2025-11-05 Nr. AB-18273-4-16-3-00520-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2757-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00520-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

sekretoriaujant L. V.,

nedalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei F. A. O.,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės F. A. O. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) pilietei F. A. O..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) pilietei F. A. O. (toliau – ir Užsienietė) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. sausio 2 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jos prieglobsčio byloje.

2. Centras paaiškino, kad Užsienietė 2025 m. rugpjūčio 16 d. buvo sulaikyta netoli Lietuvos-Lenkijos valstybės sienos, ji neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nurodė, kad yra nepilnametė, todėl buvo apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūros laikino apgyvendinimo vietoje Ruklos priėmimo centre. Užsienietė pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Ji 2025 m. rugsėjo 15 d. buvo sulaikyta netoli Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos vykstant į Lenkijos Respubliką. Atlikus medicininį tyrimą buvo nustatyta, kad jos amžius yra apie 24 m. Užsienietė nebendradarbiauja su pareigūnais nustatant jos asmenybę, ji net 2 kartus bandė pasišalinti iš Lietuvos Respublikos. Šiuo metu yra nustatinėjama valstybė, kuri yra atsakinga už Užsienietės prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą

3. Užsienietė paaiškino, kad ji yra nepilnametė, jai 17 metų.

II. 4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse 2025 m. spalio 2 d. sprendimu Centro teikimą patenkino ir taikė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Teismas alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatė iki 2025 m. gruodžio 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

5. Teismas nustatė, kad Užsienietė 2025 m. rugpjūčio 16 d. buvo sulaikyta kaip neteisėtai esanti Lietuvos Respublikoje netoli Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos, vykstant į Lenkijos Respubliką. Užsienietė, nurodžiusi, jog yra nepilnametė, buvo apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūros laikino apgyvendinimo vietoje Ruklos priėmimo centre. Ji pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. 25S194614 nusprendė nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Užsienietė 2025 m. rugsėjo 15 d. buvo sulaikyta netoli Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos patikrinus automobilį, kuris vyko į Lenkijos Respubliką. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Užsienietės biologinis amžius yra apie 24 m. Užsienietė Centro pareigūno 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimu sulaikyta iki 48 val.

6. Teismas nurodė, kad šiuo metu Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, sprendimas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas, jos asmenybė nenustatyta.

7. Teismas įvertino Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies nuostatas, aktualią teismų praktiką, ir, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose.

8. Teismas įvertino Įstatymo 115 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

9. Teismas nurodė, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, ji neturi asmens tapatybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, ji prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė tik po to, kai buvo sulaikyta ir apgyvendinta Centre, be to, ji du kartus bandė išvykti iš Lietuvos Respublikoje, iš jų – ir jau pateikus prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir turėdama galimybę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas nurodė, kad duomenų, jog Užsienietė galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nėra.

10. Teismas pažymėjo, kad išlieka pakankamas pagrindas manyti, jog, judėdama laisvai, Užsienietė gali dar kartą savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydama sprendimo jos prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui, todėl taikė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę.

III. 11. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimą ir paskirti Užsienietei kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, terminą nustatant iki 2025 m. lapkričio 24 d., bet ne ilgiau kol ji bus perduota valstybei, atsakingai už jos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

12. Užsienietė nurodė tokius apeliacinio skundo argumentus:

12.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ji yra pilnametis asmuo, nes į bylą teikiama jos gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad ji yra gimusi (duomenys neskelbtini), ji yra nepilnametė. Pagal tarptautinių teismų praktiką turimi dokumentai turėtų būti laikomi tikrais, nebent yra priešingų įrodymų.

12.2. Asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes. Nagrinėjamu atveju jokių ypatingų, išimtinio pobūdžio aplinkybių byloje nenustatyta, todėl taikyti Užsienietei de facto sulaikymą nėra pagrindo, skundžiamu teismo sprendimu pažeidžiami geriausi vaiko bei pažeidžiamo asmens interesai.

12.3. Užsienietė siekia bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, pateikė identifikacinį dokumentą – gimimo liudijimo kopiją. Ji bandė išvykti iš Lietuvos, nes bijojo grąžinimo į kilmės valstybę, nors ir pateikė prieglobsčio prašymą, kadangi, apgyvendinta Ruklos centre, matė, kaip pareigūnai išveda centre apgyvendintus nepilnamečius ir jie nebegrįžta (bijojo, kad ir ją išves ir grąžins į kilmės šalį, kur bijo grįžti).

12.4. Užsienietė labai gailisi dėl padarytos klaidos, supranta, kad jos šiuo metu niekas į kilmės šalį negrąžins, jos prieglobstį nagrinės arba Lietuva, arba kita atsakinga už jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimą Europos Sąjungos valstybė. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Latvijos Respubliką dėl atsakomybės prisiėmimo už užsieniečio Lietuvos Respublikoje pateiktą prieglobsčio prašymą; apeliacinio skundo pateikimo metu atsakymas nebuvo gautas.

12.5. Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija) (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 604/2013) nuostatas, valstybės narės negali sulaikyti asmens vien dėl to, kad jam taikoma šiuo reglamentu nustatyta procedūra. Jei nustatoma didelė rizika, kad asmuo pasislėps, valstybės narės gali sulaikyti atitinkamą asmenį, kad būtų užtikrintos perdavimo procedūros pagal šį reglamentą, individualiai įvertinus konkretų atvejį, ir tik jei sulaikymas yra proporcingas ir kitos švelnesnės alternatyvios prievartos priemonės negali būti veiksmingai taikomos (28 str. 1 ir 2 d.). Kai asmuo sulaikomas pagal šį straipsnį, tas asmuo iš prašančiosios valstybės narės atsakingai valstybei narei perduodamas taip greitai kaip tik praktiškai įmanoma ir ne vėliau kaip per šešias savaites nuo netiesioginio ar tiesioginio kitos valstybės narės prašymo atitinkama asmenį perimti savo žinion arba atsiimti priėmimo arba nuo tada, kai skundas arba sprendimo peržiūrėjimas nebeturi sustabdomojo poveikio pagal 27 straipsnio 3 dalį (28 str. 3 d.).

12.6. Nagrinėjamu atveju, šešių savaičių sulaikymo terminas skaičiuotinas nuo netiesioginio Latvijos Respublikos prašymo atitinkamą asmenį perimti savo žinion arba atsiimti priėmimo, t. y. skaičiuotinas nuo tos dienos, kai pasibaigė dviejų savaičių terminas pateikti atsakymą į Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 29 d. prašymą. Todėl Užsienietei taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės (prilygstančios sulaikymui) taikymo terminas gali būti taikomas tik iki 2025 m. lapkričio 24 d.

12.7. Šiuo metu Užsienietė turi teisę judėti tik Centro teritorijoje, gali išvykti iš Centro teritorijos tik gavusi vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą, tačiau nagrinėjamu atveju nėra tikslo taikyti tokį griežtą asmens laisvės ribojimą, kaip sulaikymas, siekiant užtikrinti, kad būtų priimtas sprendimas jos prieglobsčio byloje. Nors pareiškėja dėl jauno amžiaus ir baimės pažeidė išvykimo tvarką, dėl tokių veiksmų gailisi ir nurodo jų nebekartosianti, nėra duomenų, kad ji nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); taip pat nėra duomenų, kad ji nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis bei teismu, nėra duomenų apie jos keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, ji yra prieglobsčio prašytojas, todėl laikoma, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikytas de facto sulaikymas nėra proporcinga ir būtina priemonė Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.

13. Centras pateiktame atsiliepime prašo atmesti Užsienietės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

14. Centras pakartoja teikime nurodytas Užsienietės atvykimo į Lietuvą aplinkybes, papildomai nurodydamas, kad ji 2025 m. spalio 30 d. atsisakė prašyti prieglobsčio Lietuvoje ir pageidavo būti perduota į Latvijos Respubliką. 2025 m. lapkričio 3 d. Užsienietė perduota Latvijos Respublikai.

15. Centras pažymi, jog Užsienietė neteisėtai atvyko į Europos Sąjungos valstybę narę, t. y. Latvijos Respubliką, kurioje buvo sprendžiamas jos teisinės padėties nustatymo klausimas, tačiau, pažeisdama migracinius įstatymus, išvyko į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, neteisėtai kirsdamas jų vidines sienas. Būdama Lietuvoje Užsienietė pateikė prieglobsčio prašymą, bet ir vėl du kartus bandė neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Centro teigimu, nagrinėjamu atveju išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad ji gali dar kartą savavališkai išvykti iš Lietuvos ir sutrukdyti priimti sprendimą prieglobsčio byloje.

16. Centras nurodo, kad Migracijos departamentas priėmė sprendimą nustatyti valstybę, atsakingą už Užsienietės prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, tačiau Užsienietė pateikė 2025 m. spalio 30 d. prašymą perduoti ją atgal į Latvijos Respubliką kartu su kitais atvykusiais tautiečiais pagal readmisijos susitarimą.

17. Centras pažymi, kad Užsienietė pateikė savo tapatybės patvirtinimo pažymėjimą Nr. B047791 ir Nr. B047792, kuriame nurodomi jos asmens duomenys: F. C. C., gim. (duomenys neskelbtini), studentė. Tačiau tapatybės patvirtinimo pažymėjime nurodyti Užsienietės asmens duomenys nesutampa su jos pačios nurodytais pasirašant dokumentuose, kur ji save identifikuoja kaip F. A. O.. Todėl šiuo atveju yra pagrindas vadovautis Agentūros amžiaus nustatymo tyrimams atlikti Ruklos priėmimo centre komisijos pateikta išvada apie tai, kad Užsienietės biologinis amžius yra 21-27 metų intervale.

18. Centras teigia, kad Užsienietės elgesys patvirtina išvadą, jog ji gali pasislėpti ar bandyti vėl išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę. Centras pažymi, kad Užsienietė nebėra prieglobsčio prašytoja, be to, jau priimtas ir įgyvendintas sprendimas dėl jos perdavimo Latvijos Respublikai, todėl nėra pagrindo keisti jai taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsienietei pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. gruodžio 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Pirmosios instancijos teismas, vertinęs, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, ji neturi asmens tapatybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, ji prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė tik po to, kai buvo sulaikyta ir apgyvendinta Centre, be to, ji du kartus bandė išvykti iš Lietuvos Respublikoje, iš jų – ir jau pateikus prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir turėdama galimybę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje; dėl pateikto prieglobsčio prašymo dar nėra priimtas galutinis sprendimas, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti; byloje nėra duomenų apie tai, kad Užsienietė kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, Centro prašymą tenkino ir taikė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 3 mėnesių laikotarpiui, bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

21. Užsienietė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismo išvados prieštaraujančios byloje esantiems įrodymams ir teisės aktų reikalavimams, akivaizdžiai nukrypstančios nuo tarptautinio prieglobsčio prašytojų teisių reglamentavimo, t. y. Europos Sąjungos teisės; Užsienietė negalėjo būti sulaikyta dėl prieglobsčio motyvų išsiaiškinimo, nes Migracijos departamentas taikė procedūrą tik dėl atsakingos valstybės nustatymo.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pažymi, kad Užsienietė pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvo prieglobsčio prašytoja. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, 5 dalies 1, 6–11 punktais, nusprendė taikyti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. gruodžio 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

23. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį (4 p.).

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. 25S194614 nutarė priimti Užsienietės prašymą suteikti prieglobstį ir taikyti procedūrą – nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, kai siekiama ne iš esmės išnagrinėti Užsienietės prieglobsčio prašymą, o nustatyti valstybę, atsakingą už jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, bei perduoti Užsienietę tai valstybei, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindu, įtvirtintu Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Latvijos Respubliką su prašymu perimti Užsienietę savo žinion. Užsienietė 2025 m. spalio 30 d. atsisakė prašyti prieglobsčio Lietuvoje ir pageidavo būti perduota į Latvijos Respubliką. 2025 m. lapkričio 3 d. Užsienietė perduota Latvijos Respublikai.

26. Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės negali sulaikyti asmens vien dėl to, kad jam taikoma šiuo reglamentu nustatyta procedūra.

27. Jei nustatoma didelė rizika, kad asmuo pasislėps, valstybės narės gali sulaikyti atitinkamą asmenį, kad būtų užtikrintos perdavimo procedūros pagal šį reglamentą, individualiai įvertinus konkretų atvejį, ir tik jei sulaikymas yra proporcingas ir kitos švelnesnės alternatyvios prievartos priemonės negali būti veiksmingai taikomos (Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 str. 2 d.).

28. Pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnio 3 dalį sulaikymas trunka kuo trumpesnį laikotarpį ir ne ilgiau nei pagrįstai būtina reikalaujamoms administracinėms perdavimo procedūroms su deramu kruopštumu atlikti, kol bus įvykdytas perdavimas pagal šį reglamentą (Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 str. 3 d. pirma pastraipa).

29. Kai asmuo sulaikomas pagal šį straipsnį, prašymo perimti savo žinion arba atsiimti pateikimo laikotarpis neviršija vieno mėnesio nuo prašymo pateikimo. Pagal šį reglamentą procedūrą atliekanti valstybė narė tokiais atvejais paprašo atsakymą pateikti skubiai. Toks atsakymas pateikiamas per dvi savaites nuo prašymo gavimo. Tai, kad neatsakoma per dviejų savaičių laikotarpį, prilygsta prašymo priėmimui ir reiškia pareigą perimti asmenį savo žinion arba jį atsiimti, įskaitant pareigą tinkamai pasirūpinti atvykimo organizavimu (Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 str. 3 d. antra pastraipa).

30. Kai asmuo sulaikomas pagal šį straipsnį, tas asmuo iš prašančiosios valstybės narės atsakingai valstybei narei perduodamas taip greitai kaip tik praktiškai įmanoma ir ne vėliau kaip per šešias savaites nuo netiesioginio ar tiesioginio kitos valstybės narės prašymo atitinkamą asmenį perimti savo žinion arba atsiimti priėmimo arba nuo tada, kai skundas arba sprendimo peržiūrėjimas nebeturi sustabdomojo poveikio pagal 27 straipsnio 3 dalį. Kai prašančioji valstybė narė nesilaiko prašymo perimti savo žinion arba atsiimti pateikimo terminų arba kai perdavimas neįvykdomas per trečioje pastraipoje nurodytą šešių savaičių laikotarpį, asmuo nebegali būti sulaikytas. Atitinkamai ir toliau taikomi 21, 23, 24 ir 29 straipsniai (Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 str. 3 d. trečia pastraipa).

31. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas šias teisės normas, yra nurodęs, kad nors Reglamente (ES) Nr. 604/2013 nėra nustatyta maksimalaus sulaikymo termino, vis dėlto toks sulaikymas turi pirmiausia atitikti šio reglamento 28 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią sulaikymas trunka kuo trumpesnį laikotarpį ir ne ilgiau nei pagrįstai būtina reikalaujamoms administracinėms perdavimo procedūroms su deramu kruopštumu atlikti, kol bus įvykdytas perdavimas pagal šį reglamentą. Be to, atitinkamas asmuo negali būti sulaikytas kur kas ilgesnį negu šešių savaičių, per kurias perdavimas galėjo būti tinkamai įvykdytas, terminą, nes iš Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos matyti, kad šis laikotarpis iš principo yra pakankamas, pirmiausia atsižvelgiant į šiuo reglamentu nustatytą supaprastintą perdavimo tarp šalių procedūrą, kad kompetentingos institucijos galėtų įvykdyti perdavimą (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Mohammad K. A. prieš Migrationsverket, byloje C-60/16).

32. Nagrinėjamu atveju sulaikymo terminas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnio 3 dalies terminus ir faktines aplinkybes, neturėtų būti ilgesnis nei 8 savaitės, skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 29 d. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2355-442/2023; 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje A-2265-624/2023; 2024 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2444-442/2024), Užsienietei taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – taikymo terminas, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje, šiuo metu nėra pasibaigęs. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, nurodytas teisės aktų nuostatas, teismų praktiką ir proceso dalyvių argumentus nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje keičia, nustatant Užsienietei taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – taikymo terminą iki 2025 m. lapkričio 24 d.

33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nepagrįstai nustatė Užsienietei alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo terminą iki 2025 m. gruodžio 30 d. bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje. Atsižvelgiant į tai, Užsienietės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas ir sprendimo rezoliucinė dalis išdėstoma taip: taikyti (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančiam asmeniui F. A. O. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatyti iki 2025 m. lapkričio 26 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliete prisistatančio asmens F. A. O. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. spalio 2 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Taikyti (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančiam asmeniui F. A. O. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatyti iki 2025 m. lapkričio 26 d.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis