2018-11-13 Nr. AB-20382-3-64-3-00615-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-776-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00615-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. pareiškimą atsakovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Raseinių rajono savivaldybės administracijos Girkalnio seniūnijos seniūnė J. Š.) dėl įsakymo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja S. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 13 d. atsakymą Nr. (5.10)R5-410 „Dėl skundo ir Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo“ (I t., b. l. 20); 2) panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. A2-138 (toliau – ir Įsakymas) (I t., b. l. 100); 3) įpareigoti Raseinių rajono savivaldybės administraciją iš naujo atlikti tyrimą dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos Girkalnio seniūnijos seniūnės J. Š. veiksmų ir pripažinti seniūnės veiksmus, kai ji 2017 m. spalio 16 d. surašė ir išdavė V. M. pažymą apie faktinę gyvenamąją vietą Nr. 13-95, tarnybiniu nusižengimu ir taikyti tarnybinę atsakomybę. Teismo posėdžio metu pareiškėja patikslinusi prašymus teismui trečiojo skundo reikalavimo atsisakė.

Atsakovas Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Girkalnio seniūnijos seniūnė J. Š. atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

II. Regionų apygardos administracinis teismo Šiaulių rūmai 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 203 str. 1 p.) (II t., b. l. 1–7).

Teismas nustatė, kad ginčijamas atsakovo sprendimas (2018 m. vasario 13 d. raštas Nr. (5.10)R5-410) buvo priimtas atsakant į 2017 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. 4D-2017/2-1674/3D-3506 „Dėl skundo ir Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo“, kuris buvo persiųstas atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus gavus 2017 m. lapkričio 23 d. pareiškėjos S. S. skundą dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos Girkalnio seniūnijos seniūnės J. Š. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, išduodant pažymą apie faktinę gyvenamąją vietą.

Teismas pažymėjo, kad atsakovo 2018 m. vasario 13 d. raštu Nr. (5.10)R 5 -410 „Dėl skundo ir Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo“ pareiškėja buvo informuota, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos Girkalnio seniūnijos seniūnės J. Š. atžvilgiu buvo atliktas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas bei 2018 m. vasario 9 d. priimtu įsakymu Nr. A2-138 pripažinta, kad Girkalnio seniūnijos seniūnė J. Š. tarnybinio nusižengimo nepadarė. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šis atsakovo raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjai kokių nors teisinių pasekmių. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas nusprendė, kad šiuo atveju pareiškėja neturėjo materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis su skundu į teismą dėl šio rašto panaikinimo. Be to, ginčijamame Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 13 d. rašte Nr. (5.10)R5-410 „Dėl skundo ir Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo“ nebuvo aiškiai bei imperatyviai suformuluotų pareiškėjai privalomų elgesio taisyklių, nesuformuluotas joks akivaizdus atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, valinis pareiškėjai skirtas patvarkymas, juo nėra keičiama pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis.

Dėl antrojo skundo reikalavimo panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. A2-138 teismas nurodė, kad tai yra dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai kokių nors teisinių pasekmių. Teismas konstatavo, kad pareiškėja 2018 m. vasario 13 d. raštu buvo tinkamai informuota apie tai, kad Girkalnio seniūnijos seniūnei nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda, tačiau neįgijo teisės ginčyti Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. A2-138 „Dėl J. Š. tarnybinio nusižengimo“.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo 6 mėn. Išvadoje buvo nurodyta, kad tarnybinio nusižengimo padarymo diena – 2017 m. spalio 16 d., kai parengė, išrašė ir išdavė 2017 m. spalio 16 d. pažymą apie faktinę gyvenamąją vietą Nr. 13-95. Teismo vertinimu, nuo pažeidimo padarymo dienos yra praėję daugiau nei 6 mėnesiai, todėl tarnybinė nuobauda negalėtų būti skiriama. Atsižvelgus į tai, įsakymo panaikinimas būtų formalus teisingumo vykdymas, nesukeliantis realių teisinių pasekmių.

Teismas konstatavo, kad 2018 m. vasario 13 d. raštas Nr. (5.10)R 5 -410 „Dėl skundo ir Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo“ jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, t. y. skundžiamas atsakymas nelaikytinas individualiu teisės aktu, o toks sprendimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl administracinę bylą nutraukė (ABTĮ 103 str. 1 p.).

III. Pareiškėja S. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir jos skundą tenkinti.

Pareiškėja teigia, jog Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas D. U. priėmęs įsakymą Nr. A2-138, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 14 ir 14.1 punktų nuostatas, nes nepriėmė konkretaus 14.1 punkte numatyto sprendimo. Pareiškėja turėjo teisę apskųsti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. A2-138, nes tokia teisė jai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 1 dalyje.

Tretysis suinteresuotas asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Girkalnio seniūnijos seniūnė J. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodė, kad su juo nesutinka, nurodė, kad jokių teisės pažeidimų nėra padariusi.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria, be kita ko, nutarta administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą atsakovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo nutraukti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą teismas nutraukia bylą, jei ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Tai reiškia, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad egzistuoja viena iš neigiamų kreipimosi į teismą prielaidų – ginčas nebuvo ir nėra priskirtinas nagrinėti teismui ABTĮ nustatyta tvarka, bylą nutraukia. Šis bylos nutraukimo pagrindas būtent susijęs su teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos realizavimu laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, šiuo atveju – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų, viena iš kurių – ginčo priskirtinumas teismui, tačiau ne su materialiąja teise į skundo patenkinimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 13 d. atsakymą Nr. (5.10)R5-410 „Dėl skundo ir Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo“ ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. A2-138. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio, ji į teismą kreipėsi nesutikdama su Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. A2-138, kuriuo Girkalnio seniūnijos seniūnei nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda, o atsakovo 2018 m. vasario 13 d. raštu Nr. (5.10)R 5 -410 pareiškėja buvo informuota apie atliktą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir priimtą Įsakymą.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-241/2013; 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1111-662/2015; eA-114-662/2018). Be to, joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, teismas taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-1321/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1312-261/2015).

Taigi matyti, kad viešojo administravimo subjektų raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atliktą patikrinimą), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-78-143/2016).

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Šiuo atveju pareiškėja iš esmės nesutinka su Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. A2-138, kuriuo pripažinta, kad Girkalnio seniūnijos seniūnė J. Š. nepadarė tarnybinio nusižengimo, o Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2018 m.vasario 13 d. atsakymu Nr. (5.10)R5-410 pareiškėja buvo informuota apie atliktą tarnybinį patikrinimą ir priimtą Įsakymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti aktai yra informacinio pobūdžio ir jokios įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų turiniu neturi. Savarankiškų argumentų, kad ji buvo informuota netinkamai, nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse nustatytos tvarkos, pareiškėja nenurodė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai, vadovaudamasi ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, nutraukė bylą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis yra pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė