1eff1ede-66fc-4fc0-888e-46dfbde2bc56 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-826-413/2016;Proceso Nr. 2-69-3-04348-2015-7;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.8.1; 2.5.8.8; 2.5.29; 2.5.29.1. . KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R.

B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-8873-191/2015 pagal ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinį atsakovui R. B. dėl paskolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. P. ir atsakovas R. B. 2011 m. gegužės 18 d. pasirašė paskolos sutartį, kurioje nurodyta, kad paskolos gavėjas R. B. pasiskolino iÅ¡ pil. A. P. 38 000 Lt, kuriuos įsipareigoja grÄ Å¾inti iki 2011 m. liepos 18 d. Å alys susitaria, kad laiku nesumokėjus paskolintos pinigų sumos, paskolos gavėjas įsipareigoja sumokėti paskolos davėjui 0,05 proc. delspinigių už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ nuo nesumokėtos sumos.Atsakovui gera valia paskolos negrÄ Å¾inus, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 11 005,60 Eur skolÄ , 990 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, pripažino, kad jis pasirašė minėtÄ paskolos sutartį, tačiau teigė, kad pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo negavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: priteisė ieÅ¡kovui A. P. iÅ¡ atsakovo R. B. 11 005,60 Eur skolÄ , 990 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteisiamos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 361,16 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo 5,48 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad pagal 2011 m. gegužės 18 d. paskolos sutartį atsakovas R. B. pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovo A. P. 38 000 litų, kuriuos įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2011 m. liepos 18 d. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nuosekliai teigė, jog pinigus atsakovui paskolino, paskolos sutartis buvo sudaryta notaro patalpose ir pinigai realiai perduoti atsakovui pasiraÅ¡ius paskolos sutartį, todėl Å¡alys nemanė, kad paskolos sutartyje tikslinga dar ir papildomai įraÅ¡yti pinigų perdavimo - gavimo įraÅ¡Ä .

Notarine tvarka Å¡alys nutarė sutarties netvirtinti, kadangi nenorėjo mokėti notarinės rinkliavos mokesčio. Tuo metu santykiai tarp Å¡alių buvo geri, ieÅ¡kovas su atsakovu ir jo tėvu bendravo verslo reikalais, anksčiau Å¡alys buvo sudarę preliminariÄ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, vėliau ieÅ¡kovas jos atsisakė, pinigus pagal pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas grÄ Å¾ino. Atsižvelgdamas į bylos raÅ¡ytinius įrodymus ir ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, teismas sprendė, kad atsakovo argumentai, jog jis pagal paskolos sutartį faktiÅ¡kai pinigų negavo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, savo prieÅ¡taravimams pagrįsti atsakovas nepateikė įrodymų, savarankiÅ¡kų praÅ¡ymų, nors pripažino, kad paskolos raÅ¡telį pasirašė.

Pažymėjęs, kad kiekvienas atidus, rÅ«pestingas, protingas ir apdairus asmuo, prieÅ¡ atlikdamas vienÄ ar kitÄ veiksmÄ privalo įvertinti galimas jo pasekmes, teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, sprendė, kad netikėti ieÅ¡kovo parodymais neturi pagrindo, nes paskolos sutartis buvo pasiraÅ¡yta ir pinigai perduoti Å¡alių geros valios ir abipusio pasitikėjimo pagrindu.Vertindamas paskolos sutarties turinį teismas pažymėjo, kad nors raÅ¡ytinėje paskolos sutartyje atskirai nėra nurodytas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas, tai nesudaro kliÅ«ties teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimÄ , nes bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko.

Nurodė, kad sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymÄ , jos dalyko perdavimÄ yra reikÅ¡minga sutartyje panaudota terminologija, gramatinė iÅ¡raiÅ¡kos forma ir kt. Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovo nurodytos pinigų (38 000 Lt) perdavimo atsakovui aplinkybės nebuvo paneigtos ir atitinka byloje iÅ¡tirtus kitus įrodymus, teismas, remdamasis CK 6.200 straipsnio 1 dalies, 6.205 straipsniu, 6.256 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sprendė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra pagrįstas. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimÄ Â ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2009), dėl ko civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisingai.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad paskolos sutartis pagal juridinę prigimtį yra realinė, o tai reiÅ¡kia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien Å¡alių susitarimo dėl pinigų perdavimo nepakanka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir Å¡alys įgytų teises ir pareigas, bÅ«tina perduoti ir sutarties dalykÄ - pinigus. Pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktas yra esminė paskolos sutarties sÄ lyga ir Å¡io fakto įrodinėjimo pareiga tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 str.).

Taigi, anot apelianto, nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo įrodyti aplinkybes, susijusias su pinigų perdavimu atsakovui, tačiau teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad tokių įrodymų teismui pateikti negali, dėl ko ieškinys turėjo būti atmestas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Kadangi pinigai atsakovui faktiškai nebuvo perduoti, tai jis pagrįstai manė, kad sutartis yra negaliojanti (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Apeliantas taipogi nesutinka su teismo išvada, kad teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo parodymais.

Pažymi, kad ieÅ¡kovas nurodė, jog sutartis buvo pasiraÅ¡yta notarų kontoroje, tačiau, kaip matyti iÅ¡ sutarties, ji buvo sudaryta Skuodo mieste, bet ne notarų kontoroje, o paskolos sutarties turinys ir forma neatitinka notarinės sutarties reikalavimų. Be to, teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad dėl atsakovo kaltės buvo nutraukta preliminarioji nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis, nes atsakovui priklausantis butas buvo neva areÅ¡tuotas, tačiau, kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktos VÄ® „Registrų centras“ pažymos, turto areÅ¡tas buvo panaikintas, visi dokumentai sutvarkyti, o ieÅ¡kovas atsisakė pirkti butÄ , nes pats persigalvojo.

Teismas į tokius ieÅ¡kovo melagingus parodymus visiÅ¡kai neatsižvelgė ir jais vadovavosi priimdamas nepagrįstÄ sprendimÄ . Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas A. P. praÅ¡o palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimÄ nepakeistÄ jame nurodytais motyvais. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių paskolos sutarties sampratÄ , ir įrodinėjimÄ reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo.CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Pagal CK 6.871 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi sutarties sudarymo metu) 1 dalį, fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma virÅ¡ija 2000 Lt, turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumÄ .

CK 6.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai pagal įstatymus ar Å¡alių susitarimÄ sutartis turi bÅ«ti paprastos raÅ¡ytinės formos, ji gali bÅ«ti suraÅ¡oma tiek suraÅ¡ant vienÄ Å¡alių pasiraÅ¡omÄ dokumentÄ , tiek ir apsikeičiant raÅ¡tais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso praneÅ¡imais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios Å¡alies paraÅ¡Ä Atsakovo apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas aiÅ¡kinimu, kad pagal kasacinio teismo suformuluotas taisykles 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2009, ir CK 6.870 straipsnio 2 dalies bei CPK 178 straipsnio nuostatas, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta, jeigu paskolos davėjas (ieÅ¡kovas) įrodo pinigų perdavimo paskolos gavėjui (atsakovui) faktÄ , nes pats paskolos sutarties sudarymo faktas dar nereiÅ¡kia pinigų perdavimo fakto.Teisėjų kolegija su tokiu aiÅ¡kinimu nesutinka.

Atsakant į minėtus apeliacinio skundo argumentus, visų pirma, pažymėtina, kad panaÅ¡ioje savo faktinėmis aplinkybėmis į nagrinėjamÄ bylÄ kitoje civilinėje byloje (civilinė byla Nr. 3K-7-430/2013) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi nutarė koreguoti iki Å¡iol galiojusiÄ ir toliau plėtoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ bylose, kylančiose iÅ¡ paskolos teisinių santykių.

Paminėtoje kasacinio teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartyje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad paprastos raÅ¡ytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties Å¡alių valios iÅ¡reiÅ¡kimas raÅ¡tu. RaÅ¡ytinės formos sutartį pasiraÅ¡o jÄ sudarantys asmenys. Tiek raÅ¡ytinei paskolos sutarčiai, tiek ir raÅ¡ytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui (toliau – raÅ¡ytinė paskolos sutartis) keliami tapatÅ«s turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimÄ .

Paprastai Å¡iuose dokumentuose turėtų bÅ«ti atskirai, padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> Å¡i sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties Å¡alims iÅ¡vengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali bÅ«ti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiÅ¡kinant raÅ¡ytinės sutarties arba raÅ¡ytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sÄ lygas, vertinant panaudotÄ terminologijÄ , gramatinės iÅ¡raiÅ¡kos formas.Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 31 d. nutartyje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, suformulavo taisyklę, pagal kuriÄ net ir nesant paskolos sutartyje įraÅ¡o apie paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui, toks faktas gali bÅ«ti nustatomas (patvirtinamas) vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis.

Sutarčių konsensualizmo principas reikalauja, kad teismas, aiÅ¡kindamas sutartį, prioritetÄ teiktų Å¡alių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį. AiÅ¡kinant sutartį, reikalinga laikytis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų principų. Civilinio proceso teisėje įrodinėjimas grindžiamas rungimosi principu, t. y. Å¡alys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti pagal įstatymÄ (CPK 12, 178 straipsniai).

Taigi, įrodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – atsikirtimų, prieÅ¡ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ . Bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo į įrodinėjimo dalykÄ visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sÄ lygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentÄ .

Å ių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieÅ¡kovui (CPK 12, 178 straipsniai). Kadangi paskolos sutartis yra Å¡alių valios iÅ¡raiÅ¡ka ir nagrinėjamo ginčo atveju objektyviai egzistuoja (b. l. 49), tai ji gali sukelti atitinkamus teisinius padarinius abejoms sandorio Å¡alims. Dėl Å¡ios priežasties paskolos gavėjas turi teisę tokiÄ objektyviai iÅ¡reikÅ¡tÄ sutartį ginčyti vadovaudamasis CK 6.875 straipsnio nuostatomis, nes nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto laikoma, kad paskolos sutartis nėra sudaryta, dėl ko ji negali bÅ«ti sandorio pripažinimo negaliojančiu objektu.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Å¡alies (ieÅ¡kovo) paaiÅ¡kinimais, konstatavo, kad paskolos sutartis buvo sudaryta Skuodo miesto notaro patalpose ir pinigai realiai perduoti atsakovui po paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo. Abipusiu sutarimu Å¡alys nutarė notarine tvarka sutarties netvirtinti, taip siekdamos iÅ¡vengti notarinės rinkliavos mokesčio už sutarties sudarymÄ . Tuo metu santykiai tarp Å¡alių buvo geri, ieÅ¡kovas su atsakovu ir jo tėvu bendravo verslo reikalais, anksčiau Å¡alys buvo sudarę preliminariÄ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį.

Nei atsakovas savo atsiliepime į ieÅ¡kinį (b. l. 33-35), nei atsakovo atstovė teismo posėdyje ieÅ¡kovo paminėtų paskolos sutarties sudarymo aplinkybių neginčijo, nenurodė naujų (kitokių) sandorio pasiraÅ¡ymo aplinkybių ir nesugebėjo paaiÅ¡kinti, dėl kokių priežasčių atsakovas iÅ¡ viso tokiÄ sutartį sudarė (pasirašė), neprašė minėtÄ sutartį pripažinti nesudaryta, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstÄ pagrindÄ vadovautis ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais kaip vienu iÅ¡ įrodymų, pagrindžiančių faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis).IÅ¡ sutarties turinio (b. l.

49) matyti, kad ji atitinka formaliuosius paskolos sutarties reikalavimus, t. y. paskolos sutartis sudaryta raÅ¡ytine forma; joje nurodytas paskolos dalykas (pinigai), kurį paskolos gavėjui perdavė (paskolos gavėjas „pasiskolino“) paskolos davėjas; paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ iki konkrečios datos, mokėti netesybas (delspinigius), jeigu prievolė nebus laiku įvykdyta; sutartį pasirašė abi Å¡alys; be to, sutartyje pažymėta, kad sutartis sudaryta vienu egzemplioriu, kuris lieka pas paskolos davėjÄ (CK 6.870–6.871 straipsniai).

Minėto paskutinio sutarties elemento kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, jog įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad paskolos sutartis yra sudaryta, taip pat tai, jog įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui Å¡iÄ prezumcijÄ nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas patvirtino pasirašęs paskolos sutartį ir nepareiÅ¡kė jokių prieÅ¡taravimų dėl jos turinio; sutartyje vartojamos sÄ vokos yra bÅ«dingos paskolos sutarčiai, o paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta, nes atsakovas Å¡ios prezumpcijos nenuginčijo; kad savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį grindė netinkamu teisės aiÅ¡kinimu ir aplinkybėmis (preliminarios buto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ir jos nutraukimo), neturinčiomis teisinės reikÅ¡mės ginčo dalykui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčo santykiui tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių ir nenukrypo nuo kasacinio teismo naujausių iÅ¡aiÅ¡kinimų tokio pobÅ«džio bylose, todėl panaikinti teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.Apeliacinės instancijos teismui ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir neprašė jų priteisti iÅ¡ apelianto, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                    Gintautas Koriaginas                                                                                                                                                                                                   Algimantas Kukalis                                                                                           RÅ«ta Palubinskaitė                                                                                                                                  Â