2025-10-29 Nr. AB-17842-3-63-3-00361-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Inovacijų agentūros apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Propack powder and formula“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Inovacijų agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2025-10-29 Nr. AB-17842-3-63-3-00361-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Propack powder and formula“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Panerių metalas“) (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti atsakovo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Inovacijų agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2024 m. kovo 19 d. Sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas); nepanaikinus atsakovo Sprendimo, sumažinti taikytiną pataisos normą ir nustatytą netinkamų finansuoti išlaidų sumą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-1093-1047/2025
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00361-2024-3
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Inovacijų agentūros apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Propack powder and formula“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Inovacijų agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Propack powder and formula“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Panerių metalas“) (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti atsakovo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Inovacijų agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2024 m. kovo 19 d. Sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas); nepanaikinus atsakovo Sprendimo, sumažinti taikytiną pataisos normą ir nustatytą netinkamų finansuoti išlaidų sumą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Bendrovė ir Agentūra 2020 m. gruodžio 21 d. sudarė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 03.3.1-LVPA-K-854-02-0157 „Skaitmeninimo technologijų diegimas į UAB „Panerių metalas“ veiklą“ (toliau – ir Projektas) sutartį (toliau – ir Sutartis). Sutartis nustatė, kad tinkamų finansuoti Projekto išlaidų suma sudaro 931 970,00 Eur, iš kurių skiriamos finansavimo lėšos sudaro 416 386,00 Eur, pareiškėjo nuosavos lėšos – 514 314,00 Eur. Atsakovas Sprendimu nusprendė: nustatyti pažeidimą, pripažinti netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias Sutartyje numatyto Projekto išlaidas – 10 proc. pirkimo sutarties tinkamų finansuoti išlaidų (Sprendimo priėmimo metu tai sudaro 93 197,00 Eur), ir tokį išlaidų dydį pripažinti netinkamomis finansuoti projekto vykdytojo (toliau – ir PV) teikiamuose mokėjimo prašymuose.
2.2. Atsakovui peržiūrint pareiškėjo pateiktą galutinio mokėjimo prašymo Nr. MP012 dokumentaciją, atkreiptas dėmesys, jog Bendrovei faktiškai apmokant už produktų gamybos ir supakavimo įrenginių linijos (birių žaliavų maišymo įrenginių komplekto, pakavimo linijos, robotizuotos sistemos su robotu) įrangą (toliau – ir Prekės), buvo nesilaikyta Prekių pirkimui organizuoto neperkančiosios organizacijos (toliau – ir NPO) konkurso sąlygų pagrindu 2021 m. lapkričio 11 d. sudarytos Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2021/11/01 (toliau – ir Pirkimo sutartis) 3.2.3 punkte numatytos atsiskaitymo tvarkos, numatančios, kad galutinai už Prekes turi būti atsiskaitoma „<...> per 60 kalendorinių dienų po sąskaitos-faktūros už Prekes išrašymo ir priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos“. Atsakovas 2024 m. kovo 12 d. priėmė sprendimą pradėti įtariamo pažeidimo tyrimą.
2.3. Atlikus Projekto įgyvendinimo tyrimą, tariamai buvo nustatytas Bendrovės įvykdytas pažeidimas – Projekto Sutarties 6.3 punkto nuostatų, įpareigojančių pareiškėją pirkimus vykdyti vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316, (toliau – ir Taisyklės) VII skyriaus 40 skirsnio reikalavimais, nesilaikymas, kadangi pareiškėjas nesilaikė numatytos apmokėjimo tvarkos ir apmokėjo tiekėjui Pirkimo sutartyje numatytą kainą, nors tiekėjas dar nebuvo tinkamai įvykdęs Pirkimo sutarties (nebuvo pristatęs, sumontavęs ir perdavęs visų Prekių). Atsakovas konstatavo Taisyklių 460.1 bei 460.8.4 punktų pažeidimus, sprendė, jog pareiškėjas neužtikrino Taisyklių 457 punkte nurodytų skaidrumo bei lygiateisiškumo principų. Atsakovo vertinimu, jei Pirkimo sutarties sąlygos būtų buvę parengtos, jose nurodžius tokią apmokėjimo tvarką, kaip kad faktiškai pareiškėjas atliko Prekių apmokėjimą, tikėtina, kad tai galėjo lemti didesnę konkurenciją (t. y. galimai būtų konkurse dalyvavęs daugiau nei vienas dalyvis).
2.4. Siekdamas įgyvendinti Projektą ir vykdydamas Sutartį pareiškėjas 2021 m. lapkričio 11 d. su tiekėju UAB „Kartagena“ (toliau – ir tiekėjas) sudarė Pirkimo sutartį, pagal kurią tiekėjas įsipareigojo pateikti ir sumontuoti Prekes ir perduoti Prekių nuosavybės teisę, o pareiškėjas įsipareigojo priimti kokybiškas Prekes ir sumokėti už jas Pirkimo sutartyje nustatytą kainą. Pirkimo sutarties 3.2 punkte pareiškėjas ir tiekėjas susitarė dėl tokios apmokėjimo už Prekes tvarkos: 197 000,00 Eur avansas sumokamas per 10 kalendorinių dienų nuo Pirkimo sutarties pasirašymo dienos (3.2.1. p.); ne daugiau kaip 30 proc. nuo Prekių vertės su PVM per 10 darbo dienų nuo tiekėjo patvirtinimo, kad Prekės pagamintos ir paruoštos transportuoti, bet ne vėliau kaip iki Prekių pristatymo datos (3.2.3 p.); likusi suma sumokama per 60 kalendorinių dienų po sąskaitos-faktūros už Prekes išrašymo ir priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos.
Pirkimo sutarties 3.2.4 punktas nustatė, kad apmokėjimo už Prekes sąlygos gali būti pakeistos rašytiniu šalių susitarimu, jei pakeitimais nepagerinamos aukščiau nurodytos sąlygos tiekėjui. Vykdydamas Pirkimo sutartį, pareiškėjas nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2022 m. kovo 1 d. sumokėjo tiekėjui 196 972,00 Eur dydžio avansą. Tiekėjui pagal Pirkimo sutarties reikalavimus paruošus Prekes, 2023 m. gruodžio 11 d., dalyvaujant pareiškėjui ir tiekėjui, buvo atliekamas FAT testas (angl. factory acceptance test) – fasavimo linijos testavimas, siekiant įvertinti, ar Prekės atitinka Pirkimo sutarties reikalavimus, bei pareiškėjo atstovų apmokymas naudoti ir prižiūrėti Prekes.
Testavimo metu įsitikinus, kad Prekės atitinka Sutarties bei Pirkimo sutarties reikalavimus, Prekėms buvo sudarytas Priėmimo sertifikatas. Taigi, tiekėjui iš esmės įvykdžius Pirkimo sutartį, jis 2023 m. gruodžio 18 d. apmokėti pateikė PVM sąskaitą-faktūrą KA Nr. 202305619 (toliau – ir 2023 m. gruodžio 18 d. sąskaita), išrašytą 1 756 194,00 Eur su PVM sumai. Pareiškėjas nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki 2023 m. gruodžio 28 d. galutinai atsiskaitė su tiekėju, sumokėjęs jam likusią pagal Pirkimo sutartį mokėtiną sumą – 1 559 222,00 Eur.
Pareiškėjui patvirtinus Prekių tinkamumą pagal 2023 m. gruodžio 18 d. sąskaitą, atskiros Prekių dalys pareiškėjui buvo fiziškai pristatytos iki 2024 m. sausio 26 d., o 2024 m. sausio 30 d. pareiškėjas ir tiekėjas pasirašė Prekių perdavimo-priėmimo ir trūkumų pašalinimo aktą (toliau – ir Aktas). Įvykdęs Pirkimo sutartį, pareiškėjas atsakovui pateikė 2024 m. sausio 30 d. mokėjimo prašymą bei 2024 m. vasario 26 d. patikslintą galutinį mokėjimo prašymą (toliau – ir Mokėjimo prašymas), kuriame buvo nurodyta, kad prašomų pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidų suma sudaro 935 430,00 Eur.
2.5. Tarp pareiškėjo ir atsakovo ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjas tinkamai įvykdė Sutartį ir Pirkimo sutartį, ar laikėsi Taisyklių 460.1, 460.8.4, 457 punktų reikalavimų bei atitinkamai, ar atsakovas turėjo pagrindą pareiškėjo pateiktame Mokėjimo prašyme pripažinti dalį Projekto išlaidų netinkamomis finansuoti. Vertinant Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, iš esmės turi būti nustatyta, ar faktinis atsiskaitymo pagal Pirkimo sutartį pakeitimas pagerino tiekėjo padėtį ir galėjo turėti įtakos konkurencijai; kokios aplinkybės lėmė, kad galutinis atsiskaitymas pagal Pirkimo sutartį buvo atliktas iki Prekių pristatymo pareiškėjui.
2.6. Pirkimo sutarties 3.2.3 punktas nustatė, kad galutinis atsiskaitymas atliekamas po sąskaitos-faktūros už Prekes išrašymo ir Akto pasirašymo. Šios sąlygos esmė yra tai, kad tiekėjui nebūtų sumokama avansu ir tiekėjas, siekdamas įvykdyti Pirkimo sutartį bei pateikti Prekes, naudotų nuosavas lėšas. Prekės pagal Pirkimo sutartį buvo pagamintos, sukomplektuotos, ištestuotos bei apmokyti atsakingi asmenys, sudarytas Priėmimo sertifikatas jau 2023 m. gruodžio 11 d. Iki šios datos tiekėjas iš pareiškėjo buvo gavęs tik Pirkimo sutarties 3.2.1 punkte numatytą avansą. Tiekėjui įvykdžius Pirkimo sutartį, o pareiškėjui patvirtinus Prekių tinkamumą, tiekėjas įgijo teisę pareiškėjui pateikti 2023 m. gruodžio 18 d. sąskaitą už Pirkimo sutartyje numatytas Prekes. Tiekėjas apmokėjimą gavo tik 1 mėn. anksčiau nei tai būtų atlikta pagal pirminę Pirkimo sutartyje numatytą tvarką.
2.7. Pirkimo sutarties sąlygos nebuvo pakeistos numatant išankstinį atsiskaitymą už Prekes, kadangi atsiskaitymas pagal Pirkimo sutartį įvyko tiekėjui jau iš esmės įvykdžius Pirkimo sutartį. Tiekėjas nėra ir nebuvo įgijęs jokios ekonominės naudos, kadangi Pirkimo sutartį, neįskaitant Pirkimo sutartyje numatyto 196 972,00 Eur dydžio avanso, iki 2023 m. gruodžio 11 d., kada Prekės buvo faktiškai priimtos pareiškėjo, tiekėjas turėjo ir įvykdė išimtinai savo sąnaudomis. Aplinkybė, kad dalis Prekių pareiškėjui fiziškai buvo pristatytos į Bendrovės nurodytą vietą po 2023 m. gruodžio 28 d. (galutinio apmokėjimo), nepaneigia fakto, jog Pirkimo sutartis iš esmės jau buvo įvykdyta 2023 m. gruodžio 11 d. Pareiškėjas atsakovui 2024 m. kovo 18 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog po faktinio Prekių priėmimo tiekėjui jas atvežti į pareiškėjo nurodytą vietą nebuvo įmanoma, kadangi patalpos nebuvo tinkamai paruoštos dėl rangovų nesavalaikių veiksmų. Už patalpų paruošimą Prekėms pristatyti atsakingas buvo pareiškėjas, tačiau rangovams laiku nespėjus įrengti patalpų, Bendrovė neturėjo galimybių priimti Prekių iki Projekto pabaigos termino – 2023 m. gruodžio 31 d. Kadangi Pirkimo sutartis buvo įvykdyta iš esmės taip, kaip ir buvo joje numatyta, taip pat nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, jog įvykęs faktinis ginčo atsiskaitymas su tiekėju galėjo turėti įtakos kitiems tiekėjams apsispręsti teikti pasiūlymus Pirkimo sutarčiai sudaryti. Šios aplinkybės paneigia Sprendime padarytas prielaidas, jog faktiškai įvykusio atsiskaitymo už Prekes sąlygos galėjo pritraukti daugiau ūkio subjektų teikti pasiūlymus sudaryti Pirkimo sutartį.
2.8. Vien pažeidimo nustatymo faktas nėra pakankamas pagrindas pažeidimui pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013) konstatuoti, jeigu dėl pažeidimo negalėjo būti finansinio poveikio Europos Sąjungos (toliau – ir ES) biudžetui. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad: Pirkimo sutartis nebuvo pakeista taip, jog tiekėjui būtų nustatyta sąlyga gauti išankstinį apmokėjimą už Prekes, t. y. ekonominė sutarties pusiausvyra nepasikeitė tiekėjo naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose; faktinis Pirkimo sutarties įvykdymas iš esmės nesiskyrė nuo numatyto Pirkimo sutartyje, todėl nebuvo apribota tiekėjų konkurencija apsisprendžiant dėl pasiūlymo teikimo sudaryti Pirkimo sutartį; Pirkimo sutartis realiai buvo įvykdyta; pasiekti Projekto tikslai; Projektas įgyvendintas tokiomis finansuojamomis lėšomis, kurios ir buvo suplanuotos, galima daryti pagrįstą išvadą, jog neesminis nukrypimas nuo Pirkimo sutartyje numatytos apmokėjimo už Prekes tvarkos, neturėjo ir negalėjo turėti jokio finansinio poveikio ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui. Atsakovas jokiais įrodymais ar kitais motyvais nepagrindė tariamos žalos ES biudžetui, jeigu pareiškėjo Mokėjimo prašymas būtų tenkintas netaikant finansinės pataisos. Nenustačius būtinojo požymio pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 – žalos biudžetui, atsakovas neturėjo objektyvaus teisinio pagrindo konstatuoti teisės pažeidimo egzistavimą.
2.9. Faktinio atsiskaitymo pagal Pirkimo sutartį neesminį pasikeitimą lėmė tai, jog Pirkimo sutartis negalėjo būti įvykdyta joje nustatytu terminu. Dėl Covid-19 pandemijos bei karo Ukrainoje sutrikus tiekimo grandinėms, buvo sudėtinga vykdyti Pirkimo sutartį, pagal kurią turėjo būti pagaminta ir sukomplektuota specifinė įranga. Atsakovas Sprendime visiškai nevertino aplinkybės, jog 2023 m. gruodžio 18 d. sąskaita privalėjo būti apmokėta iki 2023 m. gruodžio 31 d. tam, jog pareiškėjas apskritai galėtų įgyti teisę gauti Sutartyje numatytą finansinę paramą. Atsakovas pareiškėjui buvo nurodęs, jog atsižvelgus į Taisyklių 6.24 punktą, Projekto išlaidos yra tinkamos finansuoti tik tuo atveju, jeigu Projekto vykdytojo visi mokėjimai bei atsiskaitymai su tiekėjais yra atlikti 2023 m. Atsiskaitymus atlikus 2024 m. išlaidos tampa netinkamomis finansuoti ir nėra apmokamos finansavimo lėšomis. Taigi, Pirkimo sutartį iš esmės įvykdžius joje nustatytomis sąlygomis, o pareiškėjui negalint priimti Prekių ne dėl nuo jo ar tiekėjo priklausančių aplinkybių, 2023 m. gruodžio 18 d. sąskaitos apmokėjimas iki 2023 m. gruodžio 28 d. buvo pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis.
2.10. Sprendimu paskirta finansinė pataisa sudaro 10 proc. Pirkimo sutarties tinkamų finansuoti išlaidų, t. y. 93 197 Eur. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įrodė, kad nustatytos Pirkimo sutarties vykdymo faktinės aplinkybės, t. y. galutinis atsiskaitymas už Prekes anksčiau Pirkimo sutartyje nustatyto termino, savo esme neturėjo jokios įtakos viešojo pirkimo rezultatams, nėra duomenų, kad tariamas pažeidimas būtų padarytas tyčia, kad pareiškėjas būtų sistemingai pažeidinėjęs įstatymus ar kad jam anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Ginčo pirkimas nekėlė tarptautinio susidomėjimo, negauta skundų ar pretenzijų, nėra kitų tariamai nustatyto pažeidimo sunkumą identifikuojančių aplinkybių. Taigi pritaikyta finansinė pataisa objektyviai laikytina neproporcinga ir neteisinga.
3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
4.1. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, NPO konkurso būdu vykdė Prekių pirkimą bei po konkurso 2021 m. lapkričio 11 d. sudarė Pirkimo sutartį. Atsakovas, peržiūrėjęs Bendrovės pateiktą galutinio mokėjimo prašymo Nr. MP012 dokumentaciją, 2024 m. kovo 12 d. pranešimu „Dėl pradėto įtariamo pažeidimo tyrimo (projekto kodas Nr. 03.3.1-LVPA-K-854-02-0157)“ per iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų mainų svetainę (DMS) informavo pareiškėją, kad pradėtas įtariamo pažeidimo tyrimas dėl galimai pažeistų Taisyklių 460.8.1 ir 460.8.4 punktų nuostatų bei 457 punkte nurodytų principų. Atsakovas, įvertinęs visus pateiktus pirkimo dokumentus, pareiškėjo paaiškinimus, faktines aplinkybes, 2024 m. kovo 19 d. baigė įtariamo pažeidimo tyrimą ir priėmė Sprendimą, jog pažeidimas nustatytas ir su jais susijusios projekto išlaidos (10 proc. pagal Pirkimo sutartį patirtų tinkamų finansuoti išlaidų (tai sprendimo priėmimo metu sudaro 93 197,00 Eur) pripažįstamos netinkamomis finansuoti.
4.2. Atsakovas vertino visus pateiktus pirkimo procedūros dokumentus, sudarytas pirkimo sutartis, pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir visas aplinkybes, susijusias su įtariamu pažeidimu bei nustatė, kad remiantis pareiškėjo su galutiniu mokėjimo prašymu Nr. MP012 pateiktų dokumentų duomenimis, pareiškėjo mokėjimai už Prekes faktiškai atlikti taip: avansas 196 972 Eur dydžiu sumokėtas 2022 m. per 4 kartus: vasario 17 d. pervedimu – 50 000,00 Eur, vasario 18 d. pervedimu – 60 000,00 Eur, vasario 21 d. pervedimu – 60 000,00 Eur ir kovo 1 d. pervedimu – 26 972,00 Eur (t. y. vėliau, nei buvo numatyta, nes 10 k. d. terminas nuo Pirkimo sutarties sudarymo datos baigėsi 2021 m. lapkričio 21 d.). Kiti mokėjimai tiekėjui atlikti 2023 m. pabaigoje: gruodžio 20 d. pervedimu – 140 000,00 Eur, gruodžio 21 d. – dviem pervedimais: 200 000,00 Eur bei 226 000,00 Eur, gruodžio 27 d. pervedimu – 493 222,00 Eur ir gruodžio 28 d. – 500 000,00 Eur. Paskutiniojo mokėjimo dieną, remiantis pareiškėjo pateikto dokumento „Įrangos pristatymo grafikas pagal 2021 m. lapkričio 11 d. sudarytą pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2021/11/01“ duomenimis, tiekėjas tebuvo pristatęs tik vieną iš Prekių sudėtinių dalių („Robotizuota sistema su robotu“), kuri Pirkimo sutarties 3.1 punkte pateikiamoje lentelėje nurodyta verte 92 500,00 Eur be PVM (111 925,00 Eur su PVM), kas neviršijo sumokėto tiekėjui avanso dydžio (196 972,00 Eur), o kitos dvi sudėtinės dalys („Birių žaliavų maišymo įrenginių komplektas“ ir „Pakavimo linija“) bendra verte 1 329 900,00 Eur be PVM (1 609 179,00 Eur su PVM) tiekėjo dar nebuvo atvežtos, tačiau pareiškėjas jų vertę apmokėjo.
4.3. Pareiškėjas išankstiniais mokėjimais tiekėjui sumokėjo visą Pirkimo sutarties kainą, ir tuo padarė esminiu laikomą Pirkimo sutarties sąlygų pakeitimą, dėl kurio Pirkimo sutarties ekonominė pusiausvyra pakeista tiekėjo naudai taip, kaip tai nebuvo numatyta, tokiu būdu pažeidžiant Taisyklių 460.4 punkto reikalavimus. Jei konkurso organizavimo metu būtų buvę Pirkimo sąlygose nurodyta, kad už Prekes bus apmokama taip, kaip faktiškai pareiškėjas atliko mokėjimus (t. y. 100 proc. apmokėta dar iki pristatant Prekes į Bendrovės nurodytą vietą), galėjo būti ir daugiau pirkimu susidomėjusių ūkio subjektų, kurie būtų apsisprendę dalyvauti konkurse ir teikti savo pasiūlymus. Faktinė Pirkimo sutarties vykdymo situacija neatitinka Taisyklių 460.4 punkto reikalavimų, netenkina Taisyklių 457 punkto reikalavimo, nes pareiškėjas, atlikdamas paskutinius mokėjimus tiekėjui už dar nepateiktas Prekes, neužtikrino lygiateisiškumo ir skaidrumo principų laikymosi. Pateikus Pirkimo, kuris įvykdytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, sutarties vykdymo išlaidas apmokėti Projektui skirtomis ES struktūrinių fondų lėšomis, būtų padaryta žala ES biudžetui, jeigu Pirkimo sutarties išlaidoms nebūtų pritaikyta finansinė pataisa, kaip yra apibrėžta Taisyklių nuostatomis.
4.4. Pirkimas buvo vykdomas kaip NPO konkursas, apie jį iš anksto paskelbiant, ir, remiantis pareiškėjo pateiktų dokumentų duomenimis, neturėjo tarptautinio susidomėjimo. Pareiškėjo pateiktame dokumente „Pirkimų komisijos posėdžio protokolas“ nėra fiksuota duomenų, jog pirkimo vykdymo metu iš potencialių dalyvių buvo gauta pretenzijų, ar kad buvo atmestų dalyvių pasiūlymų, nėra nustatyta, kad Pirkimo sąlygose būta reikalavimų, vertintinų diskriminuojančiais potencialius tiekėjus. Tačiau, jei Pirkimo sąlygos būtų buvę parengtos jose nurodžius tokią apmokėjimo tvarką, kaip kad faktiškai pareiškėjas atliko Prekių apmokėjimą, tikėtina, kad tai galėtų lemti didesnę konkurenciją (t. y. tikėtina, konkurse būtų dalyvavęs daugiau nei vienas dalyvis). Pirkimo sutarties netinkamas vykdymas konstatuojamas ne dėl tiekėjo netinkamų veiksmų, bet dėl pareiškėjo nepagrįstai anksčiau laiko sumokėtos galutinės Pirkimo sutarties kainos dalies.
4.5. Atsakovas proporcingu finansinės korekcijos dydžiu Sprendime laikė ne 25 proc., bet 10 proc. finansinės pataisos normos taikymą nuo pagal Pirkimo sutartį patirtų tinkamų finansuoti išlaidų.
II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 10 d. sprendimu tenkino Bendrovės skundą ir panaikino Agentūros Sprendimą. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 4 705,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybės:
6.1. Pareiškėjas ir VšĮ Inovacijų agentūra sudarė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 03.3.1-LVPA-K-854-02-0157 „Skaitmeninimo technologijų diegimas į UAB „Panerių metalas“ veiklą“ sutartį. Sutartis nustatė, kad tinkamų finansuoti Projekto išlaidų suma sudaro 931 970,00 Eur, iš kurių skiriamos finansavimo lėšos sudaro 416 386,00 Eur, pareiškėjo nuosavos lėšos – 514 314,00 Eur.
6.2. Atsakovas 2024 m. kovo 19 d. priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriame nurodyta, kad „Agentūra nustatė pažeidimą – Projekto Sutarties 6.3 punkto nuostatų, įpareigojančių PV pirkimus vykdyti vadovaujantis Taisyklių VII skyriaus 40 skirsnio reikalavimais, nesilaikymą, kadangi PV nesilaikė numatytos apmokėjimo tvarkos ir pilnai apmokėjo tiekėjui Pirkimo sutartyje numatytą kainą, nors tiekėjas dar nebuvo tinkamai įvykdęs Pirkimo sutarties (nebuvo pilnai pristatęs, sumontavęs ir perdavęs visos pirktos įrangos). PV šiais veiksmais pažeidė Taisyklių 460.1 papunktį bei 460.8.4 papunktį ir neužtikrino Taisyklių 457 punkte nurodytų skaidrumo bei lygiateisiškumo principų laikymosi.“
6.3. Atsakovas, atlikęs tyrimą ir vadovaudamasis Taisyklių 314.3 ir 314.3.3 papunkčiais, nusprendė: nustatyti pažeidimą; pripažinti netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias Sutartyje numatyto projekto išlaidas – 10 proc. pirkimo sutarties tinkamų finansuoti išlaidų (tai sprendimo priėmimo metu sudaro 93 197,00 Eur), ir tokį išlaidų dydį pripažinti netinkamomis finansuoti projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose. Atsakovas Sprendime nustatė, kad tarp pareiškėjo ir tiekėjo sudarytos Pirkimo sutarties 3.2.1–3.2.3 punktuose numatyta atsiskaitymo tvarka buvo: avansas 197 000,00 Eur dydžiu – per 10 k. d. nuo Pirkimo sutarties pasirašymo; ne daugiau kaip 30 proc. nuo Prekės vertės su PVM – per 10 d. d. nuo tiekėjo patvirtinimo, kad Prekės pagamintos ir paruoštos transportuoti, bet ne vėliau kaip iki Prekių pristatymo datos; likusi suma sumokama per 60 k. d. po sąskaitos-faktūros už Prekes išrašymo ir Priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos. Remiantis PV su galutiniu mokėjimo prašymu Nr. MP012 pateiktų dokumentų duomenimis, PV mokėjimai už Prekes faktiškai atlikti taip: avansas 196 972 Eur dydžiu sumokėtas 2022 m. per 4 kartus: vasario 17 d. pervedimu – 50 000,00 Eur, vasario 18 d. pervedimu – 60 000,00 Eur, vasario 21 d. pervedimu – 60 000,00 Eur ir kovo 1 d. pervedimu – 26 972,00 Eur (t. y. vėliau, nei buvo numatyta, nes 10 k. d. terminas nuo Pirkimo sutarties sudarymo datos baigėsi 2021 m. lapkričio 21 d.). Kiti mokėjimai tiekėjui atlikti 2023 m. pabaigoje: gruodžio 20 d. pervedimu – 140 000,00 Eur, gruodžio 21 d. – dviem pervedimais: 200 000,00 Eur bei 226 000,00 Eur, gruodžio 27 d. pervedimu – 493 222,00 Eur ir gruodžio 28 d. – 500 000,00 Eur. Pastarojo (paskutiniojo) mokėjimo dieną, remiantis PV pateikto dokumento „Kartagena_Paneriu_metalai_2024.pdf“ duomenimis, tiekėjas tebuvo pristatęs tik vieną iš Prekių sudėtinių dalių („Robotizuota sistema su robotu“), kuri Pirkimo sutarties 3.1 punkte pateikiamoje lentelėje nurodyta verte 92 500 Eur be PVM (111 925,00 Eur su PVM), kas neviršijo sumokėto tiekėjui avanso dydžio (196 972 Eur), o kitos dvi sudėtinės dalys („Birių žaliavų maišymo įrenginių komplektas“ ir „Pakavimo linija“) bendra verte 1 329 900 Eur be PVM (1 609 179,00 Eur su PVM) tiekėjo dar nebuvo atvežtos, tačiau PV jų vertę apmokėjo.
6.4. Atsakovas iš esmės konstatavo Taisyklių 460.1 punkto ir 460.8.4 punkto pažeidimą, nurodė, kad pareiškėjas neužtikrino Taisyklių 457 punkte nurodytų skaidrumo bei lygiateisiškumo principų laikymosi. Sprendimo tekste yra nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Taisyklių 460.4 punkto reikalavimus, nesivadovavo 460.8.1 punkto nuostatomis.
7. Teismas vadovavosi Taisyklių nuostatomis, nustatė, kad Taisyklių 460.4 punktas neteko galios 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1K-361, analizavo Sprendime nurodytų teisės aktų reikalavimus ir pažymėjo, jog nors Sprendimo dalyje „Išvados bei netinkamomis pripažįstamų išlaidų dydžio suskaičiavimo pagrindimas“ nurodyta, kad Agentūra konstatavo, kad PV nepagrįstai pilnai apmokėjo tiekėjui už Įrangą, nors tiekėjas dar nebuvo tinkamai įvykdęs Pirkimo sutartį, ir taip nesilaikė Projekto sutarties 6.3 punkto, nes nesivadovavo Taisyklių 460.8.1 papunkčio bei 460.8.4 papunkčio nuostatomis, ir tokiais veiksmais neužtikrino Taisyklių 457 punkte nurodytų skaidrumo bei lygiateisiškumo principų laikymosi, tačiau toks netikslus, klaidinantis teisės normų, kurių pažeidimu kaltinama Bendrovė, nurodymas, niekaip nesiderina su gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimu.
8. Teismas nustatė, jog atsakovas faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas apmokėjo 2023 m. gruodžio 18 d. sąskaitą, išrašytą 1 756 194,00 Eur su PVM sumai, nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki 2023 m. gruodžio 28 d., o 2024 m. sausio 30 d. pareiškėjas ir tiekėjas pasirašė Aktą, vertino kaip esminį Pirkimo sutarties sąlygų pakeitimą, dėl kurio Pirkimo sutarties ekonominė pusiausvyra pakeista tiekėjo naudai taip, kaip tas nebuvo numatyta (Taisyklių 460.8.4 p.) ir nusprendė, kad jei konkurso organizavimo metu būtų buvę Pirkimo sąlygose nurodyta, kad už Prekes bus apmokama taip, kaip faktiškai atliko mokėjimus pareiškėjas, galėjo būti ir daugiau pirkimu susidomėjusių ūkio subjektų, kurie būtų apsisprendę dalyvauti konkurse ir teikti savo pasiūlymus. Atsakovas konstatavo, kad faktinė Pirkimo sutarties vykdymo situacija neatitinka ir Taisyklių 460.8.4 punkto reikalavimų, o kartu paėmus – netenkina Taisyklių 457 punkto reikalavimo, nes PV, atlikdamas paskutinius mokėjimus tiekėjui už dar nepateiktas Prekes, neužtikrino lygiateisiškumo ir skaidrumo principų laikymosi. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas nesilaikė prekių pirkimui organizuoto NPO konkurso sąlygų pagrindu Pirkimo sutarties 3.2.3 punkte numatytos atsiskaitymo tvarkos, tačiau sprendė, kad atsakovas nepagrįstai, neargumentuotai, formaliai tokį pažeidimą vertino kaip esminį.
9. Teismas priėjo prie išvados, jog nors atsakovas Sprendime konstatavo, kad atsiskaitymas už Prekes iki jų faktiško gavimo Pirkimo sutarties ekonominę pusiausvyrą pakeitė tiekėjo naudai taip, kaip tas nebuvo numatyta, tačiau tokios išvados niekaip nepagrindė ir neargumentavo, nevertino, kad už Prekes buvo atsiskaityta po to, kai tiekėjui pagal Pirkimo sutarties reikalavimus paruošus Prekes, 2023 m. gruodžio 11 d., dalyvaujant pareiškėjui ir tiekėjui, buvo atliekamas FAT testas, kurio metu buvo atliekamas Prekių (fasavimo linijos) testavimas, siekiant įvertinti, ar Prekės atitinka Pirkimo sutarties reikalavimus. Kartu buvo atliekamas ne tik Prekių testavimas, bet ir pareiškėjo atstovų apmokymas naudoti ir prižiūrėti Prekes. Testavimo metu įsitikinus, kad Prekės atitinka Sutarties bei Pirkimo sutarties reikalavimus, Prekėms buvo sudarytas Priėmimo sertifikatas. Teismas vertino, jog ši aplinkybė kaip tik paneigia atsakovo išvadą, kad ekonominė pusiausvyra buvo pakeista tiekėjo naudai, kadangi už Prekes faktiškai buvo atsiskaityta po jų pagaminimo, testavimo. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nenurodė ir nepagrindė, kokiu būdu apmokėjimas už jau pagamintas ir išbandytas Prekes, tik fiziškai į pareiškėjo nurodytą vietą pristatytas po mėnesio, suteikė papildomą naudą tiekėjui.
10. Teismas nurodė, kad atsakovas taip pat konstatavo, jog jei pirkimo sąlygose būtų nurodytas toks apmokėjimo būdas, kaip atliko pareiškėjas, galėjo būti ir daugiau pirkimu susidomėjusių ūkio subjektų, kurie būtų apsisprendę dalyvauti konkurse ir teikti savo pasiūlymus. Teismas sprendė, kad tokios išvados atsakovas Sprendime nepagrindė jokiais argumentais. Teismas pažymėjo, jog galima daryti prielaidą, kad atsakovas vertino, jog išankstinis apmokėjimas už prekes, taip finansuojant tų prekių gamybą, būtent ir būtų esminiu Sutarties sąlygų pažeidimu, tačiau, kaip byloje nustatyta, pareiškėjas už prekes atsiskaitė jau po to, kai jas išbandė, apžiūrėjo.
11. Teismas vertino, kad atsakovas nepagrindė, kaip Bendrovė, mėnesiu anksčiau nei buvo pasirašytas Aktas, tačiau po tų Prekių apžiūrėjimo ir išbandymo apmokėjusi už prekes, pažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Teismas pripažino, kad Agentūra formaliai įvertino faktines aplinkybes ir nustatė, kad pareiškėjo veiksmai pažeidė viešųjų pirkimų principus. Vien pavienių pirkimo sąlygų vertinimas nepaisant susiklosčiusios faktinės situacijos, be kita ko, pirkimo objekto, siekiamų pirkimo tikslų, uždavinių visumos aplinkybių, nėra tinkamas pažeidimo tyrimo atlikimas, atitinkantis visapusišką ir objektyvų viešąjį administravimą.
12. Aptaręs Reglamente Nr. 1303/2013 įtvirtintą pažeidimo sąvoką, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką pažeidimo nustatyto aspektu, Taisyklių 315 punktą formalaus pažeidimo aspektu, teismas sprendė, kad byloje nepateikta duomenų, atsakovas nenurodė, koks konkretus poveikis dėl galimai padaryto pažeidimo galėtų būti ar buvo padarytas Europos Sąjungos biudžetui. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad pažeidimas konstatuotas nepagrįstai, teismas priėjo prie išvados, kad Gairėse [Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 nustatytomis su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės] numatyta finansinė korekcija (10 proc.) negali būti taikoma.
13. Teismas Sprendimą panaikino, nes atsakovas tik formaliai taikydamas teisės normas, nemotyvuotai, neargumentuotai, nepagrįstai nustatė Taisyklių 460.8.1, 460.8.4 papunkčių ir 457 punktų pažeidimus, neatsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, nevertino konkretaus poveikio Europos Sąjungos biudžetui, todėl toks Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
14. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 4 705,20 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
III. 15. Atsakovas Agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
16. Atsakovas apeliaciniame skunde aptaria bylos faktines aplinkybes, skundžiamo teismo sprendimo pagrindinius motyvus ir nesutikimą su teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Atsakovas, kaip įgyvendinančioji institucija, be kita ko, atlieka Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, (toliau – ir Atsakomybės taisyklės) nustatytas funkcijas, t. y. įsitikina, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų (9.3 p.). Agentūra, priimdama Sprendimą, elgėsi pagal jos veiklą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus ir tinkamai vykdė pareigą įsitikinti, ar pagal Projekto sutartį finansuojamos Prekės yra įsigytos, o įsigijimu patirtos išlaidos yra realios ir tinkamos finansuoti.
16.2. Nepagrįsta teismo išvada, jog Agentūra, priimdama Sprendimą, neatsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, nevertino konkretaus poveikio Europos Sąjungos biudžetui. Siekiant įvertinti, ar Agentūros Sprendime yra visi pažeidimo sudėties elementai, būtina nustatyti, ar yra pareiškėjo kaltė darant pažeidimą bei žala ir / arba finansinis poveikis ES biudžetui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023). Nustatytos faktinės aplinkybės dėl pakeistos apmokėjimo tvarkos pagal analogiją atitinka Gairių priedo 2.3 punkte pateikiamos lentelės 23 eilutėje nurodomą situaciją, ką nustačius taikoma 25 proc. finansinės pataisos norma. Tiekėjas per Pirkimo sutartyje numatytą laiką neužbaigė vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir pavėluotai pristatė Prekes, o pareiškėjas nepagrįstai anksčiau laiko apmokėjo visą Pirkimo sutarties kainą. Aptarus Gairių nuostatas, be kita ko, susijusias su viešųjų pirkimų srities pažeidimais ir finansinėmis pataisomis, teigiama, jog Agentūrai nėra pareigos įrodinėti konkrečią žalą dėl nustatyto pažeidimo, o Taisyklėse (311 p. ir Taisyklių 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas” 6 p.) nurodyta – nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovautis Gairėmis. Teismas patvirtino, jog pareiškėjas nesilaikė Pirkimo sutartyje nurodytos atsiskaitymo tvarkos.
16.3. Dėl antrosios sąlygos – pažeidimas padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad nesilaikydamas viešųjų pirkimų reikalavimų ūkio subjektas daro pažeidimą, kurio pasekmė – nepagrįstai iš ES fondų gauta nauda. Finansinei korekcijai taikyti ir nepagrįstai gautai naudai išieškoti pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 ir Reglamentą Nr. 2988/95 [1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos] nėra reikalaujama nustatyti (įrodyti) ūkio subjekto kaltę (tyčią ar aplaidumą) darant viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimą. Pareiškėjui tiekėjas tebuvo pristatęs tik vieną iš Prekių sudėtinių dalių („Robotizuota sistema su robotu“), o kitos dvi sudėtinės dalys („Birių žaliavų maišymo įrenginių komplektas“ ir „Pakavimo linija“) tiekėjo dar nebuvo atvežtos, tačiau pareiškėjas jų vertę apmokėjo. Teismas dalį pareiškėjo skunde nurodytų argumentų vertino neteisingai, kadangi Prekių testavimas 2023 m. gruodžio 11 d. tiekėjo patalpose buvo atliekamas, kai dalis Prekių 2023 m. gruodžio 6 d. jau buvo pas pareiškėją. Atsakovui nėra aišku, kaip teismas įvertino, kad FAT testas buvo atliktas tinkamai, kai visa linija (kaip teigia pareiškėjas skunde) priimta (FAT patikra) pas gamintoją Italijoje 2023 m. gruodžio 11 d. ir buvo apmokyti Bendrovės darbuotojai dirbti, jei trečdalio Prekių jau ten nebuvo. Agentūra Sprendime taip pat nurodė, jog pareiškėjas pastato remonto darbus turėjo organizuoti ne 2023 m. spalio mėnesį, o dar 2022 m. pirmoje pusėje. Todėl atsakovas vertino, jog paties pareiškėjo neveikimas prisidėjo prie įrangos nepristatymo į vietą, kadangi pastato remonto suplanavimas ir statybos darbų užsakymas tikrai priklausė nuo pareiškėjo.
16.4. Dėl trečiosios sąlygos – padarytas faktinis ar galimas finansinis poveikis ES biudžetui – Agentūros Sprendime aiškiai nurodyta, jog <...> galėjo būti ir daugiau pirkimu susidomėjusių ūkio subjektų. Net tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Europos Sąjungos interesus (ESTT 2011 m. gruodžio 21 d. spendimo Chambre de commerce ir d’industrie de I’Indre, C 465/10, 47 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės analogiškai ne kartą yra išaiškinęs, kad teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių (žr., pvz., 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-441-525/2022; 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-652-662/2022). Nagrinėjamu atveju negalima atmesti galimybės, kad Pirkimo sutarties pakeitimas galėjo turėti poveikį Europos Sąjungos biudžetui. Pagrįstai galima manyti, kad nesant tokiam pakeitimui potencialūs ar esami konkurso dalyviai būtų galėję pateikti pasiūlymus. Dėl šio pakeitimo kilo konkurencijos pusiausvyros pažeidimo rizika, kurios nesant pasiūlymų galėjo būti pateikta daugiau, juose galėjo būti nurodytos mažesnės kainos ar tai galėjo lemti kitokius pasiūlymus (pvz., dėl kitokių apmokėjimo sąlygų ar sutarties įvykdymo kitomis sąlygomis nei buvo numatyta).
16.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1943-556/2020) pabrėžė, kad pasisakant dėl teisės pažeidimo formalumo bei finansinės pataisos dydžio pažymėtina, jog teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Kita vertus, net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitų pagrindinių viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr., pvz., 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013). Panašaus požiūrio laikosi ir ESTT, pabrėždamas, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Sąjungos interesus (žr. 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Airija prieš Komisiją, C 199/03, Rink. p. I 8027, 31 p.). Taigi, iš formuojamos teismų praktikos matyti, kad pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas gali pažeisti finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas formalaus pobūdžio ir neturėti jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio. Teismas labai formaliai pasižiūrėjo į Agentūros priimtą Sprendimą ir neradęs papunkčiui nurodyto pažeidimo pobūdžio, sunkumo ir konkretaus poveikio ES biudžetui, argumentavo, kad Agentūros Sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo vertinimu, buvo visos „pažeidimo“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalį, sąlygos ir Sprendime pareiškėjui jos buvo aiškiai išdėstytos.
16.6. Agentūros Sprendimas yra argumentuotas ir aiškus. Tai, jog jame yra korekcinių klaidų ar nėra tam tikro išdėstymo, niekaip nelemia, jog dėl pareiškėjo nebuvo atliekamas geras viešasis administravimas. Agentūra Sprendimą priėmė visapusiškai išnagrinėjusi turimą informaciją apie pareiškėjo Projekto vykdymą, t. y. atidžiai išnagrinėjo su tiekėju sudarytą sutartį, pateiktą galutinio mokėjimo prašymą ir kartu pateiktus dokumentus bei pareiškėjui siuntė raštą dėl priimto sprendimo pradėti pažeidimo tyrimą, kuriuo prašė pateikti savo argumentus ir (ar) papildomą informaciją dėl pirkimo ir juos įvertino. Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus, tiek šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą išsamumo principą, t. y. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, Sprendime buvo nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas rėmėsi priimdama Sprendimą.
17. Pareiškėjas Bendrovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
18. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus (faktines aplinkybes, Taisyklių 315, 460.1, 460.8.4, 457 p., Reglamento Nr. 1303/2013 2 str. 36 d. įtvirtintą pažeidimo sąvoką, ESTT praktiką pažeidimo sąvokos aiškinimo aspektu, Pirkimo sutarties 3.2.3 p., be kita ko, jog dėl patalpų paruošimo Prekėms pristatyti buvo atsakinga Bendrovė, pirkime dalyvavo tik vienas dalyvis, Pirkimo sutartis negalėjo būti įvykdyta joje nustatytu terminu (dėl Covid-19, karo Ukrainoje), atsakovas nevertino 2023 m. gruodžio 18 d. sąskaitos, kuri turėjo būti apmokėta iki 2023 m. gruodžio 31 d.), sutinka su teismo priimtu sprendimu bei papildomai pabrėžia, kad:
18.1. Teismas konstatavo, kad atsakovas iš esmės taip pat laikė, jog išankstinis apmokėjimas už prekes, taip finansuojant tų prekių gamybą, būtent ir būtų laikomas esminiu Sutarties sąlygų pažeidimu. Taigi ginčo atveju būtina nustatyti, ar tiekėjas, iki faktinio Prekių pagaminimo, buvo gavęs iš Bendrovės didesnę piniginių lėšų dalį nei Pirkimo sutartyje nustatytas avansas. Atsakovas 2023 m. gruodžio 11 d. Prekių Priėmimo sertifikato, Prekių ištestavimo, Bendrovės darbuotojų apmokymo faktų niekada neginčijo ir bylos nagrinėjimo metu iš esmės pripažino, kad tai buvo atlikta, todėl apeliaciniame skunde išreikštos abejonės neturi jokios teisinės reikšmės. Aplinkybė, jog daliai Prekių minėti veiksmai galėjo būti atlikti anksčiau, tačiau Prekių, kaip visumos, atitiktis Pirkimo sutarčiai buvo patvirtinta 2023 m. gruodžio 11 d., nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo, o patvirtina, kad tiekėjas Pirkimo sutartį įvykdė iki atsiskaitymo momento. Byloje nėra jokių galinčių tai paneigti įrodymų. Iki 2023 m. gruodžio 11 d. tiekėjas iš pareiškėjo buvo gavęs tik Pirkimo sutarties 3.2.1 punkte numatytą avansą.
18.2. Sąskaita už Pirkimo sutartyje numatytas Prekes buvo paruošta 2023 m. gruodžio 18 d. Prekių kaina buvo sumokėta 2023 m. gruodžio 20 d.–2023 m. gruodžio 28 d. Ginčo nėra dėl to, kad Prekės buvo pristatytos į Bendrovės nurodytą vietą iki 2024 m. sausio 26 d., o 2024 m. sausio 30 d. pareiškėjas ir tiekėjas pasirašė Aktą. Su tiekėju buvo atsiskaityta tik po to, kai Prekės buvo pagamintos bei faktiškai priimtos. Tiekėjas apmokėjimą gavo tik 1 mėn. anksčiau nei tai būtų atlikta pagal pirminę Pirkimo sutartyje nustatytą tvarką. Pirkimo sąlygos nebuvo pakeistos numatant išankstinį atsiskaitymą už Prekes, tiekėjas nėra ir nebuvo įgijęs jokios ekonominės naudos, kadangi Pirkimo sutartį, neskaitant avanso, iki 2023 m. gruodžio 11 d., tiekėjas turėjo ir įvykdė išimtinai savo sąnaudomis. Tai įrodo ir 2024 m. balandžio 9 d. p tiekėjo pranešimas. Pirkimo sutartis buvo įvykdyta taip, kaip joje numatyta, tad nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, jog ginčo atsiskaitymas galėjo turėti įtakos kitų tiekėjų apsisprendimui teikti pasiūlymus Pirkimo sutarčiai sudaryti. Visa tai paneigia apeliacinio skundo prielaidas, jog faktiškai įvykusio atsiskaitymo už Prekes sąlygos galėjo pritraukti daugiau ūkio subjektų teikti pasiūlymus sudaryti Pirkimo sutartį.
18.3. Atsakovas nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nesugebėjo nurodyti jokių konkrečių priežasčių ar ekonominių naudų, kurios neva galėjo pritraukti daugiau ūkio subjektų teikti pasiūlymus sudaryti Pirkimo sutartį. Pareiškėjui įgijus Prekes, galima daryti pagrįstą išvadą, jog Projekto tikslai buvo pasiekti. Esamu atveju neesminį nukrypimą nuo Pirkimo sutartyje numatytos atsiskaitymo tvarkos lėmė objektyvios aplinkybės, todėl toks nukrypimas negali būti laikomas teisės pažeidimu, kuris sudarė sąlygas tiekėjui gauti ekonominę naudą, nenumatytą Pirkimo sutartyje, apribojo tiekėjų konkurenciją bei pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Atsakovas nepagrindė prielaidų dėl galbūt galėjusio būti didesnio pirkimu susidomėjusių ūkio subjektų skaičiaus. Byloje įrodyta, jog Pirkimo sutarties vykdymo metu jos ekonominė pusiausvyra nebuvo pakeista.
18.4. Be deklaratyvių teiginių atsakovas jokiais įrodymais ar kitais motyvais nepagrindė tariamos žalos ES biudžetui, jeigu pareiškėjo Mokėjimo prašymas būtų tenkintas netaikant finansinės pataisos. Nenustačius būtinojo požymio pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 – žala biudžetui, atsakovas neturėjo objektyvaus teisinio pagrindo konstatuoti teisės pažeidimo egzistavimą. Tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali paveikti finansinius ES interesus, tačiau bet kuriuo atveju turi būti nustatytas faktas, jog finansinis poveikis gali egzistuoti. Atsakovas finansinio poveikio galimybę nurodė tik deklaratyviai, nepaaiškindamas, kokios konkrečios aplinkybės ir kokį poveikį galėjo sukurti.
18.5. Neegzistuojant sisteminiams Pirkimo sutarties vykdymo pažeidimams, o ginčo mokėjimams ne Pirkimo sutartyje nustatyta tvarka iš esmės neturėjus įtakos Projektui ir Pirkimo sutarčiai įgyvendinti, atsakovo nustatyti mokėjimų neatitikimai Pirkimo sutarties sąlygoms vertintini kaip formalūs ir mažareikšmiai. Sprendimu paskirta finansinė pataisa savo dydžiu laikytina neadekvačia keliamų tikslų aspektu ir visiškai neproporcinga.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VšĮ Inovacijų agentūros 2024 m. kovo 19 d. Sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriuo Agentūra nustatė pažeidimą ir pripažino netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias Projekto išlaidas – 10 proc. Pirkimo sutarties tinkamų finansuoti išlaidų (93 197,00 Eur), teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino, panaikino Sprendimą konstatavęs, kad jis nedera nei su gero viešojo administravimo principu, nei su VAĮ 10 straipsnio imperatyvais: netiksliai, klaidinančiai nurodytos teisės normos, kurių pažeidimu kaltinamas pareiškėjas, atsakovo nustatytas pareiškėjo atsiskaitymo tvarkos nesilaikymas nepagrįstai, neargumentuotai, formaliai vertintas kaip esminis, Sprendimas neargumentuotas ir nepagrįstas, pavienės viešojo pirkimo sąlygos įvertintos nepaisant susiklosčiusios faktinės situacijos, be kita ko, viešojo pirkimo objekto, siekiamų viešojo pirkimo tikslų, uždavinių, visumos aplinkybių, nenurodyta, koks konkretus poveikis dėl galimai padaryto pažeidimo galėtų būti ar buvo padarytas Europos Sąjungos biudžetui.
21. Atsakovas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti, priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad jam suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), atsakovas priimdamas Sprendimą laikėsi teisės aktų reikalavimų, nepažeidė gero viešojo administravimo principo, pareiškėjas padarė pažeidimą, jis nebuvo formalus, atsakovas neturi įrodinėti ūkio subjekto kaltės, konkrečios žalos dėl nustatyto pažeidimo, FAT testas nebuvo atliktas tinkamai, pareiškėjo neveikimas prisidėjo prie įrangos nepristatymo į vietą, sankcijos gali būti taikomos, net jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių.
22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos byloje pateikto apeliacinio skundo ribos, taip pat sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Atsakomybės taisyklių 9 punktas nustato įgyvendinančiosios institucijos atliekamas funkcijas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas turi teisę atlikti tyrimą dėl pažeidimo, priimti sprendimą dėl pažeidimo ir t. t., tačiau viešojo administravimo subjekto sprendimas turi atitikti VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintas taisykles, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui. Individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Minėta teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; ir kt.). Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; ir kt.).
24. Taisyklių 457 punktas, be kita ko, nustato, kad pareiškėjas ar projekto vykdytojas, partneris, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus <...> pirkimus vykdo vadovaudamiesi Sutarties dėl ES veikimo principais – laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės, laisvės teikti paslaugas, lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei vienodo požiūrio, skaidrumo, proporcingumo ir abipusio pripažinimo principais, taip pat Taisyklių reikalavimais. Ne perkančiosioms organizacijoms rekomenduojama atsižvelgti į EK Aiškinamojo komunikato dėl Bendrijos teisės, taikomos sudarant sutartis, kurioms netaikomos arba tik iš dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos (2006/C 179/02), nuostatas. Ne perkančiosios organizacijos pirkimo tikslas – vadovaujantis Sutarties dėl ES veikimo principais ir šiose Taisyklėse nustatytais reikalavimais sudaryti ekonomiškai pagrįstą pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti pareiškėjui ar projekto vykdytojui reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant projektui skirtas finansavimo lėšas.
25. Taisyklių 460.8 punkte, be kita ko, nustatyta, kad ne perkančioji organizacija pirkimo sutarties galiojimo laikotarpiu gali ją keisti, pagal Taisykles neatlikdama naujos pirkimo procedūros, išskyrus šiuos atvejus, kai keičiamos esminės pirkimo sutarties sąlygos: jos pakeičiamos numatant naujas sąlygas, kurios, jeigu būtų nustatytos pirkimo dokumentuose, būtų suteikusios galimybę dalyvauti pirkimo procedūrose kitiems, nei dalyvavo, tiekėjams (Taisyklių 460.8.1 p.); <...> ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose (Taisyklių 460.8.4 p.); <...>.
26. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir atsižvelgdama į ginčui aktualių faktinių aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimu nepagrįstai ir nemotyvuotai Projekte nustatytas Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimas ir nustatytas 10 proc. netinkamų finansuoti Projekto išlaidų dydis. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Sprendime pažeidimas (apmokėjimas 1 mėnesiu anksčiau nei Pirkimo sutartyje sutarta) konstatuotas formaliai, nenustačius ir neįvertinus ginčo situacijai reikšmingų faktinių aplinkybių visumos, neįrodžius, kad apmokėjimas 2023 m. gruodį buvo sąlygų tiekėjui pagerinimas, neatsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, neįvertinus konkretaus poveikio Europos Sąjungos biudžetui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas 2024 m. kovo 18 d. paaiškinimuose VšĮ Inovacijų agentūrai nurodė, tačiau atsakovas Sprendime nevertino, nenustatinėjo ir nepasisakė dėl to, kad tiekėjas buvo pasiruošęs ir galėjo pristatyti Prekes iki 2023 m. gruodžio 28 d., tačiau pristatė jas 33 dienomis vėliau dėl techninių trikdžių ir trečiųjų šalių vėlavimo (kompresoriaus pristatymo vėlavimo ir rangos darbų pabaigos). Taigi Sprendime visiškai nepasisakyta ir neįvertinta konkrečios situacijos faktinių aplinkybių visuma, sutarties vykdymo specifika konkrečioje situacijoje, į kurią atsižvelgiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-981-415/2023). Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2024 m. kovo 18 d. paaiškinimuose VšĮ Inovacijų agentūrai nurodė, kad atsiskaitymą su tiekėju gruodžio mėnesį lėmė Taisyklių 6.24 punkte nurodytas galutinis išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis (2023 m. gruodžio 31 d.) ir galutinis projektų veiklų pabaigos laikotarpis (iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo, t. y. iki 2024 m. sausio 30 d.). Iki tol pareiškėjo prašymai pratęsti Projekto vykdymo terminą buvo patenkinti (2023 m. gruodžio 1 d. VšĮ Inovacijų agentūros Pritarimas projekto 03.3.1-LVPA-K-854-02-0157 sutarties esminiam keitimui Nr. 6 dėl projekto veiklų įgyvendinimo termino pratęsimo iki 2023 m. gruodžio 31 d. (galutinio mokėjimo prašymo data 2024 m. sausio 30 d.)).
28. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė naujų argumentų (dėl FAT testo, dėl pareiškėjo kaltės ir t. t.), dėl kurių nepasisakyta skundžiamame Sprendime ir dėl kurių nebuvo ginčo pirmosios instancijos teisme, kuriais keičiamos ginčo ribos, todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 146 straipsnio 2 dalimi jų nevertina ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad: i) administraciniame teisme nagrinėjamos bylos dėl individualaus administracinio akto teisėtumo ribas apibrėžia ne tik pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas, bet pirmiausiai procesas, kuris vyko viešojo administravimo institucijoje, kurios sprendimas, veiksmai ar neveikimas yra skundžiami administraciniam teismui, t. y. administraciniame teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia suinteresuoto asmens kreipimasis dėl tam tikro sprendimo priėmimo ir viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas ar atlikti veiksmai. Administracinis teismas neturi kompetencijos išspręsti klausimą, kuris nebuvo išnagrinėtas institucijoje, arba priimti administracinį sprendimą, nes byloje yra tikrinamas tik viešojo administravimo subjekto sprendimo, veiksmų ar neveikimo teisėtumas, t. y. vykdoma viešojo administravimo subjekto kontrolė (ABTĮ 3 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2018); ii) apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; ir kt.).
29. Kiti proceso dalyvių argumentai neturi reikšmės teisingai bylą išspręsti, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
31. Pareiškėjas prašo priteisti jo naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas 4 047,45 Eur.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
33. Galutinis sprendimas apeliacine tvarka išnagrinėjus ginčą yra priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).
34. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
35. Pareiškėjas, prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė: i) 2024 m. balandžio 18 d. išrašą iš 2024 m. balandžio 16 d. teisinių paslaugų sutarties, pagal kurį pareiškėją atstovauja advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Eimantas Čepas; ii) 2024 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AVC24-1231, 2025 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AVC25-0407, 2025 m. liepos 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AVC25-0780, 2025 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AVC25-0896 ir atitinkamai prie jų pridėtas Darbų vykdymo ataskaitas, kuriose nurodoma, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas įvertintas 2 831,4 Eur suma, prašymo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl greitesnio bylos nagrinėjimo parengimas 726 Eur, komunikacija dėl taikos 326,7 Eur, susitikimo su atsakovu ir klientu organizavimas ir komunikacija 163,35 Eur; iii) Citadele banko duomenis apie pareiškėjo advokatų profesinei bendrijai atliktus mokėjimus 2025 m. sausio 31 d. (2 831,4 Eur), 2025 m. gegužės 4 d. (726 Eur), 2025 m. rugpjūčio 27 d. (326,7 Eur), 2025 m. spalio 10 d. (163,35 Eur).
36. Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 1,3 sandaugai. Nagrinėjamu atveju vertinant atlygintinų patirtų išlaidų dydį aktualus 2024 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris tuo metu buvo 2 237,9 Eur. Atitinkamai maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą šiuo atveju sudarytų 2 909,27 Eur.
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi Rekomendacijose nustatytus kriterijus, to paties advokato dalyvavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjui priteistą bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo dydį (4 705,20 Eur), dėl kurio atsakovas apeliaciniame skunde argumentų nepateikė, bylos pobūdį (byloje nėra keliami nauji teisės taikymo ar aiškinimo klausimai), prašyme atlyginti bylinėjimosi išlaidas pateiktą patirtų išlaidų detalizaciją, daro išvadą, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neatitinka būtinumo ir pagrįstumo kriterijų, visų jų priteisimas pareiškėjui nėra suderinamas su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (pagal suteiktų teisinių paslaugų sąsajumą su atstovavimu apeliacinėje instancijoje, išlaidų dydį). Todėl pareiškėjui iš atsakovo viešosios įstaigos Inovacijų agentūros priteisiama 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo viešosios įstaigos Inovacijų agentūros apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Propack powder and formula“ iš atsakovo viešosios įstaigos Inovacijų agentūros 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Beata Martišienė
Skirgailė Žalimienė