2AT-14-2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. 2AT-14-2012

Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00505-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija

70.2 ( S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vytauto Masioko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. ir jo atstovės advokatės Miglės Jokimavičiūtės prašymą atnaujintą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, V. V. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą ir susipažinusi su bylos medžiaga,

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros (toliau – Utenos RAAD) vyresniojo valstybinio inspektoriaus Alberto Matijošiaus 2011 m. rugsėjo 13 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 91 AM042862 V. V. nubaustas pagal ATPK 512 straipsnio 1 dalį, 5113 straipsnio 1 dalį, 55 straipsnio 2 dalį ir 60 straipsnį galutine 1000 Lt bauda.

Molėtų rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 1 d. nutartimi V. V. skundą tenkino iš dalies. Panaikino Utenos RAAD pareigūno 2011 m. rugsėjo 13 d. nutarimo dalį, kuria pakartotinumas pripažintas sunkinančia aplinkybė, o kitą nutarimo dalį dėl baudų skyrimo pakeitė: pagal ATPK 512 straipsnio 1 dalį skyrė 700 Lt baudą, 5113 straipsnio 1 dalį skyrė 700 Lt baudą, 60 straipsnį skyrė 300 Lt baudą. Pažeidimą, kvalifikuotą pagal ATPK 55 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavo pagal 55 straipsnio 1 dalį ir skyrė 100 Lt baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, V. V. galutinai skyrė 700 Lt baudą. Kitą minėto 2011 m. rugsėjo 13 d. nutarimo dalį paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 20 d. nutartimi V. V. apeliacinį skundą atmetė ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. birželio 13 d. nutartimi patenkino administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. ir jo atstovės advokatės M. Jokimavičiūtė prašymą ir atnaujino V. V. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Pareiškėjai prašo panaikinti Utenos RAAD pareigūno 2011 m. rugsėjo 13 d. nutarimą, Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. bei Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis ir nutraukti V. V. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Pareiškėjai nurodo, kad tiek nutarimą priėmusi institucija, tiek bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė ATPK 250 straipsnio 8 punkto nuostatų, nors dėl to paties fakto V. V. buvo baustas dar 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 109. Pažeistos ir ATPK 35 straipsnio, 250 straipsnio 7 punkto nuostatos, nes Molėtų rajono aplinkos apsaugos agentūros atstovas pažeidimą užfiksavo 2010 m. rugpjūčio 13 d., protokolą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 91 surašė 2011 m. rugsėjo 6 d., nutarimas priimtas 2011m. rugsėjo 13 d. Net jei pažeidimu laikyti įpareigojimo pašalinti statinius iki 2011 m. sausio 19 d. neįvykdymą, šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas suėjo 2011 m. liepos 19 d.

Pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 2.1 ir 2.3 punktų, Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatos, V. V. administracinę atsakomybę siejant su apribojimų, kurie jo sklypui teisės aktų nustatyta tvarka nenustatyti, pažeidimu. Nutarimą priėmusi institucija ir teismai nepagrįstai sprendė, kad statiniai pastatyti vandens telkinių apsaugos zonos ribose, kurią laikė 200 m pločio, nors konkrečiam žemės sklypui ji nustatyta tik 25 m, taip netinkamai konstatuoti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.3 punkto, Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 5 punkto pažeidimai. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis yra žemės ūkio žemė, taigi žemės sklypas nėra miško sklypas. Dėl to V. V. nepagrįstai taikyta atsakomybė pagal ATPK 512 straipsnio 1 dalies, 5113 straipsnio 1 dalies, 55 ir 60 straipsnius.

Administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime neįvertinta, kad žemės sklypo savininkai yra trys, kaip pažeidimo esmė nurodyta, kad V. V. tebeturi pastatytus statinius, kurie turėjo būti pašalinti iki 2011 m. sausio 19 d.; apsiribota tik teisės normų, ATPK straipsnių išvardijimu, tačiau neatskleista, kaip jie siejasi su nurodytais jo tariamai neteisėtais veiksmais, taip pažeistos ATPK 260 straipsnio nuostatos.

Atsiliepime į prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Utenos RAAD direktorius Ričardas Vygantas prašo pareiškėjo V. V. prašymą atmesti.

Atsiliepime atstovas nurodo, kad teismų sprendimai yra teisėti ir pagristi, teismai teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, tinkamai įvertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad pareiškėjas V. V., neturėdamas leidimo vagonėlio su terasa statybai bei suderintos projektinės dokumentacijos pagalbinio pastato su vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklais statybai, šiuos statinius ir inžinerinius įrenginius pasistatė miško žemėje bei paviršinio vandens telkinių apsauginėje zonoje. Utenos RAAD pareigūnas administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė 2011 m. rugsėjo 6 d., o ankstesniu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje V.

V. baustas 2010 m. rugpjūčio 19 d., t. y. pažeidimus jis padarė praėjus daugiau nei metams laiko nuo prieš tai skirtos administracinės nuobaudos už tokios pačios rūšies pažeidimus. Taigi padaryti teisės pažeidimai nelaikytini pakartotiniais ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme, o pagal ATPK 36 straipsnį laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda ir todėl ATPK 250 straipsnio 8 punkto nuostatos nepažeistos. Pareiškėjo teiginys, kad jis yra baudžiamas už tą patį pažeidimą antrą kartą, atmestinas. Atstovas nurodo, kad Utenos RAAD pareigūnas 2011 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo metu nustatė, kad V.

V. 2010 m. lapkričio 19 d. privalomojo nurodymo neįvykdė ir nustatytų pažeidimų iki 2011 m. sausio 19 d. nepašalino. Dėl to V. V. 2011 m. rugsėjo 6 d. Utenos RAAD pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir 2011 m. rugsėjo 13 d. nutarimu jį nubaudė. Teismai teisingai įvertino minėtas aplinkybes ir nepažeidė ATPK 35 straipsnio, 250 straipsnio 7 punkto nuostatų, kadangi pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolas 2011 m. rugsėjo 6 d. buvo surašytas ne už tai, kad jis neįvykdė privalomojo nurodymo, o už neteisėtais veiksmais padarytą pažeidimą, kuris buvo tęsiamas ir neįvykdžius privalomojo nurodymo.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą pareigūnas surašė laikydamasis reikalavimų, nurodytų 2004 m. spalio 28 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-559 patvirtintose Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklėse, todėl pareiškėjo argumentai dėl ATPK 260 straipsnio pažeidimo atmestini. Atstovas pažymi, kad pareiškėjas tapatina paviršinio vandens telkinio pakrantės juostos ir paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos zonos sąvokas ir taip klaidina teismą, prašyme apie Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis nurodydamas, kad vandens telkinių apsaugos zona yra 0,547 ha ploto; vandens telkinių apsaugos zona yra 0,4489 ha ploto, kai Nekilnojamojo turto registro išrašo specialiose naudojimo sąlygose yra nurodoma, kad vandens telkinių apsaugos juosta – 0,4489 ha ploto.

Makio ežero plotas yra 1,694 kv. km, tai sudaro 169,4 ha, todėl Makio ežeras patenka į 2007 m. vasario 14 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. DI-98 9.1 punkto reguliavimo sritį ir jo pakrantės apsaugos zona yra 200 m. VĮ „Registrų centras“ pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad žemės sklype, kurio bendras plotas 5,1778 ha, yra 0,5470 ha žemės ūkio naudmenų, o miško plotas yra 4,6308 ha, šiam žemės sklypui taikomi miško naudojimo bei vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų apribojimai.

Tai, kad pažeidimo objektai stovi miške, patvirtina ir ištraukos iš miškų kadastro žemėlapio, nuotraukos. Pareiškėjas pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, nes sklypas yra ekologinės apsaugos prioriteto teritorijoje, jam galioja saugomų teritorijų režimas bei apribojimai, kurių vienas yra draudimas paviršinio vandens telkinių apsaugos zonoje statyti vagonėlius paežerėse, paupiuose, miškuose ir kitose vietose. Pareiškėjas pažeidė 1992 m. gegužės 12 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 108 ir 127.3 punktus, nes jo statiniai yra vandens telkinio apsaugos zonos ribose, jų statyba nebuvo suderinta su Aplinkos ministerija, nuo statinių iki vandens telkinio kranto linijos neišlaikytas atstumas ne mažesnis, kaip nurodyta 127.9 punkte.

Tiek nutarimą priėmusi institucija, tiek bylą nagrinėję teismai, nustatę, kad žemės sklypo ežero pakrantės apsaugos zonoje pareiškėjas, neturėdamas architekto leidimo vagonėlio su terasa statybai bei suderintos projektinės dokumentacijos pagalbinio pastato su vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklais statybai, pastatė miško žemėje vagonėlius, kurie patenka į saugomos teritorijos ribas, pagristai konstatavo ATPK 55 straipsnio 2 dalies ir Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 5 punkto pažeidimą. Atstovas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pareiškėjas yra tris kartus baustas už administracinius teisės pažeidimus, baudas sumokėjo, žalą atlygino, todėl tai laikytina dar vienu įrodymu, kad pareiškėjas suprato, kokius administracinius teisės pažeidimus padarė ir kokius teisės aktus pažeidė, nes su jam inkriminuojamais teisės aktų pažeidimais sutiko.

V. V. ir jo atstovės advokatės M. Jokimavičiūtės prašymas tenkintinas.

Dėl ATPK 250 straipsnio 8 punkto taikymo

Teisės principas non bis in idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Šis principas įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Lietuvos Respublikos teisėje principas non bis in idem įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje bei ATPK 250 straipsnio 8 punkte. Tarptautiniu lygmeniu principas non bis in idem įtvirtintas kelių tarptautinių sutarčių normose, tarp kurių nagrinėjamos bylos kontekste svarbiausia yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnis, kuris aiškinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje. Tiek nurodytos teisės normos, tiek Lietuvos Respublikos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, jog principo non bis in idem pažeidimas iš esmės nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį) (kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2006, Nr. 2K-686/2007, Nr. 2K-102/2008, EŽTT sprendimas Sergey Zolotukhin prieš Rusiją (Sergey Zolotukhin v. Russia, no. 14939/03, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 82).

ATPK 250 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl pažeidimo iškelta baudžiamoji byla.

EŽTT praktikoje laikomasi pozicijos, kad Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis negali būti aiškinamas tiek plačiai, kad būtų draudžiamas pakartotinas nuteisimas už elgesį, kuris pasireiškė kelis skirtingus kartus, net jei jo esmė tokia pati, kaip ir ankstesnio. Kitaip tariant, keli elgesio epizodai laiko ir erdvės požiūriu nėra vieningi (nesudaro vientisos veikos), o yra skirtingi tokio paties elgesio pasireiškimo atvejai (EŽTT sprendimai Sergey Zolotukhin prieš Rusiją (Sergey Zolotukhin v. Russia, no. 14939/03, judgement of 7 June 2007, § 31; Sergey Zolotukhin v. Russia, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 92-93).

Be to, EŽTT praktikoje pažymima, kad analogiško nusikalstamo elgesio klausimas ypač aktualus dėl nusikalstamų veikų, kurios padaromos nesilaikant įstatymo numatytos pareigos (EŽTT sprendimas Smolickis prieš Latviją (Smolickis c. Lettonie, no. 73453/01, décision du 27 janvier 2005) bei Europos žmogaus teisių komisijos sprendimas Raninen prieš Suomiją (Raninen v. Finland, no. 20972/92, Commission decision of 7 March 1996, Decisions and Reports 84, p. 17). Šiuo atveju EŽTT praktikoje iš esmės laikomasi pozicijos, kad, teisėsaugos institucijoms nutraukus trunkamą nusikalstamą veiką, tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimą, tad asmuo nauju laikotarpiu daro naują nusikalstamą veiką, kurią sudaro nors ir analogiškas, bet iš esmės kitas nusikalstamas elgesys. Siekiant išvengti principo non bis in idem pažeidimo tokiose bylose, esminę reikšmę turi tinkamas konkrečios trunkamos nusikalstamos veikos laikotarpio nustatymas, nes du kartus už tą patį laikotarpį asmuo negali būti baudžiamas.

Utenos RAAD pareigūnas 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 109 AM042264) V. V. nubaudė pagal ATPK 512 straipsnio 1 dalį, 5113 straipsnio 1 dalį, 55, 60 ir 68 straipsnius 550 Lt bauda už tai, kad jis, būdamas vienas iš žemės sklypo (kadastrinis Nr. 6207/0003:241) (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Molėtų r., savininkų, miške, Makių ežero pakrantės apsaugos zonoje, neturėdamas suderintos projektų dokumentacijos, pastatė vagonėlius bei prie jų sumontavo terasą, pastatė tame pačiame sklype ūkio pastatą, dėl to buvo sužalota miško paklotė.

Utenos RAAD pareigūnas 2010 m. lapkričio 19 d. V. V. surašė privalomąjį nurodymą, kuriame nurodė, kad, negavus leidimo nesudėtingo statinio statybai esamoje pastatyto vagonėlio vietoje, žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), vagonėliai su terasa bei ūkinis pastatas turi būti pašalinti, taip pat nurodyta, kad šiuos reikalavimus V. V. privalo įvykdyti iki 2011 m. sausio 19 d.

Utenos RAAD pareigūno 2011 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo akte, nurodyta, jog žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) k., Molėtų r., stovi vagonėliai su terasa bei pagalbinis pastatas. Taigi nustatyta, jog V. V. privalomojo nurodymo neįvykdė.

Utenos RAAD pareigūnas 2011 m. rugsėjo 6 d. V. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 512 straipsnio 1 dalį, 5113 straipsnio 1 dalį, 55 straipsnio 2 dalį, 60 straipsnį, kuriame nurodė, kad V. V., neturėdamas leidimo vagonėlio su terasa bei suderintos projektinės dokumentacijos pagalbinio pastato su vandentiekių susiurbimo tinklais statybai, miško žemėje iki šiol turi pastatytus statinius, kurie turėjo būti pašalinti iki 2011 m. sausio 19 d. Už šį pažeidimą V. V. Utenos RAAD pareigūno 2011 m. rugsėjo 13 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 512 straipsnio 1 dalį, 5113 straipsnio 1 dalį, 55 straipsnio 2 dalį, 60 straipsnį 1000 Lt bauda. Kaip jau buvo minėta, Molėtų rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 1 d. nutartimi V. V. pažeidimą, kvalifikuotą pagal ATPK 55 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavo pagal 55 straipsnio 1 dalį ir už visus pažeidimus paskyrė galutinę 700 Lt baudą. Vilniaus apygardos teismas V. V. skundą atmetė.

Utenos RAAD atstovas Albertas Matijošius Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. posėdyje parodė, kad V. V. Utenos RAAD pareigūno 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu buvo nubaustas bauda už tai, kad miške buvo pastatytas neturint reikiamų leidimų vagonėlis ir kiti statiniai, jis paskirtą baudą sumokėjo, tačiau 2010 m. lapkričio 19 d. privalomojo nurodymo neįvykdė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad V. V. padaryti administracinės teisės pažeidimai pagal ATPK 512 straipsnio 1 dalį, 5113 straipsnio 1 dalį, 55 straipsnio 1 dalį, 60 straipsnį, už kuriuos jis buvo nubaustas Utenos RAAD pareigūno 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 109 AM042264), yra padaryti veikimu – t. y. neteisėtai pastačius vagonėlius su terasa bei pagalbinį pastatą miške, Makių ežero pakrantės apsaugos zonoje, neturint tam leidimo. Minėti pažeidimai nėra trunkamojo pobūdžio, nes trunkamasis teisės pažeidimas padaromas neveikimu – t. y. nevykdant įstatyme nustatytos pareigos, ir jis trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas ar atitinkamų institucijų pareigūnai.

Todėl Utenos RAAD pareigūnas 2010 m. lapkričio 19 d. V. V. pagrįstai surašė privalomąjį nurodymą, kad negavus leidimo nesudėtingo statinio statybai esamoje pastatyto vagonėlio vietoje, žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), vagonėlis su terasa bei ūkinis pastatas turi būti pašalinti, taip pat nurodyta, kad minėtus reikalavimus V. V. privalo įvykdyti iki 2011 m. sausio 19 d. Byloje yra duomenys, kad tai savavališka statyba (2011 m. birželio 22 d. aktas), tačiau nėra jokių duomenų, kad minėta savavališka statyba buvo tęsiama priėmus 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 109 AM042264).

Utenos RAAD pareigūnas 2011 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo aktu nustatė, jog V. V. privalomojo nurodymo neįvykdė, nes žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) k., Molėtų r., tebestovi vagonėliai su terasa bei pagalbinis pastatas. Taigi nustačius, kad V. V. Utenos RAAD pareigūno 2010 m. lapkričio 19 d. privalomojo nurodymo neįvykdė – t. y. neįvykdė įstatyme – ATPK 5114 straipsnio 1 dalyje – nurodytos pareigos (nustatytu laiku pašalinti pažeidimus), ir taip padarė trunkamąjį teisės pažeidimą, kuris jam privalėjo būti inkriminuotas.

Tokiu atveju Utenos RAAD pareigūnas privalėjo surašyti V. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl ATPK 5114 straipsnio pažeidimo (privalomojo nurodymo neįvykdymas) ir už šį pažeidimą nubausti. Šio straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta: „Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku...“, o 2 dalies dispozicijoje numatyta: „Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku...“.

Įstatymų leidėjas 2011 m. gegužės 24 d. įstatymu Nr. XI-1407, kuris įsigaliojo nuo 2011 m. liepos 1 d., sugriežtino sankcijas už šiuos pažeidimus: pagal ATPK 5114 straipsnio 1 dalį piliečiai baudžiami nuo 500 iki 1000 Lt bauda, o pagal 2 dalį piliečiai baudžiami nuo 1000 iki 2000 Lt bauda.

Utenos RAAD pareigūnas V. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą 2011 m. rugsėjo 6 d. surašė dėl ATPK 512 straipsnio 1 dalyje, 5113 straipsnio 1 dalyje, 55 straipsnio 1 dalyje ir 60 straipsnyje numatytų pažeidimų (jame nurodyta ir tai, kad V. V. neįvykdė pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų, tačiau ATPK 5114 straipsnio nenurodė). Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad V. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas 2011 m. rugsėjo 6 d. buvo surašytas ne už tai, kad jis neįvykdė Utenos RAAD pareigūno 2010 m. lapkričio 19 d. privalomojo nurodymo, o už neteisėtais veiksmais padarytą pažeidimą, kuris buvo tęsiamas ir neįvykdžius privalomojo nurodymo (4 nutarties lapas). Šią aplinkybę pripažino ir Utenos RAAD vadovas R. Vygantas savo atsiliepime. ATPK 30221 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą teismas saistomas toje byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių, todėl kasacinis teismas negali nustatyti naujos aplinkybės, kad minėtas protokolas surašytas ir už tai, kad V. V. neįvykdė pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų.

Už administracinius teisės pažeidimus, kurie nurodyti 2011 m. rugsėjo 6 d. protokole, V. V. nubaustas Utenos RAAD pareigūno 2011 m. rugsėjo 13 d. nutarimu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 91 AM042862). Taigi V. V. šiuo nutarimu nubaustas už tuos pačius pažeidimus, už kuriuos jis jau buvo baustas Utenos RAAD pareigūno 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 109 AM042264). Jau buvo minėta, kad šie pažeidimai baigti atlikus neteisėtus veiksmus, tai ne nauji pažeidimai, taigi V. V. nubaustas dėl to paties fakto pažeidžiant ATPK 250 straipsnio 8 punkte įtvirtintą non bis in idem principą, taip padarytas esminis proceso ir materialiosios teisės pažeidimas, turėjęs įtakos neteisėtų sprendimų priėmimui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Utenos RAAD pareigūno 2011 m. rugsėjo 13 d. nutarimas, Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. bei Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartys naikintinos, o V. V. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 91 AM042862 nutrauktina.

Dėl ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

Pareiškėjas kelia klausimą ir dėl ATPK 35 straipsnyje nustatytų senaties terminų skiriant administracinę nuobaudą. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. V. V. padarytas pažeidimas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku – yra trunkamojo pobūdžio, todėl šio teisės pažeidimo paaiškėjimo diena yra Utenos RAAD pareigūno patikrinimo aktas, kuriuo nustatyta, kad pažeidimai nepašalinti. Nutraukus trunkamą administracinio teisės pažeidimo veiką, tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimą, tad asmuo nauju laikotarpiu daro naują administracinio teisės pažeidimo veiką, kurią sudaro nors ir analogiškas, bet iš esmės kitas neteisėtas elgesys. Siekiant išvengti principo non bis in idem pažeidimo tokiose bylose, esminę reikšmę turi tinkamas konkrečios trunkamos administracinio teisės pažeidimo veikos laikotarpio nustatymas, nes du kartus už tą patį laikotarpį asmuo negali būti baudžiamas (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-68/2009, „Teismų praktika“ Nr. 31). Utenos RAAD pareigūnas privalo pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą dėl nustatytų reikalavimų įvykdymo. Ar nustatyti reikalavimai laiku neįvykdyti, nustatoma pareigūno patikrinimo aktu, kurio data laikoma trunkamojo teisės pažeidimo paaiškėjimo diena (ATPK 35 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų prašymo argumentų

Skundžiami pareigūno ir teismų sprendimai naikintini, todėl kiti pareiškėjo argumentai, kad jo veiksmuose nėra jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sudėties, paliktini nenagrinėti, nes Utenos RAAD pareigūno 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 109 AM042264) dėl V. V. nubaudimo įsiteisėjęs ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros vyresniojo valstybinio inspektoriaus 2011 m. rugsėjo 13 d. nutarimą, Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį ir V. V. administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 91 AM042862 nutraukti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Jonas Prapiestis

Vytautas Masiokas