1eebdcb0-ce8e-486c-a2b9-d5378922f69d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr  Civilinė byla Nr. 2A-2551-803/2015                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-347571-2014-6   Procesinio sprendimo kategorija:11.10.; 14.1.; 18.2.1.; 121.14.; 121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

JÅ«ratės Varanauskaitės, RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudos Uckienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto (atsakovo) V. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovo UAB „AI grupė – statyba“ ieÅ¡kinį dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo atsakovui V. P. ir atsakovo V. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo ieÅ¡kovui UAB „AI grupė – statyba“.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: Ginčo esmėieÅ¡kovas UAB „AI grupė – statyba“ teismo prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Darbo ginčų komisijos 2014-09-10 sprendimÄ Nr. DGKS-4050, kuri nutarė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo atsakovo naudai 2018,65 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2014 m. liepos mėnesį ir 2014 m. rugpjūčio mėnesį bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas (b.l.6-7). Nurodė, kad su atsakovu 2014-05-23 sudarė darbo sutartį, pagal kuriuos 3 punktÄ darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui už kiekvienÄ iÅ¡dirbtÄ darbo valandÄ 7 Lt ir priedÄ pagal atliktus mėnesio darbus.

Atlyginimas atsakovui buvo mokamas laiku ir pilna apimtimi, tačiau atsakovas ne kartÄ prašė iÅ¡mokėti avansÄ dėl sunkios materialinės padėties. IeÅ¡kovas buvo iÅ¡mokėjęs atsakovui avansÄ : 2014-05-30 - 400 Lt, 2014-06-06 - 800 Lt, 2014-06-13 - 800 Lt, 2014-06-25 – 1 200 Lt. Ä®rodinėjo, kad per darbo laikotarpį atsakovo iÅ¡dirbto valandų skaičiaus atlyginimas lygus iÅ¡mokėtam avansui. Sumokėtas avansas padengė visÄ atsakovo darbo užmokestį iki atleidimo. PaaiÅ¡kino, kad su atsakovu žodžiu buvo susitarta, kad jis ilgai dirbs įmonėje, todėl artimiausiu metu gavęs uždarbį iÅ¡ kitos darbovietės, iÅ¡lygins darbdavio permokÄ .

Manė, jog atsakovas nesÄ Å¾iningas ir siekė nepagrįstai pasipelnyti ieÅ¡kovo sÄ skaita (b.l.2-5). Atsakovas V. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal 2041-05-23 darbo sutartį nuo 2014-05-26 iki 2010-08-11 dirbo UAB „AI grupė – statyba“ mÅ«rininku. Darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui ne mažesnį nei Vyriausybės nustatytÄ minimalų darbo užmokestį, 2 kartus per mėnesį, iki einamojo mėnesio 25 dienos ir sekančio mėnesio 15 dienos.

Å alys žodžiu susitarė, kad jam mokamas darbo užmokestis sudarys 25 Lt per valandÄ . Atsakovas įrodinėja, kad jis nuo 2014-05-26 iki 2014 m. gegužės mėnesio pabaigos iÅ¡dirbo 41 valandÄ . Gegužės mėnesį pagal 2014-05-30 kasos pajamų orderį jam buvo sumokėta 400 Lt darbo užmokesčio. KitÄ darbo užmokesčio dalį (800 Lt) gavo 2014-06-06 pagal 2014-06-06 kasos pajamų orderį. PirmÄ darbo užmokesčio už birželio mėnesį dalį (780 Lt) gavo pagal 2014-06-13 kasos pajamų orderį.

Teigė, jog daugiau darbo užmokestis nebuvo mokėtas. Taip pat nebuvo supažindintas su darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, su darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščiais, jam nebuvo žinoma, kiek tiksliai laiko yra iÅ¡dirbta ir kiek turi bÅ«ti iÅ¡mokėta darbo užmokesčio. Anot atsakovo, ieÅ¡kovas tik 2014 m. gegužės mėnesį, apskaičiuodamas darbo užmokestį, laikėsi susitarimo ir įtraukė į darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraÅ¡tį atlygį už darbo sutartyje aptartÄ priedÄ , todėl priskaičiavo sumokėti 1 025 Lt, t.y. 25 Lt už vienÄ iÅ¡dirbtÄ valandÄ .

Apskaičiuodamas darbo užmokestį už kitus mėnesius: birželį, liepÄ ir rugpjÅ«tį, ieÅ¡kovas papildomo priedo pagal atliktus mėnesio darbus į žiniaraščius neįtraukė ir nemokėjo. Buvo apskaitomas tik tarifinis (valandinis) atlyginimas. Be to, dalis ieÅ¡kinio priedų, pvz. 2014-06-25 kasos pajamų orderis Nr. AII000030, yra suklastoti. NepasiraÅ¡inėjo Å¡io kasos pajamų orderio ir 1 200 Lt pagal šį dokumentÄ niekada negavo, nes nuo 2014-06-23 iki 2014-06-30 dėl darbo stokos nedirbo, buvo nemokamose atostogose.

Ä®rodinėja, kad jam buvo iÅ¡mokėta viso 1 980 Lt darbo užmokesčio. Pažymėjo, kad jokio darbo užmokesčio avanso iÅ¡ darbdavio niekada neprašė ir Å¡is avanso jam nemokėjo. Ä®rodinėjo, jog jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį sudaro 2 227,33 Lt (neatskaičius mokesčių). Darbo ginčų komisijos sprendimu priteista 2 018, 65 Lt (neatskaičius mokesčių) suma atitiko atsakovo lÅ«kesčius (b.l.44-45).Atsakovas V. P. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „AI grupė – statyba“ 2 018,65Lt darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 8 953,20 Lt papildomo priedo, viso – 10 971,85 Lt (neatskaičius mokesčių), vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ nuo 2014-08-11 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, skaičiuojant po 254,96 Lt už kiekvienÄ uždelsimo dienÄ (neatskaičius mokesčių), 5 procentų metines palÅ«kanas nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki bylos iÅ¡kėlimo teisme ir nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2014-05-23 darbo sutarties 3 punkte nurodytas papildomas priedas pagal atliktus mėnesio darbus negali bÅ«ti laikomas skatinimo priemone DK 233 straipsnio prasme. Priedas buvo iÅ¡mokėtas tik už 41 iÅ¡dirbtÄ valandÄ 2014 m. gegužės mėnesį ir buvo 1 019,91 Lt, t. y. 24,87 Lt/val. (neatskaičius mokesčių). Ä®rodinėjo, jog 2014 m. birželio mėnesį iÅ¡dirbo 120 val., todėl jam turėjo bÅ«ti priskaičiuota 2 984,40 Lt papildomo priedo, už 2014 m. liepos mėnesį iÅ¡dirbtas 184 val.

– 4 576,08 Lt, o už 2014 m. rugpjūčio mėnesį iÅ¡dirbtas 56 val. – 1 392,72 Lt papildomų priedų. Taigi bendra nepriskaičiuota 8 953,20 Lt papildomo priedo suma yra už per tris mėnesius atliktus darbus, o per šį laikotarpį viso iÅ¡dirbo 45 dienas (15 d. - birželio mėnesį, 23 d. - liepos mėnesį, 7 d. - rugpjūčio mėnesį) arba 360 valandų. IÅ¡ darbo buvo atleistas 2014-08-11, atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ su jo nebuvo visiÅ¡kai atsiskaityta ir iki Å¡ios dienos atsakovas nėra atsiskaitęs (b.l.52-54; 95-97).IeÅ¡kovas UAB „AI grupė – statyba“ su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad priedai prie atlyginimo buvo iÅ¡mokami tik esant atliktiems darbams, kurie virÅ¡ija sutartimi numatytÄ darbo užmokestį. PaaiÅ¡kino, kad jau pirmÄ darbo mėnesį atsakovas buvo neatsakingas, atsainiai žiÅ«rėjo į darbÄ , bet esant nepraleistoms darbo dienoms, įvykdė normas ir už pirmÄ mėnesį atlyginimas jam buvo iÅ¡mokėtas su priedais. Atsakovas buvo pakartotinai žodžiu įspėtas dėl tinkamos darbų kokybės. Jis pripažino savo prastÄ darbų kokybę, jam buvo žinoma, kad priedas prie atlyginimo nebus mokamas, o mokamas tik sutartyje nurodytas valandinis 7 Lt/val.

Tik atsakovo brolio V. P. praÅ¡ymu sutiko, kad ieÅ¡kovas toliau dirbtų, nors kokybiÅ¡kai nedirbo. Kadangi atsakovui tuo metu buvo labai reikėjo darbo, jis sutiko toliau dirbti pagal pasiraÅ¡ytos sutarties įkainius be priedų. Laikė nepagrįstais atsakovo argumentus, kad jis nebuvo supažindintas su darbo užmokesčio skaičiavimo bei mokėjimo dokumentais. Nurodė, kad visos su darbo santykiais susijusios sÄ lygos buvo aptartos su buvusiu darbuotoju. Ä®monės dokumentacija vedama tvarkingai ir atsakingai kitos įmonės, atsiskaitymo lapeliai buvo pateikiami kiekvienÄ mėnesį.

IeÅ¡kovas priedÄ naudoja kaip darbuotojų skatinimo priemonę, taip pat kaip apsaugÄ darbdaviui, užtikrinantį darbų efektyvumÄ , kokybę, savalaikį atlikimÄ . Ä®rodinėjo, kad atsakovas tik vienÄ mėnesį atliko planuotus darbus, už kuriuos yra skiriamas priedas. Pažymėjo, kad įmonės vadovas pats prižiÅ«rėjo atliekamų darbų kokybę bei skaičiavo atliekamų darbų plotus, fiksavo darbų apimtį, nurodydamas tai atliktų darbų žiniaraščiuose. Su atsakovu jo atleidimo dienÄ atsiskaitė visiÅ¡kai (b.l.56-58;106-109).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: Darbo ginčų komisijos 2014-09-10 sprendimÄ Nr. DGKS-4050 individualaus darbo ginčo byloje Nr. APS-36-15207 pakeitė ir jį iÅ¡dėstė taip: „priteisti V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ UAB „AI grupė – statyba“ juridinio asmens kodas 303173829, 5,09 EUR (penkis eurus, 9 ct) darbo užmokesčio už 2014 m. liepos ir 2014 m. rugpjūčio mėnesius“; kitoje dalyje ieÅ¡kovo reikalavimus atmetė.

Atsakovo prieÅ¡inius reikalavimus tenkino iÅ¡ dalies: priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo 35,62 € vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsikaityti laikÄ .Teismas vertino, jog Darbo ginčų komisija nustatydama darbdavio 2 018,65 Lt (neatskaičius mokesčių) įsiskolinimo dydį rėmėsi aplinkybe, kad darbdavys nėra įvykdęs mokėjimų darbuotojui už 2014 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius. Teismas nesutiko su Darbo ginčų komisijos iÅ¡vada, kad darbuotojui 2014 m. gegužės – birželio mėnesiais iÅ¡mokėtos sumos pagal kasos iÅ¡laidų orderius negali bÅ«ti laikomos darbo užmokesčiu vien todėl, kad mokėjimo pavedimuose yra nurodyta mokėjimų paskirtis „DU avansas“.

Atsižvelgęs į tai, kad darbo užmokestis ieÅ¡kovui už 2014 m. liepos ir 2014 m. rugpjūčio mėnesius buvo iÅ¡mokėtas anksčiau ir tai niekaip nepablogino darbuotojo teisinės padėties, sprendė Darbo ginčų komisijos priteistÄ sumÄ sumažinti iki 17,57 Lt / 5,09 € (suma nurodyta atskaičius mokėtinus mokesčius). Ä®vertinęs darbo sutarties vykdymo praktikÄ , t.y. tai, jog darbdavys darbuotojams, taip pat ir V. P., skiriamÄ priedÄ Ä¯formindavo atskirais įsakymais ir V. P. buvo skirtas priedas už darbÄ gegužės mėnesį, jo dydis atitiko Å¡alių nurodomÄ susitarimÄ â€“ 25 Lt už valandÄ , sprendė, kad pagal darbo sutarties 3 punktÄ Å¡alys susitarė dėl galimybės skirti priedÄ ir jo dydžio, bet ne dėl 25 Lt darbo užmokesčio už valandÄ .

Konstatavo, jog darbuotojo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio priedÄ pagal žodinio susitarimo dydį – iki 25 Lt už valandÄ , taip pat yra nepagrįstas, kadangi priedo skyrimui, kaip paskatinimui už gerÄ darbÄ (DK 233 straipsnis), nenustatytas nei teisinis nei faktinis pagrindas. Nagrinėjamu atveju darbuotojo darbo rezultatai buvo blogi. Teismas, nustatęs, jog darbuotojas V. P. dirbo trumpÄ laiko tarpÄ (apie 2,5 mėn.), darbo sutarties nutraukimo metu darbuotojui galutiniam atsiskaitymui buvo neiÅ¡mokėta nežymi darbo užmokesčio dalis (17,57 Lt atskaičius mokesčius), sprendė nustatyti 122,99 Lt/35,62 € (7 mėn. x 17,57 Lt atskaičius mokėtinus mokesčius) vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsikaityti laikÄ dydį, o reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsikaityti laikÄ nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiÅ¡ko atsikaitymo netenkinti, kaip neproporcingo.

Kadangi darbdavio įsiskolinimas yra susidaręs ne iÅ¡ civilinių santykių, o iÅ¡ darbo santykių, darbuotojo reikalavimo priteisti 5 procentus mokėjimo palÅ«kanų (CK 6.37 str.) ir 5 procentus procesinių palÅ«kanų (CK 6.210 str.) nuo priteistos sumos netenkino. III. Apeliacinio skundo argumentai Apeliantas (atsakovas) V. P. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Nurodė, kad 2014-06-25 kasos išlaidų orderio Nr. AII000030 dėl 1 200 Lt išmokėjimo nepasirašė ir šios pinigų sumos negavo, nes nuo 2014-06-23 iki 2014-06-30 dėl darbo stokos buvo išėjęs neapmokamų atostogų. Mano, jog jo paminėtas kasos išlaidų orderis yra suklastotas, tačiau teismas šių faktinių aplinkybių netyrė ir orderio, kaip įrodymo, nevertino, todėl pažeidė CPK 185 straipsnį.

Taip pat teismas nebuvo aktyvus, kaip tai nustato CPK 414 straipsnis. Įrodinėja, jog apelianto darbo užmokestį sudarė:

1) valandinis atlygis, 2) papildomas priedas pagal atliktus mėnesio darbus. PaaiÅ¡kino, jog sudarant darbo sutartį su įmonės direktoriumi susitarė, kad darbo užmokestį sudarys bendrasis valandinis 25 Lt dydžio darbo užmokestis (tarifinis atlyginimas ir priedas, priklausantis nuo darbo rezultatų). PaaiÅ¡kino, jog teismo posėdžio metu parodė, kad Å¡lifavo ne savo, o kitų darbuotojų kreivai iÅ¡tinkuotÄ sienÄ . Kadangi neturėjo ilgesnio gulsčiuko, darbÄ atliko nekokybiÅ¡kai, dėl ko sulaukė priekaiÅ¡tų iÅ¡ darbdavio, tačiau darbdaviui nupirkus tinkamÄ darbo priemonę, darbo trÅ«kumus iÅ¡taisė.

Priedas už gegužės mėnesį jam buvo iÅ¡mokėtas. Teigia, kad 2014 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais jokių pretenzijų ir pastabų dėl darbų kokybės iÅ¡ darbdavio negavo, darbų defektų aktų sudaryta nebuvo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas savaip interpretavo posėdžio metu duotÄ parodymÄ - dėl ne pagal projektÄ užmÅ«ryto lango. PaaiÅ¡kino, kad darbus atliko tik pagal darbų vykdytojo pavedimus, todėl mÅ«rijo tiksliai tose vietose, kur buvo nurodęs darbų vykdytojas.

Teigia, kad nebuvo supažindintas su jokiais darbdavio lokaliniais teisės aktais, nustatančiais priedo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkÄ , o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiÅ¡kėjo, jog tokių darbdavys aktų neturi. Birželio ir liepos mėnesiais priedai buvo iÅ¡mokėti net trims darbuotojams, kurie dirbo mažiau, iÅ¡skyrus apeliantÄ . Taip pat apelianto nuomone, panaikinus skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , turi bÅ«ti priteista kompensacija už uždelsimo atsiskaityti laikÄ bei priteistos palÅ«kanos CK 6.37 bei 6.210 straipsnių tvarka.

Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo 2010-11-02 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010 (b.l.129-133).IeÅ¡kovas UAB „AI grupė – statyba“ atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje nustatyta, kad apeliantas 2014-05-23 darbo sutarties Nr. 14-18 pagrindu nuo 2014-05-26 iki 2014-08-11 dirbo UAB „AI grupė – statyba“ mÅ«rininku (b.l.8-10).

Å ios darbo sutarties 3 punktu Å¡alys susitarė, jog darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: už kiekvienÄ iÅ¡dirbtÄ darbo valandÄ 7 Lt ir priedas papildomas pagal atliktus mėnesio darbus, bet ne mažesnį Vyriausybės nustatytÄ minimalų darbo užmokestį, mokamÄ du kartus per mėnesį, iki einamojo mėnesio 25 dienos ir sekančio mėnesio 15 dienos (b.l.9). Darbo ginčų komisija nustatė, kad pagal darbdavio pateiktus darbo užmokesčio apskaitos dokumentus darbuotojui V.

P. per visÄ darbo laikotarpį nuo 2014-05-26 iki 2014-08-11 buvo priskaičiuota 3 197,57 Lt darbo užmokesčio atskaičius mokesčius (t.y. 1025 Lt už gegužės mėnesį, 638,40 Lt už birželio mėnesį, 978,88 Lt už liepos mėnesį, 555,29 už rugpjūčio mėnesį, įskaitant kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas); pagal kasos iÅ¡laidų orderius buvo iÅ¡mokėta 3 180 Lt darbo užmokesčio (2014-05-30 - 400 Lt, 2014-06-06 – 800 Lt, 2014-06-13 – 780 Lt, 2014-06-25 – 1200 Lt).

Teismo posėdžio metu pateiktas 2014-07-21 kasos iÅ¡laidų orderis, pagrindžiantis 2 000 Lt mokėjimÄ (darbo b.l.6). Dėl įrodymų vertinimoKasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad darbo bylos – viena iÅ¡ nedispozityviųjų bylų kategorijų, kai įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga atitinkamus klausimus spręsti ex officio. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D.

D. v. UAB „Versupis“, bylos Nr. 3K-3-113/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. G. v. UAB „Teniso pasaulis“, bylos Nr. 3K-3-384/2011). Tai reiÅ¡kia, kad tokios kategorijos bylÄ nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ (CPK 414 straipsnio 1 dalis); savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrÄ jį atsakovÄ , jeigu nustato, kad darbuotojo ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui (CPK 414 straipsnio 2 dalis) ir kt.

Pagal CPK 414 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kurioje nustatytas teismo vaidmuo nagrinėjant darbo bylas, darytina iÅ¡vada, kad byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Tokia iÅ¡vada darytina remiantis sisteminiu CPK 414 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio aiÅ¡kinimu. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Taigi pagal Å¡ias įstatymo normas Å¡alys darbo byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. L. v. UAB ,,Corriere Rosa transportas“, bylos Nr. 3K-3-71/2008).Darbo ginčų komisija nustatė, kad faktiÅ¡kai per ginčo laikotarpį darbuotojui V. P. pagal kasos iÅ¡laidų orderius buvo iÅ¡mokėta 3180 Lt darbo užmokesčio: 2014-05-30 - 400 Lt, 2014-06-06 – 800 Lt, 2014-06-13 – 780 Lt, 2014-06-25 – 1200 Lt.

Å ie faktai pirmosios instancijos teisme nebuvo paneigti. Nagrinėjamojoje byloje teismas rėmėsi Darbo ginčų komisijos byloje pateiktais įrodymais ir sprendė, jog jų pakanka teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje M.

Ž. v. R. P. , bylos Nr. 3K-3-156/2009). Pažymėtina, jog Darbo ginčų komisijos bylos įrodymus teismas turi vertinti kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 27 d.nutartis civilinėje byloje UAB „PAAS LT“ v. I. U., bylos Nr. 3K-3-120-681/2015). Atsižvelgiant į paminėtÄ kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , apeliantui teigiant, jog 2014-06-25 kasos iÅ¡laidų orderis Nr. AII000030 suklastotas (b.l.130), jam ir teko pareiga įrodyti Å¡iÄ aplinkybę.

Tačiau apeliantas nei pirmosios instancijos teismo, nei apeliacinės instancijos teismo neprašė skirti ekspertizės, nepateikė įrodymų, paneigiančių, jog 2014-06-25 kasos iÅ¡laidų orderio Nr.AII000030 skiltyje „gavėjo paraÅ¡as“ yra ne apelianto paraÅ¡as (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais apeliantas (atsakovas) iÅ¡reiÅ¡kęs nesutikimÄ su teismo sprendimo dalimi, iÅ¡ esmės pakartojo savo pozicijÄ dėl ginčo aplinkybių, tačiau nepagrindė, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės normų pažeidimų (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl priedo už 2014 m. birželio - rugpjūčio mėnesiusDarbo užmokestis yra atlyginimas už darbÄ , darbuotojo atliekamÄ pagal darbo sutartį, jis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu bÅ«du tiesiogiai darbdavio iÅ¡mokamus darbuotojui už jo atliktÄ darbÄ (DK 186 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu bÅ«du darbdavio iÅ¡mokamus darbuotojui už jo atliktÄ darbÄ pagal iÅ¡ anksto nustatytus rodiklius, t. y. priedus, priemokas ir pan.

Apelianto nuomone, su priedu jam turėjo bÅ«ti mokamas 25 Lt už valandÄ darbo užmokestis. Nustatyta, kad 2014-05-23 darbo sutarties Nr. 14-18. 3 punktu darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui už kiekvienÄ iÅ¡dirbtÄ darbo valandÄ 7 Lt darbo užmokestį, priedas papildomai pagal atliktus mėnesio darbus, bet ne mažesnį Vyriausybės nustatytÄ minimalų darbo užmokestį, mokama 2 kartus per mėnesį, iki einamojo mėnesio 25 dienos ir sekančio mėnesio 15 dienos (b.l.8-10). Duomenų, kad Å¡i 2014-05-23 darbo sutarties Nr. 14-18., 3 punkto sÄ lyga buvo pakeista DK 120 straipsnio nustatyta tvarka, byloje nėra.

Taigi 2014-05-23 darbo sutartyje nėra aiÅ¡kiai įtvirtintas mokėtinas 25 Lt už valandÄ darbo užmokestis. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad darbo įstatymai nenumato sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių, todėl, aiÅ¡kinant darbo sutartyje iÅ¡reikÅ¡tÄ Å¡alių valiÄ , įvertinus darbo sutarties specifikÄ ir tikslus, vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės Å¡akų normų taikymÄ pagal analogijÄ , atsižvelgtina į CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos socialdemokratų partija, bylos Nr.3K-3-235/2010; 2011 m balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-202/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Flakt“, bylos Nr 3K-3-86/2013; kt.). Konkrečios sutarties turinio, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas.Nagrinėjamoje byloje apeliantas patvirtino, jog sudarant darbo sutartį su atsakovo direktoriumi sulygo dėl bendro valandinio darbo užmokesčio: atlyginimo ir priedo, priklausančio nuo darbo rezultatų, tačiau apeliaciniame skunde (b.l.131) jau nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog:

„jokių raÅ¡ytinių susitarimų dėl priedo mokėjimo ar jo dydžio byloje nėra“ prieÅ¡tarauja bylos įrodymams, o tai lėmė DK 186 straipsnio pažeidimÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su Å¡iuo apelianto nurodytu argumentu nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad tiriant aplinkybes dėl priedo mokėjimo ar jo dydžio buvo iÅ¡klausyti Å¡alių paaiÅ¡kinimai, apklausti liudytojai: P. P., A. I.. Buvo nustatyta, jog apeliantas žinojo apie tai, kad darbo užmokestis priklausys nuo darbo rezultatų (tai apeliantas patvirtino ir apeliaciniame skunde, b.l.131) ir tikėjosi uždirbti 25 Lt už valandÄ , tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Å¡alys buvo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai susitarusios dėl fiksuoto 25 Lt už valandÄ darbo užmokesčio dydžio (CPK 178 straipsnis).

PrieÅ¡ingai, byloje esantys įsakymai įrodo, kad darbdavys darbuotojams, taip pat ir V. P., skiriamÄ priedÄ Ä¯formindavo atskirais įsakymais (b.l.59-88). Apelianto paaiÅ¡kinimais, 2014 m. gegužės mėnesį jam priedas buvo iÅ¡mokėtas, nepaisant to, jog Å¡alino kreivai iÅ¡tinkuotos sienos trÅ«kumus, kurie atsirado dėl darbo priemonių stokos. Å i aplinkybė, anot jo, įrodo darbdavio ir darbuotojo suderintÄ valiÄ dėl priedų mokėjimo. Teisėjų kolegijos vertinimu Å¡ios aplinkybės kaip tik patvirtina, kad darbo sutarties sÄ lygos dėl priedo iÅ¡mokėjimo tik už 2014 m. gegužės mėnesį buvo įvykdytos ir kartu įrodo susitarimo dėl kintamo priedo buvimÄ .

Taip pat apeliantas įrodinėja, kad 2014 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais jokių pastabų, pretenzijų dėl darbo kokybės jam pareikÅ¡ta nebuvo, darbdavys birželio ir liepos mėnesiais finansiÅ¡kai buvo pajėgus iÅ¡mokėti priedus visiems darbuotojams, tačiau iÅ¡mokėjo tik tiems, kurie dirbo mažiau valandų nei apeliantas (b.l.132). Liudytojas A. I. paaiÅ¡kino, kad priedas V. P. už 2014 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius nebuvo skirtas, nes jis dirbo lėtai, darė brokÄ , be to, darbo rezultatai buvo blogi ne tik ieÅ¡kovo, bet ir visos įmonės, dėl ko generalinis rangovas nutraukė sutartį dėl subrangos darbų Bendorėlių gyvenvietėje.

Apelianto darbo rezultatus už birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesį darbdavys įvertino blogai, todėl jam priedo už darbÄ neskyrė. Taip pat už 2014 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas nei vienam darbuotojui neskyrė priedų prie atlyginimo (b.l.65). Konstatuotina, jog Å¡ios aplinkybės pagrindžia sutartinį nuo darbo rezultatų priedo skyrimo pobÅ«dį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad 2014 m. liepos mėnesį kitiems darbuotojams buvo iÅ¡mokėti priedai, o jam ne, neįrodo, kad priedo iÅ¡mokėjimas jam savaime priklausė.

IeÅ¡kovas nurodė, kad priedas buvo naudojamas kaip atsiskaitymo priemonė už darbÄ , skatinant darbuotojus dirbti efektyviau. Tai patvirtina UAB „AI grupė – statyba“ praneÅ¡imai dėl priedo skiriamo prie atlyginimo, kurie buvo siunčiami (įteikiami) įmonės darbuotojams, kuriems darbdavys nuspręsdavo paskirti priedus prie darbo užmokesčio, taip pat darbdavio priimti įsakymai dėl priedų skyrimo (b.l.59-72l 73-88). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje sutinka su apskųsto procesinio sprendimo iÅ¡vadomis, kad apeliantui nebuvo pagrindo mokėti priedo prie nekintamosios darbo užmokesčio dalies, nes ieÅ¡kovas lokaliniuose aktuose jos neskyrė dėl to, jog apelianto darbas nebuvo produktyvus, o darbo laiko panaudojimas neefektyvus. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių sudarytoje darbo sutartyje nurodytas punktas dėl priedo mokėjimo yra numatytas pagal iÅ¡ anksto nustatytus rodiklius, o nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Å¡alys buvo susitarusios dėl fiksuoto 25 Lt už valandÄ darbo užmokesčio dydžio bei kad apeliantas pasiekė tokį darbo rezultatÄ už kurį jam turėjo bÅ«ti skiriamas priedas, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė netenkinti darbuotojo reikalavimo dėl priedo priteisimo (DK 186 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl DK 141 straipsnio 3 daliesDK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ . Apeliantas nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jam priteista 35,62 eurų vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laikÄ .Kadangi apeliantas konkrečių nesutikimo motyvų nenurodė, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi proporcingumo principu (CK 1.5 straipsnis), dėl Å¡io apeliacinio skundo argumento apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Dėl palÅ«kanųApeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, praÅ¡o priteisti palÅ«kanas, taikant CK 6.37 straipsnio 2 dalį, CK 6.210 straipsnio 1 dalį (b.l.132). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymÄ ), nes yra taikomas specialaus pobÅ«džio DK 303 straipsnis.

Pagal įstatyminį reglamentavimÄ DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (DK 11 straipsnio 1 dalis). DK 303 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kuriÄ , tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo praÅ¡ymu teismas priima nutartį iÅ¡ieÅ¡koti darbuotojui darbo užmokestį už visÄ laikÄ nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Å i DK nuostata įstatymo leidėjo iÅ¡ esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu bÅ«du darbuotojui suteikiant papildomÄ teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybÄ .

Pabrėžtina, kad kartu taikant tiek DK 303 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 303 straipsnis (2012-05-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta teismų pareiga, priimant sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, taikyti savo pačių sukurtas teisės aiškinimo taisykles, suformuluotas analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Teisėjų kolegija pažymi, jog apelianto nurodyta kasacinio teismo nutartis Nr. 3K-3-424/2010, kurioje buvo taikytos CK 6.37 ir 6.210 straipsnių nuostatos, nėra aktuali nagrinėjamam ginčui spręsti, kadangi kasacinis teismas sprendė dėl ieškovo prašymo DK 300 straipsnio pagrindu išieškoti iš atsakovo darbo užmokestį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos, nes darbdavys įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdė.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, ir nepriteisė 5 procentų dydžio mokėjimo palūkanų (CK 6.37 straipsnis) ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų (CK 6.210 straipsnis) nuo priteistos sumos, nes, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, darbo teisiniuose santykiuos CK įtvirtintas palūkanų institutas netaikytinas.Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

              palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimÄ nepakeistÄ .           Teisėjai                                                                  JÅ«ratė Varanauskaitė RÅ«ta Petkuvienė   Liuda Uckienė                            Â