1eff9342-b2c1-47a2-be8a-e4509a969e37 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI-3953-386/2019 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00178-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.9; 22.4.2; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 6 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Å arkauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai R. C. ir jos atstovei advokatei AuÅ¡rinei Zaburienei, atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro atstovams Indrei Gasperei ir Tadui Daugėlai, atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Anai Rynkun, trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei Žanetai Endris, 2019 m. spalio 21 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R.

C. patikslintÄ skundÄ atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl ligos liudijimo ir įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, grÄ Å¾inimo į eitas pareigas bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo. Teismas nustatė: Teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi priimta pareiÅ¡kėjos R.

C. (toliau – ir pareiškėja) patikslinto skundo dalis, kuria prašoma:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro (toliau – ir Medicinos centras) Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) specializuotosios medicininės ekspertizės 2019 m. vasario 1 d. ligos liudijimÄ Nr. 186 (toliau – ir Ligos liudijimas);

2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymÄ Nr. 1P-91 „Dėl R. C. atleidimo iÅ¡ pareigų“ (toliau – ir Ä®sakymas) nuo įsakymo priėmimo dienos;

3) grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniosios inspektorės pareigas;

4) įpareigoti Medicinos centrÄ atlikti pareiÅ¡kėjos sveikatos sutrikdymo masto nustatymÄ ;

5) priteisti iÅ¡ Muitinės departamento pareiÅ¡kėjos naudai jos vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2019 m. vasario 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

6) priteisti iÅ¡ Muitinės departamento bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja nurodo, kad 2018 m. sausio 13 d., vykdydama Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniosios inspektorės pareigas ir nukabindama nuo Klaipėdos teritorinės muitinės administracinio pastato sienos Lietuvos valstybės vėliavÄ , nukrito ant žemės bei traumavo deÅ¡inę kojÄ â€“ lūžo blauzdikaulis ir Å¡eivikaulis. Dėl Å¡io įvykio 2018 m. sausio 26 d. suraÅ¡ytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas.

Ligos liudijimu, vadovaujantis Sveikatos bÅ«klės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus ar kitÄ statutinę tarnybÄ , mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar statutinės įstaigos vadovo siuntimu kitoje Å¡vietimo įstaigoje, pareigÅ«nams ir pareigÅ«nams, įtrauktiems į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervÄ , buvusiems pareigÅ«nams, grÄ Å¾inamiems į tarnybÄ ar siekiantiems atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusÄ , kursantams, sÄ vado (toliau – ir SÄ vadas) (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1V-961/V-1524 redakcija) 35.1 punktu nuspręsta, kad pareiÅ¡kėja yra netinkama tolimesnei tarnybai pagal Å¡iame sÄ vade nustatytų tinkamumo sveikatos bÅ«klei reikalavimų I, II ir III skiltis ir kad pareiÅ¡kėjos liga ar sveikatos problema nėra susijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu.

Nurodo, jog Ä®sakymu pareiÅ¡kėja 2019 m. vasario 8 d. atleista iÅ¡ Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniosios inspektorės pareigų kaip negalinti tarnauti dėl sveikatos bÅ«klės pagal tai patvirtinančiÄ CMEK iÅ¡vadÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 77 straipsnio 1 dalimi. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. balandžio 19 d. įsakymu sudaryta komisija atliko tarnybinį patikrinimÄ , kurio iÅ¡vados – vėliavos kabinimas prie administracinio pastato sienos įprastinėmis sÄ lygomis laikytinas įprasta pareigÅ«no veikla, nesant padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai ir todėl pareiÅ¡kėjos susižalojimas 2018 m. sausio 13 d. nėra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu.

PareiÅ¡kėja laikosi nuomonės, kad jos atleidimas iÅ¡ pareigų pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ yra neteisėtas, nes yra neteisėtas pats Ligos liudijimas, kuriame visiÅ¡kai nepagrįstai nurodyta, jog pareiÅ¡kėjos liga ar sveikatos problema yra nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu. Mano, kad pareiÅ¡kėjos medicininis patikrinimas buvo atliktas nesilaikant Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no ir kursanto sveikatos sutrikdymo masto nustatymo tvarkos apraÅ¡o (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ redakcija), taisyklių, pagal kurias nustatoma ar vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d.

įsakymo Nr. 1V-138 redakcija), taip pat nesilaikant Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 1V-299 redakcija). Teigia, kad specializuotoji medicininė ekspertizė atlikta tik tuo pagrindu, kad pareiškėja kaip pareigūnė dėl ligos negali atlikti pareigų, tačiau netiriant pareiškėjos sveikatos sutrikdymo sunkumo masto, nenustatinėjant priežastinio ryšio tarp sveikatos sutrikdymo ir tarnybinių pareigų atlikimo.

Nurodo, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktas patvirtina, kad traumÄ pareiÅ¡kėja patyrė tarnybos metu, t. y. konstatuota, kad pareiÅ¡kėjos sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, todėl Ligos liudijime nepagrįstai nurodyta, jog pareiÅ¡kėjos liga ir sveikatos problema nėra susijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu. Teigia, kad tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjai nepagrįstai užkertamas kelias įgyvendinti teisę į kompensacijÄ dėl sveikatos sutrikdymo. Mano, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada, kurioje nurodyta ar tarp pareigÅ«no sveikatos ir tarnybos yra nustatytas priežastinis ryÅ¡ys ir teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡mokėtina kompensacija, turėjo bÅ«ti suraÅ¡yta dar iki atliekant CMEK specializuotÄ jÄ medicininę ekspertizę, o į CMEK pareiÅ¡kėja turėjo bÅ«ti siunčiama ne vėliau, kaip po 120 dienų nuo nedarbingumo pažymėjimo iÅ¡davimo.

Nurodo, kad Ä®sakymas neteisėtas ir nepagrįstas dėl to, kad priimtas neteisėto ir nepagrįsto Ligos liudijimo pagrindu, bet to, atleidimas prieÅ¡tarauja Statuto 33 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 76 straipsnio 5 daliai, pagal kuriuos pareiÅ¡kėjai turėjo bÅ«ti pasiÅ«lyta pereiti į lygiavertes ar žemesnes pareigas, valstybės tarnautojo pareigas ar pareigas vykdomas darbo sutarties pagrindu. Mano, kad 2019 m. balandžio 19 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja 2018 m sausio 26 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktui, kadangi pripažįstant, jog pareiÅ¡kėja traumÄ patyrė darbo metu vykdydama savo tarnybines pareigas, nepagrįstai nurodoma, kad pareiÅ¡kėjos susižalojimas nėra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu.

Teigia, kad jai, vadovaujantis Statuto 59 straipsnio 3 dalimi, turėtų bÅ«ti mokama kompensacija, kadangi jos sveikata buvo sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ir mano, kad Å¡iuo atveju vėliavos kabinimas prie administracinio pastato sienos laikytinas pareigÅ«no veikla esant padidėjusiam pavojui ar padidėjusiai rizikai pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai. PaaiÅ¡kina, jog Muitinės departamentas lokalinių teisės aktų, reglamentuojančių kopėčių saugų naudojimÄ , neturi, todėl mano, jog nevykdo pareigos tinkamai pasirÅ«pinti saugių darbo sÄ lygų pareigÅ«nams užtikrinimu ir yra kaltas dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo.

Vadovaujantis Statuto 79 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu grÄ Å¾inus neteisėtai atleistÄ pareigÅ«nÄ Ä¯ pareigas, atlyginama už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodo, kad su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Muitinės departamento iÅ¡duotas siuntimas pareiÅ¡kėjai atlikti specializuotÄ jÄ medicininę ekspertizę atitinka teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkÄ .

Teigia, kad Å¡iuo atveju CMEK, atlikdama specializuotÄ medicininę ekspertizę ir priimdama ekspertinį sprendimÄ , nesikreipė į Muitinės departamentÄ dėl trÅ«kstamų duomenų pateikimo. Mano, kad minėtas siuntimas pateiktas nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių teisės akto priėmimo procedÅ«rÄ . PaaiÅ¡kina, jog Statuto 76 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad esant CMEK iÅ¡vadai, jog pareigÅ«nas dėl sveikatos bÅ«klės negali eiti savo pareigų, atleisti pareigÅ«nÄ iÅ¡ vidaus tarnybos galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigÅ«no raÅ¡ytiniu sutikimu - į žemesnes pareigas.

PareiÅ¡kėja su Ligos liudijimu buvo supažindinta 2019 m. vasario 4 d. ir tÄ pačiÄ dienÄ informavo, kad nenori gauti siÅ«lymų dėl jokių kitų pareigų, tai pasiraÅ¡ytinai nurodė Ligos liudijime. PareiÅ¡kėja buvo visiÅ¡kai apsisprendusi ir iÅ¡reiÅ¡kė tikrÄ savo valiÄ , tad Å¡iuo atveju Muitinės departamentas neturėjo pareigos siÅ«lyti pareiÅ¡kėjai kitų pareigų nei vadovaujantis Statuto reikalavimais, nei kitų teisės aktų pagrindu. Teigia, kad siÅ«lyti aukÅ¡tesnės kategorijos pareigų pareiÅ¡kėjai nebuvo teisinio pagrindo, kadangi nustatyta, kad pareiÅ¡kėja netinkama tolesnei tarnybai, pagal SÄ vado I, II ir III skiltis, o pareiÅ¡kėjos iÅ¡vardintos valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigos, į kurias, jos manymu, galėjo bÅ«ti perkelta, nelaikytinos lygiavertėmis bei priskirtinos pareigoms, į kurias asmuo gali pretenduoti tik konkurso bÅ«du.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, jog Ä®sakymas yra neteisėtas ir naikintinas nuo jo priėmimo dienos. Teigia, kad Ä®sakymas parengtas vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 77 straipsnio 1 dalimis ir atsižvelgiant į Ligos liudijimÄ , kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėja netinkama tolesnei tarnybai. Mano, kad įvertinus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, vadovaujantis Statuto nuostatomis, reglamentuojančiomis pareigÅ«no atleidimÄ iÅ¡ vidaus tarnybos, darytina iÅ¡vada, kad Muitinės departamentas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir operatyvumo principais, atsižvelgdamas į susiklosčiusiÄ iÅ¡skirtinę situacijÄ , taip pat norėdamas užtikrinti maksimaliÄ Å¾mogaus teisių apsaugÄ , visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo Ligos liudijimÄ ir pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ Ä®sakymÄ .

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodo, kad su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimo iÅ¡laidas (kelionės iÅ¡laidas į teismo posėdžius). Nurodo, jog CMEK atlieka specializuotÄ sias medicinos ekspertizes tik pagal jai suformuotus uždavinius ir tikslus. Ne CMEK, o statutinė įstaiga, atlikusi tarnybinį tyrimÄ nustato ar pareigÅ«no sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu.

Teigia, kad tik po tarnybinio tyrimo atlikimo, esant teisiniam pagrindui ir tarnybinio tyrimo iÅ¡vadai, kad pareigÅ«no sveikatos sutrikdymas susijęs su pareigÅ«no statusu ar tarnybinių pareigų atlikimu, iÅ¡duodamas siuntimas nustatyti sveikatos sutrikdymo mastÄ . Medicinos centras negavo duomenų, kad pareigÅ«no sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigÅ«no statusu, todėl pareiÅ¡kėjai nebuvo nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas. Teigia, kad CMEK buvo nustatytas vienintelis specializuotosios ekspertizės uždavinys – nustatyti pareigÅ«nės tinkamumÄ tolesnei tarnybai.

Ligos liudijimas yra teisėtas ir galiojantis, pagrįstas individualia pareiškėjos medicinine situacija bei medicininiais dokumentais. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėja nekelia reikalavimo pakeisti Ligos liudijime nurodytų ligų kodų, nekelia reikalavimo pakeisti diagnozių, taip pat pakeisti ekspertizės išvados, kad yra netinkama statutinei tarnybai.

PaaiÅ¡kina, kad dėl sveikatos sutrikdymo masto (jeigu statutinė įstaiga nustatytų priežastini ryšį tarp pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso) bÅ«tų vykdoma nauja specializuotoji medicinos ekspertizė, kuriai reikalingas kitas siuntimas ir kad jai atlikti nebÅ«tina naikinti ginčijamo Specializuotosios medicininės ekspertizės Ligos liudijimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ ir patikslintÄ skundÄ nepateikė. PareiÅ¡kėja ir jos atstovė teismo posėdžio metu patikslintÄ skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentu pagrindu.

Atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai palaikė atsiliepimus į pareiÅ¡kėjos skundÄ ir prašė patikslintÄ skundÄ atmesti. Teismas konstatuoja: Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės 2019 m. vasario 1 d. ligos liudijimo Nr. 186 ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 1P-91 „Dėl R.

C. atleidimo iÅ¡ pareigų“ teisėtumo ir pagrįstumo, pareiÅ¡kėjos R. C. grÄ Å¾inimo į Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniosios inspektorės pareigas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro įpareigojimo atlikti pareiÅ¡kėjos sveikatos sutrikdymo masto nustatymÄ , pareiÅ¡kėjos vidutinio darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2019 m. vasario 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo iÅ¡ Muitinės departamento pareiÅ¡kėjos naudai.

PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o iÅ¡ Muitinės departamento priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Ginčui aktualios faktinės aplinkybės Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 2D-9 „Dėl komisijos nelaimingam atsitikimui darbe iÅ¡tirti“ buvo sudaryta dviÅ¡alė komisija nelaimingam atsitikimui darbe, įvykusiam 2018 m. sausio 13 d. su Mobiliųjų grupių posto (toliau – ir MGP) vyresniÄ ja inspektore R. C., iÅ¡tirti. Å ios komisijos 2018 m. sausio 26 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1, be kita ko, nurodyta, jog pareiÅ¡kėja, t. y. nukentėjusi darbuotoja R.

C., 2018 m. sausio 13 d. ryte atvyko į darbÄ (Klaipėdos teritorinės muitinės administracijos pastatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini)), kur pagal darbo grafikÄ turėjo dirbti (atlikti Klaipėdos teritorinės muitinės MGP budėtojo funkcijas) nuo 7 val. 30 min. iki kitos dienos 7 val. 30 min. PareiÅ¡kėja, vykdydama savo tarnybines pareigas, apie 21 val. 30 min. nuėjo nukabinti nuo Klaipėdos teritorinės muitinės administracijos pastato ((duomenys neskelbtini)) sienos iÅ¡keltos Lietuvos valstybės vėliavos.

PareiÅ¡kėja, pasilipusi ant aliumininių buitinių kopėčių, iÅ¡traukė vėliavos kotÄ iÅ¡ prie sienos pritvirtinto vėliavos laikiklio ir leisdama vėliavÄ su kotu žemyn, nuslydus nuo kopėčių laiptelio deÅ¡inei kojai, krito žemyn ir atsitrenkusi į įšalusiÄ Å¾emę (vejÄ prie pastato) traumavo deÅ¡inę kojÄ . Nukentėjusioji paprašė pro Å¡alį Å¡aligatviu ėjusio nepažįstamo asmens pagalbos, kuris telefonu iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ . PareiÅ¡kėja apie įvykį tarnybiniu mobiliuoju telefonu pranešė Klaipėdos mieste dirbusiam ekipažui (MGP vyriausiajam inspektoriui J.

N.) ir MGP virÅ¡ininkui G. F. Medicininės pagalbos automobiliu pareiÅ¡kėja buvo nuvežta į VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės Priėmimo skyrių, kur jai suteikta medicininė pagalba, nustatyti deÅ¡inės kojos blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio lūžiai bei tolimesniam gydymui paguldyta į ligoninės Ortopedijos traumatologijos skyrių, 2018 m. sausio 14 d jai atlikta deÅ¡inės kojos operacija. Be to, nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbo aplinkoje – lauke, esant sniego dangai, pareiÅ¡kėja pasilipusi ant kopėčių ir nukabindama nuo pastato valstybinę vėliavÄ , netikėtai nuslydus nuo kopėčių laiptelio deÅ¡inei kojai, krito žemyn ir traumavo deÅ¡inę kojÄ .

Klaipėdos teritorinės muitinės pareigÅ«nų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Pagal 2019 m. sausio 21 d. pažymėjimų sÄ raÅ¡Ä matyti, jog pareiÅ¡kėja buvo nedarbinga laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2019 m. sausio 21 d. Muitinės departamento 2019 m. sausio 21 d. siuntime atlikti specializuotÄ jÄ medicininę ekspertizę Nr. 7B-131, be kita ko, nurodyti ekspertizės uždavinys – Ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos apraÅ¡o 4.2 punktas, bei ekspertizės pagrindas – Ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos apraÅ¡o 10.5 punktas.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės 2019 m. vasario 1 d. ligos liudijimo Nr. 186 nurodytas specializuotosios medicininės ekspertizės komisijos sprendimas dėl tinkamumo statutinei tarnybai: vadovaujantis Sveikatos bÅ«klės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus ar kitų statutinę tarnybÄ , mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar statutinės įstaigos vadovo siuntimu kitoje Å¡vietimo įstaigoje, pareigÅ«nams ir pareigÅ«nams, įtrauktiems į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervÄ , buvusiems pareigÅ«nams, grÄ Å¾inamiems į tarnybÄ ar siekiantiems atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusÄ , kursantams, sÄ vado, patvirtinto vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. 1V-961/V-1524, 35.1 punktu – netinkama tolesnei tarnybai, kur tinkamumo sveikatos bÅ«klės reikalavimai nustatyti pagal SÄ vade nustatytų tinkamumo sveikatos bÅ«klės reikalavimų I, II, ir III skiltis. Taip pat nurodyta, kad liga ar sveikatos problema, nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu. PareiÅ¡kėja su Å¡iuo Ligos liudijimu supažindinta 2019 m. vasario 4 d., ji pasiraÅ¡ytinai Ligos liudijime nurodė, kad nenori gauti siÅ«lymų dėl jokių kitų pareigų. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. vasario 8 d.

įsakymu Nr. 1P-91 „Dėl R. C. atleidimo iÅ¡ pareigų“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Statuto 77 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į Ligos liudijimÄ , pareiÅ¡kėja 2019 m. vasario 8 d. atleista iÅ¡ Klaipėdos teritorinės muitinės MGP vyresniosios inspektorės pareigų (kai negali tarnauti dėl sveikatos bÅ«klės, pagal tai patvirtinančiÄ Centrinės medicinos ekspertizės komisijos iÅ¡vadÄ , be kita ko, nustatyta iÅ¡mokėti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1B-222 „Dėl komisijos, siekiant atlikti tarnybinį patikrinimÄ ir nustatyti, ar pareigÅ«no susižalojimas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, sudarymo“ sudaryta Muitinės departamento komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti, siekiant nustatyti, ar Klaipėdos teritorinės muitinės vyresniosios inspektorės R. C., atlikusios pareigas Mobiliųjų grupių poste, susižalojimas 2018 m. sausio 13 d. yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu.

Å ios komisijos 2019 m. balandžio 19 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 7B-1436 „Dėl nustatymo, ar R. C. sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu“ konstatuota, kad Lietuvos Respublikos vėliavos kabinimas prie administracinio pastato sienos įprastinėmis sÄ lygomis laikytinas įprasta pareigÅ«no veikla nesant padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai ir kad Klaipėdos teritorinės muitinės vyresniosios inspektorės R. C., atlikusios pareigas Mobiliųjų grupių poste, susižalojimas 2018 m. sausio 13 d. nėra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir kompensacija negali bÅ«ti iÅ¡mokama.

Å iai tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadai 2019 m. balandžio 19 d. rezoliucija pritarė Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas, atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas. Dėl reikalavimų panaikinti Ligos liudijimÄ ir įpareigoti atlikti veiksmus PareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės 2019 m. vasario 1 d. ligos liudijimÄ Nr. 186 bei įpareigoti Medicinos centrÄ atlikti pareiÅ¡kėjos sveikatos sutrikdymo masto nustatymÄ .

Pirmiausia pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 31 straipsnio 2 dalį tarnybiniuose ginčuose, taip pat ginčuose, kylančiuose dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymÄ , pareiÅ¡kėjo pasirinkimu skundas (praÅ¡ymas) gali bÅ«ti paduodamas pagal Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal vietÄ , kurioje tarnyba yra atliekama, buvo atliekama ar turėjo bÅ«ti atliekama.

Atsižvelgiant į tai, Medicinos centro atsiliepime nurodytas teiginys, kad administracinė byla pagal teritorinį teismingumÄ turėtų bÅ«ti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme, laikytinas nepagrįstu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas administracinių teismų praktikÄ dėl administracinių teismų kompetencijos, ne kartÄ yra konstatavęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas praÅ¡ymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo.

Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-261/2007, 2018 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-61-662/2018Administracinių teismų praktika Nr. 1 (11), 2007, psl. 206-213, 2007 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Administracinių teismų praktika Nr. 1 (11), 2007, psl. 214-220).

Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtakÄ asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundÄ , asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiÅ«riu) nepasikeistų, o pats procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).

Vientisos (vienos) administracinės procedÅ«ros metu, prieÅ¡ priimant galutinį sprendimÄ , gali bÅ«ti ir dažnai yra suraÅ¡omas ne vienas vieÅ¡ojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis praneÅ¡imas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė iÅ¡vada ar kt.). Å ie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«roje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigÅ«nų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedÅ«ra.

Jais gali bÅ«ti sprendžiami įvairÅ«s procedÅ«riniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar iÅ¡nykimu (pasibaigimu). Dėl Å¡ios priežasties Å¡ie dokumentai dažnai (tačiau jokiu bÅ«du ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (pvz., žr., LVAT 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011, Administracinė jurisprudencija. 2011, 21). Statuto (toliau, jei nenurodyta kitaip, turima omenyje ginčui aktualiÄ 2018 m. birželio 29 d.

įstatymo XIII-1381 redakcijÄ , galiojusiÄ nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 26 d.) 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad pretenduojantis į vidaus tarnybÄ asmuo turi: bÅ«ti tokios sveikatos bÅ«klės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje; sveikatos bÅ«klės reikalavimus nustato vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 „Dėl Sveikatos bÅ«klės reikalavimų sÄ vado patvirtinimo“ (toliau, jei nenurodyta kitaip, turima omenyje ginčui aktualiÄ 2016 m. gruodžio 30 d.

įsakymo Nr. 1V-961/V-1524 redakcijÄ , galiojusiÄ nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2019 m. kovo 29 d.) patvirtintas Sveikatos bÅ«klės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus ar kitÄ statutinę tarnybÄ , mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar statutinės įstaigos vadovo siuntimu kitoje Å¡vietimo įstaigoje, pareigÅ«nams ir pareigÅ«nams, įtrauktiems į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervÄ , buvusiems pareigÅ«nams, grÄ Å¾inamiems į tarnybÄ ar siekiantiems atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusÄ , kursantams, sÄ vadas.

Kaip minėta, Ligos liudijimu nuspręsta, jog pareiÅ¡kėja, vadovaujantis SÄ vado 35.1 punktu – netinkama tolesnei tarnybai, kur tinkamumo sveikatos bÅ«klės reikalavimai nustatyti pagal SÄ vade nustatytų tinkamumo sveikatos bÅ«klės reikalavimų I, II, ir III skiltis bei kad liga ar sveikatos problema, nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu. Statuto 58 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pareigÅ«nų specializuotosios medicininės ekspertizės ir privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkÄ nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo, finansų ir sveikatos apsaugos ministrais.

Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 „Dėl Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau, jei nenurodyta kitaip, turima omenyje ginčui aktualiÄ 2018 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 1V-141 redakcija, galiojusiÄ nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2019 m. balandžio 5 d.) 2.2 punkte nustatyta, jog ekspertinis sprendimas – tai dokumentas, kuriame pateikiamas gydytojų ekspertų ekspertinių iÅ¡vadų pagrindu kolegialiai parengtas atsakymas, nurodant ligÄ ar sveikatos sutrikimÄ , dėl tiriamojo tinkamumo tarnybai ar priimtas atsakymas, nurodant ligÄ ar sveikatos sutrikimÄ dėl pareigÅ«no ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, iÅ¡vada dėl pareigÅ«nų, iÅ¡leidžiamų į pensijÄ , ir buvusių pareigÅ«nų, kurie pageidauja pasinaudoti PareigÅ«nų ir karių, iÅ¡leidžiamų į pensijÄ , integracijos į darbo rinkÄ ir medicininės reabilitacijos priemonių sistemos medicininės reabilitacijos paslaugomis, medicininės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo.

ApraÅ¡o 56 punkte nurodyta, kad ekspertiniai sprendimai įraÅ¡omi į specializuotosios medicininės ekspertizės aktÄ , pažymÄ , ligos liudijimÄ , ekspertizės posėdžių protokolų registravimo žurnalÄ ir į kitas CMEK veiklos apskaitos formas. ApraÅ¡o 60 punkte nurodyta, kad pareigÅ«nui, kuris pagal CMEK ekspertinį sprendimÄ pripažįstamas netinkamu tarnybai pagal visas SÄ vado skiltis, raÅ¡omas ligos liudijimas, kitiems tiriamiesiems – pažymos. LVAT formuojamoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad CMEK ekspertinis sprendimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku <...> dėl tos priežasties, kad tai nėra individualus administracinis aktas ir jį priėmęs subjektas nėra vieÅ¡ojo administravimo subjektas. <...> CMEK paslaugos nėra administracinės kilmės, tai specializuotos medicininės ekspertinės paslaugos, jas atliekantis subjektas – asmens sveikatos priežiÅ«ros biudžetinė įstaiga, kuri įstatymu nėra įgaliota atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 4 straipsnis).

Sprendžiant dėl asmens galimybės ginčyti CMEK priimtus ekspertinius sprendimus, pažymėtina, kad dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo gali bÅ«ti sprendžiama administracinėse bylose, kuriose pareiÅ¡kėjas gina savo teisę, kildinamÄ vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo santykių srityje – t. y. teisę užimti tam tikrÄ valstybės tarnybÄ , kitas teises, kylančias valstybės tarnybos santykių pagrindu, teisę studijuoti tam tikrose Å¡vietimo įstaigose ir kitas, numatytas įstatymuose.

Tokiose bylose CMEK ekspertinis sprendimas laikytinas viena iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrindÄ sudarančia aplinkybe – tam tikra asmens sveikatos bÅ«kle, reikalinga ginamai teisei įgyti (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-492/2017, 2018 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-61-662/2018). Taigi CMEK ekspertinis sprendimas yra tik tarpinis dokumentas, kuris yra pagrindas įstaigos vadovui (kitam įgaliotam asmeniui) priimti baigiamÄ jį (galutinį) aktÄ .

CMEK ekspertinis sprendimas nėra administracinis aktas, kuriuo galutinai iÅ¡sprendžiamas klausimas. Argumentai (bet ne savarankiÅ¡kas reikalavimas) dėl CMEK ekspertinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo administraciniame teisme gali bÅ«ti teikiami ginčijant galutinį sprendimÄ , tačiau ekspertinis sprendimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku skundo objektu ir savarankiÅ¡ku administracinės bylos dalyku. nėra individualus administracinis aktas ir jį priėmęs subjektas nėra vieÅ¡ojo administravimo subjektas Muitinės departamento 2019 m. sausio 21 d. siuntime atlikti specializuotÄ jÄ medicininę ekspertizę Nr. 7B-131, be kita ko, nurodytas ekspertizės uždavinys – nustatyti pareigÅ«no, t. y.

MGP vyresniosios inspektorės R. C., tinkamumÄ tolesnei tarnybai (ApraÅ¡o 4.2 punktas) bei ekspertizės pagrindas – dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, įvertinant po sveikatos sutrikdymo likusius sveikatos sutrikimus ir pareigÅ«no tinkamumÄ tolesnei tarnybai, kai pareigÅ«no sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigÅ«no statusu (ApraÅ¡o 10.5 punktas). ApraÅ¡o 12 punkte nustatyta, kad jeigu CMEK, atlikdama ekspertizę, nustato, kad siuntime pateiktų duomenų nepakanka, kreipiasi į įstaigÄ dėl trÅ«kstamų duomenų pateikimo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai nustatė duomenų trÅ«kumÄ ;

įstaiga privalo CMEK pateikti trÅ«kstamus duomenis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo CMEK paklausimo dėl trÅ«kstamų duomenų pateikimo gavimo dienos. ApraÅ¡o 13 punkte nurodyta, kad siunčiant ekspertizei pareigÅ«nÄ ar kursantÄ dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, prie siuntimo pridedama tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados, suraÅ¡ytos Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. 1V-138 „Dėl Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių patvirtinimo ir vidaus reikalų ministro 2000 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. 366 1.2 punkto pripažinimo netekusiu galios“, nustatyta tvarka, patvirtinta kopija. Å iame punkte taip pat nurodyta, kad nesant tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados kopijos arba jei tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nėra pateikti visi privalomi duomenys, CMEK priima sprendimÄ atsisakyti pradėti ekspertizę.

Pažymėtina, jog Ligos liudijimu priimtas sprendimas atitinka ApraÅ¡o 74.4 punktÄ , kuriame nurodyta, kad atlikusi pareigÅ«no, atsiųsto dėl tinkamumo tolesnei tarnybai, ekspertizę, CMEK, be kita ko, gali priimti ekspertinį sprendimÄ â€“ netinkamas tolesnei tarnybai pagal sÄ vade nustatytų tinkamumo sveikatos bÅ«klės reikalavimų I–III skiltis; liga ar sveikatos sutrikimas, nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu. Ar pareigÅ«no mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigÅ«no statusu, o kursanto mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigÅ«no ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, suderinta su finansų ir teisingumo ministrais (Statuto 59 straipsnio 6 dalis).

Ginčui aktualiu laikotarpiu nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba tvarkÄ nustatė Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d.

įsakymas Nr. 1V-138 „Dėl Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių patvirtinimo ir vidaus reikalų ministro 2000 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. 366 1.2 punkto pripažinimo netekusiu galios“ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2004 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. birželio 3 d.).

Šių Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnyba, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, kai tarp jo mirties ar jo sveikatos sutrikdymo ir tarnybos arba profesinio ar įvadinio mokymo šių Taisyklių nustatyta tvarka yra nustatytas priežastinis ryšys. Šių Taisyklių 4 punkte nurodyta, kad pareigūnui, kursantui mirus ar esant sveikatos sutrikdymui, taip pat esant įtarimų, kad jis galėjo būti užkrėstas sunkia liga, atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas yra nustatyti priežastinį ryšį tarp pareigūno mirties ar sveikatos sutrikdymo ir tarnybos, arba tarp kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo ir profesinio ar įvadinio mokymo.

Å ių Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad įstaigos vadovas, gavęs praneÅ¡imÄ apie pareigÅ«no, kursanto mirtį, sveikatos sutrikdymÄ , paveda per tris darbo dienas nuo praneÅ¡imo gavimo dienos valstybės tarnautojui atlikti tarnybinį patikrinimÄ ; ypatingais atvejais įstaigos vadovas įsakymu paveda tirti įvykį trijų narių komisijai, į kurios sudėtį įeina valstybės tarnautojai, kompetentingi nustatyti visas įvykio aplinkybes. Å ių Taisyklių 10.6 punkte nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje, be kita ko, nurodoma ar tarp pareigÅ«no mirties ar sveikatos sutrikdymo ir tarnybos, o tarp kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo ir profesinio ar įvadinio mokymo yra nustatytas priežastinis ryÅ¡ys, ar teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡mokėtina kompensacija.

Taisyklių 11 punkte nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada teikiama tvirtinti įstaigos vadovui, kai jÄ pasiraÅ¡o visi tarnybinį patikrinimÄ atliekantys asmenys. Å ių Taisyklių 13 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai negalima susieti pareigÅ«no, kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo su numanomo užkrėtimo data ir aplinkybėmis, taip pat pareigÅ«nui dėl asmeninių motyvų atsisakius sveikatÄ , jos pokyčius nustatančio tyrimo, rekomenduojamo gydymo bei medicininio stebėjimo, nesilaikant nustatytų apribojimų dėl sveikatos bÅ«klės po sveikatos tikrinimo bet kuriuo etapu, darytina iÅ¡vada, kad įvykis nėra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar jo tarnyba, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu.

Å ių Taisyklių 14 punkte nurodyta, kad pareigÅ«no, kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį bei priežastinį ryšį tarp mirties ir sveikatos sutrikdymo nustato CMEK. Ä®vertinus Muitinės departamento 2019 m. sausio 21 d. siuntime atlikti specializuotÄ jÄ medicininę ekspertizę Nr. 7B-131 nurodytÄ ekspertizės uždavinį ir pagrindÄ bei tai, kad nėra priimta ir Medicinos centrui ar CMEK nebuvo pateikta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada, kuri patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjos sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jos tarnyba, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja nebuvo siunčiama dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo ir buvo siunčiama tik dėl tinkamumo tolesnei tarnybai nustatymo.

CMEK neturėjo pagrindo nei atsisakyti atlikti ekspertizę, nei reikalauti papildomų dokumentų, kadangi nustatytam uždaviniui, t. y. tinkamumo tolesnei tarnybai nustatymui, jų pakako. Vadovaujantis ApraÅ¡o ir Taisyklių nuostatomis, nei Medicinos centro, nei CMEK kompetencijai nepriskirta vertinti ar pareigÅ«no sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, taip pat savo iniciatyva nustatyti pareigÅ«no sveikatos sutrikdymo sunkumo mastÄ . Ligos liudijime įraÅ¡as, kad liga ar sveikatos problema, nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu, laikytinas kaip informacija, o ne medicininės ekspertizės atlikimo metu gauti duomenys.

Remiantis iÅ¡dėstytu bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 88 straipsnio 1 punktu, pareiÅ¡kėjos patikslinto skundo reikalavimai panaikinti Ligos liudijimÄ bei įpareigoti Medicinos centrÄ atlikti pareiÅ¡kėjos sveikatos sutrikdymo masto nustatymÄ atmestini kaip nepagrįsti. Dėl reikalavimo panaikinti įsakymÄ dėl atleidimo iÅ¡ pareigų ir kitų iÅ¡vestinių reikalavimų PareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. vasario 8 d.

įsakymÄ Nr. 1P-91 „Dėl R. C. atleidimo iÅ¡ pareigų“ nuo įsakymo priėmimo dienos, grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniosios inspektorės pareigas, priteisti iÅ¡ Muitinės departamento pareiÅ¡kėjos naudai jos vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2019 m. vasario 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pagal ABTÄ® 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar vieÅ¡ojo administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieÅ¡tarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra:

1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams;

2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas;

3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ . Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali bÅ«ti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais. Skundžiamas Ä®sakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 77 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2019 m. vasario 1 d.

Specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijimÄ Nr. 186. Skundžiamo Ä®sakymo 1 punktu R. C., Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresnioji inspektorė, 2019 m. vasario 8 d. atleista iÅ¡ pareigų (kai negali tarnauti dėl sveikatos bÅ«klės (pagal tai patvirtinančiÄ Centrinės medicinos ekspertizės komisijos iÅ¡vadÄ )). Ä®sakymo 2 punktu nustatyta R. C. iÅ¡mokėti:

1) piniginę kompensacijÄ už 45,85 kalendorines dienas už darbo laikotarpį nuo 2017 m. liepos 24 d iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir 4,13 darbo dienas už darbo laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 8 d. nepanaudotų kasmetinių atostogų iÅ¡ Klaipėdos teritorinei muitinei skirtų asignavimų; 2) 6 mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . Statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktu nustatyta, kad pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos, kai negali tarnauti dėl sveikatos bÅ«klės (pagal tai patvirtinančiÄ Centrinės medicinos ekspertizės komisijos iÅ¡vadÄ ).

Statuto 77 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡io statuto 72 straipsnio 1 dalies 4, 12, 15 ir 17 punktuose nurodytais pagrindais atleidžiamam iÅ¡ vidaus tarnybos pareigÅ«nui iÅ¡mokama jo 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka. Å i iÅ¡moka pareigÅ«nams, nepertraukiamai iÅ¡tarnavusiems daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, nepertraukiamai iÅ¡tarnavusiems daugiau kaip 10 metų, – du kartus, nepertraukiamai iÅ¡tarnavusiems daugiau kaip 20 metų, – tris kartus. Kaip minėta, pareiÅ¡kėja su Ligos liudijimu buvo supažindinta 2019 m. vasario 4 d. ir pasiraÅ¡ytinai Ligos liudijime nurodė, kad nenori gauti siÅ«lymų dėl jokių kitų pareigų, nors tos pačios dienos – 2019 m. vasario 4 d. praÅ¡ymu, adresuotu Muitinės departamento generaliniam direktoriui, prašė suteikti galimybę priimti jÄ Ä¯ darbÄ pareigose pagal darbo sutartį.

PareiÅ¡kėja patikslintu skundu nurodo, jog Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti taikomas Statuto 76 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad atleisti pareigÅ«nÄ iÅ¡ vidaus tarnybos Å¡io statuto 72 straipsnio 1 dalies 4, 12, 15, 16 ir 17 punktuose nurodytais pagrindais galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigÅ«no raÅ¡ytiniu sutikimu – į žemesnes pareigas. PareiÅ¡kėja patikslintu skundu nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 1130 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių ir Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ redakcijos, galiojusios iki 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1300, 6 punktu sveikatos sutrikdymo sunkumui mastui nustatyti į CMEK pareigÅ«nas turi bÅ«ti siunčiamas po to, kai jam užbaigiamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas arba medicininė pažyma (forma Nr. 094/a), bet ne vėliau kaip po 120 dienų nuo elektroninio nedarbingumo pažymėjimo ar medicininės pažymos (forma Nr. 094/a) pareigÅ«nui iÅ¡davimo.

Teigia, kad atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėja į CMEK turėjo bÅ«ti siunčiama ne vėliau, kaip po 120 dienų nuo nedarbingumo pažymėjimo iÅ¡davimo, o tuo metu, pareiÅ¡kėjos žiniomis, bÅ«tų buvusi galimybė perkelti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kitÄ , lengvesnį ir jos sveikatÄ atitinkantį darbÄ . Kaip ne kartÄ minėta, Ligos liudijimu nuspręsta, jog pareiÅ¡kėja, vadovaujantis SÄ vado 35.1 punktu – netinkama tolesnei tarnybai, kur tinkamumo sveikatos bÅ«klės reikalavimai nustatyti pagal SÄ vade nustatytų tinkamumo sveikatos bÅ«klės reikalavimų I, II, ir III skiltis.

Å ios Ligos liudijimo sprendimo dalies pareiÅ¡kėja neginčija, taigi iÅ¡ esmės su ja sutinka. PareiÅ¡kėja nebuvo pripažinta tinkama tolesnei tarnybai pagal SÄ vade nustatytų tinkamumo sveikatos bÅ«klės reikalavimų I ir (ar) II, ir (ar) III skiltį (ApraÅ¡o 74.1 punktas), o buvo pripažinta visiÅ¡kai netinkama tolesnei tarnybai pagal visas skiltis. Statuto 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad lygiavertės pareigos – tai pačiai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų pareigybių grupei priklausančios pareigos.

Darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju vadovaujantis Statuto 76 straipsnio 5 dalimi, pareiÅ¡kėja apskritai negalėtų bÅ«ti perkelta į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas. Å i Statuto teisės norma neįpareigoja suteikti ar ieÅ¡koti galimybių atleidžiamÄ pareigÅ«nÄ Ä¯darbinti valstybės tarnautoju ar pagal darbo sutartį. Å ios Statuto teisės normos prasme pareigos valstybės tarnyboje ar pagal darbo sutartį nelaikytinos lygiavertėmis ar žemesnėmis už vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų pareigas.

Taip pat pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja neskundė, jos manymu, galimo vilkinimo atlikti veiksmus, t. y. siųsti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ CMEK, todėl vien dėl to, kad CMEK iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja netinkama tolesnei tarnybai, buvo gauta vėliau, nei galėjo bÅ«ti gauta, nedaro skundžiamo Ä®sakymo neteisėtu ar nepagrįstu. Statuto 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡io statuto 72 straipsnio 1 dalies 2–11, 14 ir 16 punktuose nurodytais pagrindais pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos kitÄ dienÄ po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (kurios) pareigÅ«nas nebegali tęsti tarnybos;

Å¡iais pagrindais atleisti pareigÅ«nÄ iÅ¡ vidaus tarnybos galima ir jo laikinojo nedarbingumo, atostogų ar nuÅ¡alinimo nuo pareigų metu. Konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju esant CMEK iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėja netinkama tolesnei tarnybai, ir nesant galimybių pareiÅ¡kėjÄ perkelti į kitas pareigas, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pareiÅ¡kėja turėjo bÅ«ti atleista iÅ¡ einamų pareigų. PareiÅ¡kėja neginčija skundžiamu Ä®sakymo 2 punktu nustatytų iÅ¡mokų ar jų dydžio.

Teismas nenustatė, kad priimant skundžiamÄ Ä®sakymÄ bÅ«tų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar vieÅ¡ojo administravimo subjektas virÅ¡ytų kompetencijÄ , taip pat kad skundžiamas Ä®sakymas prieÅ¡tarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Remiantis iÅ¡dėstytu bei vadovaujantis ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktu, pareiÅ¡kėjos patikslinto skundo reikalavimai panaikinti skundžiamÄ Ä®sakymÄ nuo jo priėmimo dienos bei iÅ¡vestinių reikalavimų grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ eitas pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies taikymo PareiÅ¡kėja 2019 m. vasario 13 d. praÅ¡ymu, adresuotu Muitinės departamento generaliniam direktoriui, prašė, vadovaujantis Statuto 59 straipsnio 3 dalimi, iÅ¡mokėti jai piniginę kompensacijÄ dėl patirtos traumos darbe – deÅ¡inės kojos blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio lūžio, metus laiko (nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2019 m. sausio 21 d.) trukusio nedarbingumo, iÅ¡gyventų ir iÅ¡gyvenamų fizinės sveikatos sutrikdymų, kuriuos patyrė 2018 m. sausio 13 d. darbe, nelaimingo atsitikimo metu, atliekant tarnybines pareigas.

Statutas iÅ¡skiria dvejopo pobÅ«džio socialines garantijas: Statuto 59 straipsnis numato kompensacijas pareigÅ«no ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais, o Statuto 66 straipsnis – pareigÅ«nų ir kursantų draudimÄ . Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso, iÅ¡mokama kompensacija (sumažinta priklausančios iÅ¡mokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastÄ .

Å ios dalies 1-7 punktuose taip pat nustatyti kompensacijos dydžiai. Statuto 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigÅ«nai draudžiami visų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytų rÅ«Å¡ių socialiniu draudimu; pareigÅ«nų draudimo tvarkÄ ir sÄ lygas nustato atskiras socialinio draudimo rÅ«Å¡is reglamentuojantys teisės aktai. LVAT yra pažymėjęs, kad abi Å¡ias teisės normas (t. y. Statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) 40 straipsnio 3 dalį ir 49 straipsnio 1 dalį) sieja bendras objektas – pareigÅ«no gyvybė ir sveikata, tačiau jos numato skirtingus pareigÅ«no gyvybei ir sveikatai padarytos žalos kompensavimo bÅ«dus, priklausomai nuo priežasčių pobÅ«džio, dėl kurių atsirado tokia žala.

Statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) 40 straipsnio 3 dalies atveju, pareigūno gyvybei ir sveikatai padaryta žala kompensuojama šiame straipsnyje nustatytais būdais, kai žala pareigūno gyvybei ar sveikatai padaroma, jam atliekant tarnybines pareigas, kurių atlikimas turi būti susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba tokia žala pareigūnui turi būti padaryta dėl jo atliekamų tarnybinių pareigų ar jo, kaip pareigūno, statuso, t. y. minėtos žalos atsiradimo priežastimi turi būti ne bet kokia pareigūno veikla, bet susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai arba padaryta jam dėl jo atliekamų tarnybinių pareigų ar jo, kaip pareigūno, statuso.

Statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) 49 straipsnio 1 dalies atveju, pareigūno gyvybei ar sveikatai padaryta žala kompensuojama šiame straipsnyje nustatytu būdu, jei tokia žala buvo padaryta dėl nelaimingo atsitikimo. Pagal Statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) 2 straipsnio 8 dalį, nelaimingas atsitikimas tarnyboje ar susijęs su tarnyba – įvykis <...>, kurio metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas.

IÅ¡ Å¡io teisinio reguliavimo matyti, kad nelaimingo atsitikimo atvejams priskiriami visi rizikos veiksniai, dėl kurių atsirado žala pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, nepriklausomai nuo tarnybinės veiklos pobÅ«džio, kuriÄ vykdė pareigÅ«nas, žalos atsiradimo metu. Tai apibendrinus darytina iÅ¡vada, kad Statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) 40 straipsnio 3 dalyje ir 49 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami teisiniai santykiai vieni nuo kitų atribojami pagal tai, kokio pobÅ«džio tarnybinę veiklÄ vykdė pareigÅ«nas, kai jam atsirado aptariama žala.

Tai lemia, kad žala pareigÅ«nui gali bÅ«ti kompensuota Statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) 40 straipsnio 3 dalyje nustatytais bÅ«dais tik tais atvejais, jei žala atsirado jam vykdant tarnybinę veiklÄ , kurios pobÅ«dis atitinka Å¡ioje teisės normoje nurodytas sÄ lygas. Ir prieÅ¡ingai, jei tarnybinės veiklos pobÅ«dis neatitinka minėtų sÄ lygų, tai žala pareigÅ«nui Å¡ia tvarka negali bÅ«ti kompensuota, o tai turi bÅ«ti daroma kitais bÅ«dais (pvz., Statuto (2003 m. balandžio 29 d.

įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) 49 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1008/2011, 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3508/2011). Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatyti trys alternatyviai galimi nurodytos kompensacijos išmokėjimo atvejai:

1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;

2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;

3) kai pareigÅ«no sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso. LVAT, pasisakydamas dėl nurodytų alternatyvų tarpusavio iÅ¡skyrimo, pažymėjo, kad pirmosios alternatyvos dalis „kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas“ yra panaÅ¡i į trečiÄ jÄ alternatyvÄ â€žkai pareigÅ«no sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso“, t. y. ir vienu, ir kitu atveju pareigÅ«no sveikatos sutrikdymas yra siejamas su jo tarnybinių pareigų atlikimu, todėl lingvistinio teisės aiÅ¡kinimo požiÅ«riu Å¡ios nuostatos galėtų bÅ«ti suprastos panaÅ¡iai.

Tačiau, kita vertus, Å¡ių nuostatų skirtingas suformulavimas bei priskyrimas prie skirtingų alternatyviai nurodytų paminėtos kompensacijos iÅ¡mokėjimo sÄ lygų suponuoja, kad įstatymų leidėjo joms yra suteikta skirtinga prasmė. AiÅ¡kindamas šį skirtumÄ , LVAT nurodė, kad trečiosios iÅ¡ nurodytų alternatyvų suformulavimas (kai pareigÅ«no sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso) leidžia jÄ suprasti taip, kad joje nurodyti tarnybinių pareigų atlikimas bei pareigÅ«no statusas savaime yra priežastis, kuri lėmė pareigÅ«no sveikatos sutrikdymÄ .

Kitaip tariant, jeigu patyręs sveikatos sutrikdymÄ asmuo nebÅ«tų turėjęs pareigÅ«no statuso arba nebÅ«tų atlikęs savo tarnybinių pareigų (iki to, kai buvo sutrikdyta jo sveikata), tokių pasekmių kaip jo sveikatos sutrikdymas nebÅ«tų buvę. Tuo tarpu pirmosios iÅ¡ aukščiau nurodytų alternatyvų paminėta dalis (kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas) pagal savo prasmę nukreipia į laikÄ , kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, siejant jį (laikÄ ) su tarnybinių pareigų atlikimu.

Å i teisės normos dalis turi bÅ«ti suprantama ir aiÅ¡kinama taip, kad laikas, kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, yra jo tarnybinių pareigų atlikimo laikas. Kalbėdamas apie antrÄ jÄ iÅ¡ nurodytų alternatyvų (kai pareigÅ«no sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai), LVAT pažymėjo, kad ji yra adresuota situacijai, kai pareigÅ«no sveikatos sutrikdymas buvo patirtas laiko požiÅ«riu nors ir ne tarnybinių pareigų atlikimo metu, tačiau jam atliekant savo, kaip vidaus tarnybos (policijos) pareigÅ«no pareigas, kurias jis turi atlikti pagal pareigÅ«no statusÄ (žr., pvz., 2010 m. sausio 25 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A143–145/2010, 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-1509/2010).

Atsižvelgdama į nurodytus Statuto 59 straipsnio 3 dalies aiÅ¡kinimo argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Å¡ios dalies nuostata apie kompensacijos iÅ¡mokėjimÄ , kai pareigÅ«no sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso (trečioji iÅ¡ nurodytų alternatyvų), kaip ir Å¡ios dalies antrosios alternatyvos pavidalu apibÅ«dinta nuostata, ginčo situacijai nėra aktualios ir netaikytinos, nes byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiÅ¡kėja patyrė traumÄ dėl prieÅ¡ tai jos atliktų tarnybinių pareigų arba kad ji buvo sužalota tik dėl savo, kaip muitinės pareigÅ«nės statuso, tuo tarpu laikas, kuomet buvo patirta pareiÅ¡kėjos trauma (pagal bylos duomenis), laikytinas tarnybinių pareigų atlikimo laiku.

Tuo pačiu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamai situacijai yra aktualus Statuto 59 straipsnio 3 dalies pirmosios iÅ¡ nurodytų alternatyvų (kompensacijos iÅ¡mokėjimas, kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai) aiÅ¡kinimas. LVAT (žr., pvz., 2010 m. sausio 25 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A143-145/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-193/2010) yra pažymėjęs, kad Statuto (2003 m. balandžio 29 d.

įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) 40 straipsnio 3 dalies nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sÄ sajÄ su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai iÅ¡dėstymas (Å¡ios nuostatos konstrukcija) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys Å¡ios teisės normos taikymÄ ) yra skirti ne apskritai visai pareigÅ«no tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos (tuo pačiu ir Statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) 40 straipsnio 3 dalies) taikymo klausimÄ yra bÅ«tina iÅ¡aiÅ¡kinti: pirma, ar pareigÅ«no sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar Å¡ie reiÅ¡kiniai (pareigÅ«no sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai.

AiÅ¡kinant pirmÄ jÄ iÅ¡ nurodytų aplinkybių, bÅ«tina vadovautis teisės normomis, kurios reglamentuoja (kalbant apie policijos pareigÅ«nus) policijos veiklos specifikÄ , kuriÄ atskleidžia policijos uždaviniai, nustatyti Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje. Be to, sprendžiant klausimÄ dėl pareigÅ«no konkrečios veiklos priskyrimo tarnybinių pareigų atlikimui, bÅ«tina iÅ¡aiÅ¡kinti, ar tokia veikla (veikimas ar neveikimas) priklausė nuo pareigÅ«no paties pasirinkto elgesio modelio, t. y. ar pareigÅ«nas, jÄ atlikdamas, veikė pagal jam privalomÄ jo vadovybės nurodymÄ (įsakymÄ ir pan.), ar tai buvo jo paties apsisprendimo elgtis taip, o ne kitaip rezultatas.

Dar Klaipėdos teritorinės muitinės virÅ¡ininko 2014 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. RŽ3-254 patvirtintų Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus budėtojų vidaus darbo taisyklių III skyriaus „Budėtojo veiksmai darbo (pamainos) metu“ 22 punktu buvo nustatyta, kad Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus budėtojas užtikrina Lietuvos valstybinės vėliavos iÅ¡kėlimÄ valstybinių Å¡venčių metu. Ginčo dėl to, ar pareiÅ¡kėjos susižalojimas atsirado tuo metu, kai ji ėjo savo tarnybines pareigas, nėra.

Tačiau dėl to ar Å¡ie reiÅ¡kiniai (pareigÅ«no sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, pavyzdžiui, LVAT yra pasisakęs, kad aiÅ¡kinant antrÄ jÄ iÅ¡ nurodytų aplinkybių (situacijoje, kai pareigÅ«no veikla pripažįstama jo tarnybinių pareigų atlikimu), bÅ«tina nustatyti, ar padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai faktoriai (kurie ir nulėmė pareigÅ«no susižalojimo atsiradimÄ arba jo sveikatos sutrikdymÄ ) gali bÅ«ti siejami su tiesioginiu Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje nurodytų uždavinių, o ne kitų, Å¡iame įstatyme jam nustatytų reikalavimų (sietinų, pvz., su pareigÅ«no pasirengimu Å¡iems uždaviniams tinkamai atlikti), vykdymu (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-756-1509-10, 2010 m. balandžio 13 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-143-568/2010).

Muitinės tikslai ir uždaviniai nustatyti Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 9 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad muitinės tikslai – apsaugoti Europos SÄ jungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, rinkÄ , visuomenę ir aplinkÄ nuo nesÄ Å¾iningos ir neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, sudarant palankias sÄ lygas teisėtam verslui, prisidedant prie sÄ Å¾iningos ir atviros prekybos skatinimo, užtikrinti Europos SÄ jungos ir jos gyventojų saugumÄ ir saugÄ , iÅ¡laikyti deramÄ pusiausvyrÄ tarp muitinio tikrinimo ir teisėtos prekybos palengvinimo.

Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad muitinės uždaviniai:

1) bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, valstybės rinkliavų, muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymas;

2) muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas;

3) prekių importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos SÄ jungos valstybėmis narėmis statistikos tvarkymas;

4) muitinei pavestų saugumo ir saugos, asmenų ūkinės komercinės veiklos priežiūros, grynųjų pinigų kontrolės, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir kitų muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose numatytų priemonių įgyvendinimas;

5) kitų muitinės įgyvendinamų teisės aktų nuostatų įgyvendinimas. Taigi nagrinėjamu atveju aiÅ¡kinant antrÄ jÄ iÅ¡ nurodytų aplinkybių (situacijoje, kai pareigÅ«no veikla pripažįstama jo tarnybinių pareigų atlikimu), bÅ«tina nustatyti, ar padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai faktoriai (kurie ir nulėmė pareigÅ«no susižalojimo atsiradimÄ arba jo sveikatos sutrikdymÄ ) gali bÅ«ti siejami su tiesioginiu Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 9 straipsnyje nurodytų uždavinių, o ne kitų, Å¡iame įstatyme jam nustatytų reikalavimų (sietinų, pvz., su pareigÅ«no pasirengimu Å¡iems uždaviniams tinkamai atlikti), vykdymu.

Tarnybinių pareigų atlikimui, kuris yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, priskirtinos tokios situacijos, kai pats atliekamų pareigų pobÅ«dis yra sÄ lygotas didesnės rizikos ir pavojaus žmogaus sveikatai ir gyvybei. Pavyzdžiui, nusikaltusių asmenų sulaikymas, persekiojimas, įvairių konfliktinių situacijų malÅ¡inimas, ir pan. Paprastai tai yra iÅ¡skirtinės ir trumpalaikio pobÅ«džio situacijos, į kurias patenka pareigÅ«nas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas ar pavestas konkrečias užduotis.

Šios situacijos kyla, kai atsiranda aplinkybės, susijusios su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Ir priešingai, kol tokios aplinkybės neatsiranda, pareigūno atliekamos tarnybinės funkcijos, nepriklausomai nuo jų pobūdžio, paprastai nepatenka į Statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) 40 straipsnio 3 dalies veikimo sritį, o patirti tokio pobūdžio tarnybos metu sveikatos sužalojimai kompensuojami Statuto (2003 m. balandžio 29 d.

įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) 49 straipsnio tvarka ir sÄ lygomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438?1346/2014). Teismo vertinimu, Lietuvos valstybės vėliavos nukabinimas nuo muitinės administracijos pastato, pasilipus ant aliumininių kopėčių, negali bÅ«ti siejamas su tiesioginiu Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 9 straipsnyje nurodytų uždavinių vykdymu, taip pat tokie veiksmai nėra susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai.

Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Statuto 59 straipsnio 3 dalies. Laikytina, kad Komisijos, sudarytos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1B-222 2019 m. balandžio 19 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 7B-1436 „Dėl nustatymo, ar R. C. sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu“ pagrįstai konstatuota, jog Lietuvos Respublikos vėliavos kabinimas prie administracinio pastato sienos įprastinėmis sÄ lygomis laikytinas įprasta pareigÅ«no veikla nesant padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai ir kad Klaipėdos teritorinės muitinės vyresniosios inspektorės R.

C., atlikusios pareigas Mobiliųjų grupių poste, susižalojimas 2018 m. sausio 13 d. nėra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir kompensacija negali bÅ«ti iÅ¡mokama. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . PareiÅ¡kėja patikslintu skundu, be kita ko, praÅ¡o priteisti iÅ¡ Muitinės departamento bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vadovaujantis ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas, jos praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmestinas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos skundÄ prašė priteisti bylinėjimo iÅ¡laidas (kelionės iÅ¡laidas į teismo posėdžius, jeigu tokios bÅ«tų patirtos). Nurodė, jog vieno atstovo kelionės iÅ¡laidos iÅ¡ Vilniaus į Klaipėdos miestÄ siektų preliminariai apie 70 €, dviejų - 140 €. Bylos duomenimis, dviejuose teismo posėdžiuose – 2019 m. birželio 26 d., 2019 m. spalio 21 d. dalyvavo du Medicinos centro atstovai – Indrė Gasperė ir Tadas Daugėla, o viename posėdyje – 2019 m. rugpjūčio 14 d. dalyvavo viena Medicinos centro atstovė – Indrė Gasperė. 2019 m. spalio 21 d. teismo posėdžio metu Medicinos centro atstovė Indrė Gasperė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Medicinos centro atstovai dalyvavo 3 posėdžiuose, iÅ¡ viso praÅ¡o priteisti 210 € bylinėjimosi iÅ¡laidų (kelionės iÅ¡laidos).

PaaiÅ¡kino, kad kelionės atstumas yra 600 km, todėl sunaudojama 60 l kuro. Vadovaujantis ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas, laikytina, jog atsakovas Medicinos centras turi teisę gauti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai priskiriamos prie bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų.

Tačiau pažymėtina, jog ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu; praÅ¡ymus dėl iÅ¡laidų atlyginimo teismas iÅ¡nagrinėja priimdamas sprendimÄ dėl administracinės bylos. Atsakovas Medicinos centras iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui nepateikė praÅ¡ymo raÅ¡tu, kuriame bÅ«tų apskaičiuota praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų suma, be to, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių Å¡ias iÅ¡laidas, pvz., mokėjimo kvitų už kurÄ , kelionės lapų, kuriuose bÅ«tų matomi nuvažiuoti atstumai, automobilio kuro suvartojimo norma ir kt.

Atsižvelgiant į tai, atsakovo Medicinos centro praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo taip pat atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, nusprendžia: Atmesti kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjos R. C. patikslintÄ skundÄ atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl ligos liudijimo ir įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, grÄ Å¾inimo į eitas pareigas bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo.

Atmesti pareiÅ¡kėjos R. C. ir atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro praÅ¡ymus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėja Laimutė Jokubauskaitė