydžio ir priežastinio ryÅ¡io, ieÅ¡kinys teismo buvo atmestas kaip neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai              Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovo BUAB âBig City LTâ kreditoriai praÅ¡o panaikinti KlaipÄdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1.
DÄl atsakovo veiksmų sulaikant ir nuskaitant specialioje sÄ skaitoje buvusias lÄÅ¡as neteisÄtumo. Pirma, ieÅ¡kovas nepažeidÄ kredito sutarties nuostatų. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas vÄlavo grÄ Å¾inti pagal kredito sutarties 3.7 punktÄ mokÄtinas sumas, todÄl pažeidÄ su atsakovu sudarytos kredito sutarties nuostatas. Tokia teismo iÅ¡vada rodo, kad teismas nesigilino į byloje esanÄius įrodymus ir rÄmÄsi vien tik atsakovo atsiliepime nurodytais klaidingais argumentais.
Antra, atsakovas nepagrįstai neleido disponuoti specialioje sÄ skaitoje esanÄiomis laisvosiomis lÄÅ¡omis. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad, specialioje sÄ skaitoje esant laisvų lÄšų, atsakovas turÄjo teisÄ ieÅ¡kovui neleisti disponuoti Å¡iomis lÄÅ¡omis. Klaidingos teismo iÅ¡vados priÄmimÄ lÄmÄ tai, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino Å¡alių sudarytÄ sutartį (jos 3.1 punktÄ ), neatsižvelgÄ Ä¯ Å¡alių tikruosius ketinimus, visiÅ¡kai neanalizavo tarp Å¡alių susiklosÄiusių santykių vykdant kredito sutartį ir byloje esanÄių raÅ¡ytinių įrodymų.
TreÄia, atsakovas specialioje sÄ skaitoje buvusias lÄÅ¡as neteisÄtai užskaitÄ ieÅ¡kovo ateityje pagal kredito sutartį mokÄtinų sumų sÄ skaita. Teismas neteisÄtumo neįžvelgÄ net atsakovo veiksmuose, kurie akivaizdžiai prieÅ¡taravo Å¡alių sudarytai kredito sutarÄiai ir CK imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Atsižvelgiant į kredito sutarties Specialiųjų sÄ lygų 3.7 punkte nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kovo prievolei įvykdyti, į tai, kad Å¡ios prievolÄs įvykdymas prieÅ¡ terminÄ buvo iÅ¡imtinÄ ieÅ¡kovo teisÄ, bet ne pareiga, konstatuotina, jog atsakovo veiksmai, specialiojoje sÄ skaitoje buvusias laisvas lÄÅ¡as nuskaitant bÅ«simų ieÅ¡kovo mokÄjimų sÄ skaita, yra neteisÄti, kadangi prieÅ¡tarauja Å¡alių sudarytai kredito sutarÄiai, CK imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir apskritai kreditavimo santykių esmei.
Å is neteisÄtas veiksmas taip pat reiÅ¡kia esminį kredito sutarties pažeidimÄ , dÄl kurio tolesnis kredito sutarties vykdymas tapo nebeįmanomu. Ketvirta, atsakovas pažeidÄ bendradarbiavimo pareigÄ . Atsakovas specialioje sÄ skaitoje sulaikÄs ir nuskaitÄs laisvas lÄÅ¡as, neteikÄs jokių atsakymų į ieÅ¡kovo sistemingai beveik tris mÄnesius teikiamus praÅ¡ymus, neinformavÄs apie finansavimo nutraukimÄ , nereagavÄs į jokius ieÅ¡kovo siÅ«lomus susidariusios situacijos sprendimo variantus ir neteikÄs savo sprendimų variantų, nedÄjÄs jokių pastangų projekto iÅ¡saugojimui, ieÅ¡kovui užkirto keliÄ ne tik užbaigti projektÄ , bet ir padarÄ neįmanomu kredito sutarties 1.4 punkto b, c ir d papunkÄių (t. y. kredito grÄ Å¾inimas iÅ¡ už parduotus butus gautų pajamų) įgyvendinimÄ , todÄl elgÄsi nesÄ Å¾iningai ir neteisÄtai.
Atsakovas, vadovaudamasis formaliu sutartinių santykių vertinimu, neleido ieÅ¡kovui naudotis specialioje sÄ skaitoje buvusiomis lÄÅ¡omis ir Å¡iuo bÅ«du eliminavo galimybÄ ieÅ¡kovui iÅ¡saugoti projektÄ , gauti iÅ¡ jo numatytų ir realiai tikÄtinų pajamų bei grÄ Å¾inti kreditÄ . Kadangi dÄl atsakovo visiÅ¡ko nebendradarbiavimo žlugo projektas, o ieÅ¡kovas bankrutavo, atsakovui tenka visi jo nebendradarbiavimo neigiami padariniai, tarp kurių ir žalos ieÅ¡kovui atlyginimas.             2.
DÄl ieÅ¡kovo negautų pajamų. Teismas nepagrįstai padarÄ iÅ¡vadÄ , kad kreditorių pasirinktas žalos apskaiÄiavimo bÅ«das yra netinkamas. Pirma, dÄl žalos apskaiÄiavimo metodo. Teismas laikÄ, kad skaiÄiuojant ieÅ¡kovo negautas pajamas turÄjo bÅ«ti atskaitomos gaunant minÄtas pajamas ieÅ¡kovo patirtos sÄ naudos ir mokesÄiai. BÅ«tina atkreipti dÄmesį, kad nagrinÄjamu atveju negautų pajamų reikalauja bankrutuojanti įmonÄ. Kadangi nagrinÄjamu atveju sÄ naudos, patirtos ieÅ¡kovui siekiant uždirbti netiesioginiu ieÅ¡kiniu reikalaujamas negautas pajamas, sudaro dalį ieÅ¡kovo kreditoriams dalytino turto, todÄl jų įskaitymas į iÅ¡ atsakovo reikalaujamas negautas pajamas reikÅ¡tų neleistinÄ ieÅ¡kovo kreditoriams bankrutuojanÄios įmonÄs dalintinos turto masÄs sumažinimÄ ir kreditorių interesų pažeidimÄ .
NagrinÄjamu atveju iÅ¡ netiesioginiu ieÅ¡kiniu reikalaujamų ieÅ¡kovo negautų pajamų ne tik neturÄjo bÅ«ti iÅ¡skaiÄiuotos sÄ naudos ir kiti mokÄjimai, bet ir negalÄjo, kadangi toks sÄ naudų ir kitų mokÄjimų įskaitymas prieÅ¡tarautų specialiosioms bankroto proceso nuostatoms. Antra, dÄl ieÅ¡kovo 2011 m. lapkriÄio 7 d. praÅ¡ymo leisti pardavinÄti butus pigiau, negu buvo nustatyta kredito sutarties 3.6 punkte, teisinio vertinimo. Teismas šį raÅ¡tÄ nepagrįstai vertino atskirai nuo kitų ieÅ¡kovo raÅ¡tų, todÄl Å¡iam dokumentui suteikÄ klaidingÄ reikÅ¡mÄ.
Å is pasiÅ«lymas reiÅ¡kÄ tik tai, kad ieÅ¡kovas visais įmanomais bÅ«dais siekÄ iÅ¡saugoti projektÄ ir paskatinti atsakovÄ bendradarbiauti, o ne tai, kad ieÅ¡kovas nebesitikÄjo gauti pajamų, numatytų preliminariosiose sutartyse. TreÄia, dÄl pajamų, numatytų preliminariosiose sutartyse, gavimo tikÄtinumo. Teismo teiginys, kad nÄra pagrindo teigti, jog pastatyti butai bÅ«tų buvÄ parduoti už preliminariosiose sutartyse nurodytÄ kainÄ , iÅ¡ esmÄs paneigia preliminariosios sutarties privalomumo principÄ , todÄl yra nepagrįstas.
Byloje nesant pakankamai duomenų, patvirtinanÄių, kad preliminariÄ sias butų pirkimo-pardavimo sutartis sudarÄ potencialÅ«s pirkÄjai ketino pažeisti Å¡ias sutartis ir/ar neketino sudaryti pagrindinių sutarÄių, nagrinÄjamu atveju, paneigiant preliminariųjų sutarÄių privalomumo principÄ , nÄra jokio pagrįsto pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovas nebÅ«tų pardavÄs butų už atitinkamose preliminariosiose sutartyse nustatytÄ kainÄ .             3. DÄl specialioje sÄ skaitoje sulaikytų lÄšų reikÅ¡mÄs realiam projekto užbaigimui.
Teismas sprendÄ, kad byloje esantys dokumentai nepatvirtino, jog specialioje sÄ skaitoje sulaikytos PVM sumos bÅ«tų pakakÄ projektui užbaigti. Apeliantų tvirtinimu, Å¡i suma buvo bÅ«tina ir pakankama sÄ lyga tam, kad projektas nežlugtų, bÅ«tų tÄsiamas ir užbaigtas bent tiek, jog bÅ«tų galima su preliminariÄ sias sutartis sudariusiais pirkÄjais pradÄti sudaryti pagrindines sutartis ir gauti naujų pajamų, kurios bÅ«tų iÅ¡vedusios įmonÄ iÅ¡ nemokumo bÅ«senos. Atsakovui neleidus specialioje sÄ skaitoje buvusių lÄšų panaudoti atsiskaitymams su rangovais nei už jau atliktus statybos darbus, nei už bÅ«simus baigiamuosius darbus, projektas nebuvo užbaigtas, atitinkamai su preliminariÄ sias sutartis pasiraÅ¡iusiais pirkÄjais nebuvo sudarytos pagrindinÄs sutartys, ieÅ¡kovas negavo iÅ¡ anksto numatytų ir realiai tikÄtinų pajamų, galiausiai ieÅ¡kovas bankrutavo.             4.
DÄl teismo padarytų procesinių pažeidimų. Pirma, dÄl teismo atsisakymo Å¡aukti liudytojus. Teismas visiÅ¡kai formaliais pagrindais atsisakydamas Å¡aukti liudytojus, galÄjusius paaiÅ¡kinti tiek dÄl tikrųjų Å¡alių ketinimų sudarant kredito sutartį, tiek dÄl kredito sutarties vykdymo praktikoje, bei dÄl kitų Å¡iai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, pažeidÄ CPK 8 straipsnyje įtvirtintÄ kooperavimosi principÄ . Antra, dÄl teismo atsisakymo skirti ekspertizÄ. Kreditoriai praÅ¡Ä paskirti atsakovo veiksmų ekspertizÄ, taÄiau Å¡is praÅ¡ymas nebuvo patenkintas ir tai neleistinai apribojo kreditorių ir ieÅ¡kovo teisÄ Ä¯ teisingÄ bylos iÅ¡nagrinÄjimÄ .
TreÄia, dÄl teismo atsisakymo priimti įrodymus. Teismas atsisakÄ priimti kreditorių teikiamÄ turto vertintojo UAB âBrec LTâ iÅ¡vadÄ dÄl baigiamųjų projekto statybos darbų vertÄs. Turto vertintojo iÅ¡vada turÄjo esminÄs reikÅ¡mÄs sprendžiant nagrinÄjamai bylai, todÄl, teismui atsisakius priimti šį įrodymÄ , buvo pažeista kreditorių ir ieÅ¡kovo teisÄ Ä¯ tinkamÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismo procesÄ . Ketvirta, dÄl teismo atsisakymo priimti kreditorių patikslintÄ ieÅ¡kinį.
Kreditoriai 2011 m. sausio 10 d. pateikÄ teismui patikslintÄ netiesioginį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡Ä priteisti 20 531 512 Lt negautų pajamų ir 6 proc. metinių procesinių palÅ«kanų. Teismas, atsižvelgÄs į tai, kad nutartis skirti bylÄ nagrinÄti teismo posÄdyje priimta 2010 m. lapkriÄio 11 d., atsakovas nesutinka su patikslinto ieÅ¡kiniu priÄmimu, toks ieÅ¡kinio priÄmimas užvilkins bylos nagrinÄjimÄ , patikslinto ieÅ¡kinio nepriÄmÄ. Apeliantų nuomone, teismas suabsoliutino civilinio proceso operatyvumo principÄ ir neleistinai paminÄ kitus civilinio proceso principus.
Teismas nenurodÄ motyvų, kodÄl patikslinto ieÅ¡kinio priÄmimas užvilkintų bylos nagrinÄjimÄ . Teismas kartu atsisakÄ iÅ¡reikalauti visas ieÅ¡kovo su potencialiais butų pirkÄjais sudarytas preliminariÄ sias sutartis. Å ios sutartys turÄjo bÅ«ti iÅ¡reikalautos ne vien tam, kad pagrįstų padidintÄ patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ , bet ir tam, kad bÅ«tų surinkti visi bylai reikÅ¡mingi įrodymai ir iki galo atskleista bylos esmÄ. Penkta, dÄl iÅ¡ kreditorių priteistų bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
Net jeigu bÅ«tų pripažinta, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, nÄra pagrindo bylinÄjimosi iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ kreditorių. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinÄjamu atveju bylos Å¡alimis yra ieÅ¡kovas UAB âBig City LTâ, veikiantis per savo atstovus â netiesioginį ieÅ¡kinį pateikusius kreditorius, ir atsakovas Nordea Bank Finland Plc, konstatuotina, kad bylos pralaimÄjimo atveju visos bylinÄjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ bylÄ pralaimÄjusios Å¡alies (t. y. ieÅ¡kovo arba atsakovo), bet ne Å¡ios Å¡alies vardu ir interesais veikianÄių atstovų.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB âBig City LTâ, atstovaujamas bankroto administratoriaus, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir KlaipÄdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
Nurodo, kad kredito sutartis 3.1 punkte nustatyta, jog specialioje banko sÄ skaitoje esanÄios lÄÅ¡os tik bankui raÅ¡tu sutikus gali bÅ«ti naudojamos finansinÄms projekto iÅ¡laidoms, kurios neįtraukiamos į banko finansuojamÄ dalį nuo projekto iÅ¡laidų vertÄs, apmokÄti ir kitų, bankui priimtinų su projektu susijusių iÅ¡laidų finansavimui. Kredito gavÄjas neturi jokių teisių į lÄÅ¡as specialioje sÄ skaitoje, iÅ¡skyrus teisÄ reikalauti, kad lÄÅ¡os iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos bÅ«tų pervestos sutartyje nustatyta tvarka.
PažymÄtina, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ gautų tikslinių lÄšų teikÄ paskolas kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, todÄl apeliantų teiginys, jog atsakovas pažeidÄ kredito sutartį iÅ¡ esmÄs, yra klaidinantis. PrieÅ¡ingai, kredito sutarties sÄ lygas pažeidÄ ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas 2008 m. gruodžio 23 d. įsigijo žemÄs sklypÄ , 2008 m. gruodžio 19 d. iÅ¡ ieÅ¡kovo kasos buvo sumokÄtas avansas už komercines patalpas. Kaip matyti, ieÅ¡kovas turÄjo finansinių iÅ¡teklių, taÄiau juos panaudojo ne tam, kad bÅ«tų užbaigtas projektas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir KlaipÄdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1. Jokių materialinÄs teisÄs pažeidimų, nurodytų apeliaciniame skunde, nebuvo. Pirma, pats ieÅ¡kovas pažeidÄ kredito sutarties Specialiųjų sÄ lygų 3.7 punkto nuostatas, kadangi vÄlavo sumokÄti 15.25 proc. dalį nuo kiekvienos jam suteiktos atitinkamos kredito iÅ¡mokos. Antra, atsakovas veikÄ vadovaudamasis kredito sutarties nuostatomis ir jų nepažeisdamas. Kreditoriai neįrodÄ neteisÄtų atsakovo veiksmų.
Teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino kredito sutartį ir tikruosius Å¡alių ketinimus. Teismas teisingai iÅ¡analizavo faktinius santykius, susiklosÄiusius vykdant kredito sutartį, ir byloje esanÄius įrodymus. Teismas teisingai kvalifikavo atsakovo veiksmus pagal kredito sutarties Specialiųjų sÄ lygų 3.7 punkto sÄ lygas. Atsakovas bendradarbiavo su ieÅ¡kovu. TreÄia, nÄra padaryta jokia žala. Teismas pagrįstai pripažino, kad preliminarių sutarÄių kainos nÄra ieÅ¡kovo žala; nÄra pagrindo teigti, kad vystant projektÄ ieÅ¡kovo pastatyti butai bÅ«tų buvÄ parduoti už preliminariose sutartyse nurodytas kainas.
Teismas pagrįstai pripažino, kad kreditorių pasirinktas žalos apskaiÄiavimas yra netinkamas. Kreditoriai siekia nepagrįsto praturtÄjimo, nes iÅ¡ atsakovo priteisus ieÅ¡kovo negautas pajamas, neatskaiÄius ieÅ¡kovo sÄ naudų ir mokesÄių, bÅ«tų paneigta nuosekliai Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, kad iÅ¡ kaltos Å¡alies nuostolius patyrusios Å¡alies naudai gali bÅ«ti priteisiamos negautos pajamos tik âgrynojo pelnoâ forma. Be to, iÅ¡ atsakovo priteisus ieÅ¡kovo negautas pajamas, neatsikaiÄius ieÅ¡kovo sÄ naudų ir visų mokesÄių, ieÅ¡kovas nepagrįstai praturtÄtų atsakovo sÄ skaitÄ .
Ketvirta, nÄra priežastinio ryÅ¡io. Penkta, nÄra atsakovo kaltÄs.             2. Jokių procesinių pažeidimų, nurodytų apeliaciniame skunde, nebuvo. Teismas pagrįstai atsisakÄ Å¡aukti liudytojus, skirti ekspertizÄ, priimti kreditorių pateiktÄ UAB âBrec LTâ raÅ¡tÄ , kreditorių patikslintÄ ieÅ¡kinį. Be to, teismas pagrįstai priteisÄ iÅ¡ kreditorių bylinÄjimosi iÅ¡laidas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados DÄl apeliantų praÅ¡ymų skirti žodinį bylos nagrinÄjimÄ ir finansinÄ-bankininkystÄs ekspertizÄ Apeliantai praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka.
Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinÄjamas žodinio proceso tvarka, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinÄjimas yra bÅ«tinas. Å ioje byloje teisÄjų kolegija nepripažįsta, kad yra bÅ«tina apeliacinį skundÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka. Å alių procesiniai dokumentai (apeliacinis skundas ir atsiliepimai į apeliacinį skundÄ ) yra pakankamai plaÄiai argumentuoti. Apeliantai iÅ¡dÄstÄ aplinkybes, kurios, jų manymu, patvirtina pirmosios instancijos teismo neteisÄtumÄ ir nepagrįstumÄ , nurodÄ kokiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos Å¡ios aplinkybÄs. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ taip pat pakankamai plaÄiai ir aiÅ¡kiai iÅ¡dÄstyti atsikirtimai į apeliacinio skundo argumentus.
NagrinÄjant bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, jeigu teismas pripažįsta bÅ«tina, įrodymai gali bÅ«ti pakartotinai ar papildomai tiriam. Tam, kad įrodymai bÅ«tų dar kartÄ iÅ¡tirti, nebÅ«tina skirti žodinio bylos nagrinÄjimo.Apeliantai taip pat praÅ¡o skirti finansinÄ-bankininkystÄs ekspertizÄ. PraÅ¡yme skirti ekspertizÄ pateikÄ klausimus, į kuriuos ekspertai turÄtų atsakyti (t. 4, b. l. 125-127). TeisÄjų kolegija netenkina Å¡io praÅ¡ymo. IÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinÄjant bylÄ kylanÄius klausimus, reikalaujanÄius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizÄ (CPK 212 straipsnio 1 dalis).
Apelianto nurodyti klausimai, į kuriuos, jų manymu, atsakymÄ turÄtų duoti ekspertai, susijÄ su kredito sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimu, atsakovo Nordea Bank Finland Plc veiksmų neleidžiant kredito gavÄjui UAB ,,Big City LTâ naudotis 2 949 673 Lt lÄÅ¡omis, buvusiomis specialioje sÄ skaitoje, teisÄtumo (neteisÄtumo), Å¡ių banko veiksmų įtaka apyvartinių lÄšų trÅ«kumui ir kredito gavÄjo nemokumui, projekto, kurį finansavo bankas, įgyvendinimui, yra teisinio pobÅ«džio klausimai, kuriuos turi iÅ¡siaiÅ¡kinti ir įvertinti teismas.
Žalos (negautų pajamų iÅ¡raiÅ¡ka) apskaiÄiavimo klausimas reikalauja specialių finansinių žinių ir Å¡iuo klausimu galÄtų bÅ«ti skiriama finansinÄ ekspertizÄ. DÄl žalos dydžio ir ekspertizÄs Å¡iuo klausimu skyrimo teisÄjų kolegija pasisakys aptardama apeliacinio skundo argumentų pagrįstumÄ . DÄl atsakovo civilinÄs atsakomybÄs SutartinÄ civilinÄ atsakomybÄ yra turtinÄ prievolÄ, kuri atsiranda dÄl to, kad nevykdoma arba netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisÄ reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokÄti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dÄl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokÄti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).
SutartinÄ civilinÄ atsakomybÄ atsiranda, jeigu skolininko elgesys yra neteisÄtas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Skolininko neteisÄti veiksmai yra tik viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų. Kitas svarbus sutartinÄs atsakomybÄs sudÄties elementas yra priežastinis ryÅ¡ys, nes atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susijÄ su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulÄmusiais skolininko civilinÄ atsakomybÄ tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinÄs atsakomybÄs prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).
Skolininko neteisÄtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp Å¡ių veiksmų ir nuostolių atsiradimo turi įrodyti ieÅ¡kovas. Tuo tarpu treÄia civilinÄs atsakomybÄs sÄ lyga â skolininko kaltÄ â yra preziumuojama, todÄl ieÅ¡kovas Å¡ios sÄ lygos neprivalo įrodyti, o ketvirtÄ jÄ sÄ lygÄ â žalÄ (nuostolius), atsiradusiÄ dÄl skolininko neteisÄtų veiksmų, įrodinÄja ieÅ¡kovas.Žalos atsiradimÄ apeliantai kildina iÅ¡ atsakovo Nordea Bank Finland Plc (toliau â banko) neteisÄtų veiksmų vykdant tarp UAB ,,Big City LTâ (toliau â kredito gavÄjas) ir banko 2008 m. kovo 17 d. sudarytÄ kreditavimo sutartį, pagal kuriÄ bankas suteikÄ 7 800 000 eurų kreditÄ UAB ,,Big City LTâ nekilnojamojo turto projekto (duomenys neskelbtini), (toliau â projektas) įgyvendinimui.
GinÄas tarp Å¡alių kilo dÄl 2 949 673 Lt sumos, kuriÄ ValstybinÄ mokesÄių inspekcija 2008 m. spalio 28 d. pervedÄ Ä¯ kredito gavÄjo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ , panaudojimo. Bankas Å¡iÄ pinigų sumÄ , gautÄ kaip PVM grÄ Å¾inimÄ , panaudojo kredito dalies, susidedanÄios iÅ¡ PVM sumos, grÄ Å¾inimui ir privalomos 340 000 Lt sumos deponavimui. Kreditorių manymu, specialioje sÄ skaitoje esant laisvų lÄšų, kaip Å¡iuo atveju grÄ Å¾inta PVM suma, kredito gavÄjas turÄjo teisÄ tokio pobÅ«džio lÄÅ¡omis disponuoti, apribojimai numatyti kredito sutarties 3.1 punkte netaikintini.Pagal kredito sutarties specialiÄ sias sÄ lygas Å¡alys susitarÄ atidaryti specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ iÅ¡imtinai kredito sutarties sudarymo ir vykdymo tikslais (sutarties 3.3 punktas).
Å ioje sÄ skaitoje kredito gavÄjas įsipareigojo visu sutarties galiojimo metu deponuoti 340 000 Lt. Ä® specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡ti 340 000 Lt banko sutikimu galÄjo bÅ«ti panaudoti tik kredito grÄ Å¾inimui ir projekto iÅ¡laidoms, kurios yra neįtrauktos į banko finansuojamÄ kredito dalį, apmokÄti bei kitų bankui priimtinų su projektu susijusių papildomų iÅ¡laidų apmokÄjimui. Taigi deponuota 340 000 Lt suma kredito gavÄjas galÄjo disponuoti tik gavÄs banko sutikimÄ atlikti tam tikrus 3.1 punkto pirmojoje dalyje numatytiems mokÄjimams.
Kita specialiosios sÄ skaitos paskirtis â kaupti avansinius mokÄjimus, gautus iÅ¡ projekto nekilnojamojo turto pirkÄjų ir bet kokias kitas gautas pajamas, susijusias su projektu (sutarties 2.4.4 punktas, 3.1 punkto 2 dalis). Kredito gavÄjas įsipareigojo imtis visų priemonių, kad Å¡ios lÄÅ¡os (avansiniai mokÄjimai, gauti iÅ¡ pirkÄjų, ir pajamos, gautos iÅ¡ projekto) bÅ«tų kaupiamos specialioje sÄ skaitoje. Pagal sutarties 3.1 punkto ketvirtojoje ir penktojoje dalyse numatytas sÄ lygas kredito gavÄjas į lÄÅ¡as, esanÄias specialioje sÄ skaitoje neturi jokių teisių, iÅ¡skyrus teisÄ reikalauti, kad lÄÅ¡os iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos bÅ«tų pervestos sutartyje numatyta tvarka, taip pat teisÄ atlikti 3.1 punkte numatytus leistinus mokÄjimus ir įstatymuose numatytus privalomus lÄšų nuraÅ¡ymus pagal treÄiųjų asmenų reikalavimÄ .MinÄta, sutarties specialiųjų sÄ lygų 3.1 punkto pirmoje dalyje numatyti mokÄjimai, kuriuos kredito gavÄjas galÄjo, bankui sutikus, atlikti iÅ¡ deponuotos 340 000 Lt sumos.
Byloje nustatyta, kad kreditÄ iÅ¡ banko kredito gavÄjas gaudavo per specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ : piniginÄs lÄÅ¡os eurais pirmiausia patekdavo į kredito gavÄjo sÄ skaitÄ , esanÄiÄ banke, eurais gautas kreditas konvertuotas į litus patekdavo į specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ , o iÅ¡ jos į kredito gavÄjo einamÄ jÄ sÄ skaitÄ . Apeliantai daug reikÅ¡mÄs teikia aplinkybei, kad kredito gavÄjas kreditÄ , patekusį į specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ , visada be jokių apribojimų galÄjo persivesti į einamÄ jÄ sÄ skaitÄ , iÅ¡skyrus 340 000 Lt deponuotÄ sumÄ .
TeisÄjų kolegijos vertinimu, aplinkybÄ, kad iÅ¡ specialiosios sÄ skaitos kreditas be jokių apribojimų buvo pervedamas į einamÄ jÄ sÄ skaitÄ , neturi esminÄs reikÅ¡mÄs sprendžiant klausimÄ , ar bankas, neleisdamas kredito gavÄjui disponuoti į specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ iÅ¡ ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos patekusia 2 949 673 Lt suma (grÄ Å¾intas PVM), pažeidÄ kredito sutarties sÄ lygas, t. y. atliko neteisÄtus veiksmus. Bankas įsipareigojo kredito gavÄjui suteikti 7 800 000 eurų kreditÄ sutartyje numatyta finansavimo tvarka, kas ir buvo padaryta.
Bankas kredito gavÄjui iÅ¡mokÄjo visÄ kredito sumÄ . Tai patvirtina, kad bankas tinkamai įvykdÄ Å¡iÄ kredito sutarties sÄ lygÄ . Kreditas, kuris buvo pervedamas į specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ , buvo skirtas finansuoti projektÄ . Tuo tarpu grÄ Å¾inta 2 949 673 Lt PVM suma nÄra kreditas ir kredito gavÄjo disponavimo teisÄ Å¡iomis lÄÅ¡omis pagal sutartyje nustatytas sÄ lygas yra kitokia, nei disponavimo teisÄ suteiktu kreditu. Pagal kredito sutarties specialiųjų sÄ lygų 3.1 punkto penktÄ dalį kredito gavÄjas turÄjo teisÄ reikalauti, kad bankas jam pervestų iÅ¡ specialiosios sÄ skaitos sutartyje nustatyta tvarka lÄÅ¡as.
Kredito sutartyje buvo numatyta kredito iÅ¡mokÄjimo tvarka, kitų mokÄjimų bankas kredito gavÄjui nebuvo įsipareigojÄs suteikti. Tuo ir galima paaiÅ¡kinti, kad kredito gavÄjas be jokių ribojimų iÅ¡ specialiosios sÄ skaitos persivesdavo kreditÄ Ä¯ einamÄ jÄ sÄ skaitÄ . Disponuoti kitomis lÄÅ¡omis, esanÄiomis specialioje sÄ skaitoje, kredito gavÄjo teisÄs buvo apribotos. Specialiosios sÄ skaitos viena iÅ¡ paskirÄių buvo kaupti lÄÅ¡as, reikalingas kredito grÄ Å¾inimui, todÄl sutartyje ir buvo nustatytas teisÄs kredito gavÄjui apribojimas Å¡iomis lÄÅ¡omis disponuoti.
Å ios lÄÅ¡os galÄjo bÅ«ti projekto nekilnojamojo turto objektų pirkÄjų avansiniai mokÄjimai ir bet kokios pajamos gautos iÅ¡ projekto. Pagal kredito sutarties specialiųjų sÄ lygų 1.3 punktÄ iÅ¡ 7 800 000 eurų kredito sumos 1 300 000 eurų buvo suteikta PVM sumokÄjimui. Kredito, skirto PVM sumokÄjimui, grÄ Å¾inimo bankui tvarka skyrÄsi nuo likusios kredito sumos grÄ Å¾inimo tvarkos. Pagal kredito sutarties specialiųjų sÄ lygų 3.7 punkte numatytÄ tvarkÄ kredito gavÄjas ne vÄliau kaip per Å¡eÅ¡is mÄnesius į specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ turÄjo grÄ Å¾inti sumÄ , lygia 15,25 proc. nuo kiekvienos atitinkamos jam suteiktos kredito iÅ¡mokos.
Byloje nustatyta, kad kai 2008 m. spalio 28 d., kai ValstybinÄ mokesÄių inspekcija į specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ grÄ Å¾ino 2 949 673 Lt PVM sumÄ , buvo pasibaigÄs Å¡eÅ¡ių mÄnesių 157 076 Lt kredito PVM dalies grÄ Å¾inimo terminas, o nuo kitų 5 164 024 eurų gauto kredito iÅ¡mokų, banko atliktų laikotarpyje nuo 2008 m. gegužÄs 8 d. iki 2008 m. spalio 7 d., Å¡eÅ¡ių mÄnesių PVM kredito dalies grÄ Å¾inimo terminas nebuvo suÄjÄs. Apeliantai teigia, kad bankas neturÄjo teisÄs reikalauti kredito gavÄjo įvykdyti prievolÄ dar nepasibaigus įvykdymo terminui, nes tai prieÅ¡tarauja kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 7.3 ir 4.2 punktuose numatytoms kredito grÄ Å¾inimo sÄ lygoms.
Su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu bÅ«tų galima sutikti, jeigu kredito sutarties specialiosiose sÄ lygose nebÅ«tų aptarta PVM kredito grÄ Å¾inimo į specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ tvarka, lÄšų, esanÄių specialioje sÄ skaitoje, paskirtis bei naudojimo tvarka. Kredito sutarties specialiųjų sÄ lygų 3.7 punkte numatyta, kad kredito dalį, skirtÄ sumokÄti PVM, kredito gavÄjas grÄ Å¾ina į specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ . Pagal kredito sutarties specialiosiose sÄ lygose numatytas taisykles (sutarties 3.1 punkto 5 dalis) kredito gavÄjas neturÄjo teisÄs disponuoti specialiojoje sÄ skaitoje esanÄiomis lÄÅ¡omis.
Tai reiÅ¡kia, kad grÄ Å¾intos ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos PVM sumos kredito gavÄjas negalÄjo panaudoti tolesniam projekto finansavimui.Atsižvelgdama į iÅ¡dÄstytus argumentus, teisÄjų kolegija sprendžia, kad bankas, neleisdamas kredito gavÄjui projekto įgyvendinimui naudotis grÄ Å¾inta PVM suma, nepažeidÄ kredito sutarties sÄ lygų, t. y. neatliko neteisÄtų veiksmų. TodÄl, nenustaÄius vienos iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų â banko neteisÄtų veiksmų â civilinÄ atsakomybÄ bankui atlyginti žalÄ kredito gavÄjui neatsirado.Apeliantai, teikdami argumentus dÄl banko pareigos kooperuotis, bendradarbiauti pažeidimo, nurodo aplinkybes, kurios, jų manymu, įrodo, kad bankas nesudarÄ tinkamų sÄ lygų įgyvendinti projektÄ .
TeisÄjų kolegija pažymi, kad pareigas kooperuotis, bendradarbiauti, elgtis sÄ Å¾iningai vykdant sutartis turi visos sutarties Å¡alys. Byloje nustatyta, kad bankas kredito gavÄjui suteikÄ 7 800 000 eurų kreditÄ 8 400 000 mln. vertÄs objekto statybai. Likusius 0,6 mln. eurų, reikalingų pastatyti objektÄ , pagal sutarties sÄ lygas turÄjo investuoti pats kredito gavÄjas. Kredito gavÄjui pareikalavus leisti naudotis lÄÅ¡omis, esanÄiomis specialioje sÄ skaitoje, statybos objekto baigtumas, kaip nurodo apeliantai, buvo apie 85 procentų.
Tuo metu kredito gavÄjas jau už atliktus statybos darbus rangovams buvo skolingas 2 076 269 Lt sumÄ , o bÅ«tiniesiems darbams, kaip nurodÄ kredito gavÄjas bankui, buvo reikalinga dar 2 452 595 Lt suma. Tai reiÅ¡kia, kad projekto statybos vertÄ esant statybos objekto nebaigtumui apie 15 procentų, jau virÅ¡ijo objekto vertÄ, kuriÄ bankas buvo įsipareigojÄs finansuoti ir Å¡iÄ pareigÄ buvo visiÅ¡kai įvykdÄs. IÅ¡ BUAB ,,Big City LTâ pateiktos turto vertintojo ataskaitos matyti, kad objekto, kurį bankas finansavo, statybos darbams pabaigti buvo reikalinga investuoti 7 430 000 Lt (t. 3, b. l. 99-110).
Pagal apeliantų pateiktÄ turto vertintojo skaiÄiavimÄ buvo reikalinga statybos darbams pabaigti 3 542 961 Lt (t. 4, b. l. 77-79). PažymÄtina, kad kredito gavÄjas bankui buvo nurodÄs, kad baigiamųjų darbų kaina yra 2 439 112 Lt (t. 1, b. l. 61). PažymÄtina, kad vertintojo iÅ¡vados, kiek dar reikÄjo lÄšų pabaigti objekto statybÄ , ženkliai skiriasi. TaÄiau vienu ir kitu atveju PVM grÄ Å¾intos sumos bÅ«tų nepakakÄ, juolab, kad kredito gavÄjas buvo 2 452 595 Lt skolingas rangovams už jų jau atliktus statybos darbus.
TeisÄjų kolegija, vertindama apeliantų nurodytas aplinkybes dÄl banko pareigos kooperuotis, bendradarbiauti nevykdymo, atsižvelgia ir į kredito gavÄjo veiksmus vykdant sutartį. IÅ¡ byloje esanÄios medžiagos matyti, kad gautÄ iÅ¡ banko kreditÄ kredito gavÄjas naudojo ne pagal paskirtį. Kredito gavÄjas per 2008 m. birželio-rugpjÅ«Äio mÄnesius kitiems asmenims iÅ¡ kredito lÄšų suteikÄ paskolų 855 000 Lt sumai. Apeliantai banko pareigos bendradarbiauti, kooperuotis pažeidimÄ , palikti vystytÄ projektÄ Å¾lugimui grindžia dar ir tuo, kad kredito gavÄjui neturint apyvartinių lÄšų, o bankui neleidžiant naudotis lÄÅ¡omis, esanÄiomis specialioje sÄ skaitoje, nebuvo galimybÄs užbaigti objekto statybÄ .
AplinkybÄ, kad kredito gavÄjas neturÄjo lÄšų, paneigia jo veiksmai įsigyjant naujus nekilnojamojo turto objektus. Pagal UAB ,,Bic City LTâ bankroto administratoriaus pateiktus duomenis kredito gavÄjas 2008 m. gruodžio 23 d. įsigijo 2,676 ha žemÄs sklypÄ už 1 300 000 Lt ir iÅ¡ jų 702 222 Lt sumokÄjo grynais iÅ¡ kasos; 2008 m. gruodžio 19 d. pagal preliminariÄ komercinių patalpų pirkimo-pardavimo sutartį iÅ¡ kasos pardavÄjui sumokÄjo 95 000 Lt avansÄ . TeisÄjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, kad kredito gavÄjas tikslinį kreditÄ naudojo ne pagal paskirtį, kad, turÄdamas lÄšų jų neskyrÄ užbaigti statomÄ objektÄ , o pirko kitÄ brangų nekilnojamÄ jį turtÄ , nors pagal kredito sutartį buvo įsipareigojÄs investuoti savo lÄÅ¡as, pripažįsta, kad kredito gavÄjas netinkamai ir nesÄ Å¾iningai vykdÄ kredito sutartį.MinÄta, nenustaÄius banko neteisÄtų veiksmų, jo civilinÄ atsakomybÄ atlyginti žalÄ neatsiranda.
TeisÄjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantų pateiktas padarytos žalos apskaiÄiavimo bÅ«das yra ydingas. Apeliantai praÅ¡o iÅ¡ banko iÅ¡ieÅ¡koti negautas pajamas. Negautomis pajamomis laikytina ta turtinÄ nauda, kurios nukentÄjusysis žalÄ sukÄlusių veiksmų metu dar nebuvo gavÄs, taÄiau kuri bÅ«tų gauta, jeigu nebÅ«tų buvÄ Å¾alÄ sukÄlusių veiksmų. Lietuvos civilinÄs teisÄs doktrinoje ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos yra grynosios negautos pajamos, t. y. atskaiÄius sÄ naudas (bÅ«tinas iÅ¡laidas, mokesÄius ir panaÅ¡iai).
Apeliantai teigia, kad, kai vykdoma bankroto procedÅ«ra, toks negautų pajamų apskaiÄiavimo modelis netaikintinas, nes bankroto procese vyrauja visuotinio vykdymo principas, todÄl negautomis pajamomis yra laikomos visos negautos pajamos be sÄ naudų atskaitymo. Žalos (nuostolių) atlyginimas yra viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs formų. SutartinÄs civilinÄs atsakomybÄs klausimus reglamentuoja CK nuostatos (CK 6.245-6.262 straipsniai). Bankroto įstatymas civilinių santykių, atsiradusių pažeidus sutartis, nereglamentuoja, todÄl sprendžiant civilinÄs atsakomybÄs taikymÄ , tame tarpe ir padarytos žalos dydžio nustatymÄ , vadovaujamasi CK normomis, o ne bankroto procese, kaip nurodÄ apeliantai, visuotinio vykdymo principu.
Apeliantai praÅ¡Ä skirti finansinÄ ekspertizÄ Å¾alos dydžiui nustatyti. Nepripažinus banko veiksmų, kuriais apeliantai grindžia civilinÄs atsakomybÄs bankui atsiradimÄ ir prievolÄ atlyginti žalÄ , neteisÄtais, tapo neaktualu skirti finansinÄ ekspertizÄ Å¾alos dydžiui nustatyti. DÄl procesinių pažeidimų ProcesinÄs teisÄs normų pažeidimas arba netinkamas pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dÄl Å¡io pažeidimo galÄjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡sprÄsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
DÄl tos priežasties, kad pirmosios instancijos teismas atsisakÄ Å¡aukti į teismo posÄdį apeliantų praÅ¡omus liudytojus, skirti ekspertizÄ, byla nebuvo neteisingai iÅ¡sprÄsta, todÄl nÄra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimÄ naikinti ir bylÄ perduoti naujam nagrinÄjimui. Byloje surinkta pakankamai raÅ¡ytinių įrodymų, kuriais apeliantai grindžia savo reikalavimÄ , o atsakovas atsikirtimus, kuriuos iÅ¡tyrÄs ir įvertinÄs, teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ ieÅ¡kinio netenkinti.
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡Ä priteisti atstovavimo iÅ¡laidas ir pateikÄ 21 635,08 Lt sumokÄjimÄ už advokato paslaugas, parengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , patvirtinanÄius įrodymus. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padÄjÄjo pagalba, atsižvelgiant į konkreÄios bylos sudÄtingumÄ ir advokato ar advokato padÄjÄjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnÄs, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dÄl darbo užmokesÄio.
Tokios Å¡iuo metu galiojanÄios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-82 âDÄl Rekomendacijų dÄl civilinÄse bylose priteisimo, užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimoâ. Atmetus apeliacinį skundÄ , atsižvelgiant į bylos sudÄtingumÄ ir pateikto procesinio dokumento teisinio argumentavimo pobÅ«dį bei vadovaujantis Rekomendacijų 2.1., 2.2., 2.3., 2.8 ir 8.11, už advokato pagalbÄ , parengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , atsakovui iÅ¡ apeliantų priteistina 6 500 Lt (iÅ¡ kiekvieno po 500 Lt) (CPK 98 straipsnis).TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, kad apeliantai nepagrįstai nurodo, kad atsakovo tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinÄs instancijos teisme patirtos atstovavimo iÅ¡laidos, ieÅ¡kinio nepatenkinimo atveju, turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovo, o ne iÅ¡ kreditorių (apeliantų).
Kreditoriai, nepriklausomai nuo to, kokiÄ procesinį padÄtį pasirinktų byloje, iÅ¡keltoje pagal netiesioginį ieÅ¡kinį, t. y. ieÅ¡kovo, skolininkÄ Ä¯traukiant į procesÄ treÄiuoju asmeniu, skolininko, kaip ieÅ¡kovo, atstovo ar bendraieÅ¡kio, turi visas ieÅ¡kovo teises ir pareigas, viena iÅ¡ kurių yra atlyginti kitos Å¡alies bylinÄjimosi iÅ¡laidas bylos pralaimÄjimo atveju.              TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :
             Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti atsakovui Nordea Bank Finland Plc, veikianÄiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, iÅ¡ apeliantų D. K., S. N., K. L., D. J., E. Ž., M. P., V. M., I. B., D. Ž., M. A., A. M., A. D. ir J. M. po 500 Lt iÅ¡ kiekvieno bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. TeisÄjaiAlÄ BukavinienÄ DanutÄ MilaÅ¡ienÄ Gintaras PeÄiulis