1efa5cfd-5f8b-4d21-b9b8-e0c7f099ef22 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-141-460/2022 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00607-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.11: 2.6.10.5.1; 2.6.20.4. 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 10 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės, AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Valstybinio studijų fondo (apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Valstybinio studijų fondo ieÅ¡kinį atsakovei Ž.

F. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Valstybinis studijų fondas (toliau ir Fondas) ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Ž. F. 753,01 Eur skolÄ , 27,11 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad ieÅ¡kovas vadovaudamasis Valstybinio studijų fondo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 540 „Dėl Valstybinio studijų fondo nuostatų patvirtinimo, administruoja valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies (toliau – Lėšų) grÄ Å¾inimÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ . 2017 m. sausio 1 d.

įsigaliojo naujoji Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo redakcija. 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo XII-2534 (kuriuo priimta naujoji Mokslo ir studijų įstatymo redakcija) 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad asmenims, priimtiems į aukÅ¡tÄ sias mokyklas iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, jų studijų laikotarpiu taikomos jų priėmimo į aukÅ¡tÄ sias mokyklas metu galiojusios studijų, finansavimo, kreditavimo ir kitos sÄ lygos, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 1 straipsnyje iÅ¡dėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 17 dalies ir 78 straipsnio nuostatas.

Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalis nustatė, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, paÅ¡alinti iÅ¡ aukÅ¡tosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetÄ grÄ Å¾inti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Å ios nuostatos įgyvendinamasis teisės aktas, kuriuo vadovaujamasi administruojant lėšų grÄ Å¾inimÄ - Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grÄ Å¾inimo į valstybės biudžetÄ tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grÄ Å¾inimo į valstybės biudžetÄ tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ApraÅ¡as).

ApraÅ¡o nuostatos taikomos asmenims, priimtiems į aukÅ¡tÄ sias mokyklas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis ApraÅ¡o 4 punktu, lėšas į valstybės biudžetÄ grÄ Å¾ina valstybės finansuojamose vietose studijavę asmenys, kurie  savo noru nutraukia studijas arba yra paÅ¡alinami iÅ¡ aukÅ¡tosios mokyklos jos nustatyta tvarka. 2010 m. liepos 28 d. sudarė studijų sutartį Nr. 139 (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį atsakovė buvo priimta į valstybės finansuojamÄ studijų vietÄ , tačiau nuo 2010 m. spalio 13 d. buvo paÅ¡alinta iÅ¡ aukÅ¡tosios mokyklos.

Tai patvirtina iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Lietuvos žemės Å«kio universiteto 2011 m. kovo 1 d. Fondui pateikto 2010-2011 studijų metų rudens semestro metu valstybės finansuojamas studijas nutraukusių ar paÅ¡alintų iÅ¡ aukÅ¡tosios mokyklos asmenų sÄ raÅ¡o. Atsakovės ir Lietuvos žemės Å«kio universiteto studijų Sutarties 10 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamas studentas, nutraukęs studijas arba paÅ¡alintas iÅ¡ aukÅ¡tosios mokyklos privalo į valstybės biudžetÄ grÄ Å¾inti studijų kainai valstybės finansuojamoje studijų vietoje apmokėti skirtas lėšas ar jų dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad Ž. F. studijavo valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir buvo paÅ¡alinta iÅ¡ aukÅ¡tosios mokyklos, vadovaujantis ApraÅ¡o 4.2 punktu bei Sutarties 10 punktu, jai atsirado prievolė grÄ Å¾inti lėšas į valstybės biudžetÄ . GrÄ Å¾intinų lėšų dydis įtvirtintas ApraÅ¡o 5 punkte. Pagal jį asmenys į valstybės biudžetÄ turi grÄ Å¾inti sumÄ , lygiÄ 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už Å¡vietimo ir mokslo ministro patvirtintÄ norminę studijų kainÄ , ir ne daugiau, nei nurodyta ApraÅ¡e. Atsakovei apskaičiuota grÄ Å¾intinų lėšų suma yra 753,01 Eur.

Fondas, vadovaudamasis ApraÅ¡o 9 punktu, apie kiekvienÄ atsiradusiÄ prievolę grÄ Å¾inti lėšas informuoja asmenis iÅ¡siųsdamas jiems įspėjimÄ . Ä®spėjime nurodomas prievolės vykdymo terminas, skaičiuojamas nuo įspėjimo iÅ¡siuntimo dienos. Vadovaujantis ApraÅ¡o 9 punktu (redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 29 d.), atsakovė privalėjo Fondui lėšas grÄ Å¾inti per 180 dienų nuo įspėjimo iÅ¡siuntimo dienos. Atsakovei nutraukus studijas, Fondas 2011 m. kovo 16 d. iÅ¡siuntė jai įspėjimÄ Nr. IS 20, kuriame nurodė, kad lėšos 2 600.00 Lt (753.01 Eur) privalo bÅ«ti grÄ Å¾intos iki 2011 m. rugsėjo 12 d.

AB „Lietuvos paÅ¡tas“ duomenimis įspėjimas buvo įteiktas atsakovės mamai. 2011 m. gegužės 10 d. ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovės gavo raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, jog siekia sužinoti daugiau informacijos apie jai privalomÄ sumokėti įsiskolinimÄ . 2011 m. birželio 3 d. ieÅ¡kovas iÅ¡siuntė atsakovei raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, jog aukÅ¡tajai mokyklai informavus FondÄ apie atsakovės paÅ¡alinimÄ iÅ¡ aukÅ¡tosios mokyklos, Fondas iÅ¡siuntė atsakovei įspėjimÄ , kuriame informavo jÄ apie prievolę.

Kadangi atsakovė pareigos grÄ Å¾inti lėšas įspėjime nurodytu terminu neįvykdė ir lėšų negrÄ Å¾ino, vadovaujantis ApraÅ¡o 10 punktu, už laiku negrÄ Å¾intas lėšas jai pradėti skaičiuoti delspinigiai, kuriuos sudaro 0,02 procento už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo likusios neapmokėtos skolos. Fondo apskaičiuota delspinigių suma už paskutines 180 dienų apskaičiuota pagal prievolės dydį, atsižvelgiant į CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ , yra lygi 27.11 Eur (2021 m. birželio 15 d., DOK-21145).

2. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, jog po sutarties su aukÅ¡tÄ ja mokykla pasiraÅ¡ymo atsakovė sužinojo, kad ji yra priimta į užsienio valstybės universitetÄ ir nusprendė studijuoti užsienyje. Ji dar 2010 m. rugpjūčio mėnesį apie tai informavo Lietuvos žemės Å«kio universitetÄ , nes vadovaudamasi studijų sutarties 17 punktu, atsakovė turėjo teisę bet kada nutraukti sutartį. Studijuodama užsienyje atsakovė gavo Valstybinio studijų fondo 2011 m. kovo 6 d. raÅ¡tÄ , į kurį atsakė 2011 m. gegužės 10 d. raÅ¡tu, praÅ¡ydama pateikti jai detalesnę informacijÄ , tačiau jokio atsakymo į savo praÅ¡ymÄ negavo.

Praėjus dar dešimt metų ji sulaukė ieškinio nagrinėjamoje civilinėje byloje. Šios bylos teisinis pagrindas yra negaliojantis poįstatyminis teisės aktas ir dar 2010 m. spalio 13 d. oficialiai nutraukta atsakovės 2010 m. liepos 28 sudaryta studijų sutartis su Lietuvos žemės ūkio universitetu. Minėta studijų sutartis buvo nutraukta dėl to, kad atsakovė neužsiregistravo į Lietuvos žemės ūkio universiteto studijas (ji pradėjo studijas užsienyje), t. y. studijų sutartis net nebuvo pradėta vykdyti, kas reiškia, kad universitetas nesuteikė atsakovei, o pastaroji negavo iš universiteto jokių valstybės finansuotų paslaugų.

Netgi, jeigu vertintume ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kaip atsakovės turėtÄ galimybę gauti atitinkamas paslaugas, kuria ji nepasinaudojo, tai vis tiek nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu yra reikalaujama priteisti visÄ studijų semestro kainÄ , kai studijų sutartis buvo nutraukta dar spalio 13 d., t. y. nepraėjus nei dviem mėnesiams nuo studijų pradžios (rugsėjo 1 d.). Studijų paslaugų teikimÄ ir jų finansavimÄ bei su tuo susijusias studento pareigas nustato ne ApraÅ¡as, bet studijų sutartis, o nagrinėjamas ginčas yra dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo, kylančios iÅ¡ studijų sutarties.

Atsakovės sudaryta Studijų sutartis kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis. Sudarytoje Studijų sutartyje nebuvo nustatyta studento pareiga apie vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ informuoti raÅ¡tu ir nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl fakto, kad studijų sutartis buvo nutraukta atsakovei neužsiregistravus į studijas, t. y. dar iki paslaugų teikimo pradžios. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovė apie vienaÅ¡alį Studijų sutarties nutraukimÄ pranešė universitetui iki rudens semestro pradžios (Å¡ių atsakovės nurodytų aplinkybių ieÅ¡kovas nepaneigia), t. y. paslaugos teikėjas dar iki paslaugų teikimo pradžios buvo informuotas apie tai, kad atsakovė neketina studijuoti ir nutraukia sutartį.

Tai patvirtina ne tik faktas, kad atsakovė nelankė paskaitų, bet ir faktas, kad atsakovė nesiregistravo į studijas. Universitetas gavęs iÅ¡ atsakovės minėtÄ informacijÄ iki 2010 m. spalio 13 d. nesiėmė jokių veiksmų dėl oficialaus atsakovės iÅ¡braukimo iÅ¡ studentų sÄ raÅ¡o ir sutarties nutraukimo, nors žinojo, kad jis neteikia ir neteiks atsakovei jokių paslaugų. Toks universiteto elgesys greičiausiai buvo pagrįstas planuotu finansavimo gavimu iÅ¡ valstybės už atsakovei realiai neteikiamas studijų paslaugas ir negali bÅ«ti vertinamas, kaip atitinkantis teisėtumo kriterijus ir sÄ Å¾iningo sutarties Å¡alies elgesio principus.

Atsakovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes ieÅ¡kovas akivaizdžiai jÄ praleido, ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ praÅ¡o skaičiuoti nuo 2010 m. spalio 13 d. (atsakovės paÅ¡alinimas iÅ¡ aukÅ¡tosios mokyklos), o pabaigÄ 2020 m. spalio 13 d. (10 metų). Atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti Å¡iuo pagrindu bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (2021 m. liepos 12 d., DOK-23936). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2021 m. spalio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinys atmestas.

Teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo Valstybinio studijų fondo atsakovei Ž. F. 116,16 Eur (vieno Å¡imto Å¡eÅ¡iolikos eurų 16 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai teismo argumentai: 3.1. Atsakovė apie vienaÅ¡alį Studijų sutarties nutraukimÄ ieÅ¡kovui pranešė žodžiu iki rudens semestro pradžios (Å¡ių atsakovės nurodytų aplinkybių ieÅ¡kovas nepaneigė), taigi paslaugos teikėjas buvo informuotas apie tai, kad atsakovė neketina studijuoti ir nutraukia Sutartį. Be to, atsakovės valiÄ nutraukti studijų sutartį patvirtino aplinkybės, kad ji ne tik nelankė paskaitų, bet ir nesiregistravo į studijas.

Universitetas, gavęs iÅ¡ atsakovės paminėtÄ informacijÄ iki pat 2010 m. spalio 13 d. nesiėmė jokių veiksmų dėl oficialaus atsakovės iÅ¡braukimo iÅ¡ studentų sÄ rašų ir sutarties nutraukimo, taip nepagrįstai delsdamas. Toks universiteto elgesys negali bÅ«ti vertinamas kaip atitinkantis teisėtumo kriterijus ir sÄ Å¾iningo sutarties Å¡alies elgesio principus. 3.2. Teismas nurodė, kad pagal faktinę situacijÄ Sutartis turėjo bÅ«ti nutraukta atsakovės noru iki prasidedant rudens pirmajai sesijai, o ne 2010 m. spalio 13 d., t. y. praėjus daugiau kaip vienam mėnesiui, paÅ¡alinant atsakovę iÅ¡ aukÅ¡tosios mokyklos Sutarties 10 punkto bei ApraÅ¡o 4.2. papunkčio pagrindais. 3.3.

Teismo vertinimu, toks netinkamas Sutarties nutraukimo įforminimas negali atsakovei sukelti civilinės atsakomybės. Kaip minėta, atsakovė nutraukė sutartį savo noru, todėl turėjo bÅ«ti sutartis nutraukta Sutarties 17 punkto bei ApraÅ¡o 4.1 papunkčio pagrindais. 3.4. Teismas konstatavo. kad atsakovė nutraukė Sutartį iki pirmojo studijų metų pirmojo semestro pradžios, todėl jai neatsirado pareiga grÄ Å¾inti valstybės finansuojamoje studijų vietoje apmokėti skirtas lėšas ar jų dalį. 3.5.

Teismas nustatė, jog Fondas, vadovaudamasis Valstybinio studijų fondo nuostatais, administruoja valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grÄ Å¾inimÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ . Apie atsakovės paÅ¡alinimÄ iÅ¡ aukÅ¡tosios mokyklos ieÅ¡kovas sužinojo 2011 m. kovo 1 d., t. y. gavęs iÅ¡ Lietuvos žemės Å«kio universiteto raÅ¡tÄ Nr. (08)-05-194, apie valstybės finansuojamas studijas nutraukusių ar paÅ¡alintų iÅ¡ Universiteto asmenų sÄ raÅ¡o, todėl, teismo vertinimu, bÅ«tent nuo Å¡ios datos skaičiuotina bendro (10 metų) senaties termino pradžia, o pabaiga 2021 m. kovo 1 d.

IeÅ¡kovas dėl savo pažeistos teisės kreipėsi su pareiÅ¡kimu į teismÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo 2021 m. kovo 18 d., t. y. praleidęs ieÅ¡kinio senatį. Jokios svarbios priežasties, dėl kurios ieÅ¡kovas taip ilgai nesikreipė į teismÄ dėl savo pažeistos teisės gynimo nenurodė ir byloje nėra nustatyta, todėl pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ nėra. III. Apeliacinio skundo argumentai 4. Apeliantas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodo šiuos pagrindinius argumentus: 4.1. Teigia, jog prievolei atsirasti reikalingos dvi aplinkybės: studijos valstybės finansuojamoje vietoje; studijų nutraukimas savo noru arba asmens pašalinimas iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka. 4.2. Iš žymos ant sutarties matyti, kad sutartis buvo įregistruota, vadinasi, įsigaliojo. Sutarties sudarymo fakto atsakovė nagrinėjamoje civilinėje byloje neginčijo. Taigi, studijų valstybės finansuojamoje vietoje aplinkybė nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo įrodyta. 4.3.

Nagrinėjamos bylos atveju studijos savo noru nebuvo nutrauktos, studentė iÅ¡ aukÅ¡tosios mokyklos buvo paÅ¡alinta Lietuvos žemės Å«kio universiteto rektoriaus 2010 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 130NLB, ApraÅ¡o 6 punkte nurodytų aplinkybių, dėl kurių atsakovė bÅ«tų atleista nuo lėšų grÄ Å¾inimo, taip pat nebuvo. 4.4. Atsakovės paÅ¡alinimo iÅ¡ aukÅ¡tosios mokyklos faktas civilinės bylos nagrinėjimo metu egzistavo ir ieÅ¡kovo buvo įrodytas pateiktu iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ Lietuvos žemės Å«kio universiteto valstybės finansuojamas studijas nutraukusių ar paÅ¡alintų iÅ¡ aukÅ¡tosios mokyklos jos nustatyta tvarka asmenų sÄ raÅ¡u.

Taigi, egzistuojant abiem ApraÅ¡e nustatytoms aplinkybėms (studijoms valstybės finansuojamoje vietoje ir asmens paÅ¡alinimui iÅ¡ aukÅ¡tosios mokyklos aukÅ¡tosios mokyklos nustatyta tvarka) Fondo reikalavimas grÄ Å¾inti lėšas turėjo bÅ«ti patenkintas, tačiau teismas jį atmetė. 4.5. IeÅ¡kovo atstovė teismo posėdžio metu ne kartÄ akcentavo, kad klausimai, susiję su studijų sutarties vykdymu, taip pat aukÅ¡tosios mokyklos vykdytos procedÅ«ros iki sutarties nutraukimo nebuvo nagrinėjamos civilinės bylos dalykas, santykiai tarp aukÅ¡tosios mokyklos ir atsakovės yra pasibaigę.

Nagrinėjamos bylos dalykas yra bÅ«tent prievolė grÄ Å¾inti lėšas, todėl nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ reikalinga ne aiÅ¡kinti sutarties nuostatas, o vadovautis Mokslo ir studijų įstatymu bei ApraÅ¡u. 4.6. Pažymi, kad ieÅ¡kovas nebuvo atsakovės ir aukÅ¡tosios mokyklos sudarytos studijų sutarties Å¡alis, todėl apie studijų sutarties nutraukimÄ atsakovė ieÅ¡kovo informuoti neturėjo. Atsakovė apie ketinimÄ nutraukti studijas turėjo informuoti kitÄ sutarties Å¡alį – aukÅ¡tÄ jÄ mokyklÄ .

Nesutiktina ir su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nepaneigė aplinkybės, kad atsakovė studijas nutraukė savo noru. 4.7. AukÅ¡toji mokykla patvirtino, kad jokie studentės praÅ¡ymai nebuvo gauti ir aukÅ¡tosios mokyklos sprendimas dėl atsakovės paÅ¡alinimo iÅ¡ aukÅ¡tosios mokyklos tebėra galiojantis. 4.8. IeÅ¡kovas pažymi, kad atsakovė, manydama, kad studijų nutraukimo įforminimas buvo neteisingas bei pažeidė jos teises ir teisėtus interesus, turėjo kreiptis į aukÅ¡tÄ jÄ mokyklÄ dėl Lietuvos žemės Å«kio universiteto rektoriaus 2010 m. spalio 13 d.

įsakymo Nr. 130NLB nuginčijimo. 4.9. Teismas, konstatuodamas, kad aukÅ¡toji mokykla netinkamai įformino atsakovės studijų sutarties nutraukimÄ , nevertino, kokia tvarka aukÅ¡tojoje mokykloje studijos nutraukiamos, kada ir kaip studentas turi praneÅ¡ti aukÅ¡tajai mokyklai apie studijų nutraukimÄ , kokioms aplinkybėms esant ir kuriuo momentu aukÅ¡toji mokykla Å¡alina studentÄ iÅ¡ aukÅ¡tosios mokyklos. 4.10. Teismas sprendimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį priėmė neįvertinęs, kad prievolė, dėl kurios kilo ginčas civilinėje byloje, yra terminuota, o ieÅ¡kinio senaties taikymui terminuotų prievolių atveju taikoma kita Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostata, t. y.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 2 dalis. Šios nuostatos taikymas turi esminę reikšmę sprendžiant, ar ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino ir ar ieškovas gali apginti savo pažeistas teises teisme. 4.11. Atsižvelgiant į tai, kad prievolei įvykdyti pagal Aprašo 9 punkto nuostatas buvo nustatytas terminas (180 dienų skaičiuojant nuo 2011 m. kovo 17 d.), tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui, kuris buvo 2011 m. rugsėjo 12 d., kadangi iki šio termino pabaigos ieškovas galėjo tikėtis, kad prievolė bus įvykdyta (CK 1.127 straipsnio 2 dalis).

Taigi, bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju pradedamas skaičiuoti nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. ir baigiasi 2021 m. rugsėjo 12 d.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė su juo nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 5.1. Teigia, kad atsakovė dar 2010 m. rugpjūčio mėn. apie tai, kad nestudijuos, informavo Lietuvos žemės Å«kio universitetÄ , nes vadovaudamasi studijų sutarties 17 punktu, atsakovė turėjo teisę bet kada nutraukti sutartį. 5.2. Dėl sutarties pažeidimo Å¡ioje byloje iÅ¡ tikrųjų galėtų bÅ«ti diskutuojama, kadangi byloje nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovė sudarė studijų sutartį ir jau po sutarties sudarymo pasirinko studijas užsienyje, o apie tai, kad nestudijuos Lietuvos žemės Å«kio universitete atsakovė dar iki numatytos studijų pradžios pranešė žodžiu.

Taigi tokius atsakovės veiksmus galbÅ«t galima vertinti kaip neteisėtus, tačiau klausimas Å¡ioje byloje buvo keliamas toks, ar dėl tokių atsakovės veiksmų ieÅ¡kovas (valstybė) patyrė kažkokius nuostolius, nes ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų studijų kainos sumokėjimÄ už atsakovės studijas. 5.3. Kadangi Å¡ioje byloje nebuvo ginčo dėl fakto, kad atsakovė nestudijavo Lietuvos žemės Å«kio universitete nei vienos dienos ir universitetas buvo apie tai informuotas apie tai dar iki pirmojo studijų semestro pradžios, atsakovė byloje kėlė klausimÄ kas ir kiek mokėjo už studijas, kurios nevyko, o ieÅ¡kovo nesugebėjimas pateikti tokius įrodymus kelia klausimÄ , ar tikrai egzistuoja privaloma civilinės atsakomybės sÄ lyga. 5.4.

IÅ¡ principo, skaitant apeliacinį skundÄ susidaro įspÅ«dis, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ vertina kaip kažkokiÄ mokestinę atsakovės prievolę ar rinkliavÄ , t. y. asmens prievolę valstybei sumokėti norminiame akte nustatytÄ piniginę įmokÄ , kuri yra siejama su studijų pasiraÅ¡ymo sutarties faktu ir dėl to ieÅ¡kovas laiko, kad jam įrodinėti nuostolių Å¡ioje byloje nereikia. 5.5. Jeigu apeliacinis teismas sutiktų su tokia ieÅ¡kovo pozicija, tai reikÅ¡tų, kad ginčas Å¡ioje byloje yra ne dėl sutartinės civilinės atsakomybės, bet valstybės nustatytos rinkliavos priteisimo.

Rinkliava Å¡iuo atveju bÅ«tų kažkoks studijų sutarties pasiraÅ¡ymo mokestis, t. y. už tai, kad pasiraÅ¡ei studijų sutartį ir vėliau jÄ nutraukei turi sumokėti valstybei sutarties rinkliavÄ . 5.6. Kadangi civilinė atsakomybė yra tik dviejų rÅ«Å¡ių (sutartinė ir deliktinė), o ieÅ¡kovas ne kartÄ akcentavo atsakovės sudarytÄ studijų sutartį, tai logiÅ¡ka manyti, kad ieÅ¡kovas kreipėsi dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo ir pagal Civilinio kodekso normas privalo įrodyti civilinės atsakomybės sÄ lygas.

Ä®rodyti nuostolius ir priežastinį ryšį privaloma ir nustatinėjant asmens deliktinę civilinę atsakomybę. 5.7. Atsakovės nuomone, netgi ApraÅ¡as nenurodo, kad ieÅ¡kovei kreipiantis į teismÄ nereikia įrodyti aplinkybės, kad valstybė skyrė reikalaujamas lėšas asmens studijoms ir jos nebuvo grÄ Å¾intos į valstybės biudžetÄ . Atitinkamų lėšų sumokėjimas už atsakovės studijas ir jų negrÄ Å¾inimas į valstybės biudžetÄ yra fakto klausimas, kurį Å¡alis turi įrodyti atitinkamai įrodymais, o ne ApraÅ¡o nuostatomis. 5.8.

IeÅ¡kovo minimas ApraÅ¡as nėra speciali norma Civilinio kodekso VI knygos normų (dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų) atžvilgiu ir remtis teisės normų konkurencijos taisykle lex specialis derogat legi generali nėra pagrindo. 5.9. IeÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo taisykles nustato Civilinio kodekso 1.127 straipsnis, nors jo 1 dalyje yra nurodyta, kad taisyklės iÅ¡imtis nustato Å¡is kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, apelianto minimas ApraÅ¡as jokių ieÅ¡kinio senaties taisyklių nereglamentuoja.

Jis reglamentuoja ieÅ¡kovo darbo tvarkÄ , t. y. atitinkamos skolos administravimÄ : jog turi bÅ«ti raÅ¡oma pretenzija, jog pretenzijoje turi bÅ«ti nustatytas atitinkamas už studentÄ sumokėtos studijų kainos grÄ Å¾inimo (sumokėjimo) terminas. Tai nėra ieÅ¡kinio senaties skaičiavimÄ reglamentuojančios teisės normos, bet skolos (studijų įmokos) administravimo taisyklės, kurios skirtos visų pirma ieÅ¡kovui. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Teisėjų kolegija, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 8. Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis).

IÅ¡ paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimÄ savo nuožiÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiÅ¡kios, proceso dalyviai savo pozicijÄ yra iÅ¡samiai iÅ¡dėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 9. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė Ž. F. su Lietuvos žemės Å«kio universitetu 2010 m. liepos 28 d. sudarė studijų sutartį. Atsakovė buvo priimta į valstybės finansuojamÄ , taikomosios ekologijos studijų vietÄ . IÅ¡ 2011 m. vasario 11 d. Lietuvos žemės Å«kio universiteto Valstybiniam studijų fondui pateikto nutraukusių studijas ar paÅ¡alintų asmenų sÄ raÅ¡o matyti, kad nuo 2010 m. spalio 13 d. atsakovė buvo paÅ¡alinta iÅ¡ universiteto kaip neužsiregistravusi į studijas.

IeÅ¡kovas 2011 m. kovo 16 d. iÅ¡siuntė atsakovei įspėjimÄ Nr. IS20 „Dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grÄ Å¾inimo į valstybės biudžetÄ â€œ, kuriame nurodė atsakovės prievolę per 180 dienų grÄ Å¾inti 2 600 Lt (753,01 Eur) sumÄ už studijas. Minėtas įspėjimas atsakovei buvo įteiktas 2011 m. kovo 18 d. per jos motinÄ . 2011 m. gegužės 10 d. atsakovė kreipėsi į FondÄ , praÅ¡ydama pateikti jai detalesnę informacijÄ apie susidariusiÄ situacijÄ .

Fondas 2011 m. birželio 3 d. raÅ¡tu Nr. SP333 informavo atsakovę, kad valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grÄ Å¾inimo į valstybės biudžetÄ tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grÄ Å¾inimo į valstybės biudžetÄ tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 4.2 punktas reglamentuoja, kad valstybės biudžeto lėšos skirtos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalis grÄ Å¾inamos į valstybės biudžetÄ , jeigu asmenys paÅ¡alinami iÅ¡ aukÅ¡tosios mokyklos jos nustatyta tvarka.

Dėl apeliacinio skundo argumentų 10. Ginčas Å¡ioje civilinėje byloje kilo dėl studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti lėšų grÄ Å¾inimo, kai asmuo studijavo valstybės finansuojamoje studijų vietoje, bet sutartis buvo nutraukta ir asmuo buvo paÅ¡alintas iÅ¡ aukÅ¡tosios mokyklos.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė nutraukė Sutartį iki pirmojo studijų metų pirmojo semestro pradžios, konstatavo, kad jai neatsirado pareiga grÄ Å¾inti valstybės finansuojamoje studijų vietoje apmokėti skirtas lėšas ar jų dalį. Be to teismas nustatė, kad praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, o jo atnaujinti nėra pagrindo.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieÅ¡kovas savo teise ginti pažeistas teises teisme pasinaudojo nepraleisdamas ieÅ¡kinio senaties termino, kadangi minėti procesiniai dokumentai teismui pateikti anksčiau nei 2021 m. rugsėjo 12 d. Apelianto nuomone, nagrinėjamos bylos dalykas yra bÅ«tent prievolė grÄ Å¾inti lėšas, todėl nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ reikalinga ne aiÅ¡kinti sutarties nuostatas, o vadovautis Mokslo ir studijų įstatymu bei ApraÅ¡u. Apeliantas nesutinka ir su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nepaneigė aplinkybės, kad atsakovė studijas nutraukė savo noru.

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad studijų sutartis turi bÅ«ti kvalifikuojama kaip paslaugų sutartis (CK XXXV skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nutartis, Nr. 3K-3-315/2012). Å ia sutartimi viena Å¡alis – ieÅ¡kovas (paslaugos teikėjas) įsipareigojo sudaryti studentui sÄ lygas vykdyti studijų programÄ , atitinkančiÄ studijuojamos krypties turinį, pobÅ«dį ir praktinio taikymo galimybes, užtikrinti dėstomos studijų programos kokybę ir sudaryti studentui sÄ lygas įgyti atitinkamos krypties iÅ¡silavinimÄ , o studentui visiÅ¡kai įvykdžius studijų programÄ â€“ suteikti studijų programoje numatytÄ kvalifikacijÄ (kvalifikacinį laipsnį) ir iÅ¡duoti tai patvirtinantį diplomÄ , t. y. suteikti tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu, o kita Å¡alis – atsakovė (paslaugos gavėjas, klientas) įsipareigojo vykdyti studijų programoje numatytas užduotis, laikytis Akademinės etikos kodekso, akademinės drausmės, vidaus tvarkos taisyklių, vykdyti kitus Universiteto statute ir kituose vidaus tvarkÄ nustatančiuose teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus;

Å¡alių nesaisto darbo ar kitokie pavaldumo (subordinacijos) santykiai (CK 6.716 straipsnio 1, 2 dalys). Dėl prievolės grÄ Å¾inti lėšas 14. Teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentams, kad skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai iÅ¡ dalies vadovavosi ne Mokslo ir studijų įstatymo ir ApraÅ¡o, kurie reglamentuoja lėšų grÄ Å¾inimÄ nuostatomis, tačiau sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis bei nurodė, kad studijų sutartis kvalifikuojama kaip paslaugų sutartis, analizavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas dėl paslaugų sutarčių nutraukimo ir konstatavo, kad Sutartis turėjo bÅ«ti nutraukta atsakovės noru iki prasidedant rudens pirmajai sesijai, o ne 2010 m. spalio 13 d. bei tai, kad Sutartis turėjo bÅ«ti nutraukta Sutarties 17 punkto bei ApraÅ¡o 4.1 papunkčio pagrindais.

Å iuo aspektu kolegija pažymi, kad Fondas yra biudžetinė įstaiga, vykdanti funkcijas, nustatytas Valstybinio studijų fondo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. nutarimu Nr. 540 „Dėl Valstybinio studijų fondo nuostatų patvirtinimo“. Pagal Å¡ių nuostatų 7.4. papunktį, Fondas administruoja valstybės lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grÄ Å¾inimÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ , kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka asmenys, kurie studijavo valstybės finansuojamose studijų vietose, yra paÅ¡alinti iÅ¡ aukÅ¡tosios mokyklos arba nutraukę studijas.

Kolegijos vertinimu, klausimai, susiję su studijų sutarties vykdymu, taip pat aukÅ¡tosios mokyklos vykdytos procedÅ«ros iki sutarties nutraukimo nebuvo nagrinėjamos civilinės bylos dalykas, santykiai tarp aukÅ¡tosios mokyklos ir atsakovės yra pasibaigę. Nagrinėjamos bylos dalykas yra bÅ«tent prievolė grÄ Å¾inti lėšas, todėl nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ buvo bÅ«tina ne tiek aiÅ¡kinti sutarties nuostatas, kiek vadovautis Mokslo ir studijų įstatymu bei ApraÅ¡u. Pridėtina, kad Å¡ioje byloje aukÅ¡toji mokykla nebuvo proceso dalyvis.

Å alys reikalavimų dėl aukÅ¡tosios mokyklos priimtų sprendimų atsakovės atžvilgiu neginčijo, todėl jie yra galiojantys, dėl to teismas be pagrindo ėmėsi juos kvestionuoti (nutraukimo įforminimÄ , kt.). Spręstina, kad teismas vertinti studentų paÅ¡alinimo ir aukÅ¡tosios mokyklos veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo neturėjo pagrindo.

15. Kolegija, apžvelgdama ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ , pastebi, jog Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2009 m. gegužės 12 d. iki 2012 m. sausio 28 d.) nustatyta, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, paÅ¡alinti iÅ¡ aukÅ¡tosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetÄ grÄ Å¾inti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grÄ Å¾inimo į valstybės biudžetÄ tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtintas apraÅ¡as (ApraÅ¡as) (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. spalio 29 d.), kurio nuostatos taikomos asmenims, priimtiems į aukÅ¡tÄ sias mokyklas nuo 2009–2010 studijų metų, ApraÅ¡o 4 punkte numatyta, jog lėšos (jų dalis) į valstybės biudžetÄ grÄ Å¾inamos, jeigu asmenys nutraukia studijas savo noru, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai studijos nutraukiamos per pirmųjų studijų metų pirmÄ jį semestrÄ ; asmenys paÅ¡alinami iÅ¡ aukÅ¡tosios mokyklos jos nustatyta tvarka (ApraÅ¡o 4.1, 4.2 punktai).

16. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad biudžeto lėšas (jų dalį) grÄ Å¾ina valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, t. y. asmenys, <...> mokęsi aukÅ¡tojoje mokykloje pagal tam tikrÄ studijų programÄ (Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 20 dalis, 70 straipsnio 12 dalis) ir asmenys, nutraukę studijas savo noru, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai studijos nutraukiamos per pirmųjų studijų metų pirmÄ jį semestrÄ (ApraÅ¡o 4.1 punktas).

17. Kaip žinoma, atsakovė nesimokė pagal tam tikrÄ studijų programÄ , tai reiÅ¡kia, kad ji neatitinka Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 20 dalies, 70 straipsnio 12 dalies kriterijų. Kaip minėta anksčiau, nors atsakovė ir sudarė Sutartį su aukÅ¡tÄ ja mokykla, tačiau atsakovė net neužsiregistravo į studijas, nestudijavo (nesimokė), dėl to vėliau buvo paÅ¡alinta iÅ¡ aukÅ¡tosios mokyklos. Sprendžiant klausimÄ dėl atsakovės teisinės padėties ApraÅ¡o 4 punkto kontekste, dera pažymėti, kad atsakovė, kaip minėta, į studijas nesiregistravo, nelankė jokių paskaitų, t. y. savo aktyviais veiksmais (neveikimu) leido aiÅ¡kiai suprasti, kad ji Lietuvos žemės Å«kio universitete studijų nepradės ir nestudijuos (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Dėl šių aplinkybių universiteto rektoriaus 2010 m. spalio 13 d. įsakymu Sutartis su atsakove buvo nutraukta ir ji buvo išbraukta iš universiteto dėl užsiėmimų nelankymo (Sutarties 18 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, taip pat sutarties pažeidimu, jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos – klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama;

įstatyme pranešimo forma nereglamentuota, todėl tinkamu pranešimu gali būti pripažinti ir paslaugų gavėjo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Omnitel“ v. UAB „Marijampolės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-235/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012). Taigi paslaugos teikėjas (universitetas) atsakovės veiksmais (neveikimu) buvo informuotas apie tai, kad atsakovė neketina net pradėti studijų ir siekia / ketina Sutartį nutraukti.

Kaip minėta, atsakovės valiÄ nutraukti studijų sutartį patvirtino aplinkybės, kad ji ne tik neužsiregistravo į studijas, tačiau net iÅ¡ viso nelankė paskaitų, dėl to konstatuotina, kad atsakove Sutartis buvo nutraukta ir jos (veiksmais), ir universiteto (įsakymu) iniciatyva.

18. Aptarus teisinį reguliavimÄ , Å¡alių valiÄ plėtojant ieÅ¡kinio pagrįstumo analizę svarbu tai, kad Sutartis buvo nutraukta per pirmųjų studijų metų pirmÄ jį semestrÄ ir tai yra esminė bei lemiama aplinkybė, suteikiantį galimybę įvertinti susidariusiÄ teisinę situacijÄ . Atsižvelgus į tai, kad Sutartis nutraukta per pirmųjų studijų metų pirmÄ jį semestrÄ (nereglamentuota, kieno iniciatyva), Å¡i bylai reikÅ¡minga faktinė aplinkybė yra iÅ¡imtis iÅ¡ bendrosios taisyklės, kai asmeniui nekyla prievolė grÄ Å¾inti į valstybės biudžetÄ lėšas (jų dalį), skirtas studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti (ApraÅ¡o 4.1 punktas).

Šį faktÄ teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, todėl pagrįstai ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmetė. Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo 19. IeÅ¡kinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų. Bendroji taisyklė yra ta, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

Viena šios taisyklės išimčių nustatyta CK 1.127 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.

20. Atsižvelgiant į tai, kad prievolei įvykdyti pagal Aprašo 9 punkto nuostatas buvo nustatytas terminas (180 dienų skaičiuojant nuo 2011 m. kovo 17 d.), tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui, kuris buvo 2011 m. rugsėjo 12 d., kadangi iki šio termino pabaigos ieškovas galėjo tikėtis, kad prievolė bus įvykdyta (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). Taigi, bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju pradedamas skaičiuoti nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. ir baigiasi 2021 m. rugsėjo 12 d.

Fondas 2021 m. kovo 18 d. kreipėsi į Alytaus apylinkės Alytaus rÅ«mus su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo ir 2021 m. birželio 15 d. ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės įsiskolinimÄ už negrÄ Å¾intas lėšas. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės įrodo, kad ieÅ¡kovas savo teise ginti pažeistas teises teisme pasinaudojo nepraleisdamas ieÅ¡kinio senaties termino, kadangi minėti procesiniai dokumentai pirmosios instancijos teismui pateikti anksčiau nei 2021 m. rugsėjo 12 d.

21. Dėl nurodomų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kinys teismui pateiktas praleidus deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Ä®vertinus materialinio reikalavimo procesinę baigtį, spręstina, kad Å¡is pažeidimas iÅ¡ esmės neturi įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui, nes ginčas iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėtas teisingai. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 22. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad į esminius klausimus atsakyta.

Kiti Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ , kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.). Dėl bylos procesinės baigties 23. Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmės paliktinas nepakeistas nustatant, kad ieÅ¡kovas senaties termino nepraleido (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 24. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

25. Teisėjų kolegijai atmetus esminius apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad apeliantas teisės už skundÄ Ä¯ bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). Dėl to jos nepriteistinos.

26. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.

27. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 193,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

28. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos teisinės pagalbos iÅ¡laidos, jas vertinant kompleksiÅ¡kai, nevirÅ¡ija rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, jos yra realiai patirtos, įrodytos, todėl netenkinus apeliacinio skundo, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 193,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgtina, kad ieÅ¡kovo materialinis reikalavimas atmestas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija, n u t a r i a: Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ . Nustatyti, kad ieÅ¡kovas Valstybinio studijų fondas ieÅ¡kinio atsakovei Ž. F. dėl skolos priteisimo senaties termino nepraleido. Atsakovei Ž. F. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Valstybinio studijų fondo 193,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Raimonda Andrulienė AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Alvydas Žerlauskas