2023-06-28 Nr. AB-12761-3-61-3-05661-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-368-463/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05661-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų grupės, susidedančios ir I. G., L. S., A. L., R. L., M. K., V. V., E. D., E. D., I. M., G. M. (G. M.), G. M., M. M., M. M., G. Š., Ž. Š., K. C., J. C., L. K., L. K., S. M., T. M., R. R. M., R. M., D. V., D. V., S. V., Ą. V., A. I., A. P., I. P., T. P., R. R., T. R., D. S., G. S., I. Š., G. Š., E. L., T. L., R. K., E. B., M. K., L. B., O. Š. B., I. D., E. P. (E. P.), I. L., M. M., E. V., V. V., atstovaujamos grupės atstovo asociacijos „Lietuvos tėvų forumas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal minėtų asmenų grupės skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjų grupė, susidedanti iš I. G., L. S., A. L., R. L., M. K., V. V., E. D., E. D., I. M., G. M. (G. M.), G. M., M. M., M. M., G. Š., Ž. Š., K. C., J. C., L. K., L. K., S. M., T. M., R. R. M., R. M., D. V., D. V., S. V., Ą. V., A. I., A. P., I. P., T. P., R. R., T. R., D. S., G. S., I. Š., G. Š., E. L., T. L., R. K., E. B., M. K., L. B., O. Š. B., I. D., E. P. (E. P.), I. L., M. M., E. V., V. V., atstovaujama grupės atstovo asociacijos „Lietuvos tėvų forumas“, kreipėsi į teismą, prašydama nagrinėti skundą pagal grupės skundo proceso taisykles, priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės kiekvienam pareiškėjui – grupės nariui po 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų grupės skundą.

Teismas konstatavo, kad neturtinės žalos atsiradimo fakto bei jos dydžio nustatymas turi būti individualizuojamas. Teismo vertinimu, pateiktas skundas negali būti nagrinėjamas kaip grupės skundas, kadangi neturtinės žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, įvertinant kiekvieno konkretaus asmens individualią situaciją.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai nurodo, jog neturtinė žala jiems kilo dėl priimtų norminių teisės aktų ir prašo teismo neturtinės žalos atlyginimo klausimą vertinti grupei asmenų. Vien tai, kad, pareiškėjų teigimu, neturtinės žalos atsiradimą lėmė tos pačios faktinės aplinkybės dėl priimtų tų pačių teisės aktų normų, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjų grupės skundą galima nagrinėti remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) antros dalies antro skyriaus trečiojo1 skirsnio „Grupės skundas“ nuostatomis, nes sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nebūtų įmanoma (arba būtų labai apsunkinta) individualiai įvertinti neturtinės žalos atsiradimą kiekvienam Grupės nariui ir nustatyti jos dydį. Todėl negalima laikyti, kad nagrinėjamu atveju grupės skundas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs skundai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjų grupės skundą atsisakytina priimti ABTĮ 1265 straipsnio 6 dalyje nurodytu pagrindu, kai negalima konstatuoti, kad yra keliamas bendras grupės narių reikalavimas (nes neturtinė žala patiriama ir turi būti vertinama individualiai), taip pat kai grupės skundas nėra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs skundai.

Pareiškėjams išaiškinta, kad ši nutartis neužkerta kelio individualiai paduoti skundus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23-25 straipsniuose nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjų grupė atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje eI2-9041-1161/2023 ir grąžinti pareiškėjų grupės skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jį perduodant spręsti kitam, nešališkam teisėjui.

Pareiškėjai nurodo, kad nei ABTĮ, nei joks kitas teisės aktas nenumato draudimo pareikšti grupės skundo, jei tokio skundo reikalavimo dalykas yra neturtinės žalos priteisimas.

Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas skirtingai identifikuoja pareiškėjų reikalavimų pobūdį (ne kaip bendrą reikalavimą, o kaip individualius atskirus reikalavimus priteisti neturtinę žalą), jis skundo priėmimo stadijoje turėjo nustatyti skundo trūkumus ir įpareigoti pareiškėjus patikslinti reikalavimo dalyką siekiant jį įvardinti, kaip individualius reikalavimus. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas negalėjo apskritai atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjų grupės skundą, taip pažeisdamas pareiškėjų grupės narių teisę į teisminę gynybą.

Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog negalima laikyti, kad nagrinėjamu atveju grupės skundas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs skundai.

Pareiškėjų grupės skunde buvo išsamiai teismui paaiškinta, kad pareiškėjų grupės skundas grindžiamas tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, juo siekiama apginti į grupę susijungusių fizinių asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio teises ar įstatymų saugomus interesus. Nagrinėjamu atveju visi pareiškėjai, t. y. tiek mokiniai, tiek jų tėvai patyrė žalą dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, dėl nepilnamečiams vaikams nutraukto kontaktinio ugdymo, o taip pat dėl neteisėto reikalavimo atlikinėti mokiniams medicinines intervencijas ir prašo teisme apginti jų pažeistas teises. Pareiškėjų grupę sudaro daugiau nei 20 pareiškėjų – nepilnamečių vaikų (mokinių) ir jų tėvų, kurie kreipėsi į teismą prašydami atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, todėl tikslingiau ir efektyviau nagrinėti grupės skundą, o ne kiekvieno pareiškėjo individualius skundus dėl tų pačių aplinkybių ir reikalavimų. Pareiškėjų tapačius reikalavimus nagrinėjant individualiose bylose egzistuoja tikimybė, kad skirtingų teismų nagrinėjamos analogiškos faktinės aplinkybės bus vertinamos skirtingai. Be to, grupės skundas leidžia sumažinti bylinėjimosi kaštus ir skatina į grupes jungtis asmenis, kuriems savarankiškas bylinėjimasis būtų per brangus. Todėl grupės skundas atitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus ir jį tikslingiausia, efektyviausia bei tinkamiausia nagrinėti pagal grupės skundo proceso taisykles.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų grupės skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų grupės skundą, vadovaudamasis ABTĮ 1265 straipsnio 6 dalyje nurodytu pagrindu, konstatavęs, kad nėra grupės skundo padavimo prielaidų ir sąlygų, nurodytų šio įstatymo 1262 straipsnio 2 ir 3 punktuose, t. y. negalima konstatuoti, kad yra keliamas bendras grupės narių reikalavimas (nes neturtinė žala patiriama ir turi būti vertinama individualiai), taip pat grupės skundas nėra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs skundai.

Grupės skundo padavimo teismui prielaidas, sąlygas bei tvarką nustato ABTĮ antros dalies antro skyriaus trečiasis1 skirsnis „Grupės skundas“, kuriame įtvirtinta, kad grupės skundas gali būti paduodamas, jeigu: 1) skundas grindžiamas tapačiomis ar panašiomis faktinėmis aplinkybėmis ir juo siekiama apginti į grupę susijungusių fizinių ar juridinių asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio teises ar įstatymų saugomus interesus; 2) keliamas bendras grupės narių reikalavimas; 3) grupės skundas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs skundai; 4) bent vienas grupės narys pasinaudojo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra, kai ši procedūra yra privaloma pagal įstatymus; 5) grupė turi grupės atstovą; 6) reikalavimą pareiškia ne mažiau kaip dvidešimt fizinių ar juridinių asmenų, raštu pareiškusių savo valią būti grupės nariais ir paduoti teismui grupės skundą; 7) grupė turi grupės advokatą (1262 str. 1 d. 1–7 p.). Grupės skundo formai ir turiniui taikomi šio įstatymo 24 straipsnyje, išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nustatyti reikalavimai. Be to, grupės skunde turi būti: 1) prašymas nagrinėti skundą pagal grupės skundo proceso taisykles; 2) pagrįsta, kodėl reikalavimus tikslingiausia, efektyviausia ir tinkamiausia nagrinėti pagal grupės skundo proceso taisykles; 3) apibūdinta grupė, kurios skundas paduodamas; 4) nurodytos aplinkybės, kurios yra tapačios ar panašios visiems grupės nariams; 5) bendras grupės narių reikalavimas; 6) individualaus pobūdžio grupės narių reikalavimai (jeigu jie reiškiami) ir nurodytos aplinkybės, kurios gali būti svarbios vertinant šiuos reikalavimus; 7) nurodytas grupės atstovas (1263 str. 1 d. 1–7 p.).

Aiškinant ABTĮ antros dalies antro skyriaus trečiajame1 skirsnyje įtvirtinto procesinio grupės skundo instituto nuostatos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytina teismų praktika, suformuota aiškinant grupės ieškinio institutą sudarančias teisės normas, įtvirtintąsias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXIV1 skyriuje „Grupės ieškinio bylų nagrinėjimo ypatumai“. Šiuo aspektu pažymėtina, jog grupės ieškinio institutas yra palyginti naujas institutas Lietuvos teisėje. Grupės ieškinio koncepcija buvo apibrėžta 2011 metais, nurodant, jog Lietuvos teisėje reglamentuoti grupės ieškinio institutą reikėtų dėl objektyvių priežasčių. Viena iš tokių priežasčių – siekis užtikrinti didelių grupių, susidedančių iš asmenų, kuriuos vienija teisinis ir faktinis pagrindas byloje, interesų gynimą, kai jų ieškinius nagrinėti individualiai būtų neekonomiška ir neefektyvu. Lietuvos teisėje įtvirtinus grupės institutą siekiama, be kita ko, labiau užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nes grupės ieškinio instituto pagalba gali būti apginami ir tie asmenys, kurie neinicijuoja teisminio bylinėjimosi dėl finansinių priežasčių, patirties stokos, laiko sąnaudų, be to, grupės ieškinio instituto pagalba siekiama sutrumpinti bylų procesą, užtikrinti vienodą teismų praktiką tokių pačių ar panašių bylų atžvilgiu, taip prisidėti prie asmenų pasitikėjimo teismine sistema, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos. Kreipiantis į teismą remiantis grupės ieškinio institutu yra svarbūs kiekybės kriterijus (grupės narių skaičius) ir bendrumo požymis (grupės narius turėtų sieti tapatūs materialiniai teisiniai santykiai ir bendras suinteresuotumas bylos baigtimi). Rengiant grupės ieškinio koncepciją buvo pripažinta, jog naudojantis grupės ieškinio institutu gali būti reiškiami įvairaus pobūdžio ieškiniai, taip pat ir grupės ieškiniai dėl piniginių reikalavimų priteisimo, kuriuo reiškiami reikalavimai priteisti padarytą žalą, taip pat kiti piniginiai reikalavimai. Jau tada buvo akcentuota, jog reiškiantys piniginius reikalavimus grupės nariai turėtų savo reikalavimus individualizuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019).

Teisėjų kolegija, be kita ko, atsižvelgdama į paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nagrinėjamos bylos kontekste prieina prie šių išvadų: 1) ABTĮ įtvirtinto grupės skundo institutu siekiama (i) užtikrinti didelių grupių, susidedančių iš asmenų, kuriuos vienija teisinis ir faktinis pagrindas byloje, teisę į ekonomišką ir efektyvią teisminę gynybą, (ii) sutrumpinti bylų procesą, (iii) užtikrinti vienodą teismų praktiką tokių pačių ar panašių bylų atžvilgiu ir taip prisidėti prie asmenų pasitikėjimo teismine sistema, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos; 2) kreipiantis į teismą remiantis grupės skundo institutu yra svarbūs (i) kiekybės kriterijus (grupės narių skaičius) ir (ii) bendrumo požymis (grupės narius turėtų sieti tapatūs materialiniai teisiniai santykiai ir bendras suinteresuotumas bylos baigtimi); 3) naudojantis grupės skundo institutu gali būti reiškiami įvairaus pobūdžio skundai, įskaitant ir grupės skundą, kuriuo reiškiami reikalavimai priteisti padarytą žalą, todėl tai, kad, reiškiantys tokius reikalavimus grupės nariai turi savo reikalavimus individualizuoti per se (savaime) nereiškia kad grupės skundas neatitinka ABTĮ 1262 straipsnio 2 ir (arba) 3 punktuose įtvirtintų reikalavimų, keliamų grupės skundui paduoti.

Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju grupės skundą teikiančių fizinių asmenų grupę sudaro daugiau nei 20 pareiškėjų – nepilnamečių vaikų (mokinių) ir jų tėvų, kurie kreipėsi į teismą prašydami atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pareiškėjų grupės skundas grindžiamas tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis – visi pareiškėjai, t. y. tiek mokiniai, tiek jų tėvai nurodo patyrę žalą dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, dėl nepilnamečiams vaikams nutraukto kontaktinio ugdymo, o taip pat dėl reikalavimo atlikti mokiniams medicinines intervencijas ir prašo teisme apginti jų pažeistas teises.

Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad pareiškėjų reikalavimai yra individualaus pobūdžio, t. y. reikalauja individualaus (ar papildomo) pagrindimo, nesudaro sąlygos išvadai, jog pareiškėjų pasirinktas jų pažeistų teisių gynimo būdas yra negalimas. Tai neleidžia daryti išvados, kad papildomo argumentavimo poreikis grupės skundo atveju akivaizdžiai lems neekonomišką, neracionalų ir apsunkintą procesą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra prielaidų manyti, kad tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas analizuojamu atveju būtų individualių skundų nagrinėjimas atskirose bylose, nes pareiškėjų tapačius reikalavimus nagrinėjant individualiose bylose egzistuoja tikimybė, kad skirtingų teismų nagrinėjamos analogiškos faktinės aplinkybės bus vertinamos skirtingai. Teisėjų kolegija pritaria pareiškėjų grupės argumentams, jog nagrinėjamu atveju grupės skundas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą, negu individualūs skundai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje yra keliamas bendras grupės narių reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Aplinkybė, kad kiekvieno grupės nario teisės buvo pažeistos individualiu būdu, kas lemia reikalavimo suformulavimo ypatumus, neriboja galimybės pareiškėjų galimai pažeistas teises ir interesus ginti pagal ABTĮ antros dalies antro skyriaus trečiojo1 skirsnio „Grupės skundas“ proceso taisykles.

Pažymėtina, kad grupės skundui būtinas bendrumo požymis aiškintinas taip, kad grupės narius turėtų sieti tapatūs materialiniai teisiniai santykiai ir bendras suinteresuotumas bylos baigtimi. Bendrumo požymis negali būti aiškinamas tokiu būdu, jog paneigtų pareiškėjų teisę ir kartu pareigą suformuluoti individualius reikalavimus.

Nepakankamo pagrindimo aplinkybės ar individualizavimo trūkumai, jei tokie būtų nustatyti, gali būti pašalinami kitomis procesinėmis priemonėmis, tačiau nesudaro prielaidų riboti pareiškėjų teisę pasinaudoti analizuojamu pažeistų teisių gynimo būdu. Kita vertus, tokie klausimai, kaip skundo pagrįstumas ar nepakankamas pagrįstumas, netinkama argumentacija, šioje proceso stadijoje – sprendžiant skundo priėmimo klausimą – yra akivaizdžiai nesavalaikiai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-526-330/2019).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjų grupės teikto skundo nėra pagrindo nelaikyti grupės skundu ABTĮ prasme.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjų grupės atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų grupės skundą, panaikinama, o pareiškėjų grupės skundo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduodamas nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų grupės, susidedančios iš I. G., L. S., A. L., R. L., M. K., V. V., E. D., E. D., I. M., G. M. (G. M.), G. M., M. M., M. M., G. Š., Ž. Š., K. C., J. C., L. K., L. K., S. M., T. M., R. R. M., R. M., D. V., D. V., S. V., Ą. V., A. I., A. P., I. P., T. P., R. R., T. R., D. S., G. S., I. Š., G. Š., E. L., T. L., R. K., E. B., M. K., L. B., O. Š. B., I. D., E. P. (E. P.), I. L., M. M., E. V., V. V., atstovaujamos grupės atstovo asociacijos „Lietuvos tėvų forumas“, atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti minėtų asmenų grupės skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Jolanta Malijauskienė

Beata Martišienė