1f077c97-c121-4070-87b1-4dd70d4ebe4e · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-129-640/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29226-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.;3.1.18.1.1.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės M. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M.

S. ieÅ¡kinį atsakovui D. S. ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei M. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo ir uzufrukto nustatymo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė M. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui D. S., kuriuo teismo prašė:

1) nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove (motina);

2) nustatyti ieškovei kartu su nepilnamečiais vaikais K. ir B. uzufrukto teise naudotis atsakovui priklausančiu namu ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo namas);

3) priteisti iÅ¡ atsakovo periodinį iÅ¡laikymÄ K. S. po 3033,68 Eur ir B. S. po 2901,38 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, pavedant Å¡ias lėšas valdyti ieÅ¡kovei uzufrukto teise.

2. IeÅ¡kovė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones:

1) nustatyti nepilnamečių vaikų K. ir B. laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove;

2) nustatyti ieÅ¡kovei kartu su nepilnamečiais vaikais K. ir B. laikinÄ teisę uzufrukto teise naudotis atsakovui priklausančiu namu ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini);

3) priteisti iÅ¡ atsakovo laikinÄ iÅ¡laikymÄ vaikams – 805 Eur vienkartinę iÅ¡mokÄ kiekvienam vaikui, pavedant Å¡ias lėšas valdyti uzufrukto teisėmis ieÅ¡kovei (nepilnamečių motinai).

3. IeÅ¡kovė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė žemiau nurodomais argumentais: 3.1. Nepilnamečiai vaikai ilgÄ laikÄ iÅ¡imtinai gyvena tik su ieÅ¡kove, kuri jais turi rÅ«pintis ir tinkamai užtikrinti jų teises ir teisėtus interesus, vaikų ir jos santykiai ypatingai artimi. IeÅ¡kovė su nepilnamečiais vaikais gyvena kartu ginčo name ir siekis vaikus atskirti nuo motinos, su kuria jie visÄ laikÄ gyveno, neatitinka vaikų interesų. Laikinai nenustačius vaikų gyvenamosios vietos su motina, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. 3.2.

Per atsakovo atstovÄ vaikų motinai ir vaikams pareikÅ¡tas reikalavimas iÅ¡sikraustyti, prieÅ¡tarauja ir kelia grėsmę vaikų interesams, kurių nebus įmanoma apsaugoti, jei vaikų naudai nebus nustatyta uzufrukto teisė naudotis atsakovo namu ir žemės sklypu. Atsakovas melagingais duomenimis be teismo, vaikų, jų motinos žinios naikina įraÅ¡us „dėl Å¡eimos turto statuso“ ginčo namui. Dėl nurodytų aplinkybių ginčo namui taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – laikinai nustatytina vaikams ir jų motinai teisė uzufrukto teise naudotis ginčo namu (faktiÅ¡kai Å¡eimos gyvenamÄ ja patalpa). 3.3.

Atsakovas neteikia pakankamo iÅ¡laikymo net sumokėti vaikams už mokslÄ . Iki 2018 m. lapkričio 15 d. D. S. pradedant gyventi atskirai nuo vaikų, Å¡alių sutarimu, mokėjimai už mokslÄ buvo iÅ¡imtinai D. S. reikalas ir rÅ«pestis. Atsakovui pradėjus gyventi atskirai, jis vengia mokėti už vaikų mokslus, tačiau jo gyvenamosios vietos pakeitimas, negyvenimas su vaikais negali pakeisti ir apriboti vaikų teisės į mokslÄ . IeÅ¡kovė, naudodama ne savo, o kreditines lėšas (skolintas) apmokėjo 3220 Eur, daugiau skolintis lėšų neturi galimybių.

Likusi neapmokėta suma už vaikų mokslus – 1610 Eur (po 805 Eur kiekvienam vaikui). Neapmokėjus Å¡ios sÄ skaitos vaikai negalės tęsti mokslų. Esant nurodytam, iÅ¡ atsakovo priteistinas laikinas iÅ¡laikymas po 805 Eur vienkartine iÅ¡moka, kiekvienam vaikui.

4. Atsakovas D. S. atsiliepime į praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė atmesti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinosios nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, laikino iÅ¡laikymo priteisimo ir laikino uzufrukto teisės nustatymo.

5. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais: 5.1. IeÅ¡kinyje dėstomos aplinkybės pateiktos iÅ¡kraipytai ar visiÅ¡kai neteisingai. Skubus laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina pakenktų vaikų interesams. IeÅ¡kovė kuria vaizdÄ esÄ pats atsakovas neima vaikų. Tačiau realybėje viskas vyksta prieÅ¡ingai, t.y. ieÅ¡kovė neduoda atsakovui pasimatyti su vaikais nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio, nepaisydama daugkartinių atsakovo praÅ¡ymų.

Taigi, ieÅ¡kovei kliudant atsakovui matytis su nepilnamečiais vaikais, tai yra priežastis nenustatyti vaikų gyvenamosios vietos su ieÅ¡kove, bent jau iki teismo sprendimo. Nustačius laikinÄ vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, ieÅ¡kovė ir toliau galėtų piktnaudžiauti savo teisėmis bei riboti vaikų matymÄ si su tėvu. IeÅ¡kovė nutyli esminę aplinkybę, kodėl iki Å¡iol vaikai gyvena bÅ«tent su ja. Taip atsitiko ne todėl kad, kaip bando teigti ieÅ¡kovė, atsakovas tiesiog ėmė mažiau bendrauti su vaikais, o dėl to, kad ieÅ¡kovė melagingai apkaltino atsakovÄ esÄ smurtavus prieÅ¡ jÄ ir inicijavo ikiteisminį tyrimÄ .

Apie metus laiko, tyrimo metu, atsakovui buvo uždrausta artintis prie ieškovės. Kadangi ieškovė nesutikdavo perduoti vaikų atsakovui, atsakovas fiziškai negalėjo su jais bendrauti. Byla baigėsi visišku atsakovo išteisinimu, visi draudimai buvo panaikinti. Tačiau ieškovė ir toliau kliudo vaikų tėvui bendrauti su vaikais, nors ir vaikai, ir atsakovas to labai nori. 5.2. Atsakovas, priešingai nei teigia ieškovė, jokiu būdu neveja vaikų iš namų ir neprieštarauja, kad jie liktų gyventi name kartu su juo.

PrieÅ¡ingai – atsakovas džiaugtųsi, jeigu vaikai liktų gyventi su juo name, tai jis raÅ¡tu nurodė ieÅ¡kovei įspėjime dėl iÅ¡sikraustymo. Tuo tarpu ieÅ¡kovei nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo toliau gyventi atsakovo namuose ir ji turi visas galimybes iÅ¡sikelti į kitÄ bÅ«stÄ (tiek viena, tiek su vaikais). 5.3. IeÅ¡kovė nenurodo jokių faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų bÅ«tinybę nustatyti uzufrukto teisę naudotis ginčo namu. Be to, praÅ¡omos uzufrukto teisės suteikimas pažeistų Å¡alių interesų proporcijos principÄ : atsakovas prarastų teisę ilgÄ laikÄ naudotis savo nuosavybe (akivaizdu, kad atsakovas negalėtų gyventi name), tuo tarpu ieÅ¡kovė, kuri turi galimybes įsigyti ar nuomotis bÅ«stÄ , neatlygintinai naudotųsi didelės vertės svetimu turtu. 5.4.

Atsakovas negali būti įpareigotas apmokėti už ypatingai brangius vaikų mokslus, kuomet jis prieštarauja tokiems mokslams ir neturi galimybės už juos sumokėti. Tuo labiau, kai jo verlas susiduria su finansine krize. Kita vertus, ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų apie savo pajamas ir turtinę padėtį, nors privalėjo tai padaryti.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) iÅ¡vadoje neprieÅ¡taravo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, jog vaikai su ieÅ¡kove gyvena atsakovui priklausančiame name, kuriame yra visi reikalingi baldai ir daiktai, vaikams sudarytos tinkamos sÄ lygos augti, vystytis, ugdytis. Tarnybos darbuotojui pakalbinus vaikus, jie sakė, kad mama nedraudžia jiems bendrauti su tėvu, su tėvu bendrauja ne taip dažnai, kaip norėtųsi, tėvas nerodo iniciatyvos; nenorėtų gyventi bute pas tėvÄ , nes ginčo name jiems labiau patinka, su mama jiems gerai ir konfortiÅ¡ka.

Pasak atsakovo, iki gyvenimo skyriumi su ieÅ¡kove, jis pilnai iÅ¡laikė vaikus, o nuo 2018 m. lapkričio 15 d. jiems pradėjus gyventi skyrium, jis moka dukrai ir sÅ«nui po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, daugiau mokėti negali, nes priverstas nuomotis butÄ , o už vaikų mokyklÄ ir darželį su ieÅ¡kove moka per pusę. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovės M. S. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – priteisė iÅ¡ atsakovo D.

S. laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams sÅ«nui B. S. ir dukrai K. S. vienkartinėmis iÅ¡mokomis po 805 Eur kiekvienam vaikui, paskyrė ieÅ¡kovę priteisto laikino iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teise, o kitÄ praÅ¡ymo dalį atmetė.

8. Nustatė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas turi vaikus – K. S. ir B. S.. Å alys gyvena skyrium nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, kai ieÅ¡kovei iniciavus ikiteisminį tyrimÄ atsakovui buvo taikyta kardomoji priemonė. Vaikai Å¡iuo metu faktiÅ¡kai gyvena su ieÅ¡kove (mama) ginčo name.

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovo elgesys kelia grėsmę Å¡alių nepilnamečių vaikų interesams. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju laikinai nesureguliavus tarp Å¡alių susiklosčiusių santykių, t. y. nenustačius vaikų laikinos gyvenamosios vietos su ieÅ¡kove, nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai gali bÅ«ti iÅ¡ esmės pažeisti. Kadangi abiejų tėvų valdžia nepilnamečiams vaikams yra lygiavertė, aktualių duomenų apie vaikų interesų pažeidimÄ byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje proceso stadijoje, t. y. iÅ¡samiai neiÅ¡tyrus visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, nėra pagrindo nustatyti nepilnamečių vaikų laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, juolab, kad Å¡is ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas praÅ¡ymas glaudžiai susijęs su ieÅ¡kinio dalyku ir klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bus sprendžiamas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, įvertinus ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentus ir įrodymų visumÄ .

10. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog teismas bÅ«tų priėmęs sprendimÄ iÅ¡keldinti ieÅ¡kovę ir toks teismo sprendimas bÅ«tų įsiteisėjęs, gautas vykdomasis dokumentas ir (ar) bÅ«tų pradėtas vykdymo procesas dėl priverstinio iÅ¡keldinimo. Teismas atsižvelgė į tai, kad iki Å¡iol atsakovas tinkamai užtikrina vaikų teisę į saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , teisę į bÅ«stÄ , kur užtikrintos saugios ir sveikos vaikams gyventi sÄ lygos. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – nustatyti ieÅ¡kovei su nepilnamečiais vaikais laikinÄ uzufruktÄ naudotis ginčo namu ir žemės sklypu, priklausančiais atsakovui asmeninės nuosavybės teise, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, netenkintinas.

11. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Å¡alys geranoriÅ¡kai susitarė dėl atsakovo teiktinos laikino iÅ¡laikymo sumos, reikalingos patenkinti nepilnamečių vaikų poreikius į mokslÄ , sprendė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikino iÅ¡laikymo priteisimo tenkinamas, priteisiant iÅ¡ atsakovo laikinÄ iÅ¡laikymÄ vaikams – 805 Eur vienkartinę iÅ¡mokÄ kiekvienam vaikui, pavedant Å¡ias lėšas valdyti uzufrukto teisėmis ieÅ¡kovei yra tenkintinas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. Atskiruoju skundu M. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį dalyje, kuria atisakyta taikyti laikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės - nustatyti laikinai K. S. ir B. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina M. S. ir nustatyti uzufrukto teisę laikinai jiems bei ieÅ¡kovei naudoti namÄ ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini) ir priklausančius atsakovui.

13. Atskirasis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais: 13.1. Atsakovas per atstovÄ pareiÅ¡kė reikalavimÄ iÅ¡sikraustyti vaikų motinai ir vaikams, kurie visÄ laikÄ augo su motina. Toks reikalavimas prieÅ¡tarauja bei kelia grėsmę vaikų interesams, kurių nebus įmanoma apsaugoti nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. 13.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, jog 2014 m. birželio 5 d. vaikų gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini).

M. S., nepilnamečiai vaikai iki Å¡iol gyvename (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į minėtÄ namÄ ir žemės sklypÄ registuota D. S. vardu. NTR iÅ¡raÅ¡e, 7.3 punkte įregistruotas juridinis faktas, jog nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2019 m. kovo 1 d., namas buvo Å¡eimos turtas. Pagrindas, D. S. 2017 m. birželio 19 d. praÅ¡ymas, kuriame nurodyta, jog tai yra nepilnamečių vaikų K. ir B. nuolatinė gyvenamoji vieta. M. S. vardu NTR registruota nuosavybė į žemės sklypÄ , patalpų į kurias ieÅ¡kovė turėtų galimybę kartu su nepilnamečiais vaikais iÅ¡sikraustyti neturi.

Å alys, nepilnamečių vaikų tėvai gyvena skyrium nuo 2018 m. lapkričio mėnesio. Su vaikais gyvena iÅ¡imtinai ieÅ¡kovė. Atsakovas, nors raginimuose iÅ¡sikelti iÅ¡ Å¡eimos gyvenamosios patalpos ir teisme nurodo, jog ketino gyventi su vaikais nuo 2019 m. rugsėjo 28 d., tačiau to nedaro, nors nuosavybės teise turi keturis gyvenamuosius namus, du Lietuvoje ir du Norvegijoje. 13.3. Yra grėsmės vaikams ir kartu gyvenančiai motinai, nes 2019 m. rugsėji 28 d. D. S. atstovas advokatas elektroniniu laiÅ¡ku nustatė terminÄ iki 2019 m. spalio 28 d.

M. S. atlaisvinti Å¡eimos gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Siekis vaikus atskirti nuo motinos, su kuria jie visÄ laikÄ gyveno, neatitinka vaiko interesų. Taigi, laikinai nenustačius vaikų gyvenamosios vietos su motina, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

14. Atsakovas atsiliepime prašė M. S. atskirÄ jį skundÄ atmesti.

15. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais: 15.1. IeÅ¡kovė nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių sÅ«naus ir dukros interesai kaip nors bÅ«tų pažeisti. Atsakovas neatlieka jokių veiksmų (ar neveikimo), kurie keltų grėsmę vaikams likti be bÅ«sto ar kitaip pažeistų vaikų interesus, dėl ko bÅ«tų bÅ«tina nustatyti vaikų laikinÄ jÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ bei uzufruktÄ vaikams su ieÅ¡kove gyventi atsakovui priklausančiame name.

IeÅ¡kovė deda visas pastangas, kad faktiÅ¡kai apribotų atsakovo bendravimÄ su vaikais. Å iuo metu yra susiklosčiusi situacija, kuomet vaikų teisės yra grubiai pažeidžiamos, nes ieÅ¡kovė riboja atsakovo galimybes ir teises matytis su vaikais. Atsakovas į bylÄ yra pateikęs Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ , kuris patvirtina Å¡iuos teiginius. Papildomai atsakovas pateikė ir susiraÅ¡inėjimÄ , įvykusį po nutarties priėmimo, iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovė ignoruoja atsakovo praÅ¡ymÄ susitarti dėl matymosi su vaikais grafiko, ieÅ¡kovė bendrauja nekonstruktyviai, provokuoja, nuolat kaltina atsakovÄ , tačiau nesprendžia konkrečių klausimų.

IeÅ¡kovė nurodo atsakovui vadovautis pateikta tvarka, tačiau atsakovas nesupranta kokiÄ tvarkÄ jį turi galvoje. Taip pat, ieÅ¡kovė neleidžia vaikams nakvoti pas atsakovÄ bute, nepagrįstai teigdama, kad ten vaikams nėra kur nakvoti. Taigi, Å¡iame bylos nagrinėjimo etape teismas pagrįstai sprendė, jog nėra jokio pagrindo laikinai nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina. 15.2. Nei teismo posėdžio metu, nei skunde, ieÅ¡kovė nenurodė jokių konkrečių vaikų teisių ar interesų, kurie esÄ yra (ar gali bÅ«ti) pažeidžiami dėl to, kad nėra nustatyta laikinoji vaikų gyvenamoji vieta su ieÅ¡kove.

Todėl vien Å¡i aplinkybė patvirtina, kad nutartis Å¡ioje dalyje priimta pagrįstai. 15.3. Byloje nėra jokių duomenų (o ir negali bÅ«ti), kad atsakovas keltų grėsmę vaikų interesams, kiek tai susiję su jų gyvenamÄ jÄ vieta. PrieÅ¡ingai – nėra ginčo, kad faktiÅ¡kai vaikai gyvena su motina ir nepaisant to, kad atsakovas nori matytis su vaikais, ieÅ¡kovei neleidžiant to daryti, atsakovas nedaro nieko, kas galėtų pakenkti vaikams. Å iuo metu, atsakovas prisideda prie vaikų iÅ¡laikymo pagal faktines galimybes, kurios yra ženkliai sumažėjusios dėl pačios ieÅ¡kovės kaltės: (1) reguliariai moka po 150 Eur per mėnesį vaikams; (2) vaikai gyvena atsakovui priklausančiame name, tai yra atsakovas suteikia vaikams bÅ«stÄ ; (3) atsakovas apmoka bÅ«sto, kuriame gyvena vaikai, iÅ¡laikymo iÅ¡laidas (įskaitant ir ieÅ¡kovės dalį, kadangi ieÅ¡kovė nemoka už komunalines paslaugas); (4) atsakovas prisideda prie mokėjimo už vaikų privačiÄ mokyklÄ . 15.4.

Atsakovas nedarė ir nedaro nieko, kas leistų daryti prielaidÄ , kad jis nori atskirti vaikus nuo motinos. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas, kad ir kaip jam tai bÅ«tų sunku, nedaro jokių kliūčių vaikams bÅ«ti su motina ir gyventi atsakovui priklausančiame name (kuomet pats atsakovas yra priverstas nuomotis butÄ ). Tai, jog atsakovas nori, kad ieÅ¡kovė iÅ¡sikeltų iÅ¡ atsakovo namo, nereiÅ¡kia, jog atsakovas imsis kokių nors veiksmų neteisėtai iÅ¡keldinant ieÅ¡kovę ar atskiriant jÄ nuo vaikų.

Kaip matyti, nieko panaÅ¡aus atsakovas nedaro. Nors atsakovas pateikė ieÅ¡kovei įspėjimÄ dėl iÅ¡sikėlimo, ieÅ¡kovei to nepadarius, atsakovas nesiėmė ir nesiima jokių veiksmų, kad ieÅ¡kovė paliktų atsakovo namÄ , kuriame gyvena be jokio teisėto pagrindo. Be to, net ieÅ¡kovei iÅ¡sikėlus iÅ¡ atsakovo namo, vaikai galėtų likti jame gyventi su atsakovu. 15.5. Teismai konstatavo egzistuojant galimybę ieÅ¡kovei nuomotis bÅ«stÄ . Taip pat teismai sprendė, kad pati ieÅ¡kovė neiÅ¡naudojo visų galimybių gauti bÅ«sto paskolÄ , t. y. nenurodė bankui visų duomenų apie savo gaunamas pajamas, turimÄ turtÄ .

IeÅ¡kovė nepateikė teismui duomenų apie tai, kad ji kreipėsi ne į vienÄ , bet ir į kitus bankus dėl paskolos suteikimo, todėl uzufrutas nebuvo nustatytas. Jeigu atsakovas galėtų grįžti gyventi į savo namÄ ir neturėtų mokėti nuomos, jis galėtų vaikų iÅ¡laikymui skirti daug didesnę sumÄ , kuri galėtų panaudoti bÅ«stui (jeigu vaikai liktų gyventi su motina).

16. RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose M. S. pažymėjo, jog atsakovas vienam vaikui mėnesiui skiria tik 75 Eur, taip akivaizdžiai vaikams taikydamas finansinį smurtÄ ir skurdÄ . Atsakovas iki Å¡iol nesiėmė veiksmų ir parodė visiÅ¡kÄ abejingumÄ vaikams realiai Å¡Ä lant, neturint vandens žiemos metu. Taip pat, atsakovas ignoravo ieÅ¡kovės ir jos dukros 2019 m. gruodžio 6 d. kreipimÄ si dėl dukros perėmimo, kai jų sÅ«nus buvo gabenamas į ligoninę. Atsakovas ne tik, kad nepadėjo, neatvyko perimti dukros, nesiėmė jokių veiksmų, neprisidėjo finansiÅ¡kai perkant vaistus ir slaugant blogai besijaučiantį savo vaikÄ , bet net ir po to nė karto nepasiteiravo nei mamos nei gydytojų apie vaiko savijautÄ ir sveikatÄ .

Tai, kad atsakovas nesirūpina vaikais patvirtina ir vaikų apklausa, kurios metu vaikai aiškiai pasisakė, kad jų tėvas nerodo vaikams dėmesio, nesidomi, neskambina, o vaikams jo ieškant nekelia ragelio ir nekomunikuoja, neperskambina. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

18. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovės M. S. ieÅ¡kinį atsakovui D. S. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, uzufrukto pripažinimo ir iÅ¡laikymo priteisimo, bei atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovė taip pat, teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, iÅ¡ esmės sutampančių su ieÅ¡kinio reikalavimais, taikymo – laikinos vaikų gyvenamosios vietos su motina nustatymo, laikino iÅ¡laikymo priteisimo ir uzufrukto ieÅ¡kovės, bei vaikų naudai naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu namu nustatymo.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ atsakovo laikinÄ iÅ¡laikymÄ , tačiau kitoje ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atmetė. IeÅ¡kovė (apeliantė) M. S., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi prašė jos dalį dėl atmestų reikalavimų panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – nustatyti laikinÄ vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina ir leisti laikinai uzufrukto teise naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu namu.

Dėl naujų įrodymų 20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

21. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė naujus įrodymus, t.y. susiraÅ¡inėjimus su advokatu, lovos nuotraukas, sÄ skaitas, elektroninius laiÅ¡kus dėl bendravimo grafiko, pasimatymo su vaikais, striukės. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡ie įrodymai nėra tiesiogiai susiję su sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tai, kad nėra nurodyta dėl kokių priežasčių Å¡ie įrodymai negalėjo bÅ«ti pateikti klausimÄ sprendžiant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta iÅ¡imtimi ir prijungti prie bylos naujus įrodymus.

Dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo 22. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ , nagrinėjant ginčus Å¡eimos santykiuose.

Å ių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės, taigi, nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iÅ¡ tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu.

Å i teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sÄ lygas užtikrinti asmenų teisių apsaugÄ , ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimÄ , kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.

23. CK 3.169 straipsnio 1-2 dalys numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį teismas ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iÅ¡sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norÄ . Pažymėtina, jog laikinoji apsaugos priemonė – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iÅ¡ tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo, gali bÅ«ti taikoma esant aplinkybių visetui:

1) tėvai gyvena skyriumi;

2) vieno iÅ¡ tėvų elgesys, gyvenimo bÅ«das kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sÄ lygų vaikui augti ir vystytis. Å i laikinoji apsaugos priemonė yra iÅ¡imtinio pobÅ«džio (ultima ratio) ir jos taikymÄ pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iÅ¡ tėvų pusės. Asmeniui, praÅ¡ančiam taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo bÅ«tinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iÅ¡ sutuoktinių interesai.

24. Apeliantė M. S. atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė laikinos vaikų gyvenamosios vietos su ja, nes nesant sutarimo tarp tėvų galimai gali bÅ«ti pažeisti vaikų interesai. Siekis vaikus atskirti nuo motinos, su kuria jie visÄ laikÄ gyveno, neatitinka vaikų interesų, todėl nenustačius vaikų gyvenamosios vietos su motina, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad Å¡ioje proceso stadijoje nėra iÅ¡ esmės sprendžiamas tarp Å¡alių kilęs ginčas, todėl teismas tik preliminariai vertina susidariusiÄ situacijÄ (ne nagrinėdamas jos iÅ¡ esmės), siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų interesų apsaugÄ . Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas ne savo noru buvo atskirtas nuo vaikų, dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, tačiau jis turi tokias pačias teises rÅ«pintis vaikais, juos auklėti ir su jais bendrauti kaip ir vaikų motina.

Klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo metu, teismas neturi neabejotinų, pagrįstų duomenų apie atsakovo netinkamÄ elgesį su vaikais, keliamÄ jiems pavojų ar kitų jų interesų pažeidimÄ . Taigi, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kuriuo atsisakė tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos su ja nustatymo iki bylos iÅ¡nagrinėjimo. Dėl uzufrukto nustatymo 25. CK 4.141 straipsnio 1 dalis numato, kad uzufruktas – asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali bÅ«ti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimÄ daiktÄ ir gauti iÅ¡ jo vaisius, produkcijÄ ir pajamas.

CK 4.147 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad uzufruktas gali bÅ«ti nustatomas teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai. Uzufrukto nustatymÄ teismo sprendimu Å¡eimos bylose numato CK 3.71 straipsnis. CK 3.71 straipsnio 1 dalis nurodo, kad jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktÄ ir palikti joje gyventi kitÄ sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. IÅ¡ esmės ta pati taisyklė atkartojama ir CK 3.86 straipsnio 1 dalyje.

Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį, laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki bus priimtas sprendimas.

26. Teismo vertinimu, laikinas uzufruktas Å¡eimos bylose gali bÅ«ti nustatomas vadovaujantis sistemiÅ¡kai taikant 3.65 straipsnio 1 dalies, 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkto, CK 3.71 straipsnio 1 dalies ir CPK 145 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatas, t. y. nustatant laikinus apribojimus (uzufruktÄ ) kito sutuoktinio turtui iki bus priimtas sprendimas santuokos nutraukimo byloje. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymas numato teismo teisę, bet ne pareigÄ nustatyti uzufruktÄ sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai.

Spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimÄ , teismas privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar uzufrukto nustatymas atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebÅ«tų geriau apsaugoti kitais bÅ«dais (pvz., priteisiant iÅ¡laikymÄ ), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas (vaikai), neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių iÅ¡teklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).

Taip pat bÅ«tina vertinti, ar iÅ¡ esmės pablogėtų vaiko gyvenimo sÄ lygos, jeigu laikinas uzufruktas nebÅ«tų nustatytas.

27. Apeliantė nurodo, kad vaikai gyvena su ja, tačiau atsakovas siekia jÄ iÅ¡kraustyti iÅ¡ namų taip atskirdamas nuo vaikų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad vaikų gyvenamoji vieta, Å¡iuo metu, dar nėra nustatyta nei su vienu iÅ¡ tėvų, todėl abu tėvai turi lygiÄ valdžiÄ vaikams. Tai reiÅ¡kia, kad konkrečiu atveju, sprendžiant dėl uzufrukto nustatymo tikslingumo nėra pagrindo vertinti tai ar ieÅ¡kovė turi kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ar pakankamus finansinius iÅ¡teklius tokiÄ vietÄ Ä¯sigyti/iÅ¡sinuomoti.

Tuo tarpu apeliantė pati, savo blogos finansinės padėties neįrodinėjo ir į bylÄ duomenų patvirtinančių tokias aplinkybes nepateikė. Namas, kuriame gyvena nepilnamečiai Å¡alių vaikai nuosavybės teise priklauso vaikų tėvui (atsakovui), todėl nėra realios grėsmės, kad vaikai liks be gyvenamosios vietos ar jų interesai bus pažeisti netaikius laikino uzufrukto, t.y. vaikams vis tiek bÅ«tų sudaromos sÄ lygos gyventi atsakovui priklausančiame name, kuriame vaikai Å¡iuo metu ir gyvena.

Taip pat, vaikų interesai jau yra užtikrinami priteisiant iÅ¡laikymÄ iÅ¡ atsakovo, suteikiant gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Kita vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog teismas bÅ«tų priėmęs sprendimÄ iÅ¡keldinti ieÅ¡kovę ir toks teismo sprendimas bÅ«tų įsiteisėjęs, gautas vykdomasis dokumentas ir (ar) bÅ«tų pradėtas vykdymo procesas dėl priverstinio iÅ¡keldinimo. Taigi, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas tinkamai užtikrina vaikų teisę į saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , teisę į bÅ«stÄ , kur užtikrintos saugios ir sveikos vaikams gyventi sÄ lygos, todėl nėra pagrindo nustatyti ieÅ¡kovės ir vaikų naudai uzufruktÄ naudotis ginčo namu ir žemės sklypu, priklausančiais atsakovui asmeninės nuosavybės teise.

28. Atsižvelgdamas į tai kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ Å¡eimos byloje, todėl priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , dalyje dėl laikino uzufrukto nustatymo, laikinos vaikų gyvenamosios vietos su ja nustatymo ir jis paliktinas nepakeistas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas n u t a r i a: atskirÄ jį skundÄ atmesti. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį nepakeistÄ . Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė