1ef1f4fb-eae4-4fb4-9230-52c27f25aed4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-16917-1169/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12311-2022-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija VaičiÅ«naitė, sekretoriaujant Andriui Å alkevičiui, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai K. V. ir jos atstovui advokatui Gžegožui Saksonui (Gžegož Sakson), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos K. V. pareiÅ¡kimÄ dėl termino įregistruoti sandorį vieÅ¡ajame registre atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas ir valstybės įmonė Registrų centras. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja K. V. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama atnaujinti terminÄ Ä¯registruoti VÄ® Registrų centre nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ dviejų kambarių butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įsigytÄ pareiÅ¡kėjos motinos L. V. vardu pagal 1999 m. liepos 20 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3-6167.

2. PareiÅ¡kėja nurodė, kad jos motina L. V. 1999 m. liepos 20 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi nupirko iÅ¡ V. K. butÄ (duomenys neskelbtini). Sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktÄ , kuris turi bÅ«ti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis nustatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino.

Dėl svarbių priežasčių praleistÄ Å¡Ä¯ terminÄ gali atstatyti teismas. L. V. per 3 mėnesius neįregistravo 1999 m. liepos 20 d. sutarties nekilnojamojo turto registre, todėl butas (duomenys neskelbtini), iki Å¡iol yra įregistruotas V. K. vardu. PareiÅ¡kėjos motina L. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Jos palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėja. Nuo buto pirkimo momento iki savo mirties L. V. gyveno Å¡iame bute, šį butÄ prižiÅ«rėjo, remontavo, mokėjo visus mokesčius už komunalines paslaugas.

3. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu jos motinai nebuvo paaiÅ¡kinta apie jos, kaip pirkėjos, pareigÄ Ä¯registruoti šį sandorį Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Nors nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta „Remiantis Lietuvos Respublikos CK 255 str. Å¡i sutartis per tris mėnesius turi bÅ«ti užregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filiale (BokÅ¡to g. 10)“, bet L.

V. nesuprato ir nežinojo, kad šis įsipareigojimas tenka būtent jai. L. V. neturėjo teisinio išsilavinimo, todėl jai buvo sudėtinga susiorientuoti teisiniuose reikaluose ir suprasti įstatymo nustatytus reikalavimus registruoti sandorį Nekilnojamojo turto registre. Ji taip pat nežinojo ir jai nebuvo paaiškinta apie tokios įstatyminės pareigos nesilaikymo teisines pasekmes. Dėl šios priežasties L. V. manė, jog yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė ir iš jos nereikalaujama jokių papildomų formalumų.

4. Suinteresuoti asmenys VÄ® Registrų centras ir VÄ® Turto bankas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra.

5. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja ir jos atstovas prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti, remdamiesi pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad pati L. V. 2018 m. bandė kreiptis į Registrų centrÄ bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ dėl buto įregistravimo jos vardu, tačiau nepavyko susisiekti su advokatu. Vėliau L. V. sveikata pablogėjo ir ji buto įregistravimo procedÅ«rų nebetęsė. Teismas konstatuoja:

6. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėja K. V. yra L. V., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. PareiÅ¡kėja yra vienintelė L. V. įpėdinė, įstatymų nustatytais terminais priėmusi palikimÄ po motinos mirties.

7. PareiÅ¡kėjos motina L. V. 1999 m. liepos 20 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 3-6167, nusipirko iÅ¡ V. K. butÄ (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis minėto buto savininke iki Å¡iol įregistruota V. K.. V. K. yra mirusi (mirties data (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, dėl V. K. palikimo priėmimo į notarų biurÄ niekas nesikreipė.

8. Sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktÄ , kuri turi bÅ«ti registruojama, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančiÄ (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis).

9. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad aiÅ¡kinant ir taikant 1964 m. CK 255 straipsnį, reikia laikytis tos nuostatos, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau Å¡iuos registruojant bÅ«tina laikytis įstatyme nustatytų terminų. Dėl to nuosavybės teisė į dalį buto, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali bÅ«ti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-114/2009; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2012; 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2012).

10. Å iuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.393 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡alims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Taigi privaloma nekilnojamųjų daiktų sandorių registracija buvo nustatyta iki 2001 m. liepos 1 d., kol įsigaliojo naujas CK. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai.

Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymÄ sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytÄ terminÄ nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, iÅ¡skyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistÄ Ä¯registravimo terminÄ atnaujina teismas. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai, o svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminÄ praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios laiku jam pačiam ar per atstovÄ atlikti teisinį veiksmÄ , kuriam nustatytas terminas.

11. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimÄ , teismas turi užtikrinti, kad nebÅ«tų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei Å¡alių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebÅ«tų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos vieÅ¡ojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio Å¡alies, visiÅ¡kai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties Å¡aliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti vieÅ¡ame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ .

Sutarties stabilumo principas, Å¡alių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi bÅ«ti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet Å¡alių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti keliÄ neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

12. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad, nors buto pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo įregistruotas, kaip to reikalavo 1964 m. CK 255 straipsnis, tačiau jo sudarymas atitiko Å¡alių valiÄ ir prievolės sutarties Å¡alių buvo visiÅ¡kai įvykdytos. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės jos motinos žinių stokos ir nepakankamos informacijos apie sandorio registravimÄ gavimo, laikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Sutarties stabilumo principas (lot. favor contractus), Å¡alių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad nagrinėjamo ginčo atveju pirmenybė turi bÅ«ti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo pagrindams, bet Å¡alių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujintinas, siekiant užkirsti keliÄ neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams.

13. Byloje suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pareiškę, buto savininke šiuo metu įregistruota V. K. yra mirusi, dėl palikimo priėmimo po jos mirties niekas nesikreipė. Taigi, darytina išvada, kad termino registruoti sandorį viešajame registre atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

14. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visÄ palikėjo turtÄ â€“ tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnis). Remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis), teismas konstatuoja, kad įstatymo nustatytas terminas 1999 m. liepos 20 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai vieÅ¡ajame registre įregistruoti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiÅ¡kėjai, kuri yra L.

V. turto paveldėtoja, Å¡is terminas atnaujinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578 straipsniais, n u t a r i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Atnaujinti pareiÅ¡kėjai K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) terminÄ Ä¯registruoti valstybės įmonėje Registrų centre 1999 m. liepos 20 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (notaro registro Nr. 3-6167) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Marija Vaičiūnaitė