Legislator Case Law & Legislation
1eede3bd-db3b-4d80-846e-3764fb50b00a AI generated

1eede3bd-db3b-4d80-846e-3764fb50b00a · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 1eede3bd-db3b-4d80-846e-3764fb50b00a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti, kad atsakovė publikacijomis (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovÄ apÅ¡meižė, pažeidė jo garbę ir orumÄ ; pripažinti, kad atsakovė, be ieÅ¡kovo sutikimo platindama jo nuotraukas, nurodydama asmens duomenis, pažeidė ieÅ¡kovo teisę į privatumÄ ;

Legislator headnote

AI generated

1eede3bd-db3b-4d80-846e-3764fb50b00a · Vilniaus apygardos teismas: B., no. 22385/03, 19 July 2011, §60). Svarbu pabrėžti, jog E. T. R. R.(2003)13 dėl informacijos platinimo per žiniasklaidos priemones vykstant baudžiamajam procesui suteikia teisę visuomenei gauti Å¡iÄ informacijÄ , o teisėsaugos institucijoms nustato pareigÄ teikti Å¡iÄ informacijÄ Å¾iniasklaidai; Rekomendacijose pažymėta, jog Å¡i informacija neturi pažeisti įtariamojo, kaltinamojo ar teisiamojo teisės į privatumÄ , jo nekaltumo prezumpcijos ir pan.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-116-661/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06883-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.2.1.8; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Å iÅ¡kinos, kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės UAB ,,A.

M. Lithuania“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. A. ieÅ¡kinį atsakovei UAB ,,A. M. Lithuania“ dėl neturtinės žalos atlyginimo. n u s t a t ė: I. G. esmė 1. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę už asmens garbės ir orumo pažeidimÄ , ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , aiÅ¡kinimo bei taikymo.

2. Ieškovas A. A. prašė :

1) pripažinti, kad atsakovė publikacijomis (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovÄ apÅ¡meižė, pažeidė jo garbę ir orumÄ ;

2) pripažinti, kad atsakovė, be ieÅ¡kovo sutikimo platindama jo nuotraukas, nurodydama asmens duomenis, pažeidė ieÅ¡kovo teisę į privatumÄ ;

3) priteisti ieškovui iš atsakovės 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

4) priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ;

5) įpareigoti atsakovę paÅ¡alinti visas minėtas publikacijas apie ieÅ¡kovÄ .

3. IeÅ¡kovas nurodė, kad Å¡iose publikacijose atsakovė skleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieÅ¡kovÄ . Publikacijos buvo konstatuojamojo pobÅ«džio – atsakovė skleidė žiniÄ , o ne nuomonę. Skleidžiama žinia buvo ir yra neatitinkanti tikrovės, žemino ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , pristatant ieÅ¡kovÄ kaip nusikaltėlį ir ,,iÅ¡krypėlį“. Buvo formuojama neigiama visuomenės nuomonė apie ieÅ¡kovÄ , o tai turėjo neigiamos įtakos jo reputacijai (ieÅ¡kovas iki Å¡iol negali rasti darbo; kenčia emocinę depresijÄ , iÅ¡gyvena baimę, kad gali bÅ«ti atpažintas gatvėje, sumažėjo bendravimo galimybės).

Dėl atsakovės dirbtinai ieÅ¡kovui priklijuotos žagintojo-svaigintojo etiketės, pastarasis buvo sumuÅ¡tas tiek bÅ«damas suimtas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, tiek eidamas gatve. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirto pažeminimo, įžeidimų pablogėjo ieÅ¡kovo psichinė sveikata (duomenys neskelbtini) iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pateko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, vėliau lankėsi pas psichiatrÄ , patyrė depresijÄ ). IeÅ¡kovas taip pat pažymėjo, kad atsakovė nepagrįstai pasipelnė ieÅ¡kovo sÄ skaita (atsakovės gaunamos pajamos priklauso nuo skelbiamų naujienų skaitomumo, todėl atsakovė sÄ moningai „tirÅ¡tino spalvas“, vartojo įvairius žeminančius epitetus, kad pritrauktų skaitytojų dėmesį), skleisdama apie ieÅ¡kovÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kuri žemino ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ .

4. IeÅ¡kovas nurodė, kad buvo pažeista jo teisė į privataus gyvenimo neliečiamumÄ , nes atsakovė negavo ieÅ¡kovo sutikimo platinti jo nuotraukas, nurodyti asmens duomenis (vardÄ , pavardę, gimimo datÄ , tautybę, vaikystės praleidimo vietÄ ), nebuvo pagrindų, leidžiančių riboti asmens teisę. Visuomenės poreikis bÅ«ti informuotai (t. y. žinoti) galėjo bÅ«ti patenkintas pilna apimtimi, jei vietoje ieÅ¡kovo asmens duomenų atskleidimo bÅ«tų nurodyti inicialai. IeÅ¡kovo atvaizdo pavieÅ¡inimas taip pat nebuvo bÅ«tinas informuojant visuomenę apie teisėsaugos pradedamus baudžiamuosius persekiojimus. Nutraukus ikiteisminį tyrimÄ , atsakovė nesiėmė veiksmų paneigti paskleistos Å¡meižiamojo pobÅ«džio, garbę ir orumÄ Å¾eminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos.

5. Atsakovė UAB ,,A. M. Lithuania“ atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų bei publikacijų ir ieÅ¡kovo nurodomos neturtinės žalos priežastinio ryÅ¡io. Portale tv3.lt skelbdama ginčo publikacijas, atsakovė vykdė savo visuomeninę prievolę informuoti visuomenę apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, siekiant atkreipti tiek visuomenės, tiek galimai nukentėjusių asmenų dėmesį. Vertinant publikacijų kontekstÄ , akivaizdu, kad informacijos tikslas nėra nukreiptas į ieÅ¡kovo teisių, nekaltumo prezumpcijos pažeidimÄ , bet į visuomeninę reikÅ¡mę turinčias ieÅ¡kovo gyvenimo aplinkybes, o tokio pobÅ«džio informacija tenkina teisėtÄ ir pagrįstÄ visuomenės interesÄ Å¾inoti apie galimus teisės pažeidimus ir galimai juos atlikusius asmenis bei skatinant atsiliepti galimai nukentėjusius asmenis.

Atsakovė pabrėžė, kad ji pavieÅ¡ino informacijÄ , kuriÄ skelbė Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas. (duomenys neskelbtini) Lietuvos policija paskelbė praneÅ¡imÄ (duomenys neskelbtini) įtariamas merginų prievartavimu“, kuriame skelbiama informacija apie ieÅ¡kovo sulaikymÄ , įtarimus bei kviečiama atsiliepti kitus nukentėjusius asmenis. IeÅ¡kovas neįrodė, kodėl publikacijas ar jose skelbiamÄ informacijÄ laiko „sensacinga“. EŽTT praktikoje yra konstatuota, kad tam tikrų pasakymų, kurie skirti visuomenės dėmesiui pritraukti, vartojimas savaime negali nulemti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio pažeidimo ir žiniasklaidos priemonei negali bÅ«ti priekaiÅ¡taujama dėl straipsnio „sustiprinimo“ ir siekio jį pristatyti patraukliai.

Publikacijomis nebuvo siekiama atskleisti ieškovo privataus gyvenimo faktų, ar, tuo labiau, siekiant sensacingumo ir pikantiškumo, patenkinti atsakovės, kaip portalo valdytojos, komercinius interesus. Apie ieškovo galimai įvykdytas nusikalstamas veikas buvo skelbiama ne tik atsakovės portale, tačiau ir kitose visuomenės informavimo priemonėse. Tiek spaudoje, tiek internetinėje erdvėje buvo plačiai analizuojamos įvykių aplinkybės, pareikšti įtarimai ir proceso eiga. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad būtent tik dėl atsakovės veiksmų apie įvykį tapo žinoma daugeliui asmenų ir taip kilo grėsmė pačiam ieškovui.

6. Atsakovės vertinimu, nepagrįsti ieÅ¡kovo teiginiai dėl privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimo, nes publikacijose pateikta informacija publikacijų rengėjams tapo žinoma ne tik iÅ¡ policijos pareigÅ«nų, bet ir iÅ¡ paties ieÅ¡kovo: pats ieÅ¡kovas apie savo veiklÄ aktyviai skelbia savo portale (duomenys neskelbtini). Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie privatų gyvenimÄ gali bÅ«ti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama vieÅ¡ai nagrinėjant bylÄ .

Publikacijose pateikta informacija ir vaizdai neprieÅ¡tarauja teisės aktams ir yra skirti pagrįstam visuomenės interesui sužinoti informacijÄ , o atsakovė laikėsi teisės aktų reikalavimų ir informacijÄ visuomenei pateikė tinkamai. Atsakovė pabrėžė, kad Žurnalistų etikos inspektorius (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo skundus atmetė ir atsakovės pažeidimų, skelbiant tris iÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytų publikacijų, nenustatė. Å ių žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų ieÅ¡kovas neginčijo.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir nusprendė: 7.1. Pripažinti, kad atsakovės UAB „A. M. Lithuania“ paskelbtų publikacijų (duomenys neskelbtini) antraÅ¡tėse nurodomi teiginiai ,,prievartavęs“, ,,nugirdydavo“, ,,prievartavusio“, ,,padarytus nusikaltimus“, pažeidė ieÅ¡kovo A. A. garbę ir orumÄ . 7.2. Pripažinti, kad atsakovės UAB „A. M. Lithuania“ paskelbtose publikacijose (duomenys neskelbtini) nurodomi teiginiai: (duomenys neskelbtini)pažeidė ieÅ¡kovo A.

A. garbę ir orumÄ . 7.3. Priteisti ieÅ¡kovui A. A. iÅ¡ atsakovės UAB „A. M. Lithuania“ 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. 7.4. Ä®pareigoti atsakovę UAB „A. M. Lithuania“ per mėnesį nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti iÅ¡ informacinio kanalo www.tv3.lt ir atsakovės facebook‘o puslapio archyvų publikacijas: (duomenys neskelbtini) 7.5. KitÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį atmesti. 7.6. Priteisti atsakovei UAB „A. M. Lithuania“ iÅ¡ ieÅ¡kovo A.

A. 685 Eur teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti. 7.7. Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „A. M. Lithuania“ 195 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

8. Teismas nustatė, kad: dalis ieÅ¡kinyje nurodytų publikacijų (jų antraÅ¡tės ir / ar tam tikri teiginiai) suponuoja iÅ¡vadÄ , kad IeÅ¡kovas yra kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau IeÅ¡kovas nebuvo nuteistas. Teismas nustatė, kad IeÅ¡kovo garbę ir orumÄ pažeidžia tokių publikacijų antraÅ¡tės ir / arba jų teiginiai (toliau kartu ir – Ginčo publikacijos): (duomenys neskelbtini).

9. Teismas skundžiama Sprendimo dalimi detalizavo, kad IeÅ¡kovo garbę ir orumÄ pažeidžia Ginčo publikacijų antraÅ¡tėse nurodyti teiginiai ,,prievartavęs“, ,,nugirdydavo“, ,,prievartavusio“, ,,padarytus nusikaltimus“, (duomenys neskelbtini) apsvaigindavo merginas ir jas prievartaudavo“.

10. Teismas skundžiama sprendimo dalimi taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ pažeidžia tokie Ginčo publikacijų teiginiai:(duomenys neskelbtini).

11. Teismas, nustatęs Å¡iuos pažeidimus, įpareigojo Atsakovę per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti iÅ¡ informacinio kanalo www.tv3.lt ir atsakovės Facebook puslapio Ginčo publikacijas. I. A. skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 12. Atsakovė UAB „A. M. Lithuania“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovo A. A. ieÅ¡kinys tenkintas, ir ieÅ¡kinį atmesti pilna apimtimi; perskirstyti pirmojoje instancijoje atsakovės UAB „A.

M. Lithuania“ turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, jas atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiant visas; priteisti atsakovei UAB „A. M. Lithuania“ jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantė nurodė, kad: 12.1. Teismas nepagrįstai konstatavo IeÅ¡kovo garbės ir orumo pažeidimÄ . Ginčo publikacijų teiginiai buvo teisingi ir turėjo faktinį pagrindÄ , o teismas padarė prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, nes vertino pavienes Ginčo publikacijų vietas, o ne Ginčo publikacijų visumÄ , kas prieÅ¡tarauja teismų praktikai. 12.2.

Teismas nepagrįstai IeÅ¡kovui priteisė neturtinę žalÄ , nors pats pripažino, kad nėra jÄ pagrindžiančių įrodymų. Be to, teismo priteistos neturtinės žalos suma neatitinka teismų praktikos. Taip pat teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad IeÅ¡kovas yra vieÅ¡asis asmuo, o tai sudarytų Atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės sÄ lygas, net jei atsakomybė ir bÅ«tų konstatuota. 12.3. Teismas, nustatęs tik pavienių Ginčo publikacijų teiginių neatitikimÄ , nepagrįstai įpareigojo paÅ¡alinti visas Ginčo publikacijas. 12.4.

Visų Å¡ių argumentų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Sprendimo dalis, kuria IeÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl ji privalo bÅ«ti panaikinta, o IeÅ¡kinys atmetamas pilna apimtimi.

13. IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad jis niekada nekvestionavo apeliantės teisės skelbti tam tikrÄ informacijÄ , tačiau nuolat pabrėždavo, kad apeliantei, kaip savo srities profesionalui, keliama padidinta rÅ«pestingumo ir kruopÅ¡tumo pareiga. Remdamasis raÅ¡ytiniais bylos įrodymais pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovo manymu, pagrįstai nustatė, jog apeliantė nevykdė savo pareigos teisingai, tiksliai ir neÅ¡aliÅ¡kai informuoti visuomenę apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , neužtikrino pusiausvyros tarp visuomenės informavimo ir ieÅ¡kovo interesų apsaugos, atskleidė ieÅ¡kovo asmens duomenis (pirmosios instancijos teismo sprendimo 21 punktas).

IeÅ¡kovas nepagrįstai tapatinamas su vieÅ¡uoju asmeniu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl CK 2.24 straipsnio taikymo 14. Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas. Ä®statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį ir Å¡eiminį gyvenimÄ , kėsinimosi į jo garbę ir orumÄ (Konstitucijos 22 straipsnis).

CK 2.24 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ ; preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisė į garbę ir orumÄ suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog vieÅ¡oji nuomonė apie jį bÅ«tų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiÅ¡kos moralės normų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015), todėl asmeniui, kuris įgyvendindamas savo teisę skleisti informacijÄ pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 21 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetÄ : pirma, žinių paskleidimo faktÄ , antra, faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , trečia, faktÄ , jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

17. Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d.) buvo nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonėse draudžiama platinti dezinformacijÄ ir informacijÄ , Å¡meižiančiÄ , įžeidžiančiÄ Å¾mogų, žeminančiÄ jo garbę ir orumÄ , taip pat draudžiama skleisti informacijÄ , pažeidžiančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ . Nekaltumo prezumpcija, pagal kuriÄ asmuo nėra laikomas kaltu iki įstatymo nustatyta tvarka bei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bus įrodyta prieÅ¡ingai, yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje.

Nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų, kartu ir žmogaus teisių ir laisvių garantijų. Nekaltumo prezumpcija, kaip oficiali teisinė padėtis, paprastai siejama su įtariamuoju, kaltinamuoju, teisiamuoju. Nekaltumo prezumpcijos sukuriamÄ oficialiÄ teisinę minėtÄ baudžiamojo proceso dalyvio padėtį turi gerbti, jos privalo paisyti kiti baudžiamojo proceso dalyviai ir apskritai teisinių santykių subjektai. Vadovaujantis EŽTT praktika, nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, yra vienas iÅ¡ teisingo bylos nagrinėjimo, reikalaujamo pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, elementų.

Kita vertus, pažymėtina, kad EŽTT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad yra esminis skirtumas tarp konstatavimo, jog kažkas tiesiog įtariamas padaręs nusikaltimÄ , ir aiÅ¡kaus paskelbimo, nesant galutinio apkaltinamojo nuosprendžio, jog asmuo yra padaręs nusikaltimÄ . Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kol asmens kaltumas padarius nusikaltimÄ nebus pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, asmens įvardijimas padarius nusikaltimÄ pripažintinas nekaltumo prezumpcijos pažeidimu.

Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai siejama su žmogaus orumu ir garbe, kitomis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis, todėl asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimu pažeidžiama žmogaus garbė ir orumas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai paskleidžiami duomenys, jog asmuo padarė nusikaltimÄ , nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumÄ Å¾eminančio pobÅ«džio nereikia įrodinėti, tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008).

18. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad informacija apie privatų gyvenimÄ gali bÅ«ti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama vieÅ¡ai nagrinėjant bylÄ . Be to, informacija apie vieÅ¡ojo asmens privatų gyvenimÄ gali bÅ«ti skelbiama be jo sutikimo, jeigu atskleidžia visuomeninę reikÅ¡mę turinčias privataus Å¡io asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009).

Asmens laisvė reikÅ¡ti įsitikinimus, gauti ar skleisti informacijÄ nėra absoliuti, ji ribojama įstatymu, jei tai bÅ«tina apsaugoti žmogaus sveikatÄ , garbę ir orumÄ , privatų gyvenimÄ , dorovę ar ginti konstitucinę santvarkÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis). Ä®statymuose įtvirtinant informacijos laisvės įgyvendinimo garantijas negali bÅ«ti sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes, jų pusiausvyrÄ (Lietuvos Respublikos K. T. 2002 m. spalio 23 d. nutarimas).

EŽTT savo praktikoje yra pabrėžęs, jog saviraiÅ¡kos laisvė nėra absoliuti ir jos įgyvendinimas neturi pažeisti kitų asmens teisių, ginamų E. K., o bÅ«tent – teisės į privatų gyvenimÄ (Konvencijos 8 straipsnis) ar nekaltumo prezumpcijos (Konvencijos 6 straipsnis). EŽTT savo praktikoje pažymėjo, jog pagal Konvencijos 8 straipsnį valstybė turi pozityviÄ pareigÄ užtikrinti asmens teisę į privatumÄ netgi vykstant baudžiamajam procesui, tačiau Å¡i teisė turi balansuoti su Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta žiniasklaidos laisve perduoti informacijÄ (Kasabova V.

B., no. 22385/03, 19 July 2011, §60). Svarbu pabrėžti, jog E. T. R. R.(2003)13 dėl informacijos platinimo per žiniasklaidos priemones vykstant baudžiamajam procesui suteikia teisę visuomenei gauti Å¡iÄ informacijÄ , o teisėsaugos institucijoms nustato pareigÄ teikti Å¡iÄ informacijÄ Å¾iniasklaidai; Rekomendacijose pažymėta, jog Å¡i informacija neturi pažeisti įtariamojo, kaltinamojo ar teisiamojo teisės į privatumÄ , jo nekaltumo prezumpcijos ir pan.

19. Taigi, nagrinėjant kilusį ginÄÄ bÅ«tina įvertinti ginčo publikacijų turinį, skelbimo kontekstÄ , jose pateiktos informacijos pobÅ«dį ir nustatyti tinkamÄ pirmiau aptartų vertybių pusiausvyrÄ konkrečioje situacijoje. Nagrinėjamu atveju, teisėsaugos institucija praneÅ¡ime informavo apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , todėl atsakovė, skelbdama tokiÄ informacijÄ , turėjo pareigÄ užtikrinti pusiausvyrÄ tarp visuomenės informavimo ir ieÅ¡kovo, kurio atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, interesų apsaugos.

20. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad 2018 m. liepos 10 d. ieÅ¡kovas buvo laikinai sulaikytas, įtariant padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje, bei pradėtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. 2019 m. gruodžio 5 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje (išžaginimas), buvo nutrauktas, nesant nusikalstamos veikos sudėties požymių.

21. Atsakovė UAB ,,A. M. Lithuania“ parengė ir portale www.tv3.lt paskelbė publikacijas:(duomenys neskelbtini) 22. Vertinant, ar paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, turi bÅ«ti nustatyta, kokio pobÅ«džio duomenys buvo paskleisti apie ieÅ¡kovÄ , nes pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalykÄ , todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali bÅ«ti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir Å¡i teisės norma joms ginti teisme netaikytina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 44 punktÄ ).

23. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar iÅ¡sakyta nuomonė, turi bÅ«ti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiÅ¡kinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis.

Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktÄ ).

24. IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje įrodinėjo, kad Ginčo publikacijose ir cituotais konstatuojamaisiais teiginiais (duomenys neskelbtini) Atsakovė pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ , aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, nesant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, įvardino IeÅ¡kovÄ kaip nusikaltėlį, pažeidė jo garbę ir orumÄ , skleisdamas tikrovės neatitinkančias žinias, nuteikinėjo prieÅ¡ jį visuomenę.

25. Apeliantė (atsakovė) nurodo, kad ji vadovaudamasi policijos pranešimais ir viešai pateikta informacija, paskelbė Ginčo publikacijas. Jos manymu visos Ginčo publikacijos buvo paskelbtos po policijos informacijos paviešinimo ir iki kol ikiteisminis tyrimas Ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas. Taigi, Ginčo publikacijų publikavimo metu ikiteisminis tyrimas Ieškovo atžvilgiu vis dar vyko. Būtent policijos pranešime buvo nurodytos faktinės aplinkybės, kurios buvo pateikiamos ir Ginčo antraštėse bei teiginiuose, o būtent tai, kad asmuo, (duomenys neskelbtini).

Policijos praneÅ¡imo pirmasis teiginys yra bÅ«tent konstatuojamojo pobÅ«džio: (duomenys neskelbtini), leidusį suprasti, kad pastarosios aplinkybės policininkų buvo nustatytos. Atitinkamai, visi teismo nurodyti IeÅ¡kovo garbę ir orumÄ neva pažeidžiantys Publikacijų 1-5 antraščių iÅ¡sireiÅ¡kimai ,,prievartavęs“, ,,nugirdydavo“, ,,prievartavusio“, ,,padarytus nusikaltimus“, (duomenys neskelbtini) apsvaigindavo merginas ir jas prievartaudavo yra atitinkantys policijos praneÅ¡imo turinį, todėl turi faktinį pagrindÄ .

Atsakovė taip pat nurodė, kad Publikacijų 1-2 pavadinimai jau yra pakeisti, įterpiant žodelį „įtariamas“.

26. Kolegijos manymu Publikacijose 1, 4, nors pačiame publikacijų tekste yra įterpiami žodžiai, jog ,,pareigūnai įtaria“, tačiau tekstas formuluojamas tokiu stiliumi ir pasirenkant tokias lingvistines išraiškos priemones, kad skaitytojui iš esmės sudaromas įspūdis, jog ieškovas yra kaltas dėl pranešime nurodytos veiklos. Jau publikacijų pavadinime, išspausdintame didesnėmis raidėmis, konstatuojama:(duomenys neskelbiami). Tekste cituojamas policijos pranešimas apie tai, kad ,,pareigūnai pakvietė atsiliepti visas nuo A.

A. nukentėjusias merginas ir moteris“. Svarbu ir tai, kad policijos praneÅ¡ime ieÅ¡kovas nebuvo identifikuotas, nebuvo nurodyti jo asmens duomenys, tuo tarpu atsakovės publikacijose Å¡ie duomenys nurodomi taip, lyg juos bÅ«tų pateikę policijos pareigÅ«nai. Nėra atskleidžiama, kad galimai nusikaltimÄ padaręs asmuo buvo identifikuotas kaip ieÅ¡kovas ne pareigÅ«nų, o publikacijas rengusių žurnalistų. Taigi, policijos praneÅ¡imas cituotas nekorektiÅ¡kai, sukuriant įspÅ«dį, jog ieÅ¡kovo dalyvavimas nurodytoje veikoje ir jo kaltė jau nustatyta policijos.

Publikacijoje 2 nurodomi teiginiai: ,,pranešama, kad vyro aukomis tapdavo atsitiktinai sutiktos merginos. Kiek yra nukentėjusiųjų nuo šio asmens, policija nepraneša. Manoma, kad jų skaičius turėtų augti būtent po šios paviešintos informacijos“; ,,Pareigūnai pakvietė atsiliepti visas nuo A. A. nukentėjusias merginas ir moteris“. Be to, publikacijų pavadinimai leidžia suprasti, jog jau yra nustatytas prievartavimo faktas ir jį atlikęs asmuo. Analogiškai vertintinos ir Publikacijoje 8 pateiktos nuorodos į ankstesnes publikacijas: ,,Naujienų portalas tv3.lt rašė, kad (duomenys neskelbtini).

27. Kolegija iÅ¡nagrinėjusi ginčo publikacijas, pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas laiko pagrįstomis. Policijos praneÅ¡ime informavus visuomenę apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė turėjo pareigÄ tokiÄ informacijÄ skaitytojui pateikti teisingai, tiksliai ir neÅ¡aliÅ¡kai, o taip pat užtikrinti pusiausvyrÄ tarp visuomenės informavimo ir ieÅ¡kovo, kurio atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, interesų apsaugos, tačiau to nepadarė.

Kaip matyti iÅ¡ policijos praneÅ¡imo, jame nebuvo nuorodų į ieÅ¡kovo asmens duomenis, o kvietimas atsiliepti galimai nukentėjusius asmenis apsiribojo tokiam tikslui bÅ«tina informacija – svarbiomis įvykio aplinkybėmis. Tuo tarpu atsakovė publikacijų 1, 2, 3, 4, 5 antraÅ¡tes formulavo tiesiogiai konstatuodama faktÄ . Pažymėtina ir tai, kad Å¡iuolaikiniam aktualijų (publikacijų) skaitymui nėra bÅ«dingas detalus ir analitinis viso teksto perskaitymas žodį po žodžio, informacija dažnai gaunama tik perskaitant atitinkamus sakinius ar teksto dalis, antraÅ¡tes.

Dėl to neatmestina, kad atsakovė, bÅ«dama viena iÅ¡ skaitomiausių naujienų portalų (https://rating.gemius.com/lt/tree/59), informacijÄ pateikia skaitytojui priimtiniausiu bÅ«du. Nors vėliau, kaip nurodo ieÅ¡kovas, Publikacijų 1 ir 2 antraÅ¡tės buvo pakoreguotos atsakovės įterpiant ,,galimai“, ,,įtariamo“, tačiau teismui nepateikti duomenys, kad atsakovė nedelsiant po pirminės straipsnio redakcijos paskelbimo pakoregavo teiginius ,,prievartavęs“, ,,nugirdydavo“, ,,prievartavusio“, ,,padarytus nusikaltimus“, apsvaigindavo merginas ir jas prievartaudavo“ ir kad su Å¡ia publikacija nesusipažino ar galėjo susipažinti tik itin nedidelė skaitytojų dalis, ar informuota apie netikslų teisėsaugos praneÅ¡imo perfrazavimÄ , pacitavimÄ ir pan. (CPK 12, 178 straipsniai).

28. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinęs publikacijose 1, 2, 3, 4, 8, 9 nurodytus teiginius pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovės paskelbti nurodyti teiginiai atitinka teisėsaugos institucijos praneÅ¡imo apie pradėtÄ ir atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ turinį. Publikacijų antraÅ¡tės ir nurodyto pobÅ«džio teiginiai perteikia aiÅ¡kiÄ Å¾iniÄ skaitytojui apie ieÅ¡kovo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nurodytose antraÅ¡tės pateikiama informacija, teksto teiginiai yra konstatuojamojo pobÅ«džio ir neatitinka teisėsaugos institucijos praneÅ¡imo apie pradėtÄ ir atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ turinio, nes joje pavartoti teiginiai be patikslinančių žodžių „galimai“, ,,įtariama“ ar pan.

Tai perteikia skaitytojui aiÅ¡kiÄ Å¾iniÄ apie ieÅ¡kovo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minėti teiginiai nurodyti atsakovės publikacijose nėra korektiÅ¡ki nekaltumo prezumpcijos, o kartu ir asmens garbės bei orumo gerbimo, požiÅ«riu ir tokie duomenys yra akivaizdžiai pažeidžiantys ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

29. Apeliantė nurodo, kad analizuojant ginčo situacijÄ pagal EŽTT praktikoje nustatytus vertinimo kriterijus, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju saviraiÅ¡kos laisvei, skelbiant Ginčo publikacijas, tiektinas prioritetas. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi ir tai, kad tarptautinėje bei nacionalinėje praktikoje asmens garbė ir orumas ginami ne tik nuo juos žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesÄ Å¾iningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Taigi visuomenei pateikiama informacija apie tam tikrus įvykius turi bÅ«ti teisinga, pagrįsta faktais. VieÅ¡osios informacijos rengėjai, skleisdami informacijÄ visuomenei, neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012).

30. Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minėti teiginiai nurodyti atsakovės publikacijose nėra korektiÅ¡ki nekaltumo prezumpcijos, o kartu ir asmens garbės bei orumo gerbimo, požiÅ«riu ir tokie duomenys yra akivaizdžiai pažeidžiantys ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Dėl neturtinės žalos atlyginimo 31. Apeliantės manymu teismas priteisė neturtinę žalÄ , nepaisant to, kad pats konstatavo, jog nėra jÄ pagrindžiančių įrodymų.

32. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo už duomenų, žeminančių jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančių tikrovės, paskleidimÄ gali reikalauti atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputacijÄ Å¾eminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiÅ¡kai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį (CK 2.24 straipsnio 5 dalis).

Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad publikacijų 1, 2, 3, 4, 5 antraÅ¡tės ir nurodytose publikacijose 1, 2, 3, 4, 8, 9 teikti teiginiai nėra korektiÅ¡ki nekaltumo prezumpcijos, o kartu ir asmens garbės bei orumo gerbimo, požiÅ«riu, žeminantys ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , pagrįstai sprendė dėl neturtinės žalos atlyginimo.

33. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

34. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuluotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamÄ jÄ neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

35. Ä®statymas nenustato konkrečių neturtinės žalos atlyginimo dydžių atskirais neturtinės žalos atlyginimo atvejais, tačiau įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgdamas teismas sprendžia, koks neturtinės žalos dydis galėtų geriausiai kompensuoti asmens patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad svarbu iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimÄ . Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

36. Pažymėtina, jog EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nepakankamos kompensacijos, kaip ir pernelyg didelės, priteisimas gali sukelti pagarbos materialinėms Žmogaus teisių konvencijos teisėms (privatumo, nuosavybės, saviraiÅ¡kos laisvės) problemas (žr. pvz., EŽTT 2012 m. birželio 19 d. sprendimÄ byloje K. V. prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 27306/07, par. 58; 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ byloje Armonienė prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 36919/02, par. 45-47; 2012 m. spalio 25 d. didžiosios kolegijos sprendimÄ byloje Vistiņš ir Perepjolkins prieÅ¡ LatvijÄ , peticijos Nr. 71243/01, par. 110).

37. Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobÅ«dį, apimtį, žinių paplitimÄ , jų vertinimÄ ir svarbÄ visuomenėje, nukentėjusiojo požiÅ«rį ir reakcijÄ Ä¯ paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015).

38. Sprendžiant dėl ieškovo teisių gynimo būdų, atsižvelgtina į atsakovės veiksmų, pažeistų teisių pobūdį ir į tai, kokius padarinius sukėlė teisių pažeidimas.

39. IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad dėl nurodytų publikacijų paskelbimo patyrė fizinį ir dvasinį skausmÄ : LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime patyrė smurtÄ ; dėl psichinės sveikatos pablogėjimo pateko iÅ¡ LukiÅ¡kių kalėjimo į PravieniÅ¡kių laisvės atėmimo vietų ligoninės psichiatrijos skyrių; 2019 m. lapkričio 8 d. patyrė galvos traumÄ dėl sumuÅ¡imo gatvėje, pažeminimÄ ir sukrėtimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , patyrė emocinę depresijÄ .

Dėl reputacijos sužlugdymo ieÅ¡kovas negali įsidarbinti. IeÅ¡kovas kenčia emocinę depresijÄ , nuolatinį stresÄ ir baimę, kad jį atpažinę žmonės, galbÅ«t, ir vėl panaudos smurtÄ prieÅ¡ jį, nes atsakovė suformavo žagintojo, svaigintojo nuomonę vieÅ¡ai taip skelbdama. Be to, panaudojant ieÅ¡kovo vardÄ ir pavardę, buvo siekiama ekonominės naudos. Atsakovė ne tik nebandė įsitikinti, ar pateikiama informacija neklaidina visuomenės ir nepažeidžia kitų asmens teisių ir teisėtų interesų, bet tyčia iÅ¡kreipė tiesÄ dėl geresnių reitingų.

Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

40. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, byloje surinktų įrodymų visetÄ , atsižvelgdamas į publikacijų kiekį ir jų publikavimo intensyvumÄ , vadovaudamasis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, teisingumo ir protingumo principais, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti yra adekvati kompensacija už ieÅ¡kovo patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Å¡ioje nutartyje nurodytÄ teismų praktikÄ bei į padarytÄ teisės pažeidimÄ , toks kompensacijos dydis yra proporcingas ir teisingas.

Dėl įpareigojimo paÅ¡alinti visas ginčo publikacijas 41. Apeliantė nurodo, kad teismas, nustatęs ieÅ¡kovo garbės ir orumo pažeidimÄ , nepagrįstai įpareigojo atsakovę paÅ¡alinti visas Ginčo publikacijas. Su tokiu apeliantės teiginiu nesutiktina. Kolegijos vertinimu ginčo publikacijose teikiami asmens nekaltumo prezumpcijÄ pažeidžiantys teiginiai, todėl siekiant iÅ¡vengti tolesnio tokių teiginių žalingo poveikio asmeniui, taip pat atsižvelgiant į tai, kad informacija apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ nebėra aktuali, reikalavimas paÅ¡alinti publikacijas 1, 2, 3, 4, 5, 8, 9, kuriose pateikiama asmens atžvilgiu nekorektiÅ¡ka informacija, pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintinas pagrįstu.

Dėl bylos baigties 42. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

43. Kiti apeliacinio skundo argumentai iÅ¡ esmės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

44. Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡sprendžiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas. Å ioje byloje ieÅ¡kovui buvo teikiama Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Teismui pateiktas antrinę teisinę pagalba teikusios advokatės praÅ¡ymas priteisti valstybės naudai 133 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å is praÅ¡ymas laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas (CPK 88, 93, 96 str.) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A. M. Lithuania“ (į. k. 121393020) 133 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Alvydas Barkauskas Andrius Ignotas Jelena Å iÅ¡kina