2021-12-16 Nr. AB-27656-4-39-3-00233-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedValstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui P. K. (P. K.), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio D. K. M A. M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl D. K. M A. M. A. sulaikymo.
Legislator headnote
AI generated2021-12-16 Nr. AB-27656-4-39-3-00233-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: K. (P. K.), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio D. K. M A. M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl D. K. M A. M. A. sulaikymo.
Full text
Administracinė byla Nr. A-4383-520/2021
Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00233-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,
dalyvaujant vertėjams Tadui Tvarijonui, Salar Mahmood,
(duomenys neskelbtini) piliečiui D. K. M A. M. A.,
užsieniečio atstovui advokatui R. J.,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui P. K. (P. K.),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio D. K. M A. M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl D. K. M A. M. A. sulaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti D. K. M A. M. A. (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2022 m. sausio 25 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
2. Centras teigė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. vasario 8 d., turėdamas pasą, bet neturėdamas teisėtą buvimą Lietuvoje patvirtinančių dokumentų. Jis išreiškė norą prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir buvo apgyvendintas Centre. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Užsienietis 2021 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir išsiųsti jį į kilmės valstybę. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi Užsieniečio skundą dėl minėto sprendimo paliko nenagrinėtą, nes Užsienietis 2021 m. balandžio 24 d. pabėgo iš Centro. Užsienietis 2021 m. spalio 21 d. buvo grąžintas iš Vokietijos Federacinės Respublikos, pateikė pakartotinį prašymą suteikti prieglobstį.
3. Centro vertinimu, Užsieniečiui negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, nes jis nebendradarbiauja su institucijomis nustatant jo teisinę padėtį Lietuvoje, čia neturi šeiminių, socialinių ryšių, jis jau pažeidė Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių migracijos įstatymus. Tikėtina, kad, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis vėl bandys savavališkai išvykti ir pasislėpti.
II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. spalio 26 d. sprendimu tenkino Centro teikimą ir nusprendė laikinai sulaikyti D. K. M A. M. A. Centre iki 2022 m. sausio 25 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
5. Teismas nustatė, jog Užsienietis yra prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašytojas. Jo tapatybė yra nustatyta. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Byloje nėra įrodymų, kad jis turi brolį, gyvenantį nuomojamame bute Rukloje, t. y. Užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, ar socialinių, ekonominių arba kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Užsienietis neturi lėšų pragyventi Lietuvoje. Byloje nėra duomenų apie Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau į Lietuvą jis neteisėtai atvyko dar 2021 m. vasario 8 d. Migracijos departamentui priėmus 2021 m. vasario 25 d. sprendimą nesuteikti Užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, Užsienietis apskundė šį sprendimą, bet, nesulaukęs galutinio sprendimo, jis 2021 m. balandžio 24 d. išvyko iš Lietuvos. Užsienietis 2021 m. spalio 21 d. buvo grąžintas iš Vokietijos į Lietuvą, jis pakartotinai pateikė prašymą suteikti prieglobstį.
6. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad Užsienietis bendradarbiauja su Lietuvos teisėsaugos institucijomis, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Jis gali pakartotinai bėgti iš Lietuvos, tokiu būdu keldamas neteisėtos migracijos grėsmę Europos Sąjungoje. Teismas konstatavo, kad Užsieniečiui negali būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, o yra pagrindas jį sulaikyti (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 str. 4 d. 1 ir 2 p.).
III. 7. Užsienietis D. K. M A. M. A. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
8. Užsieniečio teigimu, teismas neišsamiai apsvarstė galimybę skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, nes aplinkybė, jog jis kartą išvyko iš Lietuvos Respublikos, nėra pagrindas skirti jam tik sulaikymą. Užsienietis teigia suprantantis savo neigiamą elgesį ir jo besigailintis. Lietuvoje gyvena jo brolis, kuris yra sukūręs šeimą, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis (Užsienietis) neturi šeiminių, socialinių ryšių Lietuvoje. Kadangi teismo posėdis surengtas skubiai, jis nespėjo surinkti ir pateikti įrodymų apie savo socialinius ryšius.
9. Užsieniečio įsitikinimu, sulaikymas yra akivaizdžiai per griežta, neproporcinga, neteisinga jo laisvės suvaržymo priemonė. Jis yra nusipelnęs teismo pasitikėjimo, bendradarbiavo su Migracijos departamentu, teikė paaiškinimus. Pritaikius prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikoje, jis taip pat turėtų galimybę išeiti apsipirkti, pasivaikščioti. Toks jo judėjimo apribojimas būtų teisingesnis ir mažiau pažeistų jo, kaip prieglobsčio prašytojo, interesus.
10. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Užsieniečio apeliacinį skundą.
11. Centras sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pažymi, kad Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą nenagrinėti Užsieniečio vėlesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, užsienietis apskundė šį sprendimą. Centras nesutinka su apeliacinio skundo argumentais apie Užsieniečio bendradarbiavimą, nes jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirtęs valstybės sieną; jis yra pilnametis ir veiksnus, todėl turėjo suvokti poreikį turėti galiojantį kelionės dokumentą ir pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, bet to nepadarė; Užsieniečiui buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, įskaitant tai, kad tol, kol nėra priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, jis negali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tačiau, nepaisydamas to, Užsienietis išvyko. Tokie jo veiksmai leidžia abejoti jo atvykimo tikslais bei manyti, jos jis piktnaudžiauja savo, kaip prieglobsčio prašytojo, teisėmis, gali vengti išsiuntimo į kilmės valstybę.
12. Centras nurodo, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas Užsieniečiui nebūtų proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, nes jis nebendradarbiauja su institucijomis nustatant jo teisinę padėtį Lietuvoje, čia neturi šeiminių, socialinių ryšių, taip pat jis yra pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracijos įstatymus. Užsienietis nesilaikė Lietuvos įstatymų, apgyvendinimo Centre tvarkos ir šiurkščiai juos pažeidė. Tikėtina, kad Užsienietis, vengdamas numanomo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, vėl bandys savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę. Centras taip pat nurodo, kad Užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas sulaikyti Užsienietį Centre iki 2022 m. sausio 25 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).
15. Įstatymo 112 straipsnyje nurodyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Užsieniečių sulaikymo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnyje. Tarp minėtų teisės normų nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (113 str. 4 d. 1 p.), taip pat siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (113 str. 4 d. 2 p.).
16. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios įvertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp jų: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.
17. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Šis aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018). Alternatyvios sulaikymui priemonės išvardytos 115 straipsnio 2 dalyje, tarp jų – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.).
18. Nagrinėjamu atveju akcentuotina ir tai, kad Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
19. Byloje nustatyta, kad Tarnybos pasienio užkardos pareigūnai, tikrindami informaciją pagal gautus foto duomenis, 2021 m. vasario 9 d. negyvenamajame name aptiko 12 asmenų, 11 iš jų pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasus, tarp jų buvo Užsienietis, kuris su savimi turėjo pasą. Pažymose dėl prašymo suteikti prieglobstį nurodyta, kad Užsienietis prašymą suteikti prieglobstį pateikė 2021 m. vasario 9 d., 2021 m. vasario 12 d. jis buvo apgyvendintas Centre, jam paaiškinta jo teisinės padėtis Lietuvos Respublikoje, apgyvendinimo Centre pagrindai ir Centro vidaus taisyklės, kt. Migracijos departamentas 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. (15/6-10) 12PR-22 nusprendė nesuteikti Užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nurodė, įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo ir nesant priežasčių, dėl kurių sprendimo dėl Užsieniečio išsiuntimo vykdymas stabdomas, išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini), taip pat uždraudė Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, nurodė dėl šio draudimo įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Užsienietis šį sprendimą apskundė teismui, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-2660-541/2021 jo skundą paliko nenagrinėtą, nes Užsienietis 2021 m. balandžio 25 d. nustatytu laiku negrįžo į Centrą. 2021 m. spalio 21 d. Užsienietis grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Vokietijos Federacinės Respublikos. Centro 2021 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 4T-577 Užsienietis buvo sulaikytas 48 valandoms.
20. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 21S42270 nusprendė nenagrinėti Užsieniečio pateikto paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje dėl to, kad jis nepateikė naujų esminių motyvų, bei nesvarstyti Užsieniečio išsiuntimo į (duomenys neskelbtini) klausimo, nes šis klausimas jau išspręstas įsigaliojusiu 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. (15/6-10) 12PR-22. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad Užsienietis apskundė pastarąjį sprendimą, jo skundas dar neišnagrinėtas. Dėl to nagrinėjamu atveju vertinama, kad pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė sulaikyti Užsienietį Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu, nes iš bylos medžiagos nematyti, kad yra kilusių abejonių dėl Užsieniečio tapatybės ir (ar) pilietybės, jo pateikto asmens dokumento tikrumo. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą, nes šiuo metu dar nėra priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje pagal paskesnį jo prašymą, be to, egzistuoja minėto straipsnio 5 dalies 7 (Užsienietis, apgyvendintas Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Tarnybos tvarką) ir 11 (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos) punktuose nurodytos aplinkybės, dėl kurių yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
22. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nusprendė Užsieniečiui pritaikyti sulaikymą, o ne jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, atsižvelgdamas ne tik į tai, kad Užsienietis jau kartą buvo apgyvendintas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tačiau jis neteisėtai išvyko iš Lietuvos, tokiu būdu pažeisdamas ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitų valstybių narių įstatymus, sukeldamas nelegalią migraciją Europos Sąjungos viduje. Pirmosios instancijos teismas įvertino Užsieniečio teiginius, kad Lietuvoje gyvena jo brolis, tačiau pripažino, jog šie teiginiai nepagrįsti objektyviais įrodymais, ir konstatavo, kad Užsienietis neturi šeiminių, socialinių ar kitų ryšių Lietuvos Respublikoje. Apeliaciniame skunde Užsienietis tvirtina, kad jis negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui įrodymų apie savo socialinius ryšius, nes posėdis dėl sulaikymo buvo suorganizuotas skubiai, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad ir apeliaciniame skunde Užsieniečio argumentai apie Lietuvoje gyvenantį jo brolį su šeima yra deklaratyvaus pobūdžio, abstraktūs, nepagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis ar dokumentais.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, motyvuotai atsakė į pagrindinius ginčo šalių argumentus. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad byloje esantys objektyvūs duomenys (be kita ko, apie ankstesnį Užsieniečio elgesį) sudaro pagrindą manyti, jog, pritaikius Užsieniečiui kitokią priemonę (ne sulaikymą), jis gali bandyti pakartotinai pabėgti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungoje. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybių nevertino taip, kaip tai palankiau Užsieniečiui, nepaneigia teismo padarytų išvadų teisingumo ir nepatvirtina, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismo vertinimo nekeičia ir pareiškėjo teismo posėdyje nurodyta aplinkybė apie jo Rukloje gyvenantį brolį, kuris gali garantuoti, jog pareiškėjas neišvyks iš Lietuvos.
24. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skyrė Užsieniečiui būtent sulaikymą. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
(duomenys neskelbtini) piliečio D. K. M A. M. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė