2019-07-03 Nr. AB-13746-3-61-3-04821-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-403-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04821-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

PAPILDOMA NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos advokatūros prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. ir atsakovo Lietuvos advokatūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos advokatūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Advokatų egzaminų komisijos (toliau – ir Komisija) nutarimus ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) sprendimą; 2) įpareigoti Lietuvos advokatūrą iš naujo įvertinti advokato kvalifikacinio egzamino rezultatus ir priimti sprendimą, kuriuo būtų laikoma, kad pareiškėjas išlaikė advokato kvalifikacinį egzaminą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde teismo taip pat prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino laikymo ir apmokėjimo tvarkos aprašo“ patvirtinto Advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino laikymo ir apmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 19.8 ir 21.7 punktų nuostatų teisėtumo ir atitikties Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies nuostatoms bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisės aktų hierarchijos principams tiek, kiek minėtose nuostatose yra nustatyta, kad advokato kvalifikacinį egzaminą išlaikiusiu laikomas tik tas asmuo, kuris tiek iš egzamino raštu, tiek iš egzamino žodžiu gavo ne mažiau kaip 7 balus, bei dėl Aprašo 21.6 punkto nuostatų teisėtumo ir atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintiems įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, lygiateisiškumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principams.

2. Atsakovas Lietuvos advokatūra atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimuose į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą atmetė.

5. Pareiškėjas R. G. apeliaciniame skunde prašė pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kurioje nebuvo patenkintas jo skundas ir panaikinti Komisijos nutarimus ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro sprendimą, kiek juose nustatyta, kad jo advokato kvalifikacinio egzamino žodžiu vertintina 6 balais ir dėl to laikoma, kad jis neišlaikė egzamino, taip pat įpareigoti Lietuvos advokatūrą pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. iš naujo įvertinti jo advokato kvalifikacinio egzamino rezultatus ir priimti sprendimą, kuriuo būtų laikoma, kad 2016 m. spalio 11 d. išlaikė advokato kvalifikacinį egzaminą. Pareiškėjas taip pat prašo pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, t. y. ar Aprašo 19.8 ir 21.7 punktų nuostatos teisėtos ir atitinka Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės, teisės aktų hierarchijos principus, ta apimtimi, kiek minėtose nuostatose yra nustatyta, kad advokato kvalifikacinį egzaminą išlaikiusiu laikomas tik tas, kuris tiek iš egzamino raštu, tiek iš egzamino žodžiu gavo ne mažiau kaip 7 balus; ar Aprašo 21.6 punkto nuostatos teisėtos ir ar atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Advokatūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatoms, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems įstatymo viršenybės ir objektyvumo principams, ta apimtimi, kiek jose nustatyta, kad kiekvienas komisijos narys egzaminuojamųjų žinias vertina individualiai, o ne objektyviai pagal nustatytus kriterijus.

6. Atsakovas Lietuvos advokatūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

7. Atsakovas Lietuvos advokatūra apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovo Lietuvos advokatūros prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkinti, priteisti atsakovui iš pareiškėjo 850 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginimą. Taip pat priteisti atsakovui iš pareiškėjo 11,25 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija nurodė, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 135 straipsnio 1 dalimi, prisideda prie atsakovo apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo dalies dėl neprileistų bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo R. G. panaikinimo ir sutinka su Lietuvos advokatūros apeliacinio skundo motyvais.

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 25 d. apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. ir atsakovo Lietuvos advokatūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos advokatūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies – priteisė atsakovui Lietuvos advokatūrai iš pareiškėjo R. G. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat 11,25 Eur sumokėtą žyminį mokestį paduodant apeliacinį skundą.

II. 10. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas atsakovo Lietuvos advokatūros prašymas priimti papildomą sprendimą ir priteisti atsakovui Lietuvos advokatūrai iš pareiškėjo R. G. 480 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginimą (160 Eur už Lietuvos advokatūros apeliacinio skundo parengimą ir 320 Eur už atsiliepimo į pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą parengimą).

11. Pareiškėjas atsiliepime į Lietuvos advokatūros prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo nurodo, kad su prašymu nesutinka. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos advokatūra šiuo atveju veikia ne kaip bet koks juridinis asmuo, o kaip subjektas, kuriam valstybės suteikti įgaliojimai spręsti ar laikyti asmenį išlaikiusiu advokato kvalifikacinį egzaminą ar ne. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas. Be to, pareiškėjo teigimu, Lietuvos advokatūrai teismo priteistos išlaidos yra atlygintos pilnai, t. y. Lietuvos advokatūrai 2019 m. balandžio 27 d. pareiškėjas sumokėjo 511,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl atsakovo prašymas nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. 12. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad ABTĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

13. Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus šią bylą apeliacine tvarka, atsakovui buvo priteistas sumokėtas 11,25 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, tačiau liko neišspręstas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl šiuo klausimu yra pagrindas priimti papildomą nutartį.

14. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors atsakovo apeliacinis skundas patenkintas tik iš dalies, t. y. nebuvo priteista visa atsakovo prašoma suma, tačiau, atsižvelgiant į reikalavimo pobūdį (prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas), teisėjų kolegija konstatuoja, kad priteistinos sumos dydis nagrinėjamu atveju neturi reikšmės vertinimui, kad vienintelis atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas buvo iš esmės patenkintas, todėl atsakovas įgyja teisę į visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl atsakovas taip pat įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą parengimą.

15. Atsakovas Lietuvos advokatūra prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patyrė 480 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir apeliacinio skundo parengimą (160 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 320 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovą šioje byloje atstovavo advokatė Beata Vilienė. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad sąskaitos Nr. BV 1-59/1 ir Nr. BV 1-66/17 bei mokėjimo nurodymai patvirtina, kad atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas būtent nagrinėjamoje byloje.

16. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių Rekomendacijų 8.10 punkte nustatyta, kad už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 1.7, o 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 1,3.

17. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas teismui buvo pateiktas 2017 m. liepos 14 d., nagrinėjamu atveju aktualus 2017 m. I ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis, kuris yra 817,6 Eur. Remiantis Rekomendacijų 8.10 punktu už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 1,7, t. y. nagrinėjamu atveju maksimali suma, priteistina už apeliacinio skundo parengimą yra 1389,92 Eur. Atsakovas už apeliacinio skundo parengimą prašo priteisti 160 Eur, ši suma neviršija numatytos Rekomendacijose sumos, todėl priteistina atsakovui.

18. Pasisakydama dėl išlaidų už atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą parengimą, teisėjų kolegija nurodo, kad atsiliepimas į pareiškėjo apeliacinį skundą buvo pateiktas 2017 m. rugsėjo 4 d., todėl nagrinėjamu atveju aktualus 2017 m. I ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis, kuris yra 817,6 Eur. Remiantis Rekomendacijų 8.11 punktu už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 1,3, t. y. nagrinėjamu atveju maksimali suma, priteistina už atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą parengimą, 1062,88 Eur. Atsakovas už atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti 320 Eur, ši suma neviršija numatytos Rekomendacijose sumos, todėl priteistina atsakovui.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog Lietuvos advokatūra šiuo atveju veikia ne kaip bet koks juridinis asmuo, o kaip viešojo administravimo subjektas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje bylinėjimosi išlaidos Lietuvos advokatūrai yra priteisiamos. Teisės aktai, be kita ko, nenumato draudimo Lietuvos advokatūrai kaip juridiniam asmeniui vesti bylas teismuose per atstovą, taip pat nenumato advokatūros narių pareigos teisines paslaugas Lietuvos advokatūrai teikti neatlygintinai, todėl Lietuvos advokatūra turi teisę bylose naudotis mokama advokato teisine pagalba, o teisminio ginčo laimėjimo atveju – teisę į advokato pagalbos išlaidų atlyginimą bendrais pagrindais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1286-502/2015).

20. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašomos sumos (160 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 320 Eur už atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą parengimą) neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, sprendžia, kad 480 Eur suma atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas bei bylos sudėtingumą, todėl priteistina atsakovui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Priimti papildomą nutartį.

Atsakovo Lietuvos advokatūros prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti.

Priteisti atsakovui Lietuvos advokatūrai iš pareiškėjo R. G. 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Papildoma nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius