2016-08-17 Nr. AB-15927-3-66-3-00019-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Adm

Administracinė byla Nr. I-23-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00019-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija: 17.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. M. prašymo ištirti norminio administracinio akto Prokurorų ir Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. I-239, 57-60 punktų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo I. M. prašymas ištirti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. I-239 patvirtintų Prokurorų ir Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijų nuostatų 57-60 punktų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams. Prašyme pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. I-156 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą paskirti į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas vieną iš Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos 2016 m. birželio 3 d. išvadoje Nr. 6.18.-15 nurodytų kandidatų. Skundžiamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. birželio 22 d. įsakymas yra priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. I-239 patvirtintais Prokurorų ir Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijų nuostatais (toliau – ir Atrankos komisijų nuostatai), taigi prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra tiesiogiai susijęs su Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla dėl jo teisių pažeidimo. Pareiškėjo teigimu, Atrankos komisijų nuostatuose įtvirtintas reguliavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 26 straipsniui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam įstatymo viršenybės principui, konstituciniams ir įstatymuose įtvirtintiems teisinio aiškumo, teisėtumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II. Pareiškėjo prašomuose ištirti Atrankos komisijų nuostatų punktuose 57-60 punktuose nustatyta, kad į laisvas ar atsilaisvinsiančias prokuroro pareigas nepaskyrus nei vieno asmens iš Kandidatų sąrašo, generalinio prokuroro sprendimu ne vėliau kaip per vieną mėnesį po pirminės atrankos šių nuostatų nustatyta tvarka gali būti skelbiama papildoma atranka (Atrankos komisijų nuostatų 57 p.). Papildomą atranką vykdo tokios sudėties Prokurorų atrankos ir Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija (toliau – ir Komisija), kurios atliko pirminę atranką. Papildomos atrankos metu vertinami tik pirminėje atrankoje nedalyvavę pretendentai. Jei susirinkti tokios pačios sudėties Komisijai nėra galimybės, naujos sudėties Komisija vertina visus pretendentus (Atrankos komisijų nuostatų 58 p.). Papildoma atranka atliekama šių nuostatų VI skyriuje nustatyta tvarka, pretendentai vertinami pagal šių nuostatų IX skyriuje nurodytus kriterijus (Atrankos komisijų nuostatų 59 p.). Įvertinus visus papildomoje atrankoje dalyvaujančius pretendentus, generaliniam prokurorui pateikiamas naujas Kandidatų sąrašas, į kurį įtraukiami visi pirminėje ir papildomoje atrankose vertinti pretendentai (Atrankos komisijų nuostatų 60 p.). Taigi, pareiškėjas skunde prašo įvertinti norminio pobūdžio teisinių nuostatų, reglamentuojančių prokurorų ir vyriausiųjų prokurorų atrankos procedūrą, teisėtumą. Įvertinus šių nuostatų turinį, darytina išvada, kad jos yra norminio pobūdžio, taigi pareiškėjas siekia iškelti norminio administracinio akto teisėtumo patikros bylą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas) yra numatytas norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimas pagal abstraktų pareiškimą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą arba pagal prašymus ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualia byla.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalį kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 str. 2 d.).

Kiti subjektai turi teisę prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kada teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo – Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl teisę paduoti skundą teismui turinčio asmens teisių pažeidimo, jis turi teisę prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai nėra pagrindo atmesti prašymą arba kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualiosios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti tyrimą. Jeigu norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas nėra priskirtas to teismo kompetencijai, jis turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 114 str.).

Tai reiškia, kad į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumą gali kreiptis arba subjektai, kuriems tokia teisė tiesiogiai suteikta įstatymu (pavyzdžiui, subjektai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 ir 2 dalyse), arba atitinkamas teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą, kurioje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) teisėtumu jis suabejoja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-19-525/2015).

Pareiškėjas prašyme teismui nurodė, kad šis prašymas yra susijęs su individualia byla dėl jo teisių pažeidimo ir prašymą grindžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 str. 1 d. nuostatomis. Iš pareiškėjo prašymo turinio galima matyti, kad pareiškėjas eina prokuroro pareigas, tačiau prašymą teismui teikia ne vykdydamas šias pareigas, o siekdamas apginti savo interesus. Taigi, pareiškėjas į teismą kreipėsi kaip privatus asmuo, įgyvendindamas savo privačius interesus, todėl jis nėra vienas iš subjektų, kurie pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 ir 2 dalis turi teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.

Vertinant, ar pareiškėjas tinkamai naudojasi teise prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualia byla, atsižvelgtina į Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio nuostatą, kad prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnyje nenurodyti subjektai turi teisę, kada tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, šios nuostatos reiškia, jog, kada asmuo neturi teisės tiesiogiai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, savo iniciatyva arba šalies prašymu tai gali padaryti teismas, kuris nagrinėja konkrečią bylą dėl šio asmens teisių pažeidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I525-6/2014; 2014 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I438-18/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I525-22/2014 ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo I. M. prašymas yra paduotas neturinčio teisės jį pateikti subjekto, todėl nepriskirtinas nagrinėti administraciniams teismams ir skundą atsisakytina priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 116 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo I. M. prašymą ištirti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. I-239 patvirtintų Prokurorų ir Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijų nuostatų 57-60 punktų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Arūnas Sutkevičius