2025-10-01 Nr. CB-5512-2-69-3-04698-2020-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3433

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04698-2020-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. rugsėjo 22 d. paduotu trečiojo asmens UAB „MV Steel Group“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 20 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Trečiasis asmuo UAB „MV Steel Group“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 8SD-633-(14.8.125E) panaikinimo, tretieji asmenys UAB „MV Steel Group“, Kauno miesto savivaldybė, ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovui A. K. ir trečiajam asmeniui ieškovo pusėje UAB „MV Steel Group“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo ieškovą ir UAB „MV Steel Group“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,6788 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pašalinant pastatą dispečerinę (duomenys neskelbtini) ir geležinkelio liniją, ir pakrovimo-iškrovimo aikštelę (duomenys neskelbtini) ir pateikti duomenis VĮ Registrų centro Kauno filialui, kad daiktinės teisės, visi juridiniai faktai, susiję su šiais nekilnojamaisiais objektais, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, atmetė patikslinto priešieškinio reikalavimą paskirti ieškovui ir UAB „MV Steel Group“ mokėti 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. birželio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. sprendimą.

Trečiasis asmuo UAB „MV Steel Group“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 20 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos patikslintą priešieškinį įpareigoti ieškovą A. K. ir trečiąjį asmenį UAB „MV Steel Group“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,6788 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pašalinant pastatą– dispečerinę (duomenys neskelbtini) ir pakrovimo ir iškrovimo aikštelę (duomenys neskelbtini) ir pateikti duomenis VĮ Registrų centro Kauno filialui, kad daiktinės teisės, visi juridiniai faktai, susiję su šiais nekilnojamaisiais objektais, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, atmesti, o ieškovo A. K. ieškinį dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 8SD-633-(14.8.125E) panaikinimo patenkinti.

Trečiojo asmens UAB „MV Steel Group“ kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl ieškovo teisės į žemės sklypo nuomą ne aukciono būdu, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.551 straipsnio 2 dalį, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovas ir trečiasis asmuo nesiekė įgyvendinti savo, kaip statinio savininkų, teisių jį atkurti, todėl neįgijo teisių į žemės sklypo nuomą lengvatine tvarka. Tačiau ieškovas ir trečiasis asmuo įrodinėjo, kad ėmėsi aktyvių veiksmų siekdami praktiškai naudoti aikštelę. Tam, kad ieškovas ir trečiasis asmuo galėtų įgyvendinti teisę statinius suremontuoti arba atkurti rekonstrukcijos būdu, jiems, be kita ko, reikėjo, kad būtų išnuomotas žemės sklypas.

2. Spręsdami dėl ginčo statinių sunykimo, teismai nepagrįstai prioritetą suteikė Nacionalinės žemės tarnybos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Petrašiūnų seniūnijos surašytiems žemės sklypo paviršinės apžiūros patikrinimo aktams, netinkamai įvertino Kauno technologijos universiteto Laboratorijų centro statinių tyrimo aktą bei tyrimo išvadas dėl statinių būklės, tuo pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles.

3. Teismai pažeidė sprendimų motyvavimo reikalavimus (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kadangi sprendimų pagrindimui vartojo sąvokas, kurios neturi teisinės ar visuotinai pripažintos reikšmės, t. y. nesivadovavo teisiniais kriterijais. Teisinis reglamentavimas išskiria ir apibrėžia sąvoką „laikančiosios konstrukcijos“, o sąvoka „vientisos konstrukcijos“ nėra atskirai apibrėžta. Joks teisės aktas nenumato pagrindo statinį laikyti sunykusiu tuo atveju, kai nėra išlikusios „vientisos konstrukcijos“, nors būtent tokią sąvoką vartojo teismai.

4. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotų teisės taikymo taisyklių, kad tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą – t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti; nustačius laikančiųjų konstrukcijų (būtent laikančiųjų konstrukcijų, o ne jų fragmentų ar liekanų), esančių ne giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi, egzistavimo faktą statinys negali būti laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 2020 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2020, 2025 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-701/2025).

Teismai ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausančias dispečerinę ir aikštelę išnykusiomis pripažino nepagrįstai, nes, pirma, teismams sprendžiant dėl statinio išnykimo fakto ir vertinant, ar jo konstrukcijos yra išlikusios, nėra reikšminga aplinkybė, ar išlikusios statinio konstrukcijos atitinka naujo statinio konstrukcijoms keliamus atsparumo, stabilumo ar vientisumo reikalavimus; antra, nepožeminis statinys nelaikytinas išnykusiu, jeigu nustatoma, kad dalis jo konstrukcijų yra išlikę arba išlikusi dalis laikančiųjų konstrukcijų, esančių ne giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi; trečia, apeliacinės instancijos teismas, nekvestionavęs pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad dispečerinės sienų, stogo ir kitų antžeminių pastato konstrukcijų nėra, matosi tik dalis pamatų, o aikštelės danga nėra vientisos konstrukcijos, yra suskaldyta pavieniais luitais, užpilta žvyro danga (pirmosios instancijos teismo sprendimo 37 punktas), padarė šioms aplinkybėms prieštaringą ir tinkamai nemotyvuotą išvadą, jog akivaizdžiai matyti tik pastatų atskiri fragmentai ir liekanos; apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl išlikusias dispečerinės ir aikštelės pamatų dalis yra pagrindas vertinti kaip pamatų fragmentus ir liekanas, bet ne kaip išlikusią konstrukcijos dalį; ketvirta, esant nustatytai aplinkybei, kad dalis dispečerinės ir aikštelės yra išlikusi ir ji yra išlikusi ne giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad dalis statinių konstrukcijų yra išlikę, todėl šie statiniai nelaikytini išnykusiais, o laikytini egzistuojančiais; teismų nustatyta aplinkybė, kad statinių pamatai yra pažeisti, suskaldyti pavieniais luitais, neturi reikšmės nurodytai išvadai padaryti, nes tokia nustatyta aplinkybė šiuo atveju nesudaro pagrindo pripažinti, jog yra išlikę tik statinių pamatų fragmentai ar liekanos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atrankos kolegija atkreipia dėmesį, kad už kasacinį skundą sumokėtas 114 Eur žyminis mokestis valstybei yra nepakankamas. Mokėtinas žyminio mokesčio dydis už kasacinį skundą valstybei yra 228 Eur (114 Eur už ginčijamus ieškinio reikalavimus +114 Eur už ginčijamus priteistus priešieškinio reikalavimus) pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 7 dalį, 82 straipsnį.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti trečiajam asmeniui UAB „MV Steel Group“ (j. a. k. 125813728) 114 (vieną šimtą keturiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. rugsėjo 17 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 4632, kodas ZO71405.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė