1f034e44-6fe6-4be3-9e53-c676d112a4dc · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-167-658/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42644-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. spalio 24 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams ir 18 MGL, tai yra 677,88 Eur, dydžio bauda, bausme, dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 18 MGL, tai yra 677,88 Eur, dydžio bauda.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo E. V. sulaikymo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise ir uždrausta E. V. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (du) metus. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu bei 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, E. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota V.

J. V. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Audi A6 Avant“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertė – 1 206 Eur, Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ E. V.. E. V. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimas – pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintas. E. V. įpareigotas jam paskirtÄ baudÄ sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801, o dokumentÄ , patvirtinantį baudos sumokėjimÄ , pristatyti (atsiųsti) Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raÅ¡tinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. V. nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2019 m. spalio 5 d., apie 19.35 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, alkoholiu matuokliu nustatytas 2,67 promilių neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje esantys ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad E. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas veikiant tiesiogine tyčia, bei į tai, kad E. V. nedirba, yra iÅ¡situokęs, nėra susaistytas Å¡eimos ir darbo socialiniais ryÅ¡iais, teisiamas Å¡eÅ¡tÄ kartÄ , sistemingas nusikalstamų veikų darymas tapo jo gyvenimo bÅ«du, teismo paskirtų baudų nemoka, į jo atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobÅ«dį ir paskatas bei pasekmes, į jo asmenybę. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys rodo, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. V. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendį, praÅ¡o jį pakeisti ir jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti. 3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo formaliu apeliantÄ charakterizuojančių aplinkybių vertinimu ir, suabsoliutindamas jo ankstesnius teistumus bei kitas jo asmenybę neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, paskirdamas jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę, tinkami neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, bei nepagrįstai nuteistojo atžvilgiu netaikė BK 75 straipsnio nuostatų.

Tokiu bÅ«du apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ bei paskyrė nuteistajam netinkamai individualizuotÄ ir neteisingÄ bausmę. 3.2. Skunde nurodoma, kad nors Å¡iuo metu nuteistasis nedirba, tačiau iÅ¡ paskutiniosios darbovietės buvo atleistas tik 2019 m. rugsėjo 30 d. dėl įmonės bankroto. Iki tol darbdavio buvo vertinamas teigiamai, o Å¡iuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, t. y. siekia susirasti naujÄ darbÄ . Tai rodo, kad nepaisant ankstesnių teistumų, nusikalstamų veikų darymas nėra tapęs apelianto gyvenimo bÅ«du – jis deda pastangas vesti tinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ .

Be to, nors yra iÅ¡situokęs tai nereiÅ¡kia, kad nėra susaistytas socialiniais ryÅ¡iais – turi seserį, su kuria palaiko itin glaudžius ryÅ¡ius, tėvus, kuriais kartu su seserimi rÅ«pinasi. Pažymi, kad apelianto motinai A. V. nuo 2009 m. gruodžio 22 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, t. y. ji visiÅ¡kai negali pasirÅ«pinti savimi. Nors apelianto motinos globa yra nustatyta jo seseriai V. J., tačiau ji dirba 1,5 etato (58,5 val. per savaitę), todėl apeliantas prižiÅ«ri motinÄ .

Be to, kartu gyvenančiam tėvui V. J. V. diagnozuotas onkologinis susirgimas, todėl jis negali pilnavertiÅ¡kai padėti prižiÅ«rėti neįgalios apelianto motinos, nes jam pačiam yra reikalinga pagalba. Be apelianto bei jo sesers nėra kitų asmenų, kurie galėtų suteikti tinkamÄ nuolatinę priežiÅ«rÄ ir pagalbÄ sunkiai sergantiems tėvams. Todėl paskyrus apeliantui realiÄ laisvės atėmimo bausme, tai turėtų itin sunkias neigiamas pasekmes ir jo Å¡eimai bei dar labiau apsunkins jo darbo paieÅ¡kas, galimybę įvykdyti ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtÄ baudÄ bei skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ automobilio vertės konfiskavimÄ . 3.3.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas suabsoliutino jo ankstesnius teistumus, kaip pagrindÄ jo atžvilgiu netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , nėra draudžiama taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ asmeniui, kuris turi neiÅ¡nykusį teistumÄ ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. IÅ¡ veikų, už kurias buvo teistas, sÄ raÅ¡o matyti, kad jo padarytos veikos yra ne sistemingos, o daugiau atsitiktinio pobÅ«džio, o laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, jam buvo paskirta tik vienÄ kartÄ , jis niekada iki Å¡iol nėra atlikęs realios laisvės atėmimo bausmės. Pažymi, jog bÅ«tent realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas, yra vienas didžiausių veiksnių didinantis pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ . 3.4.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog apelianto padaryta veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, ja nebuvo sukelti jokie neigiami padariniai, padaryta žalos trečiųjų asmenų sveikatai ar turtui, be to, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Visos aplinkybės, susijusios su padarytos veikos bei apelianto asmenybės pavojingumu, pirmosios instancijos teismo nebuvo tinkamai įvertintos skiriant bausmę. 3.5. Apelianto nuomone, bylos aplinkybės sudaro pagrindÄ spręsti, kad terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas apeliantui turės teigiamÄ Ä¯takÄ bei užtikrins veiksmingÄ jo resocializacijÄ .

Baudžiamajame įstatyme nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurias tinkamai suderinęs gali paskirti teismas, sudarys realias galimybes jį taisomai veikti ir pasiekti bausmės tikslų, o ne tik nubaudimÄ , sukeliant neproporcingas neigiamas pasekmes. Be to, tokiÄ bausmę laikyti per Å¡velnia ir neatitinkančiÄ apelianto asmenybės ar padaryto nusikaltimo pavojingumo, nėra pagrindo, nes, kaip yra pažymima ir kasacinio teismo, bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo nusikalstamÄ elgesį.

Tuo tarpu laisvės atėmimo bausmė Å¡iuo atveju sukurs tik prieÅ¡ingÄ rezultatÄ . Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o tik nesutinkama su laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnio) netaikymu. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

6. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

7. Kolegija sprendžia, jog nors ir formaliÄ sias bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas E. V. atitinka, tačiau pažymi, jog net ir esant minėtoms sÄ lygoms, bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

8. Konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas E. V. bausmę už jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. V. nėra teisinio pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ , nes prieÅ¡ingu atveju BK 75 straipsnio nuostatų taikymas formuotų nebaudžiamumÄ . Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad apeliantas anksčiau Lietuvoje teistas penkis, Å¡is teistumas jam Å¡eÅ¡tas, taip pat du kartus teistas Lenkijoje.

Anksčiau yra teistas už nusikalstamų veikų padarymÄ bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholio. Å iuo atveju nusikalstamÄ veikÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ . Ankstesniais nuosprendžiais jam ne kartÄ buvo taikytos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu – laisvės apribojimai, taip pat baudos, kurių nemoka. Pažymėtina, kad paskutiniu teismo nuosprendžiu jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, o naujÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Be to, duomenys iÅ¡ Administracinių nusižengimų registro (1 t., b. l. 62–63, 71–76) liudija, jog E. V. taip pat ne kartÄ baustas administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus, dalis paskirtų nuobaudų galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu, kadangi nuteistasis nebuvo sumokėjęs jam skirtų baudų. Taigi, nuteistojo elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra. Byloje esantys duomenys taip pat rodo, kad E. V. yra iÅ¡siskyręs, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, o Užimtumo tarnyboje registruotas tik nuo 2019 m. spalio 28 d.

Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad yra viena E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikÄ padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, jog jo anksčiau padarytos nusikalstamos veikos buvo ne sistemingos, o atsitiktinio pobūdžio, šiuo atveju padarytas nesunkus nusikaltimas, kuriuo nebuvo suketi jokie neigiami padariniai, bei nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau teisėjų kolegija tame įžvelgia nuteistojo siekį labiau save pateisinti, nei kritiškai vertinti savo veiksmus. Pažymėtina, jog aplinkybės, kad nuteistasis savo kaltę pripažino, gailisi, rūpinasi savo invalide mama ir sergančiu tėvu nėra kuo nors išskirtinės. Į tai buvo atsižvelgta parenkant bausmės dydį (nustatytas 2811 straipsnio 1 dalie sankcijoje numatytas vidurkio dydžio terminuotas laisvės atėmimas), bei pritaikant BK 641 straipsnio nuostatas.

Be to, nors kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis pripažino tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nurodė dėl jų besigailintis, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė nepatvirtina, kad nuteistasis supranta netinkamo elgesio pasekmes, kritiškai vertina savo neteisėtus veiksmus ir nuo šiol laikysis įstatymų reikalavimų. Pažymėtina, jog E. V. kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, todėl jo atgaila nėra visiškai nuoširdi, apeliantas savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina.

Aplinkybė, kad reali laisvės atėmimo bausmė nuteistajam apsunkins galimybę įvykdyti ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtÄ baudÄ bei skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ automobilio vertės konfiskavimÄ , taip pat nėra bausmės vykdymo atidėjimÄ lemiantis kriterijus. Pataisos įstaigoje įsidarbinus ir gaunant darbo užmokestį, nuteistasis turės visas galimybes teismo priteistus ar turimus finansinius įsipareigojimus pradėti atlyginti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog aplinkybė, kad nuteistasis padeda rÅ«pintis ligotais tėvais, egzistavo ir iki jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau ji E. V. bÅ«nant laisvėje nebuvo pakankama siekiant atgrasyti jį nuo jo nusikalstamo elgesio.

Be to, E. V. mamos globa nustatyta jo seseriai ir nors ji dirba 1,5 etato, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ji negali atlikti pareigos prižiÅ«rėti mamÄ , o kartu padėti ir Å¡iuo metu sergančiam tėvui, bei dėl to nuteistasis turi prižiÅ«rėti tėvus. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad pasiuntus nuteistÄ jį atlikti realiÄ laisvės atėmimo bausmę, tai turėtų sunkias neigiamas pasekmes jo Å¡eimai.

10. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde iÅ¡skirtinai bandoma sureikÅ¡minti tik tam tikras bausmės vykdymo atidėjimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes (padarė nesunkų nusikaltimÄ , yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, rÅ«pinasi savo sergančiais tėvais), tačiau kartu pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti aplinkybių, reikÅ¡mingų darant iÅ¡vadÄ , ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, visumÄ , visoms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė.

Be to, pažymėtina, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. IÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ .

Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis sprendžia, kad nuteistajam E. V. ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei kad E. V. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

11. Ä®vertinus minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs nuteistajam E. V. bausmės rūšį ir parinkęs jos dydį, pagrįstai netaikė jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatų ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjo. Dėl to skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo E. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Darius Kantaravičius Nerijus Meilutis