1eff418e-c7e7-4f0c-919f-290b5addb3bd · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-66-966/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32596-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; (S) 1.1.10.1; 2.4.2.1; 2.4.2.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.7 Kauno apygardos teismas N u O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nuteistojo E. G. gynėjui advokatui Donatui Ramanauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Dangiros Vidutienės apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2022 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 9, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nebendrauti su R. U., nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ E. G. (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai priteista 864,17 Eur R.

U. gydymo išlaidų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. G. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 19 d., apie 19.05 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. M., dėl kurio tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ ikiteisminį tyrimÄ , sudavė mažiausiai keturis smÅ«gius rankomis R. U. į galvos sritį, po to E. M. spyrė gulinčiam R. U. į įvairias kÅ«no vietas ir, paėmęs pagalį, juo sudavė R. U. į įvairias kÅ«no vietas. Taip veikdamas bendrai su E. M., padarė R. U. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose-skruoste, kairiame smilkinyje-skruoste-ausyje, pavirÅ¡inius odos nubrozdinimus sėdmenyse, kraujo iÅ¡siliejimÄ po galvos smegenų deÅ¡inio pusrutulio kaktinės-momeninės, kairio pusrutulio kaktinės-momeninės-smilkininės skilčių, Silvijaus vagos, kamieninės, smegenėlių sričių voratinkliniu dangalu, taip bendrais su E. M. veiksmais R. U. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Kauno apylinkės teismas, priėmęs apkaltinamÄ jį nuosprendį, spręsdamas klausimÄ dėl skirtinos bausmės, atsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobÅ«dį ir pavojingumÄ , nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pavojingumÄ ir pasekmes, kaltinamojo asmenybę, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, ir paskyrė BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, kuriÄ , esant BK 641 straipsnio taikymo sÄ lygoms, sumažino vienu trečdaliu ir jos vykdymÄ atidėjo, paskirdamas BK 75 straipsnyje numatytas pareigas, susijusias su buvimu namuose nustatytu laiku bei draudimu vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas ir bendrauti su nukentėjusiuoju.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Dangira Vidutienė (toliau – ir prokurorė) praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nuosprendžio dalį: pripažinti E. G. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas; pakeisti E. G. netinkamai paskirtÄ bausmę, už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskiriant 3 metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 6, 7, 8, 9, 10 punktais, bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams ir įpareigoti: 1) 5 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

3) visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;

4) nebendrauti su nukentėjusiuoju R. U.;

5) visÄ laikotarpį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio;

6) per 2 mėnesius įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. 3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, netinkamai įvertino E. G. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuteistojo pavojingumÄ , neatsižvelgė į nuteistojo asmenybę, nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir bÅ«damas recidyvistas.

Atkreipiamas dėmesys, kad nors byloje nenustatytas iÅ¡ankstinis E. G. ir E. M. susitarimas naudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ R. U., tačiau nustatyta, kad smurtÄ abu asmenys naudojo tuo pačiu metu, E. G. smÅ«gį sudavė pirmas, po to prisijungė E. M.. Taigi asmenys veikė esant bendrai tyčiai, kaip bendravykdytojai, o tai, kad E. M. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas jam pasislėpus, bendrininkavimui reikÅ¡mės neturi. Teismas Å¡iuo atveju turėjo ne tik nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodyti, kad nuteistasis veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje, bet ir Å¡iÄ aplinkybę pripažinti jo atsakomybę sunkinančia. 3.2.

Skunde pažymima ir tai, kad E. G. už tyčinių nusikalstamų veikų padarymÄ , jam esant pilnamečiui, buvo teistas 3 kartus, nusikaltimÄ R. U. atžvilgiu padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ ir neatlikęs 2021 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirtos 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmės. Dėl to akivaizdu, kad turėjo bÅ«ti pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas.

Teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , neindividualizavo E. G. skiriamos bausmės dydžio, todėl, nors ir parinkdamas tinkamÄ bausmės rūšį, skyrė netinkamÄ jos dydį, neužtikrinantį bausmės paskirties. Teismas nesivadovavo BK 61 straipsnio 2 dalimi, neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį ir paskyrė per Å¡velniÄ bausmę. 3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas neskyrė prokuroro praÅ¡omų įpareigojimų, nors posėdžio metu E. G. nurodė, kad nedirba apie mėnesį laiko, nes dirbti neapsimoka, viskÄ iÅ¡skaičiuoja antstoliai.

Nuteistasis yra sveikas, darbingo amžiaus, tačiau nedirba ir Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, nėra atlyginęs net dalies padarytos žalos. Jo ankstesni teistumai susiję su neteisėtu fizinio smurto panaudojimu ir dėl to darytina išvada, kad ir kiti įstatyme nurodyti įpareigojimai bei pareigos gali būti tinkama priemonė, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, taip prisidedant prie E. G. teisėto elgesio ugdymo ir skatinimo. Be to, teismas klaidingai taikė BK 75 straipsnio dalis ir punktus, nurodydamas, kad bausmės vykdymas atidėtinas ir įpareigojimai skirtini vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 9, 10 punktais.

Pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ BK 75 straipsnio redakcijÄ , 1 dalyje nustatytos areÅ¡to bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygos, o 2 dalis neturi punktų. Be to, baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos yra numatytos BK 75 straipsnio 5 dalyje.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė palaikė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tus praÅ¡ymus ir argumentus, prašė skundÄ tenkinti, pripažinti E. G. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bendrininkų grupėje, bÅ«damas recidyvistas ir sugriežtinti bausmę. Nuteistojo gynėjas dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas, pripažinimo neprieÅ¡taravo, tačiau skundo dalį dėl bausmės sugriežtinimo prašė atmesti. Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje. Å io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo padėtis gali bÅ«ti pabloginta tik tuo atveju, jeigu dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai, tačiau ne daugiau, negu praÅ¡oma skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Be to, jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustato esminių Å¡io Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Pirmiau aptartos baudžiamojo proceso normos ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigÄ patikrinti bylÄ tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiÅ¡kiamų praÅ¡ymų apimtį, pobÅ«dį, konkretumÄ , tikslumÄ , kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

7. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nuosprendį skundžia prokurorė. Nuosprendis skundžiamas dėl nuteistajam E. G. neteisingai paskirtos bausmės tvirtinant, kad teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , be pagrindo nepripažino atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dėl to paskyrė per Å¡velniÄ laisvės atėmimo bausmę, nustatė per trumpÄ jos vykdymo atidėjimo terminÄ , taip pat tinkamai neindividualizavo nuteistajam skirtinų pareigų. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi baudžiamosios bylos duomenis, skundžiamÄ nuosprendį, prokurorės skundo argumentus laiko iÅ¡ dalies pagrįstais.

8. Vertinant prokurorės skundo argumentų dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo pagrįstumÄ visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. Pažymėtina ir tai, kad nors bausmės rÅ«Å¡ies parinkimas, jos dydžio nustatymas, kiti su bausmės individualizavimu susiję klausimai yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija, vis tik su bausmės skyrimu susijusios bendrosios nuostatos yra reglamentuotos baudžiamajame įstatyme ir į jas, kaip ir į BK 41 straipsnyje apibrėžtÄ bausmės paskirtį ir tikslus, privalu atsižvelgti.

9. Pagal BK 41 straipsnio 1 dalį bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytÄ BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

10. Skundžiamu Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Baudžiamasis įstatymas už šį nusikaltimÄ numato alternatyvias bausmes: laisvės apribojimÄ arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki 3 metų. Nuteistajam buvo paskirta BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rÅ«Å¡is – terminuotas laisvės atėmimas ir Å¡i nuosprendžio dalis dėl bausmės rÅ«Å¡ies nuteistajam parinkimo nėra skundžiama.

Prokurorės skunde, kaip nurodyta pirmiau, nesutinkama su laisvės atėmimo bausmės dydžiu bei jos vykdymo atidėjimo terminu, šį nesutikimÄ argumentuojant tuo, kad teismas be pagrindo nepripažino atsakomybę sunkinančiomis aplinkybių, kad nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir bÅ«damas recidyvistas, ir tai įtakojo per Å¡velnios bausmės nuteistajam paskyrimÄ , nustatant per trumpÄ bausmės trukmę ir jos vykdymo atidėjimo terminÄ . Å iuos prokurorės skundo argumentus teisėjų kolegija pripažįsta iÅ¡ dalies pagrįstais.

11. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės nurodytos BK 60 straipsnyje, pagal kurį, atsakomybę sunkinančia aplinkybe, be kita ko, pripažįstama tai, kad nusikalstamÄ veikÄ asmuo padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). BK 60 straipsnio 1 dalies punkte nurodyta ir tai, kad teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ pobÅ«dį ir laipsnį, gali nepripažinti Å¡ios aplinkybės atsakomybę sunkinančia. Taigi vien tai, kad nusikalstamÄ veikÄ asmuo padarė ne vienas, o bendrininkaujant, savaime nelemia aptariamos atsakomybę sunkinančios aplinkybės konstatavimo, tačiau veikimo bendrininkų grupėje nepripažindamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, teismas tokį savo sprendimÄ turi motyvuoti.

Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje nustatęs, kad E. G. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ R. U. padarė veikdamas bendrininkų grupėje, Å¡ios aplinkybės nuteistojo atsakomybę sunkinančia nepripažino, dėl jos atskirai nepasisakė ir nemotyvavo.

12. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis). Kasacinėje praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nustatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose.

Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiÅ¡kai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad bÅ«tų nustatyta bendrininkavimo sudėtis.

Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iÅ¡ esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo, negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344-942/2016). Ä®statyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas jų susitarimas, tačiau pagal teismų praktikÄ bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2007, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020 ir kt.).

Be to, bendrininkai gali susitarti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-400/2011, 2K-521/2013, 2K-61-689/2020 ir kt.).

13. IÅ¡ byloje nustatytų ir įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių matyti, kad E. G., veikdamas su kitu asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ tyrimÄ , sudavė mažiausiai keturis smÅ«gius nukentėjusiajam į galvos sritį, po to nuosprendyje nurodytus veiksmus atliko asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ (spyrė, sudavė pagaliu į įvairias kÅ«no vietas gulinčiam nukentėjusiajam). Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, E. G. savo kaltę pripažino, paaiÅ¡kino, kad su nukentėjusiuoju susipyko dėl alaus, pirmas nukentėjusiajam trenkė, jį mušė, tada atbėgo E. M. ir taip pat mušė nukentėjusįjį (2 t., b. l. 20).

Nuteistojo teisme duoti parodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad bendrininkavimo jis neneigia, pripažįsta, kad fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį jis naudojo ne vienas, o kartu su kitu asmeniu, veikė bendrai. Be to, nuteistojo parodymais nustatyta ir tai, kad po to, kai prie jo veiksmų prisijungė kitas asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ , ir pradėjo muÅ¡ti nukentėjusįjį, priemonių tokiems veiksmams nutraukti E. G. nesiėmė, tokius veiksmus stebėjo, taigi – savo elgesiu (neveikimu) tokiems veiksmams pritarė.

Å ios aplinkybės, kurios byloje nėra ginčijamos, leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad nors iÅ¡ankstinis susitarimas naudoti smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį nenustatytas, smurtinių veiksmų atlikimo vieta, pobÅ«dis, trukmė, elgesys įvykio vietoje, įrodo, kad E. G. suvokė, jog jis nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį daro ne vienas, o veikdamas bendrai su kitu asmeniu.

14. Taigi tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji bendrininkavimo sudėties požymiai, padarant nesunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam, yra nustatyti ir įrodyti. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas veikos padarymo bendrininkų grupėje nuteistojo E. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir tai sudaro teisinį pagrindÄ nuosprendį pakeisti, E. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstant tai, kad nesunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

15. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su prokurorės skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo E. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažino nusikalstamų veikų recidyvo. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sÄ voka apibrėžta BK 27 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas, pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktÄ laikoma atsakomybę sunkinančia.

16. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neiÅ¡nykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytÄ tyčinį nusikaltimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neiÅ¡nykusį ar nepanaikintÄ teistumÄ , yra pripažįstamas padaręs naujÄ tyčinį nusikaltimÄ .

Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), Å¡iuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvÄ , o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuodamas bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad priimant Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nuosprendį, E. G., būdamas pilnametis (gim. 1993 m. liepos 12 d.), buvo teistas 3 kartus: 2016 m. gegužės 2 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2019 m. sausio 28 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme; 2021 m. rugpjūčio 12 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme (1 t., b. l. 121–124). Visais atvejais teistas už tyčinius nusikaltimus, naujÄ tyčinį nusikaltimÄ â€“ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neatlikęs 2021 m. rugpjūčio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, neiÅ¡nykus teistumui. Tai atitinka nusikaltimų recidyvo (kartu ir asmens buvimo recidyvistu) sÄ lygas, baudžiamojo įstatymo nustatytas BK 27 straipsnio 1 dalyje.

Nors nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, prokurorė baigiamųjų kalbų metu Å¡iÄ aplinkybę prašė pripažinti E. G. atsakomybę sunkinančia, teismas dėl Å¡ios aplinkybės nepasisakė ir jos, motyvuodamas bausmės skyrimÄ , nevertino.

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad naujo tyčinio nusikaltimo padarymas neatlikus ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir esant neiÅ¡nykusiam (nepanaikintam) teistumui už ankstesnį tyčinį nusikaltimÄ bei padarytų nusikaltimų pobÅ«dis (vyrauja tyčiniai smurtiniai nusikaltimai asmens sveikatai), be pagrindo pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinti, kaip nuteistojo E. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto prasme. Naujo tyčinio nusikaltimo padarymas neiÅ¡nykus teistumui už anksčiau padarytÄ tyčinį nusikaltimÄ , kuris buvo padarytas asmeniui esant pilnamečiui, atitinka BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ recidyvo sÄ vokÄ , todėl nuosprendis keičiamas, pripažįstant nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ jis padarė bÅ«damas recidyvistas.

Dėl Å¡ios aplinkybės pripažinimo atsakomybę sunkinančia, be kita ko, apeliacinės instancijos teismo posėdyje neprieÅ¡taravo ir nuteistojo gynėjas, paaiÅ¡kindamas, kad recidyvo buvimas yra objektyviai nustatytas, o Å¡ios aplinkybės pripažinimas atsakomybę sunkinančia atitinka jo ir jo ginamojo pozicijÄ (2 t., b. l. 66).

19. Vis tik teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nors pirmosios instancijos teismas be pagrindo E. G. atsakomybę sunkinančiomis nepripažino pirmiau aptartų aplinkybių, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , tai nesudaro pagrindo griežtinti nuteistajam skirtÄ bausmę, nustatant ilgesnį (maksimalų) laisvės atėmimo bausmės terminÄ , kaip to praÅ¡oma prokurorės skunde. Kaip nurodyta pirmiau, BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų.

Taigi Å¡ioje byloje už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymÄ E. G. buvo paskirta griežčiausia bausmės rÅ«Å¡is – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, t. y. nežymiai trumpesniam, nei sankcijoje numatytas vidurkis, terminui. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad bausmės skyrimo taisyklės, esant atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, įtvirtintos BK 61 straipsnyje, pagal kurį teismas įvertina Å¡ių aplinkybių kiekį, pobÅ«dį, tarpusavio santykį, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat jos dydį, skaičiuodamas nuo vidurkio.

Tačiau nepritartina prokurorės vertinimui, kad didesnio skaičiaus atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatymas savaime suponuoja ir griežtesnės, negu straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis, laisvės atėmimo bausmės paskyrimÄ . Visų pirma, tokia taisyklė baudžiamajame įstatyme tiesiogiai nėra įtvirtinta. Be to, nors pagal BK 61 straipsnio 4 dalį, teismas kaltininkui skiria ne didesnę, kaip straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę tuo atveju, kai jis savo noru pripažino padaręs nusikaltimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, aktyviai padėjo jį iÅ¡aiÅ¡kinti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, Å¡i norma negali bÅ«ti aiÅ¡kinama izoliuotai nuo kitų BK 61 straipsnio normų (tarp jų – ir BK 61 straipsnio 2 dalies), numatančių teismo pareigÄ vertinti ne tik atsakomybę sunkinančias ir (ar) lengvinančias, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, į kurias atsižvelgiama skiriant bausmę.

20. Skundžiamu nuosprendžiu E. G., kaip jau minėta, nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , tačiau jo padaryta nusikalstama veika, pagal BK 11 straipsnio 3 dalį, laikoma nesunkiu nusikaltimu. Savo kaltę E. G. ikiteisminio tyrimo metu pripažino visiÅ¡kai, apie įvykio aplinkybes davė pakankamai iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, pozicijos dėl kaltės nekeitė ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Taip pat paaiÅ¡kino, kad po įvykio nukentėjusiojo atsiprašė (2 t., b. l. 20). Prisipažinimas ir gailėjimasis pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė (mama) patvirtino, kad ieškinio šioje byloje nereiškia, dėl bausmės palieka spręsti teismui (2 t., b. l. 20). Nors nuteistojo nusikalstama veika buvo padaryta žala vienai svarbiausių įstatymų saugomų vertybių – asmens sveikatai, iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti mažiausiai 4 smūgiais ar trauminiais poveikiais, nors be konstatuotų poodinių kraujosruvų ir paviršinių nubrozdinimų taip pat konstatuotas ir kraujo išsiliejimas po galvos smegenų, smegenėlių, kamieno srities voratinkliniu dangalu, vis tik padaryti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 21).

Be to, iš specialisto išvados matyti, kad ligoninėje nukentėjusysis buvo gydomas nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2021 m. rugsėjo 27 d., neurologiniai defektai neišryškėjo, po to išleistas ambulatoriniam gydymui (1 t., b. l. 20, 21). Duomenų, kad sužalojimai nukentėjusiojo sveikatai sukėlė ilgalaikes pasekmes fizinei, psichinei sveikatai, byloje nėra.

21. Nuteistasis, kaip jau nurodyta pirmiau, praeityje buvo teistas 3 kartus, vienÄ kartÄ už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , 2 kartus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas, nežymus sveikatos sutrikdymas), nusikalstamos veikos tyčinės, naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, nuteistasis padarė neatlikęs bausmės, turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ , ir Å¡i aplinkybė apeliacinės instancijos teismo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia.

E. G. nedirba, turtinės žalos neatlygino. Bylos duomenimis E. G. administracine tvarka 2021 metais baustas 3 kartus (vienÄ kartÄ už tai, kad su mažamečiais vaikais buvo neblaivus, du kartus už karantino ribojimų nesilaikymÄ ) (1 t., b. l. 125–128). Aptartos aplinkybės iÅ¡ tikrųjų yra nepalankios nuteistajam, jį charakterizuoja neigiamai, rodo nuteistojo polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Vis tik teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ių aplinkybių nepakanka sprendimui dėl bausmės griežtinimo, nustatant ilgesnį laisvės atėmimo bausmės terminÄ , pagrįsti.

22. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę gali pakeisti, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė. Nors Å¡iuo atveju laisvės atėmimo bausmės terminas buvo nustatytas nežymiai trumpesnis, nei vidurkis, teismas E. G. skyrė griežčiausios rÅ«Å¡ies terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Ankstesniais teismų sprendimais (teismo baudžiamaisiais įsakymais) nuteistajam buvo skirtos viešųjų darbų, laisvės apribojimo bausmės, tačiau pirmosios instancijos teismas, nors BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje esant numatytai galimybei skirti griežtesnę, negu nuteistajam anksčiau buvo skiriamos, bausmę – areÅ¡tÄ , vis tik nusprendė nuteistÄ jį nubausti griežčiausia bausme – skyrė terminuotÄ laisvės atėmimÄ .

Taigi nors pirmosios instancijos teismas iÅ¡ tikrųjų be pagrindo nepripažino dviejų nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nuosprendžiu už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymÄ paskirtos bausmės rÅ«Å¡is (laisvės atėmimas) ir jos terminas (nežymiai mažesnis nei vidurkis – 1 metai 6 mėnesiai), teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad bausmė nuteistajam buvo individualizuota tinkamai ir yra adekvati (proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.

23. Konstatavus Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , nėra pagrindo griežtinti E. G. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskirtÄ 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nustatant ilgesnį jos terminÄ . Taip pat nėra pagrindo nustatyti ilgesnį bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ . Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį teismas laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ gali atidėti nuo 1 iki 3 metų. Skundžiamu nuosprendžiu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, t. y. baudžiamajame įstatyme nurodytam terminui, kuris nustatytas artimas vidurkiui.

Prokurorės skunde nėra nurodyti argumentai, pagrindžiantys reikalingumÄ nustatyti ilgesnį bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ . Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai konstatuoti, kad teismo nustatytas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas, kai asmuo pirmÄ kartÄ nuteistas laisvės atėmimo bausme už nesunkų nusikaltimÄ , yra akivaizdžiai per trumpas.

24. Prokurorės apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma keisti nuosprendį dėl neteisingo BK 75 straipsnio taikymo nurodant, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neskyrė nuteistajam įpareigojimų: 5 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; per 2 mėnesius įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad teismas vadovavosi negaliojančiomis BK 75 straipsnio dalimis (punktais).Teisėjų kolegija su Å¡iais skundo argumentais iÅ¡ esmės sutinka.

25. Nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojančioje BK 75 straipsnio redakcijoje laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygos nurodytos BK 75 straipsnio 2, 4 dalyse, o skirtinos poveikio priemonės bei pareigos – 5, 6 dalyse. Taigi pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad bausmės vykdymÄ atideda ir pareigas nuteistajam skiria vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 9, 10 punktais, rėmėsi nuosprendžio priėmimo metu nebegaliojančiomis baudžiamojo įstatymo normomis. Tačiau įvertinus tai, kad teismo sprendimas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ yra pagrįstas, su tuo sutinka ir prokurorė, taip pat atsižvelgus į tai, kad teismo nustatytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, o pareigos paskirtos tokios, kokias numato ir Å¡iuo metu galiojanti BK 75 straipsnio (5 dalies) redakcija, nebegaliojančių baudžiamojo įstatymo normų nurodymas nelaikytinas turėjusiu esminės reikÅ¡mės nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

Å is nuosprendžio netikslumas jo esmės nekeičia, todėl iÅ¡taisytinas. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo argumentais, kad pagrįstai atidėjęs laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , pirmosios instancijos teismas pareigas nuteistajam individualizavo netinkamai.

26. Skundžiamu nuosprendžiu teismas E. G. įpareigojo: neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nebendrauti su R. U.; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Å ių nuteistajam skirtų pareigų prokurorė neginčija. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti Å¡ių pareigų, padedančių įgyvendinti bausmės paskirtį, teigiamu poveikiu nuteistojo elgesiui bei jų tarpusavio suderinamumu. Tačiau, kaip pagrįstai nurodoma ir prokurorės skunde, byloje nustatytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės (E. G. nuteistas už smurtinį nusikaltimÄ , sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ), duomenys apie ankstesnius teistumus (praeityje E. G. jau ne kartÄ teistas už smurtinių nusikaltimų padarymÄ ), taip pat informacija apie darbinę veiklÄ (nedirba, įsidarbinti nesiekia, Užimtumo tarnyboje neregistruotas) bei požiÅ«rį į darbÄ (teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad dirbti neapsimoka, nes viskÄ iÅ¡skaičiuoja antstoliai (2 t., b. l. 20)), teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nepaskirdamas pirmiau nurodytų pareigų, pirmosios instancijos teismas skyrė bausmę, savo turiniu nepakankamai užtikrinančiÄ bausmės paskirtį ir tikslus.

Todėl nuosprendis keičiamas ir E. G. papildomai skirtinos pareigos, numatytos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytų pareigų vykdymas padės nuteistajam spręsti elgesio problemas, skatins nuteistÄ jį elgtis tinkamai, motyvuos užsiimti darbine veikla ir tuo pačiu sudarys prielaidas nuteistajam tinkamai vykdyti savo pareigÄ atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ .

27. Prokurorė skunde taip pat praÅ¡o skirti nuteistajam pareigÄ â€“ visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios pareigos paskyrimas yra bÅ«tinas ir, kad jos neskyrus, nebus pasiekti bausmės tikslai. Tuo labiau, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam jau skirtas įpareigojimas, susijęs su nuteistojo buvimo vietos ir laiko kontrole – nuteistasis įpareigotas visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, E. G. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskirdamas griežčiausios rÅ«Å¡ies bausmę – terminuotÄ laisvės atėmimÄ ir nustatydamas nežymiai mažesnį už vidurkį jos terminÄ , bausmių skyrimÄ reglamentuojančių BK 54, 61 straipsnio nuostatų nepažeidė, bausmę (tiek jos rūšį, tiek dydį) individualizavo tinkamai. Tačiau nustatęs, kad nuteistasis nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje, taip pat byloje esant objektyviai nustatytai aplinkybei, kad nuteistasis naujÄ tyčinį nusikaltimÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ , be pagrindo nepripažino atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nurodytų BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktuose.

Taip pat nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. G. nepaskyrė BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktuose numatytų pareigų. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

29. Atskirai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad E. G. nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje su E. M., dėl kurio tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ ikiteisminį tyrimÄ , nesivadovavo aktualia kasacine praktika, pagal kuriÄ nuosprendyje negali bÅ«ti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , taip sudarė prielaidas nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ savo praktikoje yra atkreipęs dėmesį į tai, kad jeigu nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis padarė su tokiais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, kurie toje byloje neteisiami ar kurie nėra nuteisti kitoje byloje ar nėra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, apraÅ¡ant nusikalstamÄ veikÄ , jų pavardės neminimos. Kai tokie asmenys yra žinomi, galima paraÅ¡yti „su asmeniu, kurio byla iÅ¡skirta“, o jų pavardės turi bÅ«ti paÅ¡alinamos iÅ¡ kaltinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-190/2011, 2K-174-511/2020).

30. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas E. G. nurodė, kad smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojo jis ir E. M.. Å ias aplinkybes patvirtino duodamas parodymus teisme. Nukentėjusysis R. U. parodė, kad sužalojimo aplinkybių nepamena, tačiau girdėjo, kad jį sužaloję asmenys yra E. G. ir E. M.. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2022 m. sausio 21 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl E. M. atskirtas į atskirÄ jam pasislėpus (1 t., b. l. 144, 145), baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teismui perduota tik dėl E. G., jį kaltinant BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu.

31. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal BPK 44 straipsnio 6 dalį, kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši baudžiamojo proceso norma siejama su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Taigi pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje nustatydamas įrodytomis pripažintas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, kad E. G. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje su E. M., dėl kurio, kaip nurodyta pirmiau, byla nebuvo perduota nagrinėti teismui, pasisakė dėl asmens, kuris Å¡ioje byloje nebuvo kaltinamas, kaltės, nors Å¡io asmens veiksmų teisinis vertinimas nebuvo atliktas ir jo kaltės klausimas byloje nebuvo sprendžiamas. Ydinga kaltinimo formuluotė buvo nurodyta ir kaltinamajame akte, tačiau Å¡io trÅ«kumo pirmosios instancijos teismas vis tik neiÅ¡taisė.

Atsižvelgiant į tai, Å¡is trÅ«kumas iÅ¡taisytinas apeliacinėje instancijoje, patikslinant nuosprendį ir nustatant, kad E. G. veikė bendrininkų grupėje su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ tyrimÄ .

32. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų teikiant teisinę pagalbÄ nuteistajam E. G., kurias sudaro 154,31 Eur (2 t., b. l. 52). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Å ios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka. Tačiau iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti klausimÄ sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jo galimybę.

33. Byla apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėta pagal prokurorės apeliacinį skundÄ , kuris tenkinamas iÅ¡ dalies. Nuteistasis E. G. apie galimybę iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo antrinės teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidas buvo informuotas iÅ¡siunčiant jam Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo paskyrimo (2 t., b. l. 48, 49). Tačiau nuteistajam sudarius susitarimÄ su advokatu Donatu Ramanausku, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja 2022 m. lapkričio 30 d. posėdyje buvo atleista nuo tolesnio dalyvavimo procese (2 t., b. l. 53).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ nuteistojo, kuris Å¡ioje byloje buvo sudaręs susitarimÄ su pasirinktu gynėjus, kuris ir dalyvavo nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės apeliacine tvarka, neatitiktų teisingumo bei proporcingumo reikalavimų. Todėl Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo E. G. nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Dangiros Vidutienės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2022 m. spalio 6 d. nuosprendį. Pripažinti E. G. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir bÅ«damas recidyvistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktais, paskirti nuteistajam E. G. Å¡ias pareigas: - 5 (penkis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; - per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies aplinkybę, kad E. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje su E. M. nustatant, kad E. G.

Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ ikiteisminį tyrimÄ . Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2022 m. spalio 6 d. nuosprendyje nurodytus baudžiamojo įstatymo straipsnius „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7, 9, 10 punktai“ pakeisti į „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 7, 9, 10 punktai“. KitÄ Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2022 m. spalio 6 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Iš nuteistojo E. G. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 154,31 Eur, neišieškoti. Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Audrius Meilutis Jurga Vasiliauskienė