2021-04-21 Nr. CB-4204-2-06-3-04105-2019-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2155

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04105-2019-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2021 m. balandžio 13 d. paduotu ieškovės L. K. (G.) kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 15 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė L. K. (G.) padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių padarinių, neturtinės žalos atlyginimo ir skolos priteisimo. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. sausio 15 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Norinta“ ieškinys ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – UAB „Norinta“ ieškinį tenkino ir priteisė šiai bendrovei iš ieškovės L. K. (G.) ir atsakovo M. G. 20 000 Eur skolos, 364 Eur delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, prievolės trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Z. V. pobūdžio nustatymo, įmonių akcijų rinkos vertės nustatymo, kompensacijų priteisimo ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitą minėto sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad tarp ieškovės, atsakovo ir UAB „Norinta“ atsirado vartojimo rangos teisiniai santykiai, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, t. y. apeliacinės instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles didesnę įrodomąją galią suteikdamas UAB „Norinta“ buhalterinės apskaitos dokumentams, nors UAB „Norinta“ nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atliko statybos rangos darbus, o pateiktieji įrodo faktą, kad UAB „Norinta“ statybos darbų neatliko ir atlikti negalėjo.

Atrankos kolegija pažymi, kad ieškovė kasacinį skundą teikia antrą kartą. Pirmą kartą teiktą ieškovės kasacinį skundą atrankos kolegija 2021 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakė priimti CPK 350 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų pagrindu, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį, jeigu kasacinį skundą atsisakoma priimti šio straipsnio 2 dalies 3, 4, 5, 7 punktuose nurodytais pagrindais, tai kasatorius, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino. Toks kasacinis skundas nelaikomas pakartotiniu.

Įvertinusi ieškovės antrą kartą teikiamą kasacinį skundą, atrankos kolegija daro išvadą, kad jis grindžiamas analogiškais argumentais kaip ir pirmasis atrankos kolegijos atsisakytas priimti ieškovės kasacinis skundas. Naujame kasaciniame skunde ieškovė pakartotinai kelia klausimus dėl įrodymų vertinimo, rangos teisinių santykių. Pažymėtina, kad ieškovė jokių naujų argumentų, pagrindžiančių CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintus kasacijos pagrindus, nepateikė. Taigi darytina išvada, kad ieškovė neištaisė savo pirminio kasacinio skundo trūkumų ir antrą kartą pateikė iš esmės analogišką pakartotinį kasacinį skundą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su ieškovės pakartotinio kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, be to, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą. Kasaciniame skunde taip pat nesuformuluota teisės problema, kuri būtų svarbi ne tik šiai konkrečiai bylai, bet turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė nepagrindė, kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti už ieškovę L. K. (G.) žyminį mokestį sumokėjusiam advokatui E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 458 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. balandžio 13 d. AB „Swedbank“ banko mokėjimo nurodymu.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas