1f09f950-1af7-490d-8f64-7cfdf1c4fa8a · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2YT-2850-339/2019 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00486-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 10 d. Telšiai Telšių apylinkės teismo teisėja Vitalija Liauzginienė, sekretoriaujant Danutei Dokšienei, dalyvaujant pareiškėjui S. J., jo atstovei advokatei Rasai Valiukienei, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Vladui Barodicai, suinteresuotam asmeniui G.

R., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. J. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, G. R. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 17,42 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad jo motina J. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su P. S. Jie vaikų nesusilaukė, gyveno P. S. sodyboje (duomenys neskelbtini) ir valdė 17,42 ha žemės, kuriÄ P. S. buvo paveldėjęs iÅ¡ savo motinos D. S., mirusios (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) P. S. mirė. PrieÅ¡ mirtį P. S. buvo surašęs testamentÄ , kad visÄ jam priklausančiÄ Å¾emę ir trobesius palieka sutuoktinei J. S. Šį testamentÄ jis pats matė gal 1973 m., tačiau per kraustymÄ si testamentas neiÅ¡liko.

Po P. S. mirties J. S. (pareiÅ¡kėjo motina) liko gyventi toje pačioje sodyboje, o (duomenys neskelbtini) susituokė su jo tėvu P. J. Jo tėvas žemės neturėjo, apsigyveno pas sutuoktinę sodyboje. Ten gimė tiek pareiÅ¡kėjas, tiek jo brolis ir sesuo. Visa Å¡eima sodyboje gyveno iki maždaug 1973 m., nes vykdant melioracijÄ juos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) iÅ¡keldino, sodybÄ nugriovė. Jo tėvai nuosavos žemės neturėjo. Dėl P. S. žemės niekas pretenzijų jo motinai nereiÅ¡kė, visa Å¡eima normaliai bendravo su P. S. seserimis, lankydavo vieni kitus. 1991 metais jo motina J.

J. kreipėsi į institucijas dėl nuosavybės teisių į buvusio sutuoktinio P. S. žemę atkūrimo, tačiau neturėjo visų reikiamų dokumentų, nuosavybės teisė nebuvo atkurta, o 1992 m. jo motina mirė. Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimu jam yra atnaujintas terminas dokumentams dėl nuosavybės teisių į P. S. žemę atkūrimo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pateikti. Žino, kad šiuo metu P. S. priklausiusi žemė yra privati, supranta, kad nuosavybės teisė natūra atkurta nebus, jį tenkina kiti nuosavybės teisės atkūrimo būdai.

PareiÅ¡kėjo atstovė patvirtino pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas su pareiÅ¡kimu sutinka. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo motina dėl nuosavybės teisių į buvusio sutuoktinio P. S. žemę atkÅ«rimo kreipėsi 1991 m. spalio mėn., tačiau trÅ«ko dokumentų, byla nebuvo užbaigta ir nuosavybės teisė liko neatkurta. Pagal iÅ¡likusius duomenis, D. S. (P. S. motina) 1926 metais valdė 17,42 ha žemės. Po D.

S. mirties tÄ Å¾emę paveldėjo P. S., nes paveldima pradėjus turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Vėlesni įraÅ¡ai dokumentuose rodo, kad tÄ pačiÄ Å¾emę valdė P. J., t.y. pareiÅ¡kėjo tėvas ir J. S. antrasis sutuoktinis. Vedęs J. S., P. J. atėjo gyventi į tÄ pačiÄ P. S. sodybÄ ir valdė pastarojo žemę. Kiti asmenys į Å¡iÄ Å¾emę nepretendavo, tai buvo laisva valstybinė žemė. Å iuo metu ta žemė priklauso privatiems asmenims, kuriems nuosavybė į jų turėtÄ Å¾emę buvo atkurta ekvivalentine natÅ«ra.

Teismo sprendimas jokios įtakos dabartiniams žemės savininkams neturės. Suinteresuotas asmuo G. R. su pareiÅ¡kimu sutinka. Nurodė, kad yra pareiÅ¡kėjo sesuo. Ji su tėvais J. ir P. J. gyveno sodyboje (duomenys neskelbtini) iki kol jai sukako 20 metų. PrieÅ¡ daug metų ji buvo radusi ranka raÅ¡ytÄ testamentÄ , kuriuo P. S. savo žemę ir trobesius paliko sutuoktinei, t. y. jos motinai J. S. (J. J.). Iki tol ji net nežinojo, kad jos motina buvo iÅ¡tekėjusi už P. S. Tada iÅ¡siaiÅ¡kino, kad P. S. ir jo motina buvo kaimynai (duomenys neskelbtini), susituokė, vaikų nesusilaukė.

P. S. karo metais mire nuo ligos. PrieÅ¡ mirtį jis parašė minėtÄ testamentÄ . P. S. seserys bendravo su jos tėvų Å¡eima, ateidavo į svečius. Atsimena, kad motina važiavo į (duomenys neskelbtini) apylinkę aiÅ¡kintis dėl nuosavybės teisių į P. S. žemę atkÅ«rimo, tačiau jai buvo paaiÅ¡kinta, kad žemė nepriklauso, nes ji iÅ¡tekėjo antrÄ kartÄ . Dokumentai liko nesutvarkyti, nes (duomenys neskelbtini) J. J. mirė. SodybÄ (duomenys neskelbtini) nugriovė 1973 m., vykdant melioracijÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a: pareiÅ¡kimas tenkintinas. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjo motina J. J. (ankstesnės pavardės: J., S.), gim. (duomenys neskelbtini), sudarė santuokÄ su P. S., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5,7, 29, 35). P. S. (duomenys neskelbtini) mirė (e. b. l. 6). (Duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjo motina sudarė santuokÄ su pareiÅ¡kėjo tėvu P. J. (e. b. l. 38). PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo motinos J.

J. pirmasis sutuoktinis P. S. iki nacionalizacijos valdė 17,42 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ juridinį faktÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014).

Be kitų, teismas nagrinėja bylas dėl žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo (LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – Ä®statymas) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises, be kitų, pateikiami ir nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Å io Ä®statymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokiais dokumentais gali bÅ«ti patvirtintos nuosavybės teisės, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , neiÅ¡liko, turi teisę dėl nuosavybės teisių nustatymo kreiptis į teismÄ Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Toks teisinis reglamentavimas rodo, kad pirmiausia pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nagrinėja nuosavybės teises atkurianti institucija ir tik esant iÅ¡vadai, kad pateiktų dokumentų nepakanka, asmuo gali kreiptis į teismÄ dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010). LR CPK nustatytas įrodinėjimo priemonių sÄ raÅ¡as yra platesnis, nei nustatytas nagrinėjant praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises administracine tvarka, ir bendroji taisyklė yra ta, kad asmuo turi teisę visomis Å¡iomis priemonėmis įrodinėti valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012).

Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, taip pat ir dėl žemės valdymo nuosavybės teise nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (LR CPK 176–185 straipsniai) bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso Å¡ios kategorijos bylose ypatumus. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Å¡ios kategorijos (dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo) bylose, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimÄ apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl kÄ tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali bÅ«ti tiek iÅ¡likę.

Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi iÅ¡likti, todėl įrodymų turi bÅ«ti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-416/2011). IÅ¡ pareiÅ¡kėjo, suinteresuoto asmens G. R. paaiÅ¡kinimų matyti, kad jų motina J. J. (duomenys neskelbtini) susituokusi su P. S., atsikraustė gyventi pas pastarÄ jį į sodybÄ (duomenys neskelbtini) ir kartu ten gyveno, valdė P. S. iÅ¡ motinos D.

S. paveldėtus 17,42 ha žemės. Vyr. žemės rÅ«Å¡iavimo komisijos 1926 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) rÅ«Å¡imis paskirstytų žemių sÄ raÅ¡e įraÅ¡yta žemės savininkė D. S., turėjusi 17,4 ha žemės (3 ha II rÅ«Å¡ies, 6 ha III rÅ«Å¡ies ariamos ir 8,4 ha - IV rÅ«Å¡ies) (e. b. l. 14, 15). Å is dokumentas įrodo, kad iki mirties (1935 m. sausio 31 d.) D. S. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdė 17,4 ha žemes sklypÄ . 1926 m. liepos 30 d. Žemės iÅ¡tyrimo žiniaraÅ¡tyje Nr. 84 nurodyta, kad tiriamojo ploto dydis – 17,42 ha, esantis (duomenys neskelbtini), o savininko paraÅ¡o grafoje pasirašė savininkės vyras P. S. (e. b. l. 21).

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog D. S. sutuoktinis ir P. S. tėvas buvo vardu A., todėl Å¡i aplinkybė (pasiraÅ¡ymas žemės iÅ¡tyrimo žiniaraÅ¡tyje) rodo, jog P. S. iki savo motinos mirties gyveno kartu su ja (duomenys neskelbtini), dar jai gyvai esant laikė save žemės savininku, pasiraÅ¡inėjo dokumentus. FaktÄ , jog P. S. po motinos D. S. mirties valdė jai priklausiusiÄ Å¾emę iÅ¡ dalies patvirtina ir Eigirdžių Romos katalikų bažnyčios santuokų knygoje esantis įraÅ¡as Nr. 6 apie P. S. ir J.

J. santuokÄ , kuriame nurodyta, kad jaunasis P. S. yra žemdirbys (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo P. S. su pareiÅ¡kėjo motina apsigyveno sodyboje (duomenys neskelbtini), kur P. S. gyveno iki pat savo mirties. Tiek archyvo pažymoje apie gimimÄ , tiek mirties liudijime esantys duomenys patvirtina, kad P. S. visÄ savo gyvenimÄ gyveno (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5, 6). Be to, pareiÅ¡kėjas ir suinteresuotas asmuo G. R. nurodė, kad maždaug 1973 m. yra matę P. S. suraÅ¡ytÄ testamentÄ , kuriuo jis savo žemę ir trobesius palieka sutuoktinei J.

S. (pareiÅ¡kėjo motinai), o šį testamentÄ savo paraÅ¡u buvo patvirtinęs kaimynas A. A. (gim. 1900 m.). Testamentas nėra iÅ¡likęs, tačiau pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytos aplinkybės apie jo turinį suteikia pagrindo manyti, jog P. S. jautėsi motinos D. S. paliktos žemės ir pastatų savininku, nes galimai testamente iÅ¡dėstė valiÄ dėl nuosavybės priklausomybės po jo mirties. PareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kad po P. S. mirties, jo motina iÅ¡tekėjo už P. J. ir Å¡is atsikraustė gyventi į tÄ pačiÄ sodybÄ (duomenys neskelbtini), patvirtina 1948 m. kovo 12 d.

žemės apskaitos žiniaraÅ¡tis. Å iame dokumente nurodyta, kad P. J. naudoja 16,59 ha žemės plotÄ (duomenys neskelbtini). Nors D. S. ir P. J. valdytų žemės sklypų plotai nesutampa, tačiau iÅ¡ suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ iÅ¡dėstytų aplinkybių, jo atstovo paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu matyti, kad P. J. naudojo tÄ patį žemės sklypÄ , kurio savininke anksčiau buvo įvardijama P. S. motina D.

S., kadangi sutampa žemės sklypo numeriai (duomenys neskelbtini) kaimo žemės savininkų ir jų turėtos žemės sÄ raÅ¡e bei vėlesnėje kartografavimo medžiagoje (sklypo Nr. 24) (e. b. l. 13, 17-20, 46-49). PareiÅ¡kėjas ir suinteresuotas asmuo G. R. nurodė, kad jie ir jų brolis K. J. gimė ir visa Å¡eima iki 1973 metų gyveno buvusioje S. sodyboje. PareiÅ¡kėjo S. J., jo brolio K. J., sesers G. R. gimimo įraÅ¡uose nurodyta gimimo vieta – (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 35, 36, 39).

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog P. J. ar J. J. bÅ«tų turėję kokiÄ nors kitÄ sodybÄ (duomenys neskelbtini). Aplinkybes apie pareiÅ¡kėjo tėvų Å¡eimos gyvenimÄ P. S. sodyboje (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai A. J., O. J., A. K.. Ä®statymo tikslas ir paskirtis vienodi – jais siekiama bent iÅ¡ dalies atkurti piliečių nuosavybės teisę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ ir tokiu bÅ«du apginti pažeistÄ jų nuosavybės teisę.

Å iuo Ä®statymu pirmiausia siekiama apginti to asmens, kurio nuosavybės teisė buvo pažeista, t. y. savininko, teises ir interesus. Kitų asmenų, numatytų Ä®statymo 2 straipsnyje, teisė susigrÄ Å¾inti iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ yra iÅ¡vestinė iÅ¡ savininko teisių. Jie gali atkurti nuosavybės teisę tik tuo atveju, jeigu turto savininkas miręs. Todėl nustatant, kurio asmens teisės buvo pažeistos ir kuris asmuo piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymų prasme yra turto savininkas, bÅ«tina nustatyti, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto nuosavybės teisės subjektu to turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo momentu.

Lietuvos Respublikos TelÅ¡ių apskrityje galiojo Rusijos imperijos civilinių įstatymų sÄ vado X tomo 1 dalis. Asmenys, paveldėję D. S. turtÄ , nustatomi pagal Å¡ių Civilinių įstatymų sÄ vado X tomo 1 dalies 1104–1380 straipsnius. Civilinių įstatymų sÄ vado 1255 straipsnis nustatė, jog palikimas įgyjamas jį priimant. Palikimo priėmimo tvarkÄ detalizavo 1261 straipsnis ir numatė, kad laikoma, jog asmuo palikimÄ priėmė pradėjus turtÄ faktiÅ¡kai valdyti ir tvarkyti. Vyriausiojo Tribunolo sprendime aiÅ¡kinant SÄ vado X tomo 1 dalies 1255 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, yra nurodoma:

„Įstatymas nereikalauja įpėdinystės teisių patvirtinimo, tad įvykdymui savo paveldėjimo teisės pakanka faktinai valdyti pačiam ar kam kitam pavedus valdyti (V.T.K.S. 1927. I. 3, Nr. 217)“. Vertinant faktus, įvykusius beveik prieÅ¡ Å¡imtÄ metų, tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, todėl tokiu atveju, kai absoliučios tiesos nustatyti neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (neiÅ¡likę dokumentai ir kt.), teismai privalo vadovautis santykine tiesa, t. y. kai visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis Nr. eA-25-415/2018).

Remiantis aptartais raÅ¡ytiniais įrodymais, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimais, teismas sprendžia, jog po 17,42 ha žemės ploto savininkės D. S. mirties, jos sÅ«nus P. S. faktiniu valdymu perėmė jos palikimÄ ir valdė nurodytÄ Å¾emę, trobesius iki 1940 metų nacionalizacijos. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie kitų asmenų pretenzijas į D. S. palikimÄ . PareiÅ¡kėjas ir suinteresuotas asmuo G. R. nurodė, kad P. S. seserys giminiÅ¡kai bendravo su jų tėvų Å¡eima, jokių pretenzijų dėl to, kad jų brolio buvusi sutuoktinė J.

J. su Å¡eima gyvena sodyboje (duomenys neskelbtini), niekada nereiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjo motina J. J. 1991 m. spalio 9 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybÄ su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises į P. S. iki nacionalizacijos valdytÄ 18 ha žemę, buvusiÄ (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 25-27, 41-42). J. J. mirė (duomenys neskelbtini). TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento TelÅ¡ių rajono žemėtvarkos skyrius 2001 m. spalio 15 d. raÅ¡tu Nr. 16, adresuotu J.

J., paprašė kuo skubiau pareikÅ¡ti valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do bei į TelÅ¡ių rajono žemėtvarkos skyrių (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje pristatyti nuosavybės teises patvirtinančius ir giminystės ryÅ¡ius įrodančius dokumentus (e. b. l. 28). Jokie papildomi dokumentai pateikti nebuvo, nuosavybės teisė į P. S. žemę nėra atkurta. Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. spalio 31 d. sprendimu pareiÅ¡kėjui S. J. atnaujintas terminas pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių skyriui nuosavybės teises į P. S. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdytÄ 17,42 ha ploto žemę bei giminystės ryšį su P. S. patvirtinančius dokumentus (e. b. l. 8-12).

Teismas, nagrinėdamas administracinę bylÄ , vertino visas bylos aplinkybes, susijusias su P. S. valdymu 17,42 ha žemės sklypÄ po jo motinos D. S. mirties ir tik tada, sprendimu tenkino praÅ¡ymÄ dėl praleisto termino atnaujinimo. Atsižvelgiant į visumÄ aplinkybių, nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad P. S. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 17,42 ha ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 17,42 ha ploto žemės sklypÄ esantį (duomenys neskelbtini). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisių į žemės sklypÄ atkÅ«rimui. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių rajono apylinkės teismÄ . Teisėja Vitalija Liauzginienė