2022-03-02 Nr. AB-4842-3-61-3-03519-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1368-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03519-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. A. T. ir N. A. B., taip pat A. A. T. ir R. A. T., atstovaujamų M. A. T. ir N. A. B., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. A. T. ir N. A. B., taip pat A. A. T. ir R. A. T., atstovaujamų M. A. T. ir N. A. B., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai M. A. T., N. A. B. ir jų mažamečiai vaikai A. A. T., R. A. T. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 21M24533 (toliau – ir Sprendimas), Departamento I-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 6K-1026 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad jie pabėgo iš (duomenys neskelbtini), nes kilmės valstybėje pareiškėjas M. A. T. sulaukė grasinimų iš (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir iš pareiškėjos N. A. B. brolių. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nesutiko su atsakovo išvada, kad jų nurodytos detalės nesuderinamos tarpusavyje, kadangi atsakovas reikalavo pernelyg tikslių duomenų ir neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja nėra buvusi sutuoktinio darbovietėje (moterys ten neįleidžiamos). Abu pareiškėjai nurodė, kad incidentas įvyko sausio mėnesį, taigi, jie iš esmės pateikė tą pačią informaciją.

Pareiškėja niekada neteigė, kad grumtynėse pareiškėjui nieko nenutiko, o į atsakovo klausimus atsakė taip, kaip juos suprato (galbūt manė, kad klausiama apie sunkius, aiškiai pasireiškusius sužalojimus). Pareiškėjas buvo nurodęs, kad nesivėlė į grumtynes, bet nukentėjo nuo lazdų smūgių į nugarą ir rankas, tai galėjo nepalikti rimtesnių žymių ir tik sukelti fizinį skausmą. Atsakovas nepateikė duomenų, kad (duomenys neskelbtini) grupuotė skelbia apie visus savo veiksmus, todėl informacijos apie 2021 m. sausio mėn. pareiškėjo darbovietėje įvykdytą užpuolimą nebuvimas savaime nepaneigia pareiškėjų pasakojimo.

Pažymėta, kad pareiškėjas grasinimus gavo per kitą asmenį, todėl negalėjo tiksliai nurodyti, kas jį atsiuntė. Pareiškėjo gauto grasinimo tekstas yra panašus į 2020 m. lapkričio 26 d. viešai paskelbtą pranešimą, todėl tikėtina, kad ir pareiškėjo gautas grasinimas buvo parengtas tos pačios grupuotės. Pareiškėjai teigė, kad jų pasakojimai buvo suderinami, nuoseklūs ir dėl pareiškėjos užpuolimo, todėl atsakovas turėjo taikyti abejonės privilegiją. Akcentavo, kad konservatyvių pažiūrų grupuotė pareiškėjo darbą vertino neigiamai, kaip prieštaraujantį papročiams ir elgesio taisyklėms.

Asmenis, dirbančius (duomenys neskelbtini), nesunku įsiminti, nes jie pasirodo auditorijai ar didesniam asmenų ratui, todėl juos galima atpažinti ir už darbovietės ribų. Šios profesijos asmenys gali būti išskiriami į socialinę grupę ir persekiojami dėl darbo. Pareiškėjai atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendime vadovaujamasi Europos prieglobsčio paramos biuro ataskaitos duomenimis, tačiau pateikti duomenys yra apibendrinti, vienerių metų senumo, todėl neatspindi esamos padėties kilmės valstybėje. Atsakovas turėjo surinkti ir sistemiškai įvertinti ir kitą naujausią, aktualią informaciją iš skirtingų šaltinių, bet to nepadarė.

Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai nepriklauso nė vienai iš grupių, kurios gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Pareiškėjams gresia didesnė persekiojimo rizika, nes pareiškėjas gali būti suvokiamas kaip asmuo, pažeidžiantis (duomenys neskelbtini) tradicijas, moralės normas.

3. Pareiškėjai manė, kad Komisija netinkamai išnagrinėjo jų skundą. Komisija nepagrįstai nesurengė žodinio skundo nagrinėjimo, nors pareiškėjai buvo tinkamai pagrindę tokį prašymą; buvo pateikta teisė būti išklausytam. Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjai apklausose pateikė iš esmės tą pačią informaciją apie pareiškėjo užpuolimo laiką, vietą. Abu pareiškėjai nurodė, kad dėl užpuolimo pareiškėjui neatsirado žaizdų. Tam tikri nesutapimai galėjo atsirasti dėl netiksliai suvoktų klausimų, žodžių interpretacijos, skirtingų klausimo formuluočių ir pan. Be to, Komisija netyrė aplinkybių, susijusių su (duomenys neskelbtini) grupuotės pranešimais apie užpuolimus, pavyzdžiui, kiek tokių užpuolimų buvo paviešinta, kiek – ne, kiek laiko nuo įvykio informacija skelbiama internete, todėl išvada, jog pareiškėjų pasakojimo dalis apie pareiškėjo užpuolimą atmestina, nes nėra informacijos apie (duomenys neskelbtini) vykdytus naktinių klubų užpuolimus 2021 m. sausio mėn., nepagrįsta. Sprendime iš esmės pripažinta, kad kilmės šalyje asmenims, dirbantiems tokį darbą kaip pareiškėjas, kyla reali grėsmė, tačiau neaišku, kodėl atsakovas rasto vaizdo įrašo nelaiko pakankamu įrodymu. Kadangi grėsmė kyla ne pavieniams asmenims, o visiems asmenims, dirbantiems klube, neaišku, kodėl atsakovas akcentavo tą aplinkybę, jog pareiškėjo gauto laiško turinys neatspindėjo asmeninio pobūdžio grasinimų.

4. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjų skundą.

5. Atsakovas apžvelgė Sprendime nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas. Teigė, kad, atsižvelgiant į kilmės valstybės informaciją, tikėtina, jog pareiškėjų pasakojimas apie pareiškėjo darbovietėje vykdytą išpuolį yra pramanytas, pasinaudojant viešai prieinama informacija apie 2020 m. lapkričio mėn. įvykius, todėl nėra laikytinas patikimu įrodymu. Pareiškėjų nurodytos detalės apie pareiškėjo užpuolimą 2021 m. sausio mėn. nesuderinamos tarpusavyje, kadangi jie nurodė skirtingus naktinio klubo pavadinimus, skirtingą pareiškėjo jame išdirbto laiko trukmę, skirtingą incidento datą ir pan., be to, pareiškėjas teigė incidento metu buvęs sumuštas lazdomis, o pareiškėja nurodė, jog jam užpuolimo metu nieko nenutiko.

Pareiškėjai, kaip grasinimų įrodymą, pateikė laiško (duomenys neskelbtini) kalba kopiją, kurią pareiškėjas teigė gavęs po 2021 m. sausio mėn. incidento, tačiau pareiškėjai negalėjo paaiškinti konkrečių laiško gavimo aplinkybių, laiško turinys yra bendro pobūdžio ir vizualiai identiškas 2020 m. lapkričio mėn. vaizdo įraše paskelbtam pranešimui (sutampa tekstas, raidžių stilius, šriftas, dydis, teksto lygiuotė, abiejuose pranešimuose lapo viduryje matomas tas pats vandens ženklas – (duomenys neskelbtini) judėjimo simbolis), todėl pateiktas laiškas nelaikytinas patvirtinančių pareiškėjų baimę būti persekiojamiems.

Nors pareiškėjų pasakojimai apie jų namuose 2021 m. gegužės mėn. įvykdytą pareiškėjos užpuolimą, kurio metu dėl patirtos traumos ji patyrė persileidimą, yra suderinami tarpusavyje, liko neaišku, dėl kokių priežasčių (duomenys neskelbtini) grupuotės nariai, siekę, jog pareiškėjas pakeistų savo gyvenimo būdą, jam pakeitus darbo vietą ir pobūdį, būtų ir toliau norėję persekioti jų šeimą. Pareiškėjai negalėjo išsamiau papasakoti apie grasinimus, kurių, jiems apsistojus (duomenys neskelbtini), neva susilaukė ir pareiškėjo pusbrolis.

Taigi istorija, kuria grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, laikytina pramanyta, o pareiškėjai nepateikė kitų įrodymų. Be to, tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės jiems tikimybės, taip pat kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Ginčui aktualioje teritorijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Atsakovo vertinimu, Sprendime išdėstyti argumentai pagrindžia, jog pareiškėjai neatitinka kriterijų prieglobsčiui ar papildomai apsaugai gauti. Be to, atsakovas manė, kad Europos prieglobsčio paramos biuro 2021 metų gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, vertinant beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) yra teritorijų, kur jokie kariniai konfliktai nevyksta, todėl pareiškėjai, būdami jauni, darbingo amžiaus žmonės, turi galimybę persikelti gyventi kitur.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjų M. A. T., N. A. B., A. A. T. ir R. A. T. skundą, t. y. pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 21M24533 3 punktą, pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, ir atitinkamai pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. 6K-1026 dalį.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2021 m. liepos 23 d. buvo sulaikyti pasienio pareigūnų, kaip nelegaliai kirtę Lietuvos Respublikos sieną. Jie tą pačią dieną pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

8. Pirminėje apklausoje, vykusioje 2021 m. liepos 27 d., pareiškėjas M. A. T. nurodė, kad jam grasino politinė partija, kadangi jis yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), kuris draudžiamas pagal (duomenys neskelbtini) tradicijas. Pareiškėjas turi užrašytus grasinimus ir gali juos parodyti. Pareiškėjai atskrido iš (duomenys neskelbtini) lėktuvu į Minską, po to su taksi atvyko iki Lietuvos sienos ir, eidami mišku su grupe, kirto valstybės sieną.

9. Pirminėje apklausoje, vykusioje 2021 m. liepos 27 d., pareiškėja N. A. B. nurodė, kad jos vyro, kuris yra (duomenys neskelbtini), veikla pagal (duomenys neskelbtini) tradicijas yra draudžiama, todėl viena partija jam grasino. Tuomet pareiškėjos broliai jos vyrui ėmė grasinti už (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių pareiškėjų šeimai pasidarė nesaugu gyventi (duomenys neskelbtini), todėl jie pabėgo.

10. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 19 d. apklausoje nurodė, kad prieš 8 mėnesius pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausį jis dirbo restorane-naktiniame klube, kai atėjo grupė žmonių, kurie pradėjo kelti konfliktą, muštis su darbuotojais, grasinti, kad negalima (duomenys neskelbtini), o jeigu tai pasikartos, pasakė, kad bus blogai. Šioje grupėje esantys žmonės pareiškėją gerai pažįsta. Be to, internete yra filmuota medžiaga, kurioje matosi minėtas įvykis. Pareiškėjas paliko (duomenys neskelbtini) darbą ir įsidarbino virėju. 2021 m. gegužės mėn. grupuotės, kuriai priklausė ir pareiškėjos broliai, nariai įsiveržė į pareiškėjų namus, sužalojo ją, dėl to ji prarado kūdikį, kurio tuo metu laukėsi. Pareiškėjas laikė tai rimtu grasinimu. Manė, kad tai įvyko, kadangi jis kartais (duomenys neskelbtini), tai susiję su įvykiu restorane, kadangi buvo tie patys asmenys, t. y. žmonos broliai. Santykiai su jais ėmė blogėti po to, kai jie sužinojo, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su šeima dėl šių priežasčių persikraustė pas pusbrolį (duomenys neskelbtini), vėliau trumpai pagyveno viešbutyje ir tuomet išvyko į Europą.

11. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 19 d. apklausoje nurodė, kad jos vyras nuo sausio mėnesio pradėjo dirbti naktiniame klube, kurį užpuolė viena grupuotė, joje dalyvauja ir jos giminės. Pastarieji pradėjo grasinti jos vyrui, kad paliktų (duomenys neskelbtini) darbą, todėl po šio įvykio sutuoktinis susirado kitą darbą. Gegužės mėnesį įvyko kitas išpuolis, tuo metu ji laukėsi kūdikio, buvo užpulta savo namuose ir dėl to patyrė persileidimą. Pareiškėja manė, kad jiems nesaugu gyventi (duomenys neskelbtini), jie laikinai gyveno pas gimines, vyro pusbrolį (duomenys neskelbtini), tačiau ir ten gyvenant nepažįstami asmenys ėmė skambinti, grasinti, todėl su šeima išvyko į Baltarusiją, kadangi sužinojo, jog žmonės iš (duomenys neskelbtini) vyksta į Europą per Baltarusiją.

12. Atsakovas skundžiamu 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 21M24533 nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Taip pat nuspręsta uždrausti pareiškėjams M. A. T. ir N. A. B. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (C.SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjams M. A. T. ir N. A. B. 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, neuždrausti pareiškėjams A.

A. T. ir R. A. T. atvykti į Lietuvos Respubliką. Sprendime konstatuota, kad yra neatitikimų tarp pareiškėjų pasakojimo ir surinktos informacijos, jis prieštaringas, nenuoseklus, skiriasi pasakojimo detalės. Pareiškėjų pasakojimai apie M. A. T. darbovietę pasižymi nesutapimais, skyrėsi naktinio klubo pavadinimai, neatitiko pareiškėjo darbo trukmė klube ir pan. Pateiktas pasakojimas apie pareiškėjo darbovietėje 2021 m. sausio mėn. įvykdytą (duomenys neskelbtini) grupuotės išpuolį nesuderinamas su kilmės valstybės informacija, t. y. pagal viešai prieinamus šaltinius, ši grupuotė išpuolius prieš (duomenys neskelbtini) vykdė tik 2020 m. lapkričio mėn., o informacijos apie 2021 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) vykdytus naktinių klubų užpuolimus nerasta nei (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ kanale, nei kituose internetiniuose šaltiniuose.

Pareiškėjas pateikė Departamentui laiško (duomenys neskelbtini) kalba kopiją, kurią neva gavo iš buvusių bendradarbių, tačiau negalėjo patikslinti konkrečių jo gavimo aplinkybių. Departamentas rado (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ kanale 2020 m. lapkričio 26 d. paskelbtą pranešimą, kuris vizualiai sutampa su pateiktu laišku. Kita vertus, Sprendime vertinta, kad pareiškėjų pasakojimai apie jų namuose 2021 m. gegužės mėn. įvykdytą pareiškėjos užpuolimą, kurio metu dėl patirtos traumos ji patyrė persileidimą, yra suderinami tarpusavyje, tačiau Departamentui neaišku, dėl kokių priežasčių (duomenys neskelbtini) grupuotės nariai, siekę, jog pareiškėjas pakeistų savo gyvenimo būdą, jam pakeitus darbo vietą ir pobūdį, būtų ir toliau norėję persekioti pareiškėjų šeimą.

Atsižvelgdamas į kilmės valstybės informaciją, atsakovas padarė išvadą, kad pasakojimas apie tariamai pareiškėjo darbovietėje vykdytą išpuolį yra pramanytas, pasinaudojant viešai prieinama informacija apie 2020 m. lapkričio mėn. įvykius, todėl nelaikytinas patikimu įrodymu. Pareiškėjai nepateikė kitų įrodymų, pagrindžiančių jų istoriją. Padaryta išvada, kad pareiškėjai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

Departamentas taip pat nusprendė nesuteikti papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjai neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Be to, nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų persekiojimas, beatodairiškas smurtas, todėl jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

13. Komisija 2021 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 6K-1026, kuriuo netenkino pareiškėjų skundo dėl Sprendimo.

14. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, nurodė, kad Departamentas ir Komisija, priimdami ginčijamus sprendimus, pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjų argumentai, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nepatvirtina Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Pareiškėjų pasakojimai turi esminių neatitikimų, jie painiojasi detalėse, įvykių chronologijoje, be to, negalėjo įrodyti fakto, kad pareiškėjui buvo iš tiesų grasinta dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai neįrodė, kad laiškas, kurį pateikė, iš tiesų skirtas pareiškėjui, kadangi Departamentas nustatė, jog tai – galbūt iškarpa iš internete esančios vaizdo medžiagos. Iš Sprendime esančių laiškų akivaizdu, kad jie vizualiai sutampa, yra identiški. Pareiškėjai net negalėjo įvardyti, iš ko konkrečiai tą laišką gavo. Be to, skyrėsi pareiškėjų pasakojimai apie išpuolio metu pareiškėjo patirtus sužalojimus, t. y. jeigu jis tikrai būtų buvęs sužeistas, manytina, kad pareiškėja (sutuoktinė) būtų atsiminusi šias aplinkybes, kadangi tai nėra seni įvykiai, tačiau šiuo atveju ji nenurodė, kad jos sutuoktinis buvo sužeistas. Vertinant pareiškėjų pasakojimus, matyti, kad jie nepaneigė aplinkybės, jog 2021 m. sausio mėn. neva įvykdyto išpuolio (duomenys neskelbtini) nepaviešino internete, o išpuolius prieš (duomenys neskelbtini) vykdė tik 2020 m. lapkričio mėn. Kadangi pareiškėjai neįrodė fakto apie 2021 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) vykdytus naktinių klubų užpuolimus, be to, Departamentui nustačius, kad pateiktas laiškas (duomenys neskelbtini) kalba sutampa su 2020 m. lapkričio 26 d. pranešime vizualiai sutampančiu laišku, sutiktina su Departamento išvada, jog pasakojimai pasižymi esminiais trūkumais ir nesutapimais. Atsakovas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjų pasakojimai dėl esminių trūkumų negali būti pripažinti patikimu įrodymu, pagrindžiančiu jų prašymą suteikti prieglobstį.

15. Teismas akcentavo, kad atsakovas įvertino pareiškėjams galbūt gresiančias individualias grėsmes, rėmėsi Europos prieglobsčio paramos biuro pateikta informacija, kad įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis; šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjai jokiais įrodymais nepaneigė šių aplinkybių, taip pat nepateikė ir naujesnės informacijos, galinčios paneigti Sprendime padarytas išvadas. Be to, (duomenys neskelbtini) yra teritorijų, kur jokie kariniai konfliktai nevyksta, todėl sutinka su Departamento vertinimu, kad pareiškėjai, būdami jauni, darbingo amžiaus žmonės, turi galimybę persikelti gyventi į kitą vietovę. Pareiškėjai nenurodė negalintys pasinaudoti tokia galimybe arba jau bandę persikelti gyventi kitur, tačiau ir ten jiems buvo nesaugu. Be to, teismas nepritarė pareiškėjų pozicijai, kad jie turėtų būti laikomi pažeidžiama socialine grupe vien dėl pareiškėjo veiklos, t. y. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai yra persekiojami, ypač dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų. Nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai patenka į pažeidžiamą socialinę grupę, kuriai gresia persekiojimas ar diskriminacija. Taigi, atsakovas pagrįstai nustatė, kad, pagal Europos prieglobsčio paramos biuro 2021 metų ataskaitą, pareiškėjai nepriklauso nė vienai grupei, kuri būtų pažeidžiama (duomenys neskelbtini) ir persekiojama, jie nepaneigė šių aplinkybių. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Teismas svarstė, kad nėra aiškūs pagrindiniai motyvai, paskatinę pareiškėjus pateikti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau jie galėtų būti ekonominiai arba asmeninio pobūdžio, juolab kad patys pareiškėjai tyrimo metu neslėpė, jog jie iš aplinkinių žmonių išgirdo, jog dauguma vyksta iš (duomenys neskelbtini) į Baltarusiją, o vėliau į Europą. Taip pat neaišku, dėl kokių priežasčių pareiškėjai nepabandė persikelti gyventi kitur, į kitą vietovę (duomenys neskelbtini) ir pan.

16. Teismas pareiškėjų pretenzijas, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigą atlikti išsamų jų atvejo tyrimą, surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją, laikė abstrakčiomis ir atmestinomis. Departamentas, vertindamas pareiškėjų situaciją, rėmėsi naujausia (2021 m.) Europos prieglobsčio paramos biuro pateikta informacija, todėl darytina išvada, kad atsakovas rėmėsi oficialia, aktualia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjų prašymui, pagal jame nurodytas aplinkybes, tinkamai išnagrinėti. Departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini), pareiškėjai jo išvadų nepaneigė argumentais ar įrodymais.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai skundėsi dėl to, kad Komisija nesurengė žodinio jų skundo nagrinėjimo, tačiau pareiškėjai nenurodė jokių išskirtinių argumentų, sudarančių prielaidą vertinti, kad šiuo atveju turėjo būti daroma išimtis (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 p. kontekste) ir pareiškėjų skundas turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Sprendžiant pareiškėjų keliamus klausimus, nebuvo tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami tokie teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis surinkta rašytine medžiaga. Atsižvelginat į keliamo ginčo faktines aplinkybes, prašymo argumentus, surinktą medžiagą, nenustatyta, kad, Departamentui atsisakius nagrinėti pareiškėjų prašymą (skundą) žodinio proceso tvarka, tuo buvo pažeista jų teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą. Pabrėžta„ kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

18. Teismas dėl Sprendimo dalies, kurioje nutarta išsiųsti pareiškėjus į (duomenys neskelbtini), nurodė, jog iš ginčijamų Departamento ir Komisijos sprendimų matyti, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, kad: pareiškėjų prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas; į Lietuvos Respubliką pareiškėjai atvyko neteisėtai, kirtę valstybės sieną neleistinoje vietoje; jie neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir (arba) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis; nenustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį; jie prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Departamentas priėjo prie išvados, kad, atsisakius suteikti užsieniečiams prieglobstį, jie, vengdami grąžinimo, tikėtina, gali pasislėpti. Teismo vertinimu, pareiškėjams taikytina priemonė yra motyvuota, nulemta tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai buvo pateikę prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

19. Teismas nesutiko su Sprendimo dalimi, kurioje nuspręsta pareiškėjams M. A. T. ir N. A. B. uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jų išsiuntimo dienos. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi bei Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos 5 punktu, vertino, jog nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti pareiškėjams maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Byloje nepateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjai praeityje pažeidė atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekė nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvoje padarė dar kokių nors teisės pažeidimų. Sprendime nepateikta argumentų, kodėl nurodytam tikslui (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) pasiekti būtina uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. 5 metus. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad jie išsiunčiami jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu tikslingai vilkino ar klaidino tyrimą, pateikė melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę, ar kitų aplinkybių, kurios sąlygotų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą.

20. Atitinkamai, teismas nepritarė Sprendimo daliai, kurioje nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams M. A. T. ir N. A. B. atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kadangi pareiškėjų atžvilgiu taikomas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, šių asmenų duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai. Įvertinus tai, kad minėtiems pareiškėjams taikytinas atsisakymas leisti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus (pakeistas iš 5 metų) nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, jų duomenis, vadovaujantis minėtų taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai nuspręsti pateikti C.SIS II.

III. 21. Pareiškėjai M. A. T., N. A. B., A. A. T. ir R. A. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jų skundą, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

22. Pareiškėjai iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, be kita ko, kad Departamento rastas (duomenys neskelbtini) grupuotės „(duomenys neskelbtini)“ kanale paskelbtas įrašas patvirtina jų pasakojimą apie gresiantį pavojų žmonėms, užsiimantiems tokia profesija kaip pareiškėjas, – (duomenys neskelbtini), tokį pavojų patvirtina ir pateikta laiško kopija; bei kad pareiškėjų pasakojimai nepagrįstai pripažinti nesuderinamais tarpusavyje; jų nurodytos detalės apie pareiškėjos užpuolimą buvo paties atsakovo pripažintos suderinamomis; tokiu darbu kaip pareiškėjas užsiimantys asmenys gali būti išskiriami į socialinę grupę ir persekiojami dėl jų darbo; atsakovas nesurinko naujausios ir aktualios informacijos apie kilmės valstybę iš skirtingų šaltinių. Pareiškėjai mano, kad teismas netinkamai vertino jų pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Pareiškėjai taip pat teigia, kad sprendimu išsiųsti juos ir taikyti jiems draudimą atvykti, pareiškėjams neproporcingai užkertamas keliams gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

23. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą.

24. Atsakovas pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pažymi, kad pareiškėjai skirtingai nupasakojo aplinkybes apie pareiškėjo darbą klube ir tariamai įvykusį grupuotės užpuolimą, taip pat iš esmės skyrėsi pareiškėjų paaiškinimai apie esminius gyvenimo įvykius (pvz., ar jis pradėjo dirbti iki santuokos, ar po santuokos), t. y. skyrėsi jų nurodomų įvykių, susijusių su jų gyvenimiška patirtimi, chronologija. Asmenims neturėtų būti sudėtinga vienodai apibūdinti tokio pobūdžio aplinkybes net ir praėjus tam tikram laiko tarpui, kadangi šios aplinkybės yra susijusios su asmenine žmogaus patirtimi ir kelia persekiojimo baimę. Pareiškėjai nepagrįstai tvirtina, kad jų pasakojimą patvirtina atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija, kadangi nepavyko rasti informacijos apie 2021 m. sausio mėn. vykdytus (duomenys neskelbtini) užpuolimus, o rasti įrašai buvo 2020 m. spalio-lapkričio mėn. Pareiškėjai buvo nurodę, kad ginčo incidento metu patys (duomenys neskelbtini) grupuotės nariai filmavo užpuolimą, o filmuota medžiaga buvo paviešinta internete, tačiau šie jų teiginiai nepasitvirtino. Pareiškėjų pateikta laiško su grasinimais kopija taip pat galėjo būti paimta iš ankstesnių grupuotės paskelbtų vaizdo įrašų, be to, šiame laiške nėra jokių tiesioginių grasinimų pareiškėjams, jame pateiktas pranešimo tekstas yra bendro pobūdžio. Atsakovo nuomone, jis tinkamai įvykdė pareigą surinkti informaciją apie kilmės valstybę, pagrįstai rėmėsi duomenimis iš EPPB 2021 m. ataskaitos. Atsakovas taip pat palaiko savo sprendimą išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos bei uždrausti pareiškėjams M. A. T. ir N. A. B. atvykti į Lietuvos Respubliką, neginčija teismo sprendimo sutrumpinti draudimo atvykti terminą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 21M24533, taip pat Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. 6K-1026 teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį ir byloje keliamus klausimus, atsižvelgdama į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka (2021 m. gruodžio 15 d. teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjai M. A. T. ir N. A. B. ir jų atstovas advokatas), o apeliaciniame skunde nenurodytos jokios priežastys, dėl kurių byla ir apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, netenkina šio prašymo.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjų nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjų nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad Sprendime atsakovo padarytos išvados atitinka byloje esančius duomenis. Apeliaciniame skunde pareiškėjai iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus, deklaratyviai tvirtindami, kad teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

29. Bylos faktinėms aplinkybėms taikytinos Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties, jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos, taip pat tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės aktai. Pirmiausiai paminėtina 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, ratifikuota Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. sausio 21 d. įstatymu Nr. VIII-85. Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad terminas „pabėgėlis“ nusako asmenį, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba. Šios konvencijos 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nė viena Susitariančioji valstybė jokiu būdu neišsiunčia ir negrąžina pabėgėlio į šalį, kur jo gyvybei ar laisvei grėstų pavojus dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių pažiūrų.

30. Europos Sąjungos teisės kontekste visų pirma atkreiptinas dėmesys į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 18 straipsnį, kuriame nurodyta, jog teisė į prieglobstį garantuojama pagal Ženevos konvenciją ir 1967 m. sausio 31 d. Protokolą dėl pabėgėlių statuso bei Europos Sąjungos sutartį ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo. Taigi, Europos Sąjungos teisės požiūriu teisė į prieglobstį yra fundamentali asmens teisė.

31. Ginčui taip pat reikšmingos 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Kvalifikavimo direktyva) nuostatos. Pagrindinis šios direktyvos tikslas – užtikrinti, kad valstybės narės taikytų bendrus asmenų, kuriems tikrai reikia tarptautinės apsaugos, identifikavimo kriterijus, ir užtikrinti, kad tiems asmenims visose valstybėse narėse būtų suteiktos būtiniausios lengvatos (Kvalifikavimo direktyvos Preambulės 12 konstatuojamoji dalis).

32. Kvalifikavimo direktyvos 2 straipsnio d) dalis nurodo, kad pabėgėlis, tai trečiosios šalies pilietis, kuris dėl visiškai pagrįstos persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo prie tam tikros socialinės grupės baimės yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba dėl tokios baimės nepageidauja naudotis tos šalies apsauga, arba asmuo be pilietybės, kuris dėl minėtų priežasčių būdamas už šalies, kurioje yra jo ankstesnė įprastinė gyvenamoji vieta, ribų negali ar dėl tokios baimės nepageidauja į ją grįžti ir kuriam netaikomas 12 straipsnis. Kvalifikavimo direktyvos 2 straipsnio f) straipsnis nurodo, kad papildomą apsaugą galintis gauti asmuo – trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris negali būti laikomas pabėgėliu, tačiau apie kurį pagrįstai galima manyti, kad jei jis būtų grąžintas į savo kilmės šalį arba – asmens be pilietybės atveju – į šalį, kurioje yra jos ankstesnė įprastinė gyvenamoji vieta, jam kiltų realus pavojus patirti 15 straipsnyje apibrėžtą didelę žalą, kuriam netaikomos 17 straipsnio 1 bei 2 dalys ir kuris negali arba dėl tokio pavojaus nepageidauja naudotis tos šalies apsauga.

33. Kiek tai susiję su persekiojimo veiksmų apibrėžimu kilmės valstybėje, Kvalifikavimo direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tam, kad veiksmas būtų laikomas persekiojimo veiksmu pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnį, jis turi būti a) pakankamai rimtas pagal savo pobūdį ar dažnumą, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma tų teisių, nuo kurių negalima nukrypti pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį, arba b) įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kuri yra pakankamai sunki, kad veiktų asmenį panašiai kaip nurodyta a punkte.

34. Kvalifikavimo direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad persekiojimo veiksmai pagal 1 dalį gali, inter alia, pasireikšti tokiomis formomis: a) fizinio ar psichologinio smurto veiksmai, įskaitant seksualinį smurtą; b) teisinės, administracinės, policijos ir (arba) teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba įgyvendinamos diskriminuojant; c) neproporcingas ir diskriminuojantis persekiojimas ar baudimas; d) atsisakymas teismine tvarka atlyginti žalą, kuris yra neproporcingas ar diskriminuojantis baudimas; e) persekiojimas ar baudimas dėl atsisakymo atlikti karo tarnybą konflikto metu, kai atliekant tokią tarnybą reikėtų daryti nusikaltimus ar veiksmus, kuriems taikomi 12 straipsnio 2 dalyje nustatyti nesuteikimo pagrindai; f) veiksmai, pagal pobūdį tiesiogiai susiję su asmens lytimi arba su tuo, kad asmuo yra vaikas. Kvalifikavimo direktyvos 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pagal 2 straipsnio d) punktą turi būti ryšys tarp 10 straipsnyje nurodytų priežasčių ir persekiojimo veiksmų apibrėžtų pagal šio straipsnio 1 dalį arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimo. Kvalifikavimo direktyvos 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vertinant, ar prašytojas visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas, nesvarbu, ar prašytojas iš tikrųjų turi rasinių, religinių, tautinių, socialinių ar politinių savybių, dėl kurių jis gali būti persekiojamas, su sąlyga, kad tokią savybę prašytojui priskiria persekiojimo vykdytojas.

35. Kiek tai susiję su sprendimo, ar pareiškėjas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų, priėmimu, Kvalifikavimo direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėdamos, ar prašytojas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų arba turi galimybę naudotis apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos kilmės šalies dalyje, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl prašymo, atsižvelgia į bendrąsias toje šalies dalyje esančias aplinkybes ir į asmenines prašytojo aplinkybes, kaip nurodyta 4 straipsnyje. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad iš atitinkamų šaltinių, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro ir Europos prieglobsčio paramos biuro, būtų gaunama tiksli naujausia informacija.

36. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Kvalifikavimo direktyvos 4 straipsnio 5 dalis nurodo, jog kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo, atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, kodėl taip nepadarė; e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai patikimas.

37. Įstatymo nuostatos yra pagrįstos Ženevos konvencija, jos taip pat įgyvendina Kvalifikavimo direktyvą. Įstatymo 86 straipsnyje numatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (1 dalis); šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (2 dalis).

38. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pirmiau nurodytose Įstatymo nuostatose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

40. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai savo baimę būti persekiojamiems sieja su aplinkybe, kad pareiškėjas M. A. T. (duomenys neskelbtini). Dėl to pareiškėjai buvo užpulti (M. A. T. klube 2021 m. sausio mėn., N. A. B. namuose 2021 m. gegužės mėn.), taip pat gavo laišką su grasinimais.

41. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo ir atsakovo vertinimui, kad pareiškėjų M. A. T. ir N. A. B. pasakojimai nebuvo nuoseklūs, juose buvo akivaizdžių nesuderinamumų. Pareiškėjai tik deklaratyviai tvirtino, kad tokia išvada nepagrįsta, ir išsamiau nepaaiškino skirtumų savo pasakojimuose, pavyzdžiui, dėl įvykių chronologijos. Pareiškėjai taip pat neatsakė į Departamento iškeltą klausimą, kodėl (duomenys neskelbtini) grupuotės nariai, kuriems galbūt priklausė ir kai kurie N. A. B. giminaičiai (pareiškėjų paaiškinimai šiuo aspektu nebuvo nuoseklūs), būtų siekę juos persekioti ir po to, kai M. A. T. pakeitė darbą bei kai vėliau visa šeima persikėlė į kitą miestą. Pareiškėjai tik abstrakčiai užsiminė, jog N. A. B. broliai nepritarė jos santuokai, siekė kontroliuoti jos gyvenimą. Abu pareiškėjai savo pasakojimuose buvo nurodę ir tai, kad grupuotės nariai patys nufilmavo incidentą naktiniame klube 2021 m. sausio mėn. ir paskelbė vaizdo įrašą internete, tačiau pareiškėjai nepateikė tai patvirtinančių įrodymų ar konkrečių detalių, tokio įrašo nerado ir atsakovas. Atsakovas rado informacijos, jog 2020 m. spalio-lapkričio mėn. (duomenys neskelbtini) įvykdė mažiausiai 10 išpuolių prieš (duomenys neskelbtini), bet nerado informacijos apie 2021 metais vykdytus išpuolius naktiniuose klubuose ar restoranuose. Nors atsakovo rasti 2020 m. lapkričio mėn. paskelbti įrašai ir nuotraukos (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ kanale sutampa su kai kuriomis pareiškėjų nurodytomis detalėmis, tačiau abu pareiškėjai tvirtino, kad naktinio klubo-restorano, kuriame dirbo pareiškėjas, užpuolimas įvyko 2021 m. sausio mėn. (dėl tikslaus laiko pareiškėjų pasakojimai nesutapo), jie nepateikė detalių, susijusių su jų tariama asmenine patirtimi, jiems nebuvo žinoma apie kitų kartu su pareiškėju dirbusių asmenų persekiojimą, todėl atsakovui pagrįstai kilo abejonių dėl pareiškėjų pasakojimų patikimumo.

42. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas pareiškėjų pateiktos laiško kopijos pagrįstai nelaikė jiems kilusią realią individualią grėsmę patvirtinančiu įrodymu. Pareiškėjai negalėjo paaiškinti laiško gavimo aplinkybių (ar per bendradarbius, ar per giminaičius, ar kt.). Šis laiškas neva buvo skirtas M. A. T. buvusiam darbdaviui, jame nurodyta, kad draudžiama užsiimti (duomenys neskelbtini). Sutiktina su atsakovo pozicija, kad pateikto laiško turinys yra bendro pobūdžio (kritikuojama restoranų veikla, asmenų nusigręžimas nuo religijos ir pan.). Pareiškėjai nepaneigė Sprendime nurodytų aplinkybių, kad pranešime neminimi konkrečių įstaigų pavadinimai ar asmenų vardai, jame nėra tiesioginių grasinimų, bei kad pateikta laiško kopija yra vizualiai labai panaši (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ kanale 2020 m. lapkričio 26 d. paskelbto pranešimo tekstui (sutampa pranešimų tekstas, šriftas, dydis, teksto lygiuotė ir t. t.). Apeliaciniame skunde pareiškėjai tik deklaratyviai nesutiko su atsakovo teiginiais, jog pareiškėjai pateikė apkarpytą 2020 m. lapkričio 26 d. viešai paskelbto pranešimo kopiją, kuri nepatvirtina būtent pareiškėjams skirtų grasinimų.

43. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad atsakovo surinkta informacija neatitinka jai keliamų kriterijų ar nėra pakankamai pareiškėjų prašymui suteikti prieglobstį teisingai išnagrinėti. Pareiškėjai nepateikė įrodymų ar konkrečių argumentų, paneigiančių EPPB 2021 m. gairėse nurodytą informaciją. Be to, kaip matyti, atsakovas rinko ir kitą informaciją pagal pareiškėjų nurodytas aplinkybes, pavyzdžiui, apie (duomenys neskelbtini) grupuotės vaizdo įrašus, nuotraukas. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodė jokios konkrečios, sprendžiamam klausimui reikšmingos informacijos ar jos šaltinių, kuri nebuvo surinkta ir įvertinta atsakovui priimant Sprendimą.

44. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliaciniame skunde tik deklaratyviai paminėta, jog sprendimais išsiųsti ir taikyti draudimą atvykti pareiškėjams neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Pareiškėjai nekonkretizavo, kokias teisės normas pažeidė minėta Sprendimo dalis, kaip pasireiškė pritaikytų priemonių neproporcingumas, nepakomentavo teismo sprendimo sutrumpinti draudimo pareiškėjams M. A. T. ir N. A. B. atvykti į Lietuvos Respubliką terminą (primintina, jog pareiškėjams A. A. T. ir R. A. T. toks draudimas neskirtas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sprendimu pareiškėjams nebuvo sudarytos jokios kliūtys vykti į ne Šengeno erdvei priklausančias valstybes.

25. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų M. A. T. ir N. A. B., taip pat A. A. T. ir R. A. T., atstovaujamų M. A. T. ir N. A. B., apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Milda Vainienė