1eef8e7d-e9fc-4de5-9515-a50bd80a5df8 · Utenos apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1272-839/2021 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00204-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.10.2.4.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 1 d. Utena Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant Daivai Savickienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V., atsakovui R. C., žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. e2-1272-839/2021 pagal ieÅ¡kovės AB ,,Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį AB ,,Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

C., trečiasis asmuo A. M., dėl patirtos žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo R. C. 271,00 EUR turtinės žalos atlyginimÄ , 33,78 EUR kompensacinių palÅ«kanų, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 15,00 EUR žyminį mokestį bei 70,08 EUR teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Nurodė, kad 2018-05-29 įvykio metu buvo sulietas butas, esantis V.

K. g. 40-16, Utenos m. IeÅ¡kovės žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sulietos koridoriaus lubos ir sienos. Ä®vykio metu Å¡is butas ieÅ¡kovės buvo apdraustas BÅ«sto draudimu. Ä®vykis buvo pripažintas draudžiamuoju. IeÅ¡kovė pagal lokalinę sÄ matÄ apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 271 Eur ir iÅ¡mokėjo draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ . Apdraustas butas buvo aplietas iÅ¡ buto Nr. 19, kuris priklauso atsakovui R. C.. Atsakovas R. C. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes butÄ esantį Utenos m., V.

K. g. 40-16, yra iÅ¡nuomojęs A. M., kuris pagal nuomos sutartį ir turėtų bÅ«ti atsakingas už kilusiÄ Å¾alÄ . Be to, skiriasi ieÅ¡kovo ir UAB ,,Utenos butų Å«kis“ nurodytos buto apliejimo aplinkybės ir padarinių mastas, todėl reiÅ¡kiami reikalavimai atlyginti žalÄ vertintini kritiÅ¡kai. Taip pat, kadangi ieÅ¡kinio reikalavimai susiję su draudimo santykiais, jiems turėtų bÅ«ti taikomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, o kadangi Å¡is terminas praleistas ir atsakovas praÅ¡o jį taikyti, tai sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti.

Trečiasis asmuo A. M. per teismo nustatyta terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriam nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, nes virÅ¡ buto Nr. 16 yra butas Nr. 20, o po jo nuomojamu butu yra butas Nr.

15. Jis jokių skundų iÅ¡ kaimynų dėl apliejimo negavo, iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos medžiagos matyti, kad nėra jokios vaizdinės medžiagos apie galimai esantį vandenį jo nuomojamame bute, nes vandens ir nebuvo. Jo teigimu, iÅ¡siliejęs vanduo negali patekti į butÄ Nr. 16, nes vanduo teka ten, kur yra nuolydis, o jo nuomojamame bute grindų nuolydis yra į buto vidų, todėl vanduo fiziÅ¡kai negali patekti į butÄ , kuris tiesiogiai nėra po jo butu. IeÅ¡kinys tenkintinas. Byloje pateiktais duomenimis ieÅ¡kovė AB ,,Lietuvos draudimas“ 2017-11-30 – 2046-10-16 laikotarpiui yra sudariusi bÅ«sto draudimo sutartį, pagal kuriÄ apdraustas butas, esantis Utenoje, V.

K. g. 40-16 (BÅ«sto draudimo liudijimas TAI Nr. 399282845). Pagal draudimo sÄ lygas, nurodytas papildomojoje informacijoje apie draudimo objektÄ , minėto bÅ«sto draudimas nuo vandens apima Å¡ildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijas; vandens prasiskverbimÄ iÅ¡ gretimų patalpų; vandens prasiskverbimÄ pro pastato konstrukcijas‘ vandens iÅ¡siliejimÄ iÅ¡ stacionarių įrenginių. IeÅ¡kovės teigimu 2018-05-29 apdraustas turtas buvo užlietas vandeniu. 2018-05-30 ieÅ¡kovės žalų ekspertas vertintojas apžiÅ«rėjęs buto, esančio Utenoje, V.

K. g. 40-16, patalpas surašė Turto sunaikinimo sugadinimo aktÄ , kuriame fiksuota sulietos koridoriaus lubos (10,69 m2), atÅ¡okę sienos dažai (7,5 m2). Pagal UAB „Utenos butų Å«kis“ darbuotojų suraÅ¡ytÄ Buto apliejimo fakto nustatymo aktÄ fiksuota, kad Utenoje, V. K. g. 40-16, esančiame bute aplieta koridoriaus lubos ir siena, koridoriuje vanduo lašėjo nuo lubų iÅ¡ 19 buto (po vonia) ant grindų. Pagal 2018-05-31 turto remonto sÄ matÄ apskaičiuota 310,99 EUR suma dėl turto sugadinimo ir turto bÅ«klės atstatymo darbų.

Nukentėjusiam asmeniui 2018-05-31 apskaičiuota ir iÅ¡mokėta 271 EUR žalos kompensacija (atskaičius 40 EUR iÅ¡skaitÄ ). IÅ¡ byloje esančių nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad butas, esantis Utenoje, V. K. g. 40-19, nuosavybės teise priklauso atsakovui R. C.. Nekilnojamojo turto registre Å¡io nekilnojamojo daikto nuomos faktai neįregistruoti. IÅ¡ atsakovo, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų teisme, iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad butÄ , esantį Utenoje, V.

K. g. 40-19, savininkas pagal 2016-03-15 nuomos sutartį Nr. 9 iÅ¡nuomojo nuomininkui trečiajam asmeniui A. M.. Byloje iÅ¡ esmės nėra ginčijama, kad butas, esantis Utenoje, V. K. g. 40-16, buvo užlietas vandeniu ir apgadintos koridoriaus lubos, siena, taip pat nėra ginčo dėl apskaičiuotos žalos dydžio. Byloje esančių įrodymų vertinimu, iÅ¡vadÄ , jog butas, esantis Utenoje, V. K. g. 40-16, buvo užpiltas iÅ¡ aukščiau esančio buto Nr. 19 patvirtina užpylimo pobÅ«dis bei požymiai (kaip fiksuota UAB „Utenos butų Å«kis“ Buto apliejimo fakto nustatymo akte, 2018-05-30 Turto sunaikinimo sugadinimo akte, fotonuotraukose), kurie driekiasi nuo virÅ¡uje esančio buto Nr. 19 vonios kambario iÅ¡orinės sienos per perdangÄ Å¾emyn, bet ne nuo bendrų butų iÅ¡orėje ar viduje esančių konstrukcijų, ar arčiau buto Nr. 20 vonios kambario.

Byloje pateikti namo, esančio Utenoje, V. K. g. 40, IV ir V aukÅ¡tų planai su butų Nr. 20, 19, 16, 15 patalpų eksplikacija patvirtina, kad buto Nr. 16 koridoriaus aplieta siena (jos dalis) yra ta pati aukščiau esančio buto Nr. 19 vonios kambario siena, skirianti Å¡iuos butus nuo gretimų butų, t. y. skirtingų bÅ«tų sienų ir lubų (grindų) sandÅ«ra. Objektyvių duomenų, jog tarpaukÅ¡tinės perdangos, sienų sandÅ«ros, perdangų vidinės ertmės negali praleisti vandens, ar kad, kaip teigia trečiasis asmuo, grindų (perdangos) nuokrypis yra tokio laipsnio, jog vanduo nespėja įsiskverbti į sandÅ«rÄ ir teka tik į buto Nr. 19 vidų, teismo vertinimu, nėra pateikta.

Trečiojo asmens praÅ¡ymu liudytoja apklausta buto Nr. 15 gyventoja nurodė, kad apačioje jos buto esančio buto Nr. 11 gyventojas buvo kreipęsis dėl sienų suÅ¡lapimo jo bute, o vėliau jis kreipėsi į buto Nr. 19 gyventojus. Å i liudytoja nurodė, jog jos bute vandens prabėgimas ir Å¡lapia siena buvo kairėje koridoriaus pusėje (įėjus iÅ¡ laiptinės į butÄ ). Taigi visiÅ¡kai tikėtina, jog įvykus vandens pratekėjimui iÅ¡ buto Nr. 19 vonios kambario, vandeniui prasiskverbus per sandÅ«rÄ bei patekus į perdangos ertmes jis perdangų ertmėmis galėjo nutekėti ir iki buto Nr. 19 apačioje esančio buto Nr. 15 kairėje pusėje esančios sienos.

Tai iÅ¡ esmės atitinka ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus, jog buto Nr. 19 grindų (buto Nr. 15 grindų) nuokrypis yra link buto vidaus ir visiÅ¡kai tikėtina, jog esant didesniam vandens kiekiui jis prasiskverbė ir į butÄ Nr. 11, esantį tiesiogiai apačioje buto Nr.

15. UAB „Utenos butų Å«kis“ Buto apliejimo fakto nustatymo akte fiksuota, jog apliejimo priežastis „19-tame bute vonios kraÅ¡tas apklijuotas plytutėmis pro plyšį po vonia matėsi Å¡lapia“. IÅ¡ trečiojo asmens pateiktų 2018-10-07 UAB „Utenos butų Å«kis“ gautų praneÅ¡imų apie įvykusias avarijas fiksavimo duomenų matyti, jog 2018-10-07 įvykusio vandens pratekėjimo į butÄ Nr. 16 priežastis „19 bute neužsandarinta vonios pakraščiai palei plyteles ir prausiantis pribėgo vandens po vonia.

Per siÅ«les pasiekė 16 butÄ . Kaimynai aiÅ¡kinasi tarpusavyje“. Liudytoja D. D. nurodė, jog prieÅ¡ įvykusį užliejimÄ taip pat buvo naudojamasi vonia (praustasi). Taigi, pagal byloje pateiktus duomenis, vandens pratekėjimo atvejai nėra atsitiktiniai ir pavieniai, įvykusius vandens pratekėjimo atvejus lėmė naudojimasis buto Nr. 19 vonia. Buto Nr. 16 gyventojas liudytojas E. L. taip pat nurodė, jog apliejimo atvejų yra buvęs ne vienas, tačiau anksčiau jis nesikreipė dėl žalos atlyginimo.

Tokie duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ ir tik patvirtina, jog vandens pratekėjimas buvo iÅ¡ buto Nr. 19 ir pratekėjimas iÅ¡ esmės susijęs su netinkamu vonios, vonios kambario įrengimu bei sandarumu dėl ko naudojantis vonia įvyksta vandens pratekėjimas. Liudytojos A. S. parodymai ir nurodytos aplinkybės paneigia trečiojo asmens prielaidas, jog užliejimas vandeniu galėjo įvykti tik iÅ¡ buto Nr.

20. Pagal pateiktus butų išsidėstymo planus matyti, jog buto Nr. 20 vonios kambarys, tualetas, virtuvė, t. y. vietos, kur labiausiai tikėtinas vandens išsiliejimas, nėra tiesiai viršuje virš sulietos buto Nr. 16 sienos ir lubų vietos bei ženkliai nutolę nuo buto Nr. 15 koridoriaus kairės pusės sienos, todėl vanduo tokiu atveju turėtų tekėti ne tik per sandūras ir ertmes, bet ir kampu, kas yra mažai tikėtina. Tai, kad UAB „Utenos butų ūkis“ darbuotojų surašytame Buto apliejimo fakto nustatymo akte nėra nurodyta jo surašymo data, nesudaro pagrindo teigti, jog nebuvo buto apliejimo fakto.

Akto turinys ir nustatytos aplinkybės pakankamai aiÅ¡kios ir suprantamos. AktÄ pasirašė ne tik UAB „Utenos butų Å«kis“ darbuotojai ir aplieto buto savininkas, tačiau su aktu ir jame užfiksuotomis aplinkybėmis sutiko buto, iÅ¡ kurio nustatytas vandens iÅ¡siliejimas, gyventoja D. D.. Nors D. D., teikdama paaiÅ¡kinimus, nurodė, jog jai tik pakiÅ¡o pasiraÅ¡yti aktÄ , o pasiraÅ¡ydama aktÄ neįsigilino, nesuprato ir jame nebuvo paraÅ¡yta apie apliejimÄ , tačiau tokių teiginių nėra pagrindo laikyti pagrįstais ir įrodytais.

Liudytoja D. D. nurodė, kad ji turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , vadybininko profesijÄ , tuo metu dirbo ir dirba savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriuje. Teismo nuomone, tokios patirties ir žinių turinčiam asmeniui dokumentų pasiraÅ¡ymas ir susipažinimas su jais nėra neįprastas dalykas. Aktas nėra didelės apimties, tad jį perskaityti nereikia daug laiko, todėl esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, jog su suraÅ¡ytu aktu ir užfiksuotomis aplinkybėmis nesutiko užliejimo metu bute Nr. 19 buvusi gyventoja.

Liudytojos teiginiai, jog vonioje nebuvo pripildyta daug vandens, objektyviai nėra patvirtinti jokiais kitais duomenimis, iÅ¡skyrus jos paaiÅ¡kinimus ir nepaneigia UAB „Utenos butų Å«kis“ Buto apliejimo fakto nustatymo akte fiksuotų duomenų, jog „po vonia matėsi Å¡lapia“. Minėta liudytoja buto apliejimo metu gyveno kartu su trečiuoju asmeniu, kuriam taip pat gali tekti atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ , taigi ji gali bÅ«ti suinteresuota sugyventiniui palankių aplinkybių nurodymu, todėl jos parodymų negalima vertinti kaip visiÅ¡kai objektyvių.

Atsakovo bei trečiojo asmens teiginiai iÅ¡ esmės remiasi tik jų pačių samprotavimais, vertinimais bei prielaidomis, tačiau byloje pateiktų raÅ¡ytinių duomenų, liudytojos A. S. parodymų objektyviai nepaneigia, todėl ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Atsakovo ir trečiojo asmens argumentai, kad ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinio, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju vanduo teka iÅ¡ atsakovo buto ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai.

Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas.

IeÅ¡kovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalÄ darantis vanduo iÅ¡tekėjo iÅ¡ virÅ¡uje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). ŽalÄ padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas).

CK 6.266 straipsnyje yra reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalÄ , padarytÄ dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratÄ , kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytÄ Å¾alÄ nepaisant jo kaltės. Byloje pateiktais duomenimis galima daryti iÅ¡vadÄ , jog vandens prabėgimas įvyksta dėl netinkamo vonios užsandarinimo prie sienos plytelių dėl ko naudojantis vonia vanduo patenka ant grindų ir per konstrukcines siÅ«les teka žemyn.

Taigi, buto įrenginys – vonia nėra tinkamai įmontuota ir užsandarinta dėl ko naudojantis vonia prateka vanduo, o tai yra įrengimo konstrukcinis trÅ«kumas, todėl atsakomybė tenka buto savininkui. Be to, pagal CK 6.279 straipsnio 4 dalį, jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir Å¡ie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimÄ , tačiau nustatoma, kad iÅ¡ tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iÅ¡ tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, iÅ¡skyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo bÅ«ti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas.

Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos, tačiau, teismo nuomone, vandens pratekėjimui įvykus dėl nesandaraus vonios įrengimo, kuriam esant naudojantis vonia vanduo prateka pro užsandarinimÄ prie sienos, galima konstatuoti tiek buto savininko, tiek ir valdytojo solidarumÄ dėl žalos padarymo. Pagal CK 6.6 str. 4 d. tokiu atveju, jeigu skolininkų pareiga solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų teik visi ar keli skolininkai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį.

Solidarioji atsakomybė gali bÅ«ti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir dėl kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Taigi, nagrinėjamu atveju, taip pat yra pagrindas konstatuoti ir įrodytus visus bendruosius deliktinės civilinės atsakomybės pagrindus (nuomininko) deliktinei atsakomybei taikyti: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryÅ¡ys. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad užliejimas įvyko iÅ¡ buto, kurį valdė ir juo naudojosi nuomininkas, užliejimas įvyko naudojantis vonia ir leidžiant vandenį, atsakovas nevykdė pareigos užtikrinti tinkamÄ ir saugų buto Nr. 19 vonios patalpoje esančios santechnikos įrangos naudojimÄ , kad nekiltų žalÄ galintis padaryti įvykis, nesiėmė pakankamų veiksmų vandens pratekėjimo priežastims nustatyti ir joms paÅ¡alinti.

Taigi, galima teigti, jog savininkÄ ir nuomininkÄ sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu. Atsakovas savo atsakomybę neigė tuo pagrindu, jog jis butÄ yra iÅ¡nuomojęs. Atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta buto nuomos sutartis yra ilgesniam nei vienerių metų terminui (Sutarties 4.1. p.), tačiau nuomos sutartis nėra registruota vieÅ¡ame registre, jos sudarymo faktas nėra iÅ¡vieÅ¡intas, todėl prieÅ¡ trečiuosius asmenis ji negali bÅ«ti panaudota (CK 6.478 str. 2 d.). Be to, nuomos sutartyje nėra aptarta ir nurodyta, jog nuomininkui leista ne tik naudotis nuomojamu butu, bet kartu pavesta ir butÄ eksploatuoti, tvarkyti ir prižiÅ«rėti (tame tarpe bute esančiÄ inžinerinę įrangÄ , sanitarinius mazgus ir pan.), t. y. iÅ¡ sutarties nėra aiÅ¡ku, jog nuomininkas nuomos sutartimi prisiėmė turto valdytojo atsakomybę.

Pagal sutarties nuostatas nuomininkas tik suderinęs su nuomotoju gali atlikti buto bei vidaus inžinerinių tinklų prižiÅ«rÄ ir einamÄ jį remontÄ , be raÅ¡tiÅ¡ko leidimo negali pertvarkyti buto ar jo dalies (Sutarties 3.2.4, 3.2.5 p.), taigi nuomininkui iÅ¡ esmės leidžiama tik naudotis butu. Remiantis nurodytais motyvais, konstatuotina, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui. Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančių duomenų visumÄ yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog vanduo prasiveržė iÅ¡ aukščiau esančio buto, atsakovas neįrodė tikslios užliejimo priežasties ir to, jog dėl užliejimo yra atsakingi kiti neteisėtus veiksmus atlikę asmenys.

Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena Å¡alis turi naÅ¡tÄ Ä¯rodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindÄ , Å¡alys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v.

E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

L. v. Lietuvos Respublikos Prezidentė ir kt., bylos Nr. 3K-3-85/2014; kt.). Kaip minėta, žalos dydis byloje iÅ¡ esmės nebuvo ginčijamas. IeÅ¡kovė padarytos žalos dydį įrodinėja 2018-05-3 Turto sunaikinimo sugadinimo aktu, 2018-05-31 turto remonto sÄ mata. Minėtuose dokumente detalizuota apgadinti objektai, aplinkybės, apžiÅ«ros rezultatai, nuostolių pobÅ«dis, dydis bei paskaičiavimai. Atsakovo bei trečiojo asmens nuomone, ieÅ¡kovės reikalavimams pareikÅ¡ti yra praleistas CK 1.125 str. 7 d. numatytas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Teismo nuomone, jų nurodomi argumentai nėra pagrįsti. CK 6.1015 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Pagal CK 1.125 str. 7 d., sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.

Pagal CK 1.125 str. 8 d., sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. CK 1.127 str. 1 d. nurodyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Å ios taisyklės iÅ¡imtis nustato Å¡is kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad dėl to, jog subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia Å¡ios prievolės Å¡alis, ieÅ¡kinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieÅ¡kinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos.

Tai reiÅ¡kia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieÅ¡kinio senaties terminų, kurie bÅ«tų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ iÅ¡ sutarties ar delikto. Draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo faktas reiÅ¡kia subrogacijos teisės atsiradimÄ â€“ draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ pagal jų sudarytÄ draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ jÄ padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimÄ jam pareiÅ¡kusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Tai reiÅ¡kia, kad, draudikui perėmus draudėjo teises ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ jÄ padariusiam asmeniui, taikomas iÅ¡ delikto teisės kilusiems reikalavimams taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013).

Kasacinio teismo praktika ir CK normų aiškinimas rodo, kad šioje byloje turėjo būti skaičiuojamas 3 metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiam asmeniui žalos atlyginimas sumokėtas 2018-05-31, (tikėtina žalos padarymo data 2018-05-29) teisme ieškovės ieškinys gautas 2021-03-08. Taigi, ieškovė nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino. Ieškovė taip pat prašo priteisti kompensacines palūkanas. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia, gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis).

Pagal bendrÄ jÄ taisyklę, kompensuojamosios palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ (CK 6.261 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsiradusi prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo jÄ vykdyti. IeÅ¡kovė prievolę 2018-06-14 raÅ¡tu reikalavo įvykdyti per 15 d., tačiau bylos duomenimis prievolė nebuvo įvykdyta. Už laikotarpį nuo 2018-07-05 iki ieÅ¡kinio pateikimo 2021-03-08 priskaičiuota 33,78 EUR palÅ«kanų, todėl kompensacinės palÅ«kanos priteistinos iÅ¡ atsakovo.

Nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus atitinkamai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė yra sumokėjusi 15 EUR žyminį mokestį ir patyrė 70,08 EUR teisinės pagalbos išlaidų, todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 85,08 EUR bylinėjimosi išlaidų. Valstybės biudžeto naudai iš atsakovo priteistina 19,33 EUR teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (LR CPK 79 str., 80 str., 83 str., 88 str., 96 str.).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 282 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“, kodas juridinių asmenų registre 110051834, naudai iš atsakovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 271 EUR žalos atlyginimo, 33,78 EUR palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 271 EUR sumos už laikotarpį nuo 2021-03-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 85,08 EUR patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės biudžeto naudai iÅ¡ atsakovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,33 EUR teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų (Å¡ias iÅ¡laidas privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Ä¯mokos kodas 5660). Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas Gediminas Karpavičius