2019-01-29 Nr. AB-2963-3-61-3-00040-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-135-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00040-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. D. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2016 m. lapkričio 10 d. raštą Nr. 96-3707 „Dėl teisės pasimatyti“; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. 23-6644 „Dėl informacijos pateikimo“; 3) įpareigoti Lukiškių TI-K suteikti pareiškėjui ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine R. D.; 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 4 d sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4816-643/2015 tenkino pareiškėjo skundo dalį dėl ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine nuo 2009 m. spalio 10 d. nesuteikimo ir priteisė 1 000 Eur. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi priteistą neturtinės žalos sumą padidino iki 2 000 Eur. Pareiškėjas 2016 m. spalio 20 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K, teiravosi, kada jam bus suteikti ilgalaikiai pasimatymai, tačiau Lukiškių TI-K atsakė 2016 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 93-3707, kuriame ignoruodamas minėtus teismų sprendimus nurodė, kad nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) nenustato teisės į ilgalaikius pasimatymus. Šį raštą pareiškėjas apskundė Departamentui, kuris 2016 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 23-6644 nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. ilgalaikiai pasimatymai nebus suteikiami nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kalėjime. Pareiškėjo teigimu, atsakovas atsisako vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl visiškai nesuprantamų priežasčių, jokio teisinio pagrindo tokiam atsisakymui nėra. Lukiškių TI-K ir Departamento motyvai, kad galiojantys nacionalinės teisės aktai nenustato teisės į ilgalaikius pasimatymus, yra atmestini. Atsakovas ir toliau pažeidžia pareiškėjo teises, dėl tokių veiksmų pareiškėjas patyrė nerimą, nusivylimą, ypač dėl to, kad įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis jam sukūrė teisėtą lūkestį, kad atsakovas vykdys jam priklausančią pareigą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Lukiškių TI-K nurodė, kad 2016 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 96-3707 įstaigos administracija informavo pareiškėją, kad jai nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymus, todėl yra pateikiama tik Lukiškių TI-K administracijos nuomonė, kuri negali būti laikoma oficialiu teisės aiškinimu ar konkrečios faktinės situacijos sprendimu. Pareiškėjas buvo informuotas, kad nuteistiesiems atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, BVK nenustato ir nenustatė galimybės turėti ilgalaikių pasimatymų, o įstaigos administracija neturi duomenų, kad kuri nors grupė nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, nuo 2017 m. sausio 1 d. įgis teisę į ilgalaikius pasimatymus. Pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir yra priskirtas paprastajai grupei, BVK 85 straipsnio 1 dalies 2 punkte jam nustatyta teisė gauti vieną trumpalaikį pasimatymą per du mėnesius. Be to, pareiškėjas buvo informuotas, kad esant jo rašytiniam prašymui, vadovaujantis BVK 97 straipsnio 7 dalies nuostata, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas savo nutarimu gali suteikti papildomus trumpalaikius pasimatymus socialiniams ryšiams palaikyti. Skundžiamas Lukiškių TI-K raštas yra parengtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu, kuriuo pareiškėjas grindžia savo skundą, iš Lietuvos valstybės pareiškėjui buvo priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, įskaitant kalinimą neužtikrinus ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine, tačiau atsakovas nebuvo įpareigotas suteikti pareiškėjui tokius pasimatymus. BVK 85 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma yra galiojanti, nėra pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) ir Lukiškių TI-K neturėjo teisinio pagrindo šia teisės norma nesivadovauti bei savavališkai keisti teisinį reglamentavimą. Nei Lukiškių TI-K, nei Departamentas negali savarankiškai reguliuoti pareiškėjo prašomo ilgalaikio pasimatymo tvarkos. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas nekonkretizuoja, kuo būtent žala pasireiškė.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, įpareigojo Lukiškių TI-K suteikti pareiškėjui ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine, bylos dalį dėl Lukiškių TI-K rašto Nr. 96-3707 ir Departamento rašto Nr. 23-6644 panaikinimo nutraukė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu pripažino, jog pareiškėjui nuo 2009 m. spalio 10 d. nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine ir priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidino; pareiškėjas 2016 m. spalio 20 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K, klausė, ar nuo 2017 m. sausio 1 d. nuteistiesiems iki gyvos galvos bus suteikiamas vienos paros pasimatymas su žmonomis; Lukiškių TI-K 2016 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 96-3707 pareiškėjui nurodė, kad nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, BVK nenustato (ir nenustatė) galimybės turėti ilgalaikių pasimatymų, Lukiškių TI-K administracija neturi duomenų, jog kuri nors grupė nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, nuo 2017 m. sausio 1 d. įgis teisę į ilgalaikius pasimatymus; pareiškėjas 2016 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į Departamentą, kuris 2016 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 2S-6644 pareiškėją informavo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kalėjime, ilgalaikiai pasimatymai nebus suteikiami.

7. Įvertinęs pareiškėjo prašomus panaikinti Lukiškių TI-K ir Departamento raštus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad juose pateikiami informacinio pobūdžio duomenys, kurie teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Tokių raštų teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimas negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, todėl teismas administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Lukiškių TI-K 2016 m. lapkričio 10 d. raštą Nr. 96-3707 ir Departamento 2016 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. 23-6644 nutraukė.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendime, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartyje, kurių nevykdymą skundžia pareiškėjas, konstatuota, kad Lukiškių TI-K nesuteikdamas pareiškėjui teisės į ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnį, kuris įtvirtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad Lukiškių TI-K, be kita ko, užtikrindamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas, turėjo imtis pozityvių veiksmų, garantuojančių tinkamą teisės į šeimos gyvenimo gerbimą įgyvendinimą, kad asmuo galėtų palaikyti ryšius su savo artimaisiais ir tokiu būdu saugoti ir puoselėti savo šeimą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Lukiškių TI-K privalo suteikti pareiškėjui galimybę įgyvendinti teisę į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine, tačiau šios pareigos neįgyvendina, todėl įpareigojo Lukiškių TI-K suteikti pareiškėjui ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine.

9. Dėl pareiškėjo prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio teismas nurodė, kad neabejoja dėl aptarto pažeidimo tiesiogiai nulemtos neturtinės žalos atsiradimo, tačiau pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti skunde nurodoma 10 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams. Atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, taip pat Lietuvos ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas sprendė, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 1 000 Eur sumos priteisimas.

III. 10. Pareiškėjas H. D. apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir šią skundo dalį tenkinti visa apimtimi, t. y. priteisti pareiškėjui 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

11. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su jam priteistos neturtinės žalos dydžiu. Mano, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas aplinkybei, kad valstybė šiuo atveju visiškai ignoruoja teismų priimtus įsiteisėjusius sprendimus. Lukiškių TI-K geriau sutinka, kad pareiškėjui būtų priteisti ir išmokėti biudžeto pinigai, o ne išspręsti klausimą dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo. Tokia savivalė vyksta labai ilgai – nuo 2009 metų. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas buvo padidintas iki 2 000 Eur. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę ignoravo, o atsakovas tai gali suprasti kaip pritarimą jo pasirinktai pozicijai. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką dėl asmenims priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo sumų, kai yra pažeidžiama jų teisė į ilgalaikius pasimatymus.

12. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2017 m. gruodžio 15 d. ir 2018 m. kovo 15 d. gauti pareiškėjo prašymai, kuriais jis prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar draudimas nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, turėti ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine nediskriminuoja tokių asmenų lyginant su kitose įkalinimo įstaigose kalinčiais asmenimis, kuriems tokie pasimatymai yra suteikiami.

13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

14. Lukiškių TI-K apeliaciniame skunde nurodo, kad Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi privataus ir šeimos gyvenimo teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos, šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ar laisvėms apsaugoti. BVK 85 straipsnio 2 dalis nustato nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę kalėjime, specifinę teisę, kuri pagal savo pobūdį yra alternatyva ilgalaikiams pasimatymams, t. y. trumpalaikį pasimatymą, kuris gali vykti uždarose specialiai įrengtose patalpose be pataisos įstaigos atstovo. Tokie pasimatymai pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo suteikiami. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas Lukiškių TI-K suteikti pareiškėjui ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine, neatsižvelgė į tai, kad tokio ilgalaikio pasimatymo tvarkos teisės aktai nenustato. Taigi pirmosios instancijos teismas faktiškai sukūrė naują materialinę teisės normą, atliko įstatymų leidžiamosios valdžios funkciją ir pažeidė Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas. BVK 85 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma yra galiojanti, nėra pripažinta Konstitucijai, todėl Lukiškių TI-K neturėjo teisinio pagrindo ja nesivadovauti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo ją grindžia. Apeliaciniame skunde Lukiškių TI-K taip pat nurodo, jog ruošdamas medžiagą pirmosios instancijos teismui realiai turėjo padaryti dokumentų kopijas (skaitmeninės dokumentų kopijos įstaigoje nėra saugomos), todėl patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios turi būti priteistos iš pareiškėjo.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Atsiliepime Lukiškių TI-K nurodo, kad pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nekonkretūs, žalos dydis nėra grindžiamas įrodymais. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje įtvirtintos civilinės atsakomybės už žalą sąlygos – valdžios institucijos neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje, kuria pareiškėjo skundas buvo atmestas, teisingai įvertino bylos aplinkybes. Teikdamas apeliacinį skundą pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl pareiškėjo, kuris ginčo laikotarpiu kalėjo Lukiškių TI-K, teisės į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine įgyvendinimo. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti dėl to priimtus Lukiškių TI-K ir Departamento administracinius aktus, taip pat nurodė, kad dėl negalėjimo įgyvendinti minėtą teisę jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 10 000 Eur.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – nustatęs, kad Lukiškių TI-K raštas Nr. 96-3707 ir Departamento raštas Nr. 23-6644 yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, bylos dalį dėl šių raštų panaikinimo nutraukė; taip pat pripažino, kad pareiškėjo teisė į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine buvo pažeista, priteisė pareiškėjui 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei įpareigojo Lukiškių TI-K suteikti pareiškėjui ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine.

19. Nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo pateikė tiek pareiškėjas, tiek atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes mano, kad šiuo sprendimu jam yra priteista per maža neturtinės žalos atlyginimo suma. Lukiškių TI-K gi teigia, kad neturtinė žala pareiškėjui apskritai neturėjo būti priteista, nes nagrinėjamu atveju nebuvo neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų. Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų nei pareiškėjas, nei Lukiškių TI-K apeliaciniuose skunduose nereiškia, priešingai – apeliaciniuose skunduose pareiškėjas ir atsakovas nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta, kad Lukiškių TI-K ir Departamento raštai yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinių skundų ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos.

20. Pažymėtina, kad prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjas grindė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4816-643/2015 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016 nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjui nuo 2009 m. spalio 10 d. Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinta teisė į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine, dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Vertindamas minėtuose Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes šios bylos kontekste, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K ir toliau nesuteikdamas pareiškėjui ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine, nevykdė minėtų Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinių sprendimų bei pažeidė ABTĮ 16 straipsnio 1 dalies ir Konvencijos 8 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia žemesnės instancijos teismo išvada nesutinka.

21. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl patirtos neturtinės žalos, pirmiausia akcentuotina, kad administracinėje byloje Nr. I-4816-643/2015 jis nereiškė reikalavimo įpareigoti Lukiškių TI-K suteikti jam ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine, o tik prašė atlyginti jo dėl anksčiau nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų, t. y. Konvencijos 8 straipsnio nuostatų pažeidimo, patirtą neturtinę žalą. Savo ruožtu, nei Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 4 d. sprendime, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartyje Lukiškių TI-K neįpareigojo tokius pasimatymus pareiškėjui suteikti, o tik priteisė neturtinės žalos atlyginimą dėl praeityje (t. y. nuo 2009 m. spalio 10 d.) įvykdyto pareiškėjo teisių pažeidimo. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lukiškių TI-K, nesuteikdamas pareiškėjui ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine po minėtų procesinių sprendimų priėmimo ir įsiteisėjimo, jų (procesinių sprendimų) nevykdė, yra nepagrįsta.

22. Antra vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuteistųjų teisės į pasimatymą realizavimą sieja su asmens, kurio laisvė suvaržyta, valios išraiška tokį pasimatymą gauti. Nenustatęs, kad kalinamas asmuo savo valią dėl pasimatymo išreiškė prašymu kalinimo įstaigos administracijai, teismas negali konstatuoti pažeidimo teisių, kurių kalinamasis nebandė realizuoti prieš kreipdamasis teisminės gynybos į teismą, taigi ir neteisėtų kalinimo įstaigos veiksmų ar neveikimo (žr., pvz., 2017 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-87-438/2017; 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-27-415/2018, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2074-261/2018). Nagrinėjamu atveju skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas tiksliai nenurodė, o pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar pareiškėjas po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties priėmimo išreiškė valią įgyvendinti savo teisę į ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine, ir jei taip, kada konkrečiai jis dėl to kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją. Tik nustatęs šias aplinkybes (surinkęs su tuo susijusius įrodymus), pirmosios instancijos teismas galėjo nustatyti su tuo susijusių neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų buvimą ar nebuvimą. Aplinkybė, kad pareiškėjo teisės į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine pažeidimas teismų buvo nustatytas praeityje (nuo 2009 m. spalio 10 d.) savaime nesuponuoja, kad Lukiškių TI-K šią pareiškėjo teisę pažeidžia ir toliau. Tokios teismo išvados privalo būti pagrįstos byloje surinktais įrodymais.

23. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktas tik bendro pobūdžio pareiškėjo 2016 m. spalio 20 d. pareiškimas, kuriuo jis Lukiškių TI-K direktoriaus prašė suteikti informaciją (nuomonę) ar nuo 2017 metų Lukiškių TI-K laikomiems iki gyvos galvos nuteistiems asmenims bus suteikiami vienos paros pasimatymai su sutuoktinėmis. Kitų duomenų apie tai, ar pareiškėjas po 2014 m. spalio 1 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su konkrečiais prašymais dėl ilgalaikio pasimatymo su jo sutuoktine suteikimo, byloje nėra. Kaip minėta, tokie duomenys yra esminiai, siekiant nustatyti, ar pareiškėjo teisė į ilgalaikius pasimatymus buvo nepagrįstai ribojama, bei įvertinti pareiškėjo dėl to galbūt patirtos neturtinės žalos dydį.

24. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko bylai tinkamai išspręsti reikalingų įrodymų ir iš esmės tinkamai neišnagrinėjo šalių ginčo. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus bei nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomų įrodymų, šių asmenų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 4 d.).

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012 ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje turi būti renkami ir vertinami nauji įrodymai, atsižvelgdama į šių įrodymų pobūdį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria teismas nustatė, kad pareiškėjo teisė į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine buvo pažeista, ir priteisė pareiškėjui 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei įpareigojo Lukiškių TI-K suteikti pareiškėjui ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine, panaikinti ir šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui grąžinti nagrinėti iš naujo.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių TI-K ir pareiškėjo H. D. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria teismas nustatė, kad pareiškėjo H. D. teisė į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine buvo pažeista, priteisė pareiškėjui 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei įpareigojo Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą suteikti pareiškėjui ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine, ir šią bylos dalį Vilniaus apygardos administraciniam teismui grąžinti nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė