1f095ccd-9bcc-467b-b03f-ad3dab79d35e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                                  Administracinė byla Nr. I-349-244/2015 (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03342-2013-1)                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 3 d.                          Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Arūno Kaminsko ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjui M.

Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. Å . skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,             n u s t a t ė:                          PareiÅ¡kėjas M.

Š. skunde (b. l. 1–19, 74-85) prašo:

1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-08-12 sprendimÄ Nr. ID-7436(11) kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ (skunde klaidingai nurodytas Nr. 7125(11);

2) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį – 25 040,50 Lt;

3) įpareigoti Vidaus reikalų ministerijÄ mokėti jam paskirtÄ pareigÅ«nų ir karių pensijÄ â€“ 752,50 Lt;

4) priteisti M. Š. iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas:

5) atnaujinti terminÄ skundui paduoti. Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad Vidaus reikalų ministerijos sprendimu jam nuo 1998-12-31 paskirta 725 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ . Nuo 2010-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – Laikinasis įstatymas), pagal Å¡io įstatymo 4 str. 1 d. jam buvo mokama sumažinta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija. Pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. pensija buvo mažinama kaip dirbančiam pensininkui ir turinčiam draudžiamųjų pajamų.

Konstitucinis Teismas 2012-09-21 nutarimu Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas pripažino prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, todėl jis turi teisę gauti jam priklausančiÄ neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį. Laikinojo įstatymo nuostatos pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos iÅ¡mokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. PareiÅ¡kėjas remiasi Visuotine žmogaus teisių deklaracija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, konstituciniais teisinės valstybės, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir saugumo, teisingumo, proporcingumo, socialinio solidarumo, asmenų lygiateisiÅ¡kumo principais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigia, kad jam taip pat turi bÅ«ti grÄ Å¾inta pagal Laikinojo įstatymo 4 str. sumažinta pensijos dalis.

Dėl pensijos dalies grÄ Å¾inimo kreipėsi į atsakovę, tačiau ji atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ . PraÅ¡o atnaujinti terminÄ skundui paduoti. PraÅ¡o atsižvelgti, kad pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ reikėjo laukti Konstitucinio Teismo nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimo dėl ginčui taikomų teisės aktų nuostatų atitikimo Konstitucijai, į tai, kad teisės aktais nebuvo sureglamentuoti ginčui taikytini senaties terminai, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų iÅ¡plėstinė kolegija tik 2013 m. lapkričio 7 d. iÅ¡aiÅ¡kino dėl Å¡ių ginčų (neiÅ¡mokėtų valstybinių pensijų priteisimo) kreipimosi į teismÄ terminus.

Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime (b. l. 61-62) į skundÄ su skundu nesutinka, praÅ¡o bylÄ nutraukti ABTÄ® 101 str. 7 punkto pagrindu. Atsiliepime į skundÄ atsakovė paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismÄ tvarkos ir nebegalima Å¡ia tvarka pasinaudoti. Ikiteisminio skundo ministerijai dalykas buvo tik tariama diskriminacija, t. y. po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo tebesitęsiantis pensijos perskaičiavimas pagal 4 str.

Dėl likusios skundo teismui dalies byla nutrauktina, nes pareiÅ¡kėjas neiÅ¡naudojo ikiteisminės ginčo tvarkos ir nebegalima Å¡ia tvarka pasinaudoti. PareiÅ¡kėjas praleido VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 6 dalyje nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ ginčyti ikiteismine tvarka pensijos perskaičiavimÄ , nes nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiÅ¡kėjimo dienos iki 2013-08-02 skundo Vidaus reikalų ministerijai padavimo dienos praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai. Pažeidimo paaiÅ¡kėjimo diena laikytina Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo diena 2012-09-21, t. y. 6 mėnesių terminas baigėsi 2013-03-21.

Be to, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 metų terminas bÅ«tų praleistas ginčyti pensijÄ už 2010 m. sausio-birželio mėnesį, nes ji buvo iÅ¡mokėta 2010 m. vasario - liepos mėn., o į VRM kreiptasi 2013-08-02. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė per 2010–2013 m. laikotarpį pensijÄ mokančiai institucijai taikant Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 str. ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo.

Bylos duomenimis pirmoji sumažinta valstybinė pareigÅ«nų ir karių pensija pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡mokėta 2010 metų vasario mėnesį, o skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė 2013-08-26. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas praleido terminÄ kreiptis į teismÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į teismÄ .

Praleidimo priežastimi nurodė informacijos apie sumažintos pensijos mokėjimÄ nebuvimÄ .Pagal ABTÄ® 34 straipsnio 1 dalį, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , todėl praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Tačiau iÅ¡imtis iÅ¡ bendros taisyklės turėtų bÅ«ti daroma tuomet, kai siekdami apginti savo galbÅ«t pažeistas teises ir teisėtus interesus į administracinį teismÄ kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, praÅ¡ydami paÅ¡alinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobÅ«džio pasekmes. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pripažino, kad įstatymų leidėjas nesureguliavęs pareigÅ«nų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemokÄ , jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų.

Minėtuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , veiksmų apskundimo terminai. Taigi ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas vieÅ¡ai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiÅ¡kėjas, 2010 m. vasario mėnesį gavęs pirmÄ jÄ sumažintÄ pensijÄ ir nežinodamas, ko iÅ¡ jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sÄ lygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (ABTÄ® 13 str. 1 d.).

Atsižvelgdama į tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiÅ¡kumas ir neapibrėžtumas, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad asmens teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas. Be to, Konstituciniam Teismui 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu, 2010 m. birželio 29 d. nutarimu ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra bÅ«tina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmÄ , pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingÄ laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiÅ¡kėjas įgijo teisėtÄ lÅ«kestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jam kompensuojami teisėkÅ«ros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. iÅ¡vengiant teisminės valdžios įsikiÅ¡imo.

IÅ¡vardytos priežastys, teismo įsitikinimu, sudarė pareiÅ¡kėjui objektyvias kliÅ«tis laiku paduoti skundÄ teismui, todėl teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, tenkina pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir atnaujina kreipimosi į teismÄ terminÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, spręsdama dėl asmens teisės į valstybinę pensijÄ pažeidimo ir jos turtinių aspektų gynimo, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad veiksmingas pareiÅ¡kėjo teisių gynimas reiÅ¡kia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visiÅ¡kÄ paÅ¡alinimÄ , t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimÄ .

Kadangi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo teisinius santykius, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovu bylose dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turi bÅ«ti Lietuvos valstybė.Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-09-12 pažyma Nr. 11PP (P)-5425 (b. l. 59-60) patvirtina, kad atsakovui vykdant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, vėliau pripažintos prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, reikalavimus per 2010 m. sausio – 2012 m. rugpjūčio laikotarpį imtinai pareiÅ¡kėjas negavo 14 111,39 Lt jam priklausančios pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos, todėl Å¡iÄ nepriemokÄ Lietuvos valstybė privalo iÅ¡mokėti.

Apibendrindamas iÅ¡dėstytus motyvus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindas riboti pareiÅ¡kėjui paskirtÄ ir mokamÄ senatvės pensijÄ iÅ¡nyko dar nesant priimto galutinio sprendimo dėl pensijos dydžio, jokių kitų pagrindų mažinti pensijÄ nebuvo, todėl pareiÅ¡kėjui priteistina dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ â€“ 14 111,39 Lt. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas iÅ¡ esmės pripažino, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnį galimas.

Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. KT15-N9/2015 nustatyta, kad Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo pratęsimas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsniu 2012-iems ir 2013-iems metams taip pat neprieÅ¡tarauja Konstitucijai. Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjo pensija laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mažinama teisėtai. Todėl atmestinas pareiÅ¡kėjo reikalavimas solidariai priteisti iÅ¡ atsakovių Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį perskaičiuotÄ ir neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalį – 19 594,23 Lt.Taip pat atmestinas pareiÅ¡kėjo reikalavimas įpareigoti toliau mokėti jam paskirtÄ 752,50 Lt dydžio pensijÄ , nes nuo 2014-01-01 pareigÅ«nų pensijos neribojamos pagal LaikinÄ jį įstatymÄ .PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-08-12 sprendimÄ Nr. ID-7125(11), kuriuo Vidaus reikalų ministerija informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad grÄ Å¾inti pensijos dalį neturi teisinio pagrindo.

Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo raÅ¡to turinio, jame nenustatyta pareiÅ¡kėjui privalomų vykdyti įpareigojimų, neduota nurodymų, nėra iÅ¡dėstyta kitų atsakovės priimtų sprendimų, galinčių turėti įtakos pareiÅ¡kėjo teisėms ir pareigoms. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013 suformuotÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio aktai nėra administraciniai aktai, skundžiami administraciniams teismams.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad skundžiamas sprendimas nėra administracinis aktas, nes jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiÅ¡kėjo teisių ar pareigų vieÅ¡ojo administravimo srityje, todėl nėra administracinės bylos dalykas ir toks ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl byla Å¡ioje dalyje nutrauktina (ABTÄ® 101 str. 1 p.).PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Prašymai atlyginti išlaidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.Pareiškėjas kartu su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas nepateikė galimai patirtų išlaidų pagrindimo, todėl teismas nesprendžia išlaidų priteisimo klausimo. Pateikus reikalingus įrodymus, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas bus išspręstas įstatymo nustatyta tvarka.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 101 str. 1 p., 127 str.,  n u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjo M. Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Atnaujinti M. Å . kreipimosi į teismÄ terminÄ .Priteisti M. Å . iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 14 111,39 Lt neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį. Nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-08-12 sprendimÄ Nr. ID-7436(11). KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                        Arūnas Kaminskas                                                                                                                                                                                                                                                          Henrikas Sadauskas                                                                                                                   Liudmila Zaborovska