Legislator Case Law & Legislation
1f0e6ce9-9761-4e7a-b42c-d8a57a799123 AI generated

1f0e6ce9-9761-4e7a-b42c-d8a57a799123 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 1f0e6ce9-9761-4e7a-b42c-d8a57a799123
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

             Civilinė byla Nr. 2A-329/2012             Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00917-2010-7             Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8.;             42.9.; 44.2.1.; 44.5.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Big City LT“ kreditorių D.

Legislator headnote

AI generated

1f0e6ce9-9761-4e7a-b42c-d8a57a799123 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas pažymėjo, kad negautų pajamų realumas yra apibrėžiamas per preziumuojamÄ kitų aplinkybių, galinčių turėti įtakos gaunamų pajamų dydžiui, nekintamumÄ . Negautos pajamos yra pagrįstai iÅ¡ sutarties tikėtinos gauti lėšos, kurios Å¡aliai liktų įvertinus visas sÄ naudas ir mokesčius. Teismas nustatė, kad jau 2008 m. lapkričio 7 d. UAB „Big City LT“ vadovas prašė banko leisti pardavinėti butus pigiau, negu buvo numatyta kredito sutarties 3.6 p. (kartu ir preliminariose pirkimo-pardavimo sutartyse).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

             Civilinė byla Nr. 2A-329/2012             Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00917-2010-7             Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8.;             42.9.; 44.2.1.; 44.5.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Big City LT“ kreditorių D.

K., S. N., K. L., D. J., E. Ž., M. P., V. M., I. B., D. Ž., M. A., A. M., A. D. ir J. M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-774-253/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Big City LT“ kreditorių D. K., S. N., K. L., D. J., E. Ž., M. P., V. M., I. B., D. Ž., M. A., A. M., A. D. ir J. M. netiesioginį ieÅ¡kinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, dėl nuostolių atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovo BUAB „Big City LT“ kreditoriai kreipėsi į teismÄ su netiesioginiu ieÅ¡kiniu atsakovui Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, nurodydami, kad 2007–2008 metais ieÅ¡kovas sudarė su jais butų, statomų (duomenys neskelbtini), preliminariÄ sias pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias jie sumokėjo avansus. IeÅ¡kovas su atsakovu 2008 m. kovo 17 d. pasirašė kreditavimo sutartį Nr. KS 08/03/12, pagal kuriÄ iki 7 800 000 eurų buvo suteikta ieÅ¡kovo nekilnojamojo turto projekto (duomenys neskelbtini), įgyvendinimui, iÅ¡ kurių iki 1 300 000 eurų buvo suteikta pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sumokėjimui.

Valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. spalio 28 d. į ieÅ¡kovo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ pervedė 2 949 673 Lt sumÄ . TÄ pačiÄ dienÄ atsakovas minėtas lėšas, kreditorių nuomone, nesant tam jokio pagrindo ir nenurodant jokių priežasčių, sulaikė ir ieÅ¡kovui neleido su Å¡iomis lėšomis atlikti jokių operacijų ar jas panaudoti projekto vystymui. 2008 m. spalio 31 d., 2008 m. lapkričio 5 d., 2008 m. lapkričio 7 d., 2008 m. lapkričio 11 d., 2008 m. gruodžio 24 d. ir 2009 m. vasario 26 d. raÅ¡tais ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ dėl lėšų specialiojoje sÄ skaitoje sulaikymo, atkreipdamas dėmesį į tai, kad atsakovui neleidžiant atlikti piniginių operacijų su specialiojoje banko sÄ skaitoje esančiomis lėšomis, ieÅ¡kovas negalės tinkamai atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Genra“ (statybos valdytoju), o pastarasis – su gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), rangovais ir tinkamai užbaigti finansuojamÄ gyvenamųjų namų statybÄ .

Atsakovas į ieÅ¡kovo raÅ¡tus nereagavo, nepateikė lėšų sulaikymo motyvų ir nesiėmė priemonių neteisėtiems savo veiksmams nutraukti. Kreditorių tvirtinimu, dėl minėtų atsakovo neteisėtų veiksmų, nepagrįstai specialiojoje sÄ skaitoje sulaikant ir neleidžiant disponuoti VMI grÄ Å¾intomis lėšomis, iÅ¡ esmės sutriko ieÅ¡kovo finansinis stabilumas, atsirado nenumatyta nemokumo bÅ«sena, ieÅ¡kovui pritrÅ«ko apyvartinių lėšų, ieÅ¡kovas nebegalėjo atsiskaityti su rangovais, įgyvendinančiais projektÄ .

Galiausiai statybos sustojo ir žlugo pats projektas. Kreditorių teigimu, dėl minėtų atsakovo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas patyrė turtinės žalos, kuriÄ sudaro 9 019 687,73 Lt negautos pajamos, kurias ieÅ¡kovas bÅ«tų gavęs, jei su pirkėjais, sudariusiais butų (duomenys neskelbtini), preliminariÄ sias pirkimo-pardavimo sutartis, bÅ«tų buvę sudarytos pagrindinės butų pirkimo-pardavimo sutartys. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB ,,Big City LT“ bankroto bylÄ , o 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi patvirtino kreditorių 31 058 133,77 Lt reikalavimus, tarp kurių kreditorių D. K., S. N., K. L., D. J., E. Ž., M. P., V. M., I. B., D. Ž., M. A., A. M., A. D. ir J. M. (toliau – kreditoriai) reikalavimus. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad kreditoriai nagrinėjamu atveju negali kreiptis į teismÄ , reikÅ¡dami netiesioginį ieÅ¡kinį (CK 6.68 straipsnis).             Teismas nustatė, kad UAB „Big City LT“ (toliau – ieÅ¡kovas) su atsakovu Nordea Bank Finland Plc, veikiančiu per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, 2008 m. kovo 17 d. pasirašė kreditavimo sutartį Nr. KS 08/03/12, pagal kuriÄ iki 7 800 000 eurų buvo suteikta ieÅ¡kovo nekilnojamojo turto projekto (duomenys neskelbtini), įgyvendinimui, iÅ¡ kurių iki 1 300 000 eurų buvo suteikta pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sumokėjimui.

Kreditorių teigimu, ieÅ¡kovo nemokumÄ sukėlė bÅ«tent atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. neleidimas ieÅ¡kovui savo nuožiÅ«ra disponuoti 2 949 673 Lt suma, kuriÄ VMI grÄ Å¾ino į ieÅ¡kovo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ .Teismas pažymėjo, kad Å¡alių pasiraÅ¡ytos kreditavimo sutarties Nr. KS 08/03/12 Specialiųjų sÄ lygų 1.4 punkte nustatyta bendra kredito grÄ Å¾inimo tvarka, pagal kuriÄ kredito grÄ Å¾inimo pradžios diena yra pardavus pirmÄ , įgyvendinant projektÄ , sukurtÄ nekilnojamojo turto objektÄ (1.4 punkto b papunktis), o visas kreditas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas ne vėliau kaip 2011 m. kovo 10 d. (1.4 punkto c papunktis).

Kredito sumos, skirtos PVM sumokėjimui, grÄ Å¾inimÄ reglamentuoja specialios sutarties sÄ lygos. Specialiųjų sÄ lygų 3.7 punktas nustato, kad jei bankas finansuoja projekto įgyvendinimÄ , įskaitant ir PVM, tuomet kredito gavėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 6 mėnesius į specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ grÄ Å¾inti sumÄ , lygiÄ 15,25 proc. nuo kiekvienos atitinkamos jam suteiktos kredito iÅ¡mokos. Teismas sutiko su atsakovo nuomone, kad Å¡i norma yra specialioji sÄ lyga dėl kredito grÄ Å¾inimo termino, lyginant su sutarties Specialiųjų sÄ lygų 1.4 punkte nurodyta bendrÄ ja sÄ lyga dėl kredito grÄ Å¾inimo termino.

Å alių atstovai patvirtino, kad kreditas ieÅ¡kovui buvo suteiktas per 12 (nuo 2008 m. kovo 8 d. iki 2008 m. spalio 7 d.) kredito sumų iÅ¡mokėjimų į sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), per kuriÄ buvo ir nuraÅ¡omos lėšos kredito grÄ Å¾inimui bei palÅ«kanų sumokėjimui. Kadangi Specialiųjų sÄ lygų 3.7 punkte nustatyta, kad ne vėliau kaip per 6 mėnesius (ne po Å¡eÅ¡ių mėnesių) į specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ bÅ«tina grÄ Å¾inti sumÄ , lygiÄ 15,25 proc. nuo kiekvienos atitinkamos jam suteiktos kredito iÅ¡mokos, ieÅ¡kovas Å¡ias sutarties sÄ lygas pažeidė ir vėlavo Å¡ias sumas sumokėti.

Tačiau, nors ir vėluodamas, bet mokėdamas Å¡ias sumas, savo veiksmais patvirtino, kad laikosi ne Specialiųjų sÄ lygų 1.4 punkte nustatytų kredito dalių grÄ Å¾inimo terminų, o Specialiųjų sÄ lygų 3.7 punkte nustatytų kredito dalies, skirtos PVM mokėjimui, nustatytų terminų. Å alių pasiraÅ¡ytos kredito sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad specialioje sÄ skaitoje (Å¡iuo atveju sÄ skaita (duomenys neskelbtini)) kredito gavėjas įsipareigojo deponuoti 340 000 Lt ir šį likutį laikyti visÄ sutarties galiojimo laikÄ bei joje laikomas lėšas naudoti tik kredito grÄ Å¾inimui, palÅ«kanų ir kitų mokėtinų sumų pagal sutartį mokėjimui, t. y.

Å¡i sÄ skaita naudojama iÅ¡imtinai kredito sutarties aptarnavimui. Neginčytinai nustatyta, kad į Å¡iÄ sÄ skaitÄ VMI ieÅ¡kovo nurodymu sugrÄ Å¾ino 2 949 673 Lt dydžio PVM sumÄ .             Teismas atmetė kreditorių argumentus, kad specialioje sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini) esant laisvų lėšų, bankas nepagrįstai neleido Å¡iomis lėšomis disponuoti (atsiskaitinėti su rangovais), kadangi kredito sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad specialiojoje sÄ skaitoje esančios lėšos tik bankui raÅ¡tu sutikus gali bÅ«ti naudojamos finansinėms projekto iÅ¡laidoms, kurios neįtraukiamos į banko finansuojamÄ dalį nuo projekto iÅ¡laidų vertės, apmokėti bei kitų bankui priimtinų su projektu susijusių iÅ¡laidų finansavimui.

Kredito gavėjas neturi jokių teisių į lėšas specialiojoje sÄ skaitoje, iÅ¡skyrus teisę reikalauti, kad lėšos iÅ¡ specialiosios sÄ skaitos bÅ«tų pervestos sutartyje nustatyta tvarka. Å i kreditavimo sutartis nėra nuginčyta, yra galiojanti, todėl Å¡alims turi įstatymo galiÄ .              Teismas iÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inėjimo 2009 metų spalio-gruodžio mėnesiais nustatė, kad ieÅ¡kovas, nors ir derino su banku galimybes panaudoti specialiojoje sÄ skaitoje esančias lėšas kitoms reikmėms, nenumatytoms kredito sutartyje, tačiau sutartyje nesant nustatytai banko pareigai besÄ lygiÅ¡kai sutikti su kredito gavėjo pasiÅ«lymais, teismas konstatavo, kad nėra atsakovės kaltų veiksmų, kurie galėjo sukelti bendrovės nemokumÄ (CPK 178 straipsnis).             Be to, teismas nesutiko su kreditorių nuostolių skaičiavimo metodika, pagal kuriÄ kreditoriai 9 019 687,73 Lt negautas pajamas apskaičiuoja taip: iÅ¡ preliminariose butų pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytos pagrindinių sutarčių kainos atima kreditorių sumokėtÄ avansÄ .

Teismas pažymėjo, kad negautų pajamų realumas yra apibrėžiamas per preziumuojamÄ kitų aplinkybių, galinčių turėti įtakos gaunamų pajamų dydžiui, nekintamumÄ . Negautos pajamos yra pagrįstai iÅ¡ sutarties tikėtinos gauti lėšos, kurios Å¡aliai liktų įvertinus visas sÄ naudas ir mokesčius. Teismas nustatė, kad jau 2008 m. lapkričio 7 d. UAB „Big City LT“ vadovas prašė banko leisti pardavinėti butus pigiau, negu buvo numatyta kredito sutarties 3.6 p. (kartu ir preliminariose pirkimo-pardavimo sutartyse).

Preliminariosios sutartys, kuriomis remiasi kreditoriai, reikÅ¡dami ieÅ¡kinį, buvo sudarytos 2007 m. Visuotinai žinoma, kad 2008 m. antroje pusėje nekilnojamojo turto kainos pradėjo kristi (CPK 182 straipsnio 1 punktas), todėl nėra pagrindo teigti, kad pastatyti butai bÅ«tų buvę parduoti už preliminariose sutartyse nurodytÄ kainÄ . Nors posėdžio metu kreditorių atstovas nurodė, kad PVM sumos, laikomos specialiojoje sÄ skaitoje, bÅ«tų pakakę vykdomam statybos objektui užbaigti, tačiau į bylÄ pateikti dokumentai to nepatvirtina.

IeÅ¡kovas 2008 m. lapkričio 6 d. informavo bankÄ , kad už atliktus darbus rangovams bÅ«tina iÅ¡mokėti 2 076 269,13 Lt, o objekto baigtumas, kaip nurodo kreditoriai, tebuvo tik 85 proc. Be to, buvo atsiradę papildomų darbų už 6 540 608 Lt. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad projektas bÅ«tų buvęs pabaigtas laiku ir kokybiÅ¡kai. Todėl, teismo nuomone, kreditoriai, pagrįsdami negautų pajamų dydį anksčiau nurodytu skaičiavimu, kuris negali bÅ«ti pripažintas tinkamu kriterijumi nustatyti negautų pajamų dydį, neįrodė žalos dydžio.

Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, neįrodžius žalos dydžio ir priežastinio ryÅ¡io, ieÅ¡kinys teismo buvo atmestas kaip neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai              Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovo BUAB „Big City LT“ kreditoriai praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1.

Dėl atsakovo veiksmų sulaikant ir nuskaitant specialioje sÄ skaitoje buvusias lėšas neteisėtumo. Pirma, ieÅ¡kovas nepažeidė kredito sutarties nuostatų. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas vėlavo grÄ Å¾inti pagal kredito sutarties 3.7 punktÄ mokėtinas sumas, todėl pažeidė su atsakovu sudarytos kredito sutarties nuostatas. Tokia teismo iÅ¡vada rodo, kad teismas nesigilino į byloje esančius įrodymus ir rėmėsi vien tik atsakovo atsiliepime nurodytais klaidingais argumentais.

Antra, atsakovas nepagrįstai neleido disponuoti specialioje sÄ skaitoje esančiomis laisvosiomis lėšomis. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad, specialioje sÄ skaitoje esant laisvų lėšų, atsakovas turėjo teisę ieÅ¡kovui neleisti disponuoti Å¡iomis lėšomis. Klaidingos teismo iÅ¡vados priėmimÄ lėmė tai, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino Å¡alių sudarytÄ sutartį (jos 3.1 punktÄ ), neatsižvelgė į Å¡alių tikruosius ketinimus, visiÅ¡kai neanalizavo tarp Å¡alių susiklosčiusių santykių vykdant kredito sutartį ir byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų.

Trečia, atsakovas specialioje sÄ skaitoje buvusias lėšas neteisėtai užskaitė ieÅ¡kovo ateityje pagal kredito sutartį mokėtinų sumų sÄ skaita. Teismas neteisėtumo neįžvelgė net atsakovo veiksmuose, kurie akivaizdžiai prieÅ¡taravo Å¡alių sudarytai kredito sutarčiai ir CK imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Atsižvelgiant į kredito sutarties Specialiųjų sÄ lygų 3.7 punkte nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kovo prievolei įvykdyti, į tai, kad Å¡ios prievolės įvykdymas prieÅ¡ terminÄ buvo iÅ¡imtinė ieÅ¡kovo teisė, bet ne pareiga, konstatuotina, jog atsakovo veiksmai, specialiojoje sÄ skaitoje buvusias laisvas lėšas nuskaitant bÅ«simų ieÅ¡kovo mokėjimų sÄ skaita, yra neteisėti, kadangi prieÅ¡tarauja Å¡alių sudarytai kredito sutarčiai, CK imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir apskritai kreditavimo santykių esmei.

Å is neteisėtas veiksmas taip pat reiÅ¡kia esminį kredito sutarties pažeidimÄ , dėl kurio tolesnis kredito sutarties vykdymas tapo nebeįmanomu. Ketvirta, atsakovas pažeidė bendradarbiavimo pareigÄ . Atsakovas specialioje sÄ skaitoje sulaikęs ir nuskaitęs laisvas lėšas, neteikęs jokių atsakymų į ieÅ¡kovo sistemingai beveik tris mėnesius teikiamus praÅ¡ymus, neinformavęs apie finansavimo nutraukimÄ , nereagavęs į jokius ieÅ¡kovo siÅ«lomus susidariusios situacijos sprendimo variantus ir neteikęs savo sprendimų variantų, nedėjęs jokių pastangų projekto iÅ¡saugojimui, ieÅ¡kovui užkirto keliÄ ne tik užbaigti projektÄ , bet ir padarė neįmanomu kredito sutarties 1.4 punkto b, c ir d papunkčių (t. y. kredito grÄ Å¾inimas iÅ¡ už parduotus butus gautų pajamų) įgyvendinimÄ , todėl elgėsi nesÄ Å¾iningai ir neteisėtai.

Atsakovas, vadovaudamasis formaliu sutartinių santykių vertinimu, neleido ieÅ¡kovui naudotis specialioje sÄ skaitoje buvusiomis lėšomis ir Å¡iuo bÅ«du eliminavo galimybę ieÅ¡kovui iÅ¡saugoti projektÄ , gauti iÅ¡ jo numatytų ir realiai tikėtinų pajamų bei grÄ Å¾inti kreditÄ . Kadangi dėl atsakovo visiÅ¡ko nebendradarbiavimo žlugo projektas, o ieÅ¡kovas bankrutavo, atsakovui tenka visi jo nebendradarbiavimo neigiami padariniai, tarp kurių ir žalos ieÅ¡kovui atlyginimas.             2.

Dėl ieÅ¡kovo negautų pajamų. Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad kreditorių pasirinktas žalos apskaičiavimo bÅ«das yra netinkamas. Pirma, dėl žalos apskaičiavimo metodo. Teismas laikė, kad skaičiuojant ieÅ¡kovo negautas pajamas turėjo bÅ«ti atskaitomos gaunant minėtas pajamas ieÅ¡kovo patirtos sÄ naudos ir mokesčiai. BÅ«tina atkreipti dėmesį, kad nagrinėjamu atveju negautų pajamų reikalauja bankrutuojanti įmonė. Kadangi nagrinėjamu atveju sÄ naudos, patirtos ieÅ¡kovui siekiant uždirbti netiesioginiu ieÅ¡kiniu reikalaujamas negautas pajamas, sudaro dalį ieÅ¡kovo kreditoriams dalytino turto, todėl jų įskaitymas į iÅ¡ atsakovo reikalaujamas negautas pajamas reikÅ¡tų neleistinÄ ieÅ¡kovo kreditoriams bankrutuojančios įmonės dalintinos turto masės sumažinimÄ ir kreditorių interesų pažeidimÄ .

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ netiesioginiu ieÅ¡kiniu reikalaujamų ieÅ¡kovo negautų pajamų ne tik neturėjo bÅ«ti iÅ¡skaičiuotos sÄ naudos ir kiti mokėjimai, bet ir negalėjo, kadangi toks sÄ naudų ir kitų mokėjimų įskaitymas prieÅ¡tarautų specialiosioms bankroto proceso nuostatoms. Antra, dėl ieÅ¡kovo 2011 m. lapkričio 7 d. praÅ¡ymo leisti pardavinėti butus pigiau, negu buvo nustatyta kredito sutarties 3.6 punkte, teisinio vertinimo. Teismas šį raÅ¡tÄ nepagrįstai vertino atskirai nuo kitų ieÅ¡kovo raÅ¡tų, todėl Å¡iam dokumentui suteikė klaidingÄ reikÅ¡mę.

Å is pasiÅ«lymas reiÅ¡kė tik tai, kad ieÅ¡kovas visais įmanomais bÅ«dais siekė iÅ¡saugoti projektÄ ir paskatinti atsakovÄ bendradarbiauti, o ne tai, kad ieÅ¡kovas nebesitikėjo gauti pajamų, numatytų preliminariosiose sutartyse. Trečia, dėl pajamų, numatytų preliminariosiose sutartyse, gavimo tikėtinumo. Teismo teiginys, kad nėra pagrindo teigti, jog pastatyti butai bÅ«tų buvę parduoti už preliminariosiose sutartyse nurodytÄ kainÄ , iÅ¡ esmės paneigia preliminariosios sutarties privalomumo principÄ , todėl yra nepagrįstas.

Byloje nesant pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad preliminariÄ sias butų pirkimo-pardavimo sutartis sudarę potencialÅ«s pirkėjai ketino pažeisti Å¡ias sutartis ir/ar neketino sudaryti pagrindinių sutarčių, nagrinėjamu atveju, paneigiant preliminariųjų sutarčių privalomumo principÄ , nėra jokio pagrįsto pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovas nebÅ«tų pardavęs butų už atitinkamose preliminariosiose sutartyse nustatytÄ kainÄ .             3. Dėl specialioje sÄ skaitoje sulaikytų lėšų reikÅ¡mės realiam projekto užbaigimui.

Teismas sprendė, kad byloje esantys dokumentai nepatvirtino, jog specialioje sÄ skaitoje sulaikytos PVM sumos bÅ«tų pakakę projektui užbaigti. Apeliantų tvirtinimu, Å¡i suma buvo bÅ«tina ir pakankama sÄ lyga tam, kad projektas nežlugtų, bÅ«tų tęsiamas ir užbaigtas bent tiek, jog bÅ«tų galima su preliminariÄ sias sutartis sudariusiais pirkėjais pradėti sudaryti pagrindines sutartis ir gauti naujų pajamų, kurios bÅ«tų iÅ¡vedusios įmonę iÅ¡ nemokumo bÅ«senos. Atsakovui neleidus specialioje sÄ skaitoje buvusių lėšų panaudoti atsiskaitymams su rangovais nei už jau atliktus statybos darbus, nei už bÅ«simus baigiamuosius darbus, projektas nebuvo užbaigtas, atitinkamai su preliminariÄ sias sutartis pasiraÅ¡iusiais pirkėjais nebuvo sudarytos pagrindinės sutartys, ieÅ¡kovas negavo iÅ¡ anksto numatytų ir realiai tikėtinų pajamų, galiausiai ieÅ¡kovas bankrutavo.             4.

Dėl teismo padarytų procesinių pažeidimų. Pirma, dėl teismo atsisakymo Å¡aukti liudytojus. Teismas visiÅ¡kai formaliais pagrindais atsisakydamas Å¡aukti liudytojus, galėjusius paaiÅ¡kinti tiek dėl tikrųjų Å¡alių ketinimų sudarant kredito sutartį, tiek dėl kredito sutarties vykdymo praktikoje, bei dėl kitų Å¡iai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, pažeidė CPK 8 straipsnyje įtvirtintÄ kooperavimosi principÄ . Antra, dėl teismo atsisakymo skirti ekspertizę. Kreditoriai prašė paskirti atsakovo veiksmų ekspertizę, tačiau Å¡is praÅ¡ymas nebuvo patenkintas ir tai neleistinai apribojo kreditorių ir ieÅ¡kovo teisę į teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

Trečia, dėl teismo atsisakymo priimti įrodymus. Teismas atsisakė priimti kreditorių teikiamÄ turto vertintojo UAB „Brec LT“ iÅ¡vadÄ dėl baigiamųjų projekto statybos darbų vertės. Turto vertintojo iÅ¡vada turėjo esminės reikÅ¡mės sprendžiant nagrinėjamai bylai, todėl, teismui atsisakius priimti šį įrodymÄ , buvo pažeista kreditorių ir ieÅ¡kovo teisė į tinkamÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismo procesÄ . Ketvirta, dėl teismo atsisakymo priimti kreditorių patikslintÄ ieÅ¡kinį.

Kreditoriai 2011 m. sausio 10 d. pateikė teismui patikslintÄ netiesioginį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti 20 531 512 Lt negautų pajamų ir 6 proc. metinių procesinių palÅ«kanų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nutartis skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priimta 2010 m. lapkričio 11 d., atsakovas nesutinka su patikslinto ieÅ¡kiniu priėmimu, toks ieÅ¡kinio priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , patikslinto ieÅ¡kinio nepriėmė. Apeliantų nuomone, teismas suabsoliutino civilinio proceso operatyvumo principÄ ir neleistinai paminė kitus civilinio proceso principus.

Teismas nenurodė motyvų, kodėl patikslinto ieÅ¡kinio priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimÄ . Teismas kartu atsisakė iÅ¡reikalauti visas ieÅ¡kovo su potencialiais butų pirkėjais sudarytas preliminariÄ sias sutartis. Å ios sutartys turėjo bÅ«ti iÅ¡reikalautos ne vien tam, kad pagrįstų padidintÄ patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ , bet ir tam, kad bÅ«tų surinkti visi bylai reikÅ¡mingi įrodymai ir iki galo atskleista bylos esmė. Penkta, dėl iÅ¡ kreditorių priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Net jeigu bÅ«tų pripažinta, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, nėra pagrindo bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ kreditorių. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju bylos Å¡alimis yra ieÅ¡kovas UAB „Big City LT“, veikiantis per savo atstovus – netiesioginį ieÅ¡kinį pateikusius kreditorius, ir atsakovas Nordea Bank Finland Plc, konstatuotina, kad bylos pralaimėjimo atveju visos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies (t. y. ieÅ¡kovo arba atsakovo), bet ne Å¡ios Å¡alies vardu ir interesais veikiančių atstovų.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „Big City LT“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad kredito sutartis 3.1 punkte nustatyta, jog specialioje banko sÄ skaitoje esančios lėšos tik bankui raÅ¡tu sutikus gali bÅ«ti naudojamos finansinėms projekto iÅ¡laidoms, kurios neįtraukiamos į banko finansuojamÄ dalį nuo projekto iÅ¡laidų vertės, apmokėti ir kitų, bankui priimtinų su projektu susijusių iÅ¡laidų finansavimui. Kredito gavėjas neturi jokių teisių į lėšas specialioje sÄ skaitoje, iÅ¡skyrus teisę reikalauti, kad lėšos iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos bÅ«tų pervestos sutartyje nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ gautų tikslinių lėšų teikė paskolas kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, todėl apeliantų teiginys, jog atsakovas pažeidė kredito sutartį iÅ¡ esmės, yra klaidinantis. PrieÅ¡ingai, kredito sutarties sÄ lygas pažeidė ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas 2008 m. gruodžio 23 d. įsigijo žemės sklypÄ , 2008 m. gruodžio 19 d. iÅ¡ ieÅ¡kovo kasos buvo sumokėtas avansas už komercines patalpas. Kaip matyti, ieÅ¡kovas turėjo finansinių iÅ¡teklių, tačiau juos panaudojo ne tam, kad bÅ«tų užbaigtas projektas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1. Jokių materialinės teisės pažeidimų, nurodytų apeliaciniame skunde, nebuvo. Pirma, pats ieÅ¡kovas pažeidė kredito sutarties Specialiųjų sÄ lygų 3.7 punkto nuostatas, kadangi vėlavo sumokėti 15.25 proc. dalį nuo kiekvienos jam suteiktos atitinkamos kredito iÅ¡mokos. Antra, atsakovas veikė vadovaudamasis kredito sutarties nuostatomis ir jų nepažeisdamas. Kreditoriai neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų.

Teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino kredito sutartį ir tikruosius Å¡alių ketinimus. Teismas teisingai iÅ¡analizavo faktinius santykius, susiklosčiusius vykdant kredito sutartį, ir byloje esančius įrodymus. Teismas teisingai kvalifikavo atsakovo veiksmus pagal kredito sutarties Specialiųjų sÄ lygų 3.7 punkto sÄ lygas. Atsakovas bendradarbiavo su ieÅ¡kovu. Trečia, nėra padaryta jokia žala. Teismas pagrįstai pripažino, kad preliminarių sutarčių kainos nėra ieÅ¡kovo žala; nėra pagrindo teigti, kad vystant projektÄ ieÅ¡kovo pastatyti butai bÅ«tų buvę parduoti už preliminariose sutartyse nurodytas kainas.

Teismas pagrįstai pripažino, kad kreditorių pasirinktas žalos apskaičiavimas yra netinkamas. Kreditoriai siekia nepagrįsto praturtėjimo, nes iÅ¡ atsakovo priteisus ieÅ¡kovo negautas pajamas, neatskaičius ieÅ¡kovo sÄ naudų ir mokesčių, bÅ«tų paneigta nuosekliai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, kad iÅ¡ kaltos Å¡alies nuostolius patyrusios Å¡alies naudai gali bÅ«ti priteisiamos negautos pajamos tik „grynojo pelno“ forma. Be to, iÅ¡ atsakovo priteisus ieÅ¡kovo negautas pajamas, neatsikaičius ieÅ¡kovo sÄ naudų ir visų mokesčių, ieÅ¡kovas nepagrįstai praturtėtų atsakovo sÄ skaitÄ .

Ketvirta, nėra priežastinio ryÅ¡io. Penkta, nėra atsakovo kaltės.             2. Jokių procesinių pažeidimų, nurodytų apeliaciniame skunde, nebuvo. Teismas pagrįstai atsisakė Å¡aukti liudytojus, skirti ekspertizę, priimti kreditorių pateiktÄ UAB „Brec LT“ raÅ¡tÄ , kreditorių patikslintÄ ieÅ¡kinį. Be to, teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ kreditorių bylinėjimosi iÅ¡laidas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliantų praÅ¡ymų skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ ir finansinę-bankininkystės ekspertizę Apeliantai praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Å ioje byloje teisėjų kolegija nepripažįsta, kad yra bÅ«tina apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Å alių procesiniai dokumentai (apeliacinis skundas ir atsiliepimai į apeliacinį skundÄ ) yra pakankamai plačiai argumentuoti. Apeliantai iÅ¡dėstė aplinkybes, kurios, jų manymu, patvirtina pirmosios instancijos teismo neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , nurodė kokiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos Å¡ios aplinkybės. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ taip pat pakankamai plačiai ir aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti atsikirtimai į apeliacinio skundo argumentus.

Nagrinėjant bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, jeigu teismas pripažįsta bÅ«tina, įrodymai gali bÅ«ti pakartotinai ar papildomai tiriam. Tam, kad įrodymai bÅ«tų dar kartÄ iÅ¡tirti, nebÅ«tina skirti žodinio bylos nagrinėjimo.Apeliantai taip pat praÅ¡o skirti finansinę-bankininkystės ekspertizę. PraÅ¡yme skirti ekspertizę pateikė klausimus, į kuriuos ekspertai turėtų atsakyti (t. 4, b. l. 125-127). Teisėjų kolegija netenkina Å¡io praÅ¡ymo. IÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis).

Apelianto nurodyti klausimai, į kuriuos, jų manymu, atsakymÄ turėtų duoti ekspertai, susiję su kredito sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimu, atsakovo Nordea Bank Finland Plc veiksmų neleidžiant kredito gavėjui UAB ,,Big City LT“ naudotis 2 949 673 Lt lėšomis, buvusiomis specialioje sÄ skaitoje, teisėtumo (neteisėtumo), Å¡ių banko veiksmų įtaka apyvartinių lėšų trÅ«kumui ir kredito gavėjo nemokumui, projekto, kurį finansavo bankas, įgyvendinimui, yra teisinio pobÅ«džio klausimai, kuriuos turi iÅ¡siaiÅ¡kinti ir įvertinti teismas.

Žalos (negautų pajamų iÅ¡raiÅ¡ka) apskaičiavimo klausimas reikalauja specialių finansinių žinių ir Å¡iuo klausimu galėtų bÅ«ti skiriama finansinė ekspertizė. Dėl žalos dydžio ir ekspertizės Å¡iuo klausimu skyrimo teisėjų kolegija pasisakys aptardama apeliacinio skundo argumentų pagrįstumÄ . Dėl atsakovo civilinės atsakomybės Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad nevykdoma arba netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu skolininko elgesys yra neteisėtas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Skolininko neteisėti veiksmai yra tik viena iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų. Kitas svarbus sutartinės atsakomybės sudėties elementas yra priežastinis ryÅ¡ys, nes atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

Skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp Å¡ių veiksmų ir nuostolių atsiradimo turi įrodyti ieÅ¡kovas. Tuo tarpu trečia civilinės atsakomybės sÄ lyga – skolininko kaltė – yra preziumuojama, todėl ieÅ¡kovas Å¡ios sÄ lygos neprivalo įrodyti, o ketvirtÄ jÄ sÄ lygÄ â€“ žalÄ (nuostolius), atsiradusiÄ dėl skolininko neteisėtų veiksmų, įrodinėja ieÅ¡kovas.Žalos atsiradimÄ apeliantai kildina iÅ¡ atsakovo Nordea Bank Finland Plc (toliau – banko) neteisėtų veiksmų vykdant tarp UAB ,,Big City LT“ (toliau – kredito gavėjas) ir banko 2008 m. kovo 17 d. sudarytÄ kreditavimo sutartį, pagal kuriÄ bankas suteikė 7 800 000 eurų kreditÄ UAB ,,Big City LT“ nekilnojamojo turto projekto (duomenys neskelbtini), (toliau – projektas) įgyvendinimui.

Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl 2 949 673 Lt sumos, kuriÄ Valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. spalio 28 d. pervedė į kredito gavėjo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ , panaudojimo. Bankas Å¡iÄ pinigų sumÄ , gautÄ kaip PVM grÄ Å¾inimÄ , panaudojo kredito dalies, susidedančios iÅ¡ PVM sumos, grÄ Å¾inimui ir privalomos 340 000 Lt sumos deponavimui. Kreditorių manymu, specialioje sÄ skaitoje esant laisvų lėšų, kaip Å¡iuo atveju grÄ Å¾inta PVM suma, kredito gavėjas turėjo teisę tokio pobÅ«džio lėšomis disponuoti, apribojimai numatyti kredito sutarties 3.1 punkte netaikintini.Pagal kredito sutarties specialiÄ sias sÄ lygas Å¡alys susitarė atidaryti specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ iÅ¡imtinai kredito sutarties sudarymo ir vykdymo tikslais (sutarties 3.3 punktas).

Å ioje sÄ skaitoje kredito gavėjas įsipareigojo visu sutarties galiojimo metu deponuoti 340 000 Lt. Ä® specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡ti 340 000 Lt banko sutikimu galėjo bÅ«ti panaudoti tik kredito grÄ Å¾inimui ir projekto iÅ¡laidoms, kurios yra neįtrauktos į banko finansuojamÄ kredito dalį, apmokėti bei kitų bankui priimtinų su projektu susijusių papildomų iÅ¡laidų apmokėjimui. Taigi deponuota 340 000 Lt suma kredito gavėjas galėjo disponuoti tik gavęs banko sutikimÄ atlikti tam tikrus 3.1 punkto pirmojoje dalyje numatytiems mokėjimams.

Kita specialiosios sÄ skaitos paskirtis – kaupti avansinius mokėjimus, gautus iÅ¡ projekto nekilnojamojo turto pirkėjų ir bet kokias kitas gautas pajamas, susijusias su projektu (sutarties 2.4.4 punktas, 3.1 punkto 2 dalis). Kredito gavėjas įsipareigojo imtis visų priemonių, kad Å¡ios lėšos (avansiniai mokėjimai, gauti iÅ¡ pirkėjų, ir pajamos, gautos iÅ¡ projekto) bÅ«tų kaupiamos specialioje sÄ skaitoje. Pagal sutarties 3.1 punkto ketvirtojoje ir penktojoje dalyse numatytas sÄ lygas kredito gavėjas į lėšas, esančias specialioje sÄ skaitoje neturi jokių teisių, iÅ¡skyrus teisę reikalauti, kad lėšos iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos bÅ«tų pervestos sutartyje numatyta tvarka, taip pat teisę atlikti 3.1 punkte numatytus leistinus mokėjimus ir įstatymuose numatytus privalomus lėšų nuraÅ¡ymus pagal trečiųjų asmenų reikalavimÄ .Minėta, sutarties specialiųjų sÄ lygų 3.1 punkto pirmoje dalyje numatyti mokėjimai, kuriuos kredito gavėjas galėjo, bankui sutikus, atlikti iÅ¡ deponuotos 340 000 Lt sumos.

Byloje nustatyta, kad kreditÄ iÅ¡ banko kredito gavėjas gaudavo per specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ : piniginės lėšos eurais pirmiausia patekdavo į kredito gavėjo sÄ skaitÄ , esančiÄ banke, eurais gautas kreditas konvertuotas į litus patekdavo į specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ , o iÅ¡ jos į kredito gavėjo einamÄ jÄ sÄ skaitÄ . Apeliantai daug reikÅ¡mės teikia aplinkybei, kad kredito gavėjas kreditÄ , patekusį į specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ , visada be jokių apribojimų galėjo persivesti į einamÄ jÄ sÄ skaitÄ , iÅ¡skyrus 340 000 Lt deponuotÄ sumÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad iÅ¡ specialiosios sÄ skaitos kreditas be jokių apribojimų buvo pervedamas į einamÄ jÄ sÄ skaitÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ , ar bankas, neleisdamas kredito gavėjui disponuoti į specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos patekusia 2 949 673 Lt suma (grÄ Å¾intas PVM), pažeidė kredito sutarties sÄ lygas, t. y. atliko neteisėtus veiksmus. Bankas įsipareigojo kredito gavėjui suteikti 7 800 000 eurų kreditÄ sutartyje numatyta finansavimo tvarka, kas ir buvo padaryta.

Bankas kredito gavėjui iÅ¡mokėjo visÄ kredito sumÄ . Tai patvirtina, kad bankas tinkamai įvykdė Å¡iÄ kredito sutarties sÄ lygÄ . Kreditas, kuris buvo pervedamas į specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ , buvo skirtas finansuoti projektÄ . Tuo tarpu grÄ Å¾inta 2 949 673 Lt PVM suma nėra kreditas ir kredito gavėjo disponavimo teisė Å¡iomis lėšomis pagal sutartyje nustatytas sÄ lygas yra kitokia, nei disponavimo teisė suteiktu kreditu. Pagal kredito sutarties specialiųjų sÄ lygų 3.1 punkto penktÄ dalį kredito gavėjas turėjo teisę reikalauti, kad bankas jam pervestų iÅ¡ specialiosios sÄ skaitos sutartyje nustatyta tvarka lėšas.

Kredito sutartyje buvo numatyta kredito iÅ¡mokėjimo tvarka, kitų mokėjimų bankas kredito gavėjui nebuvo įsipareigojęs suteikti. Tuo ir galima paaiÅ¡kinti, kad kredito gavėjas be jokių ribojimų iÅ¡ specialiosios sÄ skaitos persivesdavo kreditÄ Ä¯ einamÄ jÄ sÄ skaitÄ . Disponuoti kitomis lėšomis, esančiomis specialioje sÄ skaitoje, kredito gavėjo teisės buvo apribotos. Specialiosios sÄ skaitos viena iÅ¡ paskirčių buvo kaupti lėšas, reikalingas kredito grÄ Å¾inimui, todėl sutartyje ir buvo nustatytas teisės kredito gavėjui apribojimas Å¡iomis lėšomis disponuoti.

Å ios lėšos galėjo bÅ«ti projekto nekilnojamojo turto objektų pirkėjų avansiniai mokėjimai ir bet kokios pajamos gautos iÅ¡ projekto. Pagal kredito sutarties specialiųjų sÄ lygų 1.3 punktÄ iÅ¡ 7 800 000 eurų kredito sumos 1 300 000 eurų buvo suteikta PVM sumokėjimui. Kredito, skirto PVM sumokėjimui, grÄ Å¾inimo bankui tvarka skyrėsi nuo likusios kredito sumos grÄ Å¾inimo tvarkos. Pagal kredito sutarties specialiųjų sÄ lygų 3.7 punkte numatytÄ tvarkÄ kredito gavėjas ne vėliau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius į specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ turėjo grÄ Å¾inti sumÄ , lygia 15,25 proc. nuo kiekvienos atitinkamos jam suteiktos kredito iÅ¡mokos.

Byloje nustatyta, kad kai 2008 m. spalio 28 d., kai Valstybinė mokesčių inspekcija į specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ grÄ Å¾ino 2 949 673 Lt PVM sumÄ , buvo pasibaigęs Å¡eÅ¡ių mėnesių 157 076 Lt kredito PVM dalies grÄ Å¾inimo terminas, o nuo kitų 5 164 024 eurų gauto kredito iÅ¡mokų, banko atliktų laikotarpyje nuo 2008 m. gegužės 8 d. iki 2008 m. spalio 7 d., Å¡eÅ¡ių mėnesių PVM kredito dalies grÄ Å¾inimo terminas nebuvo suėjęs. Apeliantai teigia, kad bankas neturėjo teisės reikalauti kredito gavėjo įvykdyti prievolę dar nepasibaigus įvykdymo terminui, nes tai prieÅ¡tarauja kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 7.3 ir 4.2 punktuose numatytoms kredito grÄ Å¾inimo sÄ lygoms.

Su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu bÅ«tų galima sutikti, jeigu kredito sutarties specialiosiose sÄ lygose nebÅ«tų aptarta PVM kredito grÄ Å¾inimo į specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ tvarka, lėšų, esančių specialioje sÄ skaitoje, paskirtis bei naudojimo tvarka. Kredito sutarties specialiųjų sÄ lygų 3.7 punkte numatyta, kad kredito dalį, skirtÄ sumokėti PVM, kredito gavėjas grÄ Å¾ina į specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ . Pagal kredito sutarties specialiosiose sÄ lygose numatytas taisykles (sutarties 3.1 punkto 5 dalis) kredito gavėjas neturėjo teisės disponuoti specialiojoje sÄ skaitoje esančiomis lėšomis.

Tai reiÅ¡kia, kad grÄ Å¾intos Valstybinės mokesčių inspekcijos PVM sumos kredito gavėjas negalėjo panaudoti tolesniam projekto finansavimui.Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad bankas, neleisdamas kredito gavėjui projekto įgyvendinimui naudotis grÄ Å¾inta PVM suma, nepažeidė kredito sutarties sÄ lygų, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų. Todėl, nenustačius vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – banko neteisėtų veiksmų – civilinė atsakomybė bankui atlyginti žalÄ kredito gavėjui neatsirado.Apeliantai, teikdami argumentus dėl banko pareigos kooperuotis, bendradarbiauti pažeidimo, nurodo aplinkybes, kurios, jų manymu, įrodo, kad bankas nesudarė tinkamų sÄ lygų įgyvendinti projektÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareigas kooperuotis, bendradarbiauti, elgtis sÄ Å¾iningai vykdant sutartis turi visos sutarties Å¡alys. Byloje nustatyta, kad bankas kredito gavėjui suteikė 7 800 000 eurų kreditÄ 8 400 000 mln. vertės objekto statybai. Likusius 0,6 mln. eurų, reikalingų pastatyti objektÄ , pagal sutarties sÄ lygas turėjo investuoti pats kredito gavėjas. Kredito gavėjui pareikalavus leisti naudotis lėšomis, esančiomis specialioje sÄ skaitoje, statybos objekto baigtumas, kaip nurodo apeliantai, buvo apie 85 procentų.

Tuo metu kredito gavėjas jau už atliktus statybos darbus rangovams buvo skolingas 2 076 269 Lt sumÄ , o bÅ«tiniesiems darbams, kaip nurodė kredito gavėjas bankui, buvo reikalinga dar 2 452 595 Lt suma. Tai reiÅ¡kia, kad projekto statybos vertė esant statybos objekto nebaigtumui apie 15 procentų, jau virÅ¡ijo objekto vertę, kuriÄ bankas buvo įsipareigojęs finansuoti ir Å¡iÄ pareigÄ buvo visiÅ¡kai įvykdęs. IÅ¡ BUAB ,,Big City LT“ pateiktos turto vertintojo ataskaitos matyti, kad objekto, kurį bankas finansavo, statybos darbams pabaigti buvo reikalinga investuoti 7 430 000 Lt (t. 3, b. l. 99-110).

Pagal apeliantų pateiktÄ turto vertintojo skaičiavimÄ buvo reikalinga statybos darbams pabaigti 3 542 961 Lt (t. 4, b. l. 77-79). Pažymėtina, kad kredito gavėjas bankui buvo nurodęs, kad baigiamųjų darbų kaina yra 2 439 112 Lt (t. 1, b. l. 61). Pažymėtina, kad vertintojo iÅ¡vados, kiek dar reikėjo lėšų pabaigti objekto statybÄ , ženkliai skiriasi. Tačiau vienu ir kitu atveju PVM grÄ Å¾intos sumos bÅ«tų nepakakę, juolab, kad kredito gavėjas buvo 2 452 595 Lt skolingas rangovams už jų jau atliktus statybos darbus.

Teisėjų kolegija, vertindama apeliantų nurodytas aplinkybes dėl banko pareigos kooperuotis, bendradarbiauti nevykdymo, atsižvelgia ir į kredito gavėjo veiksmus vykdant sutartį. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad gautÄ iÅ¡ banko kreditÄ kredito gavėjas naudojo ne pagal paskirtį. Kredito gavėjas per 2008 m. birželio-rugpjūčio mėnesius kitiems asmenims iÅ¡ kredito lėšų suteikė paskolų 855 000 Lt sumai. Apeliantai banko pareigos bendradarbiauti, kooperuotis pažeidimÄ , palikti vystytÄ projektÄ Å¾lugimui grindžia dar ir tuo, kad kredito gavėjui neturint apyvartinių lėšų, o bankui neleidžiant naudotis lėšomis, esančiomis specialioje sÄ skaitoje, nebuvo galimybės užbaigti objekto statybÄ .

Aplinkybę, kad kredito gavėjas neturėjo lėšų, paneigia jo veiksmai įsigyjant naujus nekilnojamojo turto objektus. Pagal UAB ,,Bic City LT“ bankroto administratoriaus pateiktus duomenis kredito gavėjas 2008 m. gruodžio 23 d. įsigijo 2,676 ha žemės sklypÄ už 1 300 000 Lt ir iÅ¡ jų 702 222 Lt sumokėjo grynais iÅ¡ kasos; 2008 m. gruodžio 19 d. pagal preliminariÄ komercinių patalpų pirkimo-pardavimo sutartį iÅ¡ kasos pardavėjui sumokėjo 95 000 Lt avansÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, kad kredito gavėjas tikslinį kreditÄ naudojo ne pagal paskirtį, kad, turėdamas lėšų jų neskyrė užbaigti statomÄ objektÄ , o pirko kitÄ brangų nekilnojamÄ jį turtÄ , nors pagal kredito sutartį buvo įsipareigojęs investuoti savo lėšas, pripažįsta, kad kredito gavėjas netinkamai ir nesÄ Å¾iningai vykdė kredito sutartį.Minėta, nenustačius banko neteisėtų veiksmų, jo civilinė atsakomybė atlyginti žalÄ neatsiranda.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantų pateiktas padarytos žalos apskaičiavimo bÅ«das yra ydingas. Apeliantai praÅ¡o iÅ¡ banko iÅ¡ieÅ¡koti negautas pajamas. Negautomis pajamomis laikytina ta turtinė nauda, kurios nukentėjusysis žalÄ sukėlusių veiksmų metu dar nebuvo gavęs, tačiau kuri bÅ«tų gauta, jeigu nebÅ«tų buvę žalÄ sukėlusių veiksmų. Lietuvos civilinės teisės doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos yra grynosios negautos pajamos, t. y. atskaičius sÄ naudas (bÅ«tinas iÅ¡laidas, mokesčius ir panaÅ¡iai).

Apeliantai teigia, kad, kai vykdoma bankroto procedÅ«ra, toks negautų pajamų apskaičiavimo modelis netaikintinas, nes bankroto procese vyrauja visuotinio vykdymo principas, todėl negautomis pajamomis yra laikomos visos negautos pajamos be sÄ naudų atskaitymo. Žalos (nuostolių) atlyginimas yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės formų. Sutartinės civilinės atsakomybės klausimus reglamentuoja CK nuostatos (CK 6.245-6.262 straipsniai). Bankroto įstatymas civilinių santykių, atsiradusių pažeidus sutartis, nereglamentuoja, todėl sprendžiant civilinės atsakomybės taikymÄ , tame tarpe ir padarytos žalos dydžio nustatymÄ , vadovaujamasi CK normomis, o ne bankroto procese, kaip nurodė apeliantai, visuotinio vykdymo principu.

Apeliantai prašė skirti finansinę ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. Nepripažinus banko veiksmų, kuriais apeliantai grindžia civilinės atsakomybės bankui atsiradimÄ ir prievolę atlyginti žalÄ , neteisėtais, tapo neaktualu skirti finansinę ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. Dėl procesinių pažeidimų Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl tos priežasties, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė Å¡aukti į teismo posėdį apeliantų praÅ¡omus liudytojus, skirti ekspertizę, byla nebuvo neteisingai iÅ¡spręsta, todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimÄ naikinti ir bylÄ perduoti naujam nagrinėjimui. Byloje surinkta pakankamai raÅ¡ytinių įrodymų, kuriais apeliantai grindžia savo reikalavimÄ , o atsakovas atsikirtimus, kuriuos iÅ¡tyręs ir įvertinęs, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ ieÅ¡kinio netenkinti.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė priteisti atstovavimo iÅ¡laidas ir pateikė 21 635,08 Lt sumokėjimÄ už advokato paslaugas, parengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , patvirtinančius įrodymus. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio.

Tokios Å¡iuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-82 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Atmetus apeliacinį skundÄ , atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ ir pateikto procesinio dokumento teisinio argumentavimo pobÅ«dį bei vadovaujantis Rekomendacijų 2.1., 2.2., 2.3., 2.8 ir 8.11, už advokato pagalbÄ , parengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , atsakovui iÅ¡ apeliantų priteistina 6 500 Lt (iÅ¡ kiekvieno po 500 Lt) (CPK 98 straipsnis).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantai nepagrįstai nurodo, kad atsakovo tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme patirtos atstovavimo iÅ¡laidos, ieÅ¡kinio nepatenkinimo atveju, turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovo, o ne iÅ¡ kreditorių (apeliantų).

Kreditoriai, nepriklausomai nuo to, kokiÄ procesinį padėtį pasirinktų byloje, iÅ¡keltoje pagal netiesioginį ieÅ¡kinį, t. y. ieÅ¡kovo, skolininkÄ Ä¯traukiant į procesÄ trečiuoju asmeniu, skolininko, kaip ieÅ¡kovo, atstovo ar bendraieÅ¡kio, turi visas ieÅ¡kovo teises ir pareigas, viena iÅ¡ kurių yra atlyginti kitos Å¡alies bylinėjimosi iÅ¡laidas bylos pralaimėjimo atveju.              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

             Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti atsakovui Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, iÅ¡ apeliantų D. K., S. N., K. L., D. J., E. Ž., M. P., V. M., I. B., D. Ž., M. A., A. M., A. D. ir J. M. po 500 Lt iÅ¡ kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. TeisėjaiAlė Bukavinienė Danutė MilaÅ¡ienė Gintaras Pečiulis