1eee1fd6-dc5f-4a69-9362-da8ca2869db8 · Klaipėdos apylinkės teismas

Administracinė byla NrAdministracinio nusižengimo byla Nr. II-9-903/2019

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01347-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.10.; 21.3.3.; 21.10.4.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. vasario 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,

sekretoriaujant Ingai Borusevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui U. R., jos atstovui advokatui M. R.,

nukentėjusiam asmeniui A. M.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo U. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018-07-26 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Institucijos Kelių policijos tarnybos tyrėjas A. B. 2018-06-29 surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini) U. R. už tai, kad ji 2018-06-05, 7.41 val., (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdama kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 104 ir 222 punktų reikalavimus, keisdama važiavimo kryptį, kliudė ir apgadino Å¡alia važiavusį automobilį, kuriam padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino nepraneÅ¡usi apie įvykį policijai.

Institucijos 2018-07-26 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) U. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį paskirta 70 Eur bauda, pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį paskirta 700 eurų bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 700 eurų bauda.

Skundu U. R. praÅ¡o panaikinti Institucijos 2018-07-26 nutarimÄ ir bylÄ nutraukti. Skunde teigia, kad 2018-06-05, apie 7.41 val., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini). Kartu su ja važiavo trys nepilnamečiai vaikai. Ties (duomenys neskelbtini) namu kelyje susidarė spÅ«stis. Ji važiavo antrÄ ja kelio juosta, o dėl spÅ«sties automobiliai eilėje judėjo nedideliu atstumu vienas nuo kito. Pirmoje juostoje važiavusio automobilio vairuotojas, nerodydamas posÅ«kio signalo, staiga pasuko į antrÄ juostÄ , prieÅ¡ jos, U.

R., automobilį. Tuo metu ji pajudėjo į priekį. Negalėdamas persirikiuoti, Å¡io automobilio vairuotojas staiga iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, pribėgo prie atviro jos automobilio vairuotojo pusės lango ir pradėjo jÄ plÅ«sti necenzÅ«riniais žodžiais dėl jos neva padaryto KET pažeidimo. Gale sėdintys vaikai iÅ¡sigando ir pradėjo verkti, todėl vengdama tolimesnio konflikto uždarė langÄ ir nuvažiavo toliau antra kelio juosta. Nagrinėjamu atveju pirmoje kelio juostojo judėjęs vairuotojas, ketindamas rikiuotis į kairę, privalėjo duoti keliÄ jos vairuojamai transporto priemonei.

Teigia, kad jokio automobilių susidÅ«rimo ar kitokio fizinio kontakto nebuvo. Apie susidÅ«rimÄ ir patirtÄ Å¾alÄ nė žodžiu neužsiminė ir minėtas vairuotojas, kuris, jai pajudėjus, net nebandė jos sustabdyti. Apie tariamai padarytÄ Å¡io incidento metu žalÄ buvo informuota po daugiau kaip dviejų savaičių, kai buvo iÅ¡kviesta į policijos įstaigÄ . Pažymi, kad jos automobilis yra draustas ne tik privalomuoju civilinės atsakomybės, bet ir KASKO draudimu, taigi motyvo pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvyko vietos, siekiant iÅ¡vengti galimų finansinių nuostolių, ji neturėjo.

Konfliktas kilo anksti ryte, automobilių spÅ«styje, konfliktÄ matė daugybė žmonių, taigi tikimybė, kad pasiÅ¡alinus iÅ¡ jai tariamai žinomo autoįvykio vietos, nebus liudytojų, galinčių patvirtinti įvykio aplinkybes, buvo menka. Ä®vykiui iÅ¡tirti į policijÄ ji buvo iÅ¡kviesta praėjus daugiau kaip 2 savaitėms po konflikto, tai yra po pakankamai ilgo laiko tarpo, per kurį ji, U. R., galėjo imtis priemonių paÅ¡alinti transporto priemonių susidÅ«rimo pėdsakus nuo jos automobilio.

Teigia, kad ant jos automobilio priekinio bamperio rasti pažeidimai niekaip nesusiję su apraÅ¡ytais tos dienos įvykiais. Jos veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, požymių, kadangi persirikiavimo iÅ¡ vienos eismo juostos į kitÄ KET taisykles pažeidė konflikte dalyvavęs automobilio vairuotojas. Nepadarė ji ir nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

Institucija 2018-11-07 atsiliepimu į skundÄ praÅ¡o U. R. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Institucijos 2018-07-26 nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad KET 104 punkte nurodyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti keliÄ deÅ¡inėje esančiai transporto priemonei. KET 222 punkte nustatyta, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis asmuo įvykio vietoje buvo, asmenys kontaktavo pro pravirus automobilio langus, tačiau, nepaisant to, eismo įvykį sukėlusi vairuotoja iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Nurodo, kad įrodymai (eismo įvykio vietos schema, pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai, asmenų paaiÅ¡kinimai, fotonuotraukos ir kt.), kad padaryta skundžiamame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo U. R. administracinio nusižengimo įvykdymÄ .

Teismo posėdyje U. R. savo skundÄ palaikė jame iÅ¡dėstytais motyvais. PaaiÅ¡kino, kad 2018-06-05, apie 7.41 val., vežė tris nepilnamečius vaikus į vasaros stovyklÄ , iÅ¡ (duomenys neskelbtini) važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini), sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve turėjo važiuoti tiesiai, po to į (duomenys neskelbtini)gatvę ir į (duomenys neskelbtini) esantį licėjų. Ties (duomenys neskelbtini) namu kelyje susidarė spÅ«stis. Ji važiavo antrÄ ja kelio juosta. Iki priekyje važiavusio automobilio buvo apie 20 cm atstumas. Tada pirmoje juostoje važiavęs (duomenys neskelbtini) modelio automobilis pradėjo rikiuotis į antrÄ kelio juostÄ prieÅ¡ pat jos automobilį. Ji stovėjo, po to lėtai pajudėjo. Kadangi ji nepasitraukė, vairuotojas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pribėgo prie atviro jos automobilio vairuotojo pusės lango ir pradėjo jÄ plÅ«sti necenzÅ«riniais žodžiais. Minėtas automobilis jau buvo įvažiavęs į antrÄ eismo juostÄ , kai sustojo. Jos dukra iÅ¡sigando, pradėjo verkti. Tada ji, U. R., uždarė automobilio langÄ ir nuvažiavo. Teigia, kad jokio automobilio susidÅ«rimo nebuvo. Jeigu bÅ«tų sukėlusi eismo įvykį, nebÅ«tų pasiÅ¡alinusi. Jos automobilis draustas, be to įvykį matė daug asmenų. Vairuotojas jai apie susidÅ«rimÄ nieko nesakė, kalbėjo pakeltu tonu, vartojo necenzÅ«rinius žodžius. IÅ¡lipęs vairuotojas stovėjo tarp jų stovėjusių automobilių. Ji, E. R., judėjo lėtai, tačiau minėtas vairuotojas jos nestabdė. Konfliktas truko labai trumai, vairuotojas jos ir savo automobilių neapžiÅ«rinėjo. Teigia, kad jos automobilis buvo apgadintas iki nagrinėjamo įvykio. Apie tariamai jos sukeltÄ Ä¯vykį sužinojo tik po 2 savaičių, kai buvo iÅ¡kviesta į policijÄ .

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2018-06-05, ryte, važiavo į darbovietę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. Nuo „(duomenys neskelbtini)“ pasažo (duomenys neskelbtini) važiavo antra eismo juosta, kadangi pirmoji juosta skirta vieÅ¡ajam transportui. Pravažiavęs autobusų stotelę persirikiavo į pirmÄ juostÄ , nes ketino sukti į deÅ¡inę, į (duomenys neskelbtini). Matė, kad U. R. automobilis stovi antroje juostoje. PrieÅ¡ jos automobilį stovėjo eilė automobilių, sukančių į kairę.

U. R. automobilis rodė deÅ¡inio posÅ«kio signalÄ . PrieÅ¡ jį, A. M., važiavo (duomenys neskelbtini) modelio automobilis. Atstumas tarp automobilių nebuvo didelis. Tada U. R. pajudėjo, pradėjo rikiuotis ir priekiniu bamperiu kliudė jo automobilio galinį kairės pusės sparnÄ . SmÅ«gis nebuvo didelis, tačiau per veidrodėlį jis automobilių kontaktÄ matė. Jis iÅ¡ karto sustabdė automobilį, atidarė dureles ir iÅ¡lipo. U. R. grįžo į antrÄ juostÄ , atsidarė priekinį keleivio pusės langÄ , jį apÅ¡aukė, iÅ¡vadino „piemeniu“, pasakė, kad neturi laiko aiÅ¡kintis ir iÅ¡ karto nuvažiavo.

Jis tik spėjo užsiraÅ¡yti jos automobilio valstybinius numerius, tačiau sumaišė du skaičius, bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, nufotografavo savo automobilį. Automobilių susidÅ«rimÄ jis, A. M., pajuto, tačiau smÅ«gis nebuvo didelis, garso nebuvo, vibracijos nepajuto. Jo, A. M., važiavimo greitis įvykio metu buvo apie 40 km/h. Ä®vykis įvyko ties (duomenys neskelbtini) sankryža. Po įvykio jis sustojo už minėtos sankryžos. Atvykus policijos pareigÅ«nams, patraukė automobilį į (duomenys neskelbtini).

Policijos pareigūnai taip pat jo automobilį nufotografavo. Įvykio metu matė, kad U. R. automobiliui (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis dešinėje pusėje. Automobilis buvo baltos spalvos, ant bamperio liko jo, A. M., automobilio juodos spalvos dažai. Jo, A. M., automobiliui buvo apgadintas galinis kairės pusės sparnas, apgadinimas nebuvo žymus, delno dydžio, automobilio neremontavo, į draudimo bendrovę nesikreipė, nes padaryta žala nėra didelė. Jo automobilis (duomenys neskelbtini) pagamintas 1996 metais, minėtas apgadinimas padarytas būtent nagrinėjamo įvykio metu.

Liudytojas A. B., Institucijos Kelių policijos tarnybos tyrėjas, parodė, kad atliko nagrinėjamo eismo įvykio tyrimÄ . Gavo eismo įvykio medžiagÄ , kurioje buvo nukentėjusio (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojo paaiÅ¡kinimas, kad į jo vairuojamÄ automobilį atsitrenkė (duomenys neskelbtini) automobilis, keisdamas važiavimo kryptį. Tarp vairuotojų įvyko konfliktas, o (duomenys neskelbtini) automobilis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. PaaiÅ¡kinime buvo nurodyti (duomenys neskelbtini) automobilio valstybiniai numeriai, tačiau (duomenys neskelbtini) vairuotojas klaidingai nurodė vienÄ skaičių. Pagal duomenų bazę buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotoja ir iÅ¡kviesta į policijos komisariatÄ . Atvykusi U. R. nurodė, kad toks įvykis buvo, tarp vairuotojų įvyko konfliktas. Ji pasakė, kad su kiekvienu aiÅ¡kintis neprivalo, todėl nuvažiavo. Jos automobilį apžiÅ«rėjo, ant priekinio bamperio aptiko žymę, liniuote iÅ¡matavo apgadinimo aukÅ¡tį, automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apgadinimai atitiko. Nepamena, ar U. R. pripažino padariusi eismo įvykį. Ä®vykio kaltininkÄ nustatė pagal nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimÄ , kadangi jis pasiliko eismo įvykio vietoje, galimas įvykio mechanizmas pasitvirtino, apgadinimų aukščiai labai nežymiai skyrėsi. PaaiÅ¡kino, kad aukščiai gali skirtis priklausomai nuo gabenamo svorio, ratų pasukimo kampo, eismo sÄ lygų ir pan. Turimų duomenų pakako iÅ¡vadai padaryti, kad eismo įvykio kaltininkė yra U. R..

U. R. atstovas advokatas M. R. prašė U. R. skundÄ tenkinti, panaikinti Institucijos 2018-07-26 nutarimÄ ir bylÄ nutraukti. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) automobilių užfiksuoti apgadinimai yra skirtingo aukščio, todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡ie apgadinimai susiformavo ne nagrinėjamo įvykio metu. Kitų duomenų, kurie patvirtintų U. R. kaltę, byloje nenustatyta. Be nukentėjusiojo asmens paaiÅ¡kinimo kitų jos kaltės įrodymų nėra. U. R. nesuprato ir greičiausiai net nesudalyvavo kontakte su kita transporto priemone, iÅ¡ įvykio vietos ne pasiÅ¡alino, o tiesiog pasiÅ¡alino iÅ¡ konfliktinės situacijos, kurios metu vaikų akivaizdoje buvo iÅ¡vadinta necenzÅ«riniais žodžiais. Kadangi byloje nėra surinkta pakankamai U. R. kaltę pagrindžiančių įrodymų, administracinio nusižengimo teisena jai turi bÅ«ti nutraukta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

U. R. skundas netenkintinas.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti keliÄ pradedant važiuoti, įvažiuojant į keliÄ , persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryÅ¡io priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (iÅ¡skyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis iÅ¡jungtas), nesilaikymÄ .

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti. KET 104 punkte nustatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti keliÄ deÅ¡inėje esančiai transporto priemonei.

ANK 426 straipsnio 1 dalis nustato, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo Å¡eÅ¡ių Å¡imtų iki aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ Å¡is nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-303-2018). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iÅ¡ aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iÅ¡ įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia iÅ¡vengti atsakomybės), tačiau Å¡ios aplinkybės nėra bÅ«tinas ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-41-2014).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 punkte numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

KET 219.4 punkte nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kiekvienas su eismo įvykiu susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietÄ ir laukti, kol atvažiuos policija, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietÄ arba turi bÅ«ti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. KET 220 punkte nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietÄ , su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemÄ , apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasiraÅ¡yti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali bÅ«ti apraÅ¡omos ir eismo įvykio schema nubraižoma Å¡variame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių paraÅ¡ais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ . KET 222 punktas nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismo nuomone, U. R. versija, kad eismo įvykį sukėlė (duomenys neskelbtini) automobilį vairavęs A. M., kuris važiuodamas pirmÄ ja eismo juosta, nerodymas posÅ«kio signalo, pradėjo rikiuotis į antrÄ eismo juostÄ , kurioje tuo metu stovėjo jos vairuojamas automobilis, yra paneigta nukentėjusiojo A. M. parodymais ir kitais byloje surinktais ir teismo iÅ¡tirtais įrodymais.

Teismas neturi pagrindo netikėti įtikinamais ir nuosekliais nukentėjusiojo A. M. teisme duotais parodymais, kad jis prieÅ¡ eismo įvykį važiavo pirmÄ ja eismo juosta, o antroje eismo juostoje prieÅ¡ automobilių spÅ«stį stovintis U. R. vairuojamas automobilis pajudėjo, pradėjo rikiuotis į pirmÄ jÄ juostÄ ir priekiniu bamperiu kliudė jo automobilio galinį kairės pusės sparnÄ . IÅ¡ eismo įvykio schemos matyti, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) sankryžoje. IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis netoliese esančioje kitoje sankryžoje ((duomenys neskelbtini)) turėjo sukti į deÅ¡inę, todėl visiÅ¡kai logiÅ¡ka, kad prieÅ¡ eismo įvykį jis važiavo pirmÄ ja eismo juosta ir prieÅ¡ sankryÅ¾Ä rikiuotis į antrÄ eismo juostÄ , nesant jokios kliÅ«ties pirmojoje juostoje, jam nebuvo jokio reikalo.

Tuo tarpu iÅ¡ U. R. paaiÅ¡kinimų matyti, kad ji minėtoje sankryžoje turėjo važiuoti tiesiai, dėl to ir važiavo antrÄ ja eismo juosta, kurioje prieÅ¡ eismo įvykį susidarė automobilių spÅ«stis. Å ioje situacijoje visiÅ¡kai tikėtina, kaip ir teigia nukentėjusysis, kad U. R. siekdama apvažiuoti kliÅ«tį, savo vairuojamÄ automobilį pasuko į deÅ¡inę, pradėjo rikiuotis į pirmÄ jÄ juostÄ ir priekiniu bamperiu kliudė A. M. automobilio galinį kairės pusės sparnÄ . Nors iÅ¡ Institucijos pateiktų fotonuotraukų matyti, kad automobilių apgadinimai yra Å¡iek tiek skirtinguose aukščiuose, t. y. praėjus pakankamai ilgam laikui po eismo įvykio užfiksuotas automobilio (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) įbrėžimas ant priekinio bamperio yra 55 cm aukÅ¡tyje arba 3 cm žemiau nei prasideda eismo įvykio metu užfiksuotas automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio sparno delno dydžio apgadinimas, tačiau liudytojas policijos pareigÅ«nas A. B., kuris ir atliko nagrinėjamo eismo įvykio tyrimÄ , parodė, kad įvertinus užfiksuotus duomenis, jam nekilo abejonių, kad minėti sugadinimai yra susiję. Teismas neturi pagrindo netikėti Å¡io liudytojo pakankamai kompetentingu ir darbo praktika paremtu vertinimu, jog toks nedidelis aukščio skirtumas yra normalus, jis galėjo atsirasti dėl to, kad automobilių apgadinimai buvo fiksuojami jiems stovint ant lygaus pavirÅ¡iaus ir juose nesant žmonių, tuo tarpu eismo įvykio metu automobiliuose buvo žmonių, gatvės pavirÅ¡ius nėra lygus, be to, automobilis (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) suko į dešinę ir neabejotinai stabdė, kas turėjo įtakos automobilio dešinio priekio nusileidimui žemyn.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad eismo įvykį lėmė būtent U. R. padaryti KET pažeidimai, kai ji vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keisdama važiavimo kryptį, neįsitiko, kad tai daryti yra saugu, kliudė ir apgadino šalia važiavusį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Neįtikima ir U. R. versija, jog ji iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo, nes nepajuto jokio kontakto tarp automobilių ir negirdėjo jokio smÅ«gio garso. IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų matyti, jog jis iÅ¡kart po eismo įvykio sustojo ir iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio bei priėjo prie U. R. vairuojamo automobilio, norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, tačiau U. R. grįžo į antrÄ juostÄ , atsidarė priekinį keleivio pusės langÄ , jį apÅ¡aukė, iÅ¡vadino „piemeniu“, pasakė, kad neturi laiko aiÅ¡kintis ir iÅ¡ karto nuvažiavo. Kaip jau minėta, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, iÅ¡ tokių jo anksčiau aptartų veiksmų, teismo nuomone, U. R. neabejotinai suvokė, kad jos vairuojamas automobilis kliudė A. M. vairuojamÄ automobilį ir ji pagal anksčiau aptartas kelių eismo taisykles privalėjo su automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju iÅ¡siaiÅ¡kinti automobilių sugadinimus, kurie galėjo atsirasti kontakto metu, bei sutarti su juo dėl eismo įvykio aplinkybių ir tik tada spręsti pasitraukimo iÅ¡ įvykio vietos ar policijos kvietimo klausimÄ . Tuo tarpu iÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad U. R. net nebandė aiÅ¡kintis su A. M. ir tartis su juo dėl eismo įvykio aplinkybių, iÅ¡vadino jį „piemeniu“, po ko ji iÅ¡ eismo įvykio nuvažiavo, o tuo tarpu A. M. paskambino į policijÄ ir pranešė apie eismo įvykį ir nuvažiavusį automobilį. Taigi aptartoje situacijoje, teismo nuomone, U. R. negalėjo nesuprasti savo veiksmų prieÅ¡ingumo kelių eismo taisyklių reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, prieÅ¡ingai, sÄ moningai pasirinko neteisėtÄ elgesio variantÄ ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Nors U. R. nurodė, kad jai nebuvo jokio tikslo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡vengiant administracinės atsakomybės, tačiau, kaip jau paminėta, teismų praktikoje veikos padarymo tikslai ir motyvai veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį reikÅ¡mės neturi. Esant tokioms aplinkybėms, U. R. kaltė dėl pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo nekelia abejonių.

Taigi, Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytus administracinius nusižengimus teisingai kvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir ANK 426 straipsnio 1 dalį bei paskyrė tinkamÄ administracinę nuobaudÄ . Tokiu bÅ«du naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018-07-26 nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistÄ ir U. R. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus