1ee85bc5-dc82-47ac-a33a-4ccbcdf1cc76 · Klaipėdos apygardos teismas

AdmAdministracinio nusižengimo byla Nr. AN2-324-651/2019

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01614-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.1.7; 21.11.10

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Â

2019 m. lapkričio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. spalio 1 d. nutarties ir

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. R. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2018-02-16 20.02 val. (duomenys neskelbtini) gatvių šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, K., vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo „Mercedes Benz“ keleivė, kuriai nustatytas fizinio skausmo sukėlimas.

2. Klaipėdos apskrities policijos komisariato (toliau Klaipėdos AVPK) Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas E. R. 2018 m. gegužės 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5782-2018 R. J. už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, paskyrė galutinę administracinę nuobaudÄ - 75 Eur baudÄ .

3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundÄ teismui ir prašė panaikinti Institucijos 2018-05-10 nutarimÄ Nr. 30-ANR N-5782-2018 ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti.

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi R. J. skundÄ tenkino iÅ¡ dalies. Pakeitė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018-05-10 nutarimÄ Nr. 30-ANR_N-5782-2018 ir R. J. paskirtÄ nuobaudÄ už nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 8 dalyje, panaikino ir administracinio nusižengimo teisenÄ Å¡ioje dalyje R. J. nutraukė. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pripažino, kad R. J. padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , o dėl ANK 417 straipsnio 8 dalies nutraukė, nes Kelių eismo taisyklių 9 ir 157 punktų pažeidimai yra tiesiogiai susijęs su eismo įvykio kilimu, ir jie patenka į ANK 417 straipsnio 3 dalies taikymo sritį, numatančiÄ griežtesnę atsakomybę, todėl papildoma veikos kvalifikacija pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį yra perteklinė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. spalio 1 d. nutartį ir jo skundÄ dėl Klaipėdos apskrities VPK 2019 m. gegužės 10 d. nutarimo panaikinimo tenkinti visiÅ¡kai - panaikinti nutarimÄ kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ . Nurodo, kad teismas neteisingai vertino pagrindines faktines aplinkybes, dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ .

5.1. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino liudytojo A. B. nurodytų aplinkybių, nors jis buvo tiesioginis ir objektyvus įvykio dalyvis. Teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizuoja liudytojų ir eksperto parodymus, nepasisakydamas dėl pirminiuose paaiÅ¡kinimuose esančių neatitikimų ir parodymų teisme. Nesutinka su teismu, jog aplinkybė, kiek laiko užtruko M. S. persirikiuodamas iÅ¡ trečios eismo juostos į antrÄ , yra nereikÅ¡minga. PrieÅ¡ingai, ji yra esminė ir pagrindinė, nuo kurios teismas privalėjo vertinti visas faktines aplinkybes, be to, tai patvirtina ir ekspertizių iÅ¡vados. Tvirtina, kad pagal antrosios ekspertizės iÅ¡vadas, „Opel Insignia“ niekaip negalėjo pasiekti sankryžos degant leidžiamam Å¡viesoforo signalui, nes tam reikėjo 7,7 s iki 11,19 s laiko tarpo skaičiuojant, kad jie važiavo 40-50 km/h greičiu. Abiejuose ekspertizių iÅ¡vadose teigiama, kad „Opel Insignia“ prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ važiavo 28-32 km/h greičiu, tai reiÅ¡kia, kad jam reikėjo dar daugiau laiko norint pasiekti sankryÅ¾Ä , ir tuo pačiu patvirtina, kad jis važiavo per sankryÅ¾Ä degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui – nes greičiau niekaip nebÅ«tų spėjęs privažiuoti iki sankryžos. Be to, nurodo, kad aplinkybę, jog „Opel Insignia“ važiavo degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui tvirtino nuo pat pradžių, tačiau teismas, nepaisydamas to, kad pareigÅ«nas Ž. S. teisme patvirtino, kad tarnybiniame praneÅ¡ime nurodydamas, kad važiavo degant geltonam Å¡viesoforo signalui, padarė klaidÄ , rėmėsi klaidingu tarnybiniu praneÅ¡imu.

5.2. Nurodo, kad M. S. parodymus dėl blogo matomumo, teismas privalėjo vertinti kritiÅ¡kai. Kelio plotis 3,2 m., o pravažiuojančio automobilio 1,6 m, todėl jam susidarė itin plati apžvalgos juosta, apimanti visÄ sankryÅ¾Ä ir nepamatyti automobilio jis negalėjo. Teismo iÅ¡vada, kad buvo vakaras ir nesimatė yra nepagrįsta, nes sankryža gerai apÅ¡viesta. Pažymi, kad iÅ¡vadoje taip pat patvirtinta, kad „Opel Insignia“ vairuotojas turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu ir jo veiksmai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu.

5.3. Nesutinka su teismu, kad ekspertas V. P. teismo posėdyje patvirtino, kad tiesioginį priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu sÄ lygojo bÅ«tent R. J. veiksmai. Ekspertas negalėjo atsakyti į daugelį jam pateiktų klausimų dėl duomenų stokos. Ekspertas, be to, nevertino papildomų 15 m atstumo nuo STOP linijos iki automobilio, todėl M. S. ir I. S. parodymai, kad jo vairuojamas automobilis atsirado staiga, turi bÅ«ti vertintini kritiÅ¡kai. Pažymi, kad KET aiÅ¡kiai reglamentuoja, kad eismo dalyvis turi laikytis visų atsargumo priemonių, įvertinti esamÄ situacijÄ ir saugiai vairuoti automobilį. Visi judėjo labai lėtai. Leisdavo kitiems dalyviams pabaigti manevrÄ esant draudžiamam Å¡viesoforo signalui, nes sankryža buvo apkrauta.

5.4. Nesutinka su teismu, jog jis neįsitikino, kad jį praleidžia pravažiuoti ir antroje juostoje stovėjęs automobilis. Tvirtina, kad jis pravažiavęs trečiÄ jÄ juostÄ sustojo ir įsitikino, kad antra juosta yra tuščia, tik tada pajudėjo ir tik beveik pravažiavus juostÄ , staiga į jo automobilio galÄ atsitrenkė „Opel Insignia“ automobilis. Pažymi, kad M. S. net negalėjo tiksliai nurodyti, kuria eismo juosta važiavo.

5.5. Nurodo, kad teismas visiÅ¡kai neteisingai įvertino jo charakteristikÄ . Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi profesionalo vairuotojo teises nuo 1987 m., o padarytas KET pažeidimas, kur sustojo vidury pėsčiųjų perėjos padarytas tik siekiant sustabdyti neblaivų vairuotojÄ .

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities VPK praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. spalio 1 d. nutartį. Nurodo, kad pagal bylos duomenis nekyla abejonių, kad R. J. padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusižengimÄ .

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi paliktas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas, kuriuo R. J. pripažintas padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusižengimÄ . R. J. nesutinka su tokia iÅ¡vada ir tvirtina, kad ne jo veiksmai lėmė eismo įvykį ir tai patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, kuriuos teismas neteisingai įvertino. Taigi ginčas yra dėl įrodymų vertinimo.

8. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remdamasis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

9. R. J. Institucijos nutarimu nubaustas už tai, kad 2018-02-16 20.02 val. (duomenys neskelbtini) gatvių Å¡viesoforo reguliuojamoje sankryžoje, K., vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio ir su juo susidÅ«rė. Eismo įvykio metu nukentėjo „Mercedes Benz“ keleivė, kuriai nustatytas fizinio skausmo sukėlimas. R. J. nesutiko su nustatytomis aplinkybėmis ir tvirtina, kad jis į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalui, tačiau jam bÅ«nant sankryžoje, užsidegė raudonas ir jis turėjo pabaigti manevrÄ . Nurodo, kad jam bÅ«nant sankryžoje ir darant manevrÄ Ä¯ kairę, teisiai vairuojantiems automobiliams pradėjo mirksėti žalias Å¡viesoforo signalas, po 2 s užsidegė geltonas signalas ir automobilis, važiuojantis trečia eismo juosta sustojo prie STOP linijos ir leido jam pabaigti manevrÄ Ä¯ kairę. Be to, tvirtina, kad jis sustojo ir prie antrosios juostos įsitikinti, ar ji laisva. Tuomet, tiesiai važiuojantiems automobiliams, užsidegė raudonos Å¡viesos signalas ir jis norėjo baigti manevrÄ Ä¯ kairę. IÅ¡ Å¡ių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiÅ¡kinimų, matyti, kad jo teigimu, bÅ«tent M. S. veiksmai lėmė eismo įvykį, nes pastarasis į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo jau degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui. Taigi byloje svarbu nustatyti, kieno bÅ«tent veiksmai lėmė eismo įvykio kilimÄ : ar R. J. sankryžoje sukdamas į kairę nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio, ar M. S. įvažiavo į sankryÅ¾Ä jau degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui ir taip neleido R. J. sankryžoje užbaigti manevro į kairę.

10. Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 165 punkte nustatyta, kad esant draudžiamajam Å¡viesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žStop“ linija“ ir (ar) „Stop“ linijÄ , o jeigu jų nėra, – prieÅ¡ Å¡viesoforÄ , kertamÄ važiuojamÄ jÄ dalį, pėsčiųjų perėjÄ taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. 166 punkte nustatyta, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam Å¡viesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus rankÄ aukÅ¡tyn galėtų sustoti Taisyklių 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau. KET 73.3 punkte nurodyta, kad žalias mirksintis signalas leidžia eismÄ ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas. KET 73.7 punkte nurodyta, kad geltonas signalas draudžia eismÄ (iÅ¡skyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir įspėja, kad Å¡viesoforo signalai pasikeis. KET 73.11 punkte nurodyta, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismÄ . Taigi pagal KET taisykles eismas draudžiamas tiek degant raudonam Å¡viesoforo signalui, tiek degant geltonam Å¡viesoforo signalui.

11. Byloje atliktos kelios ekspertizė. Ekspertizės, atliktos 2018-11-21, akte Nr. 11K-315(18) pateiktos kelios tikėtinos iÅ¡vados, kurios paremtos abiejų asmenų paaiÅ¡kinimais. Nurodyta, jog jeigu įvykis įvyko R. J. ir A. J. nurodytomis aplinkybėmis, tai techniniu požiÅ«riu tiesioginį priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu turėjo bei Å¡io įvykio kilimÄ sÄ lygojo automobilio „Mercedes Bendz“ vairuotojo R. J. veiksmai - sankryžoje vykdydamas posÅ«kio į kairę manevrÄ nedavė kelio ir susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi tiesiai per sankryÅ¾Ä važiavusiu automobiliu „Opel Insignia“, kurio vairuotojas, jo važiavimo kryptimi užsidegus geltonam Å¡viesoforo signalui, neturėjo techninės galimybės sustabdyti vairuojamÄ automobilį prie prieÅ¡ sankryÅ¾Ä esančiÄ â€žSTOP“ kelio ženklinimo linijÄ . IÅ¡vada, jog „Mercedes Bendz“ vairuotojo R. J. veiksmai lėmė eismo įvykio kilimÄ , padaryta ir tuo atveju, jei eismo įvykis įvyko pagal M. S. ir keleivių I. S. bei A. G. nurodytas aplinkybes. Taip pat pateikta iÅ¡vada, kad M. S. veiksmai techniniu požiÅ«riu lėmė eismo įvykį tuo atveju, jeigu jis turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su kliÅ«tį jo automobilio judėjimui sudariusiu automobiliu Mercedes Benz“. IÅ¡vados 4 dalyje nurodyta, kad „Opel Insignia“ greitis prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ buvo apie 28 km/h iki 32 km/h. Dėl akte nurodytų aplinkybių negalima buvo nustatyti Å¡io automobilio važiavimo greičio artėjant prie susidÅ«rimo vietos. (b. l. 71-86).

12. Ekspertizės, atliktos 2019-07-04, akte Nr. 11K-157(19) pateikta iÅ¡vada, kad pagal teismo nurodytas automobilio „Mercedes Benz“ judėjimo prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ aplinkybes, susidariusioje situacijoje automobilio „Opel Insignia“ vairuotojas M. S. neturėjo techninės galimybės, automobilio Mercedes Bendz“ pajudėjimo ir kliÅ«ties jo vairuojamo automobilio judėjimui sudarymo momentu, neprivažiuodamas susidÅ«rimo vietos užstabdyti automobilį ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Be to, pateikta iÅ¡vada, kad teismo nurodomoje eismo situacijoje, automobiliu „Opel Insignia“ buvo galima persirikiuoti iÅ¡ trečios eismo juostos į antrÄ jÄ ir įsibėgėjant iki 40-50 km/h greičio 50-70 m atstume privažiuoti sankryÅ¾Ä degant žaliam Å¡viesoforo signalui. Ekspertas dėl duomenų stokos negalėjo nustatyti laiko, per kurį automobilį buvo galima perrikiuoti iÅ¡ trečios juostos į antrÄ jÄ . Taigi abejose ekspertizės aktuose pateiktos vienodos iÅ¡vados, t. y. kad tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu sÄ lygojo automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo veiksmai. Ekspertas V. P. teismo posėdžio metu pacituotÄ Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtino.

13. Byloje, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, nėra duomenų, įrodančių, kad M. S. į sankryÅ¾Ä bÅ«tų įvažiavęs jau degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui. Apelianto argumentai bei pateikti paskaičiavimai, neva patvirtinantys, kad M. S. į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui, yra neparemti jokiais objektyviais argumentais. Pirma, ekspertas dėl duomenų stokos negalėjo nustatyti laiko, per kurį automobilį buvo galima perrikiuoti iÅ¡ trečios juostos į antrÄ jÄ , todėl paties R.

J. paskaičiavimai negali bÅ«ti vertinami kaip objektyvÅ«s ir patikimi. Antra, apeliantas, nurodydamas laiko pradžiÄ , nuo kada „Opel Insignia“ vairuotojas persirikiavo iÅ¡ trečiosios juostos į antrÄ jÄ , vadovaujasi Å¡viesoforo signalais. Nurodo, kad eismas trečioje juostoje sustojo dėl to, kad pradėjo mirksėti žalias Å¡viesoforo signalas, leidžiantis eismÄ Å¡ioje juostoje buvusiems automobiliams, ir bÅ«tent nuo Å¡io momento skaičiuoja galimÄ persirikiavimo iÅ¡ vienos juostos į kitÄ laikÄ .

Tačiau byloje nėra nustatyta, kad „Opel Insignia“ iÅ¡ vienos juostos persirikiuoti į kitÄ nusprendė tuo momentu, kai eismas trečioje juostoje sustojo dėl pradėjusio mirksėti žalio Å¡viesoforo signalo. Dėl to persirikiavimo pradžios momentÄ sieti su mirksiančiu žaliu Å¡viesoforo signalu, nebuvo pagrindo. M. S. nurodė, jog į antrÄ juostÄ persirikiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalui, nes ji buvo laisva, o trečioje juostoje buvo automobilių spÅ«stis ir joje stovintys automobiliai negalėjo judėti.

Patvirtino, kad tuo momentu, kai jis rikiavosi, tikrai degė žalias Å¡viesoforo signalas. Taigi M. S. iÅ¡ trečios juostos į antrÄ jÄ persirikiavo dėl trečioje juostoje susidariusios automobilių spÅ«sties, o ne dėl to, kad visi automobiliai sustojo pradėjus mirksėti žaliam Å¡viesoforo signalui. Vadinasi, apelianto pateiktas paskaičiavimas, kad neva pasiekti sankryÅ¾Ä nuo persirikiavimo iÅ¡ vienos juostos į kitÄ , automobiliui „Opel Insignia“ reikėjo per 7,7-11,19 sekundžių (skaičiuojama nuo momento, kada pradėjo mirksėti žalias Å¡viesoforo signalas), yra nepagrįsta.

Å ios iÅ¡vados, kaip teigia apeliantas, nepatvirtino ir ekspertai. Apeliantas ekspertizių iÅ¡vadas interpretuoja sau palankia linkme, tačiau ekspertizių iÅ¡vadose yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad „Opel Insignia“ buvo galima persirikiuoti iÅ¡ trečios eismo juosto į antrÄ jÄ ir įsibėgėjant iki 40-50 km/h greičio 50-70 m atstume privažiuoti sankryÅ¾Ä degant žaliam Å¡viesoforo signalui. Pastebėtina, kad ekspertas, kaip tvirtina apeliantas, nenustatė, kad automobilis važiavo 28-32 km/h greičiu ir tokiu greičiu, pasak apelianto, negalėjo privažiuoti sankryžos degant leidžiamam Å¡viesoforo signalui.

Ekspertų nustatyta, kad automobilio „Opel Insignia“ greitis bÅ«tent prieÅ¡ susidÅ«rimÄ buvo apie 28 km/h iki apie 32 km/h. Koks greitis buvo iki sankryžos privažiavimo, aiÅ¡kiai nėra nustatyta. Ä®vertinus liudytojų M. S., I. S., V. L. parodymus, galima teigti, kad „Opel Insignia“ greitis buvo apie 40 -50 km/h, o bÅ«tent važiuojant tokiu greičiu, pasak eksperto, buvo galima sankryÅ¾Ä privažiuoti degant žaliam Å¡viesoforo signalui. Å i iÅ¡vada atitinka liudytojų M. S., I. S. nurodytas aplinkybes, kad jie į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant leidžiamam Å¡viesoforo signalui.

Taigi apelianto argumentai, jog bylos duomenys patvirtina neva „Opel Insignia“ automobilis į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo jau degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui, yra nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis. Faktas, kad M. S. vairuojamas automobilis įvažiavo į R. J. vairuojamo automobilio galinę dalį, įvertinus jÄ kitų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .

14. Atsakant į argumentÄ , jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojo A. B. parodymus, nurodytina, kad remtis vien tik Å¡io liudytojo parodymais, kurie neatitinka byloje surinktų kitų objektyvių įrodymų, nebuvo pagrindo. Liudytojas A. B. nurodė, kad jis sustojo prie sankryžos, kai jam užsidegė geltonas Å¡viesoforo signalas, o sankryžoje jau buvo trys automobiliai, pirmasis stovėjo Mercedes Benz. Vadinasi, Mercedes Benz buvo įvažiavęs į sankryÅ¾Ä dar degant leidžiamam Å¡viesoforo signalui. Tai patvirtina ir faktÄ , kad automobiliui „Opel Insignia“ tuo metu taip pat degė žalias Å¡viesoforo signalas. Nors liudytojas tvirtina, kad „Mercedes Benz“ iÅ¡sukinėjo iÅ¡ sankryžos jau degant geltonam Å¡viesoforo signalui, tai reikÅ¡tų, kad ir automobiliui „Opel Insignia“ turėjo degti toks pat Å¡viesoforo signalas, tačiau byloje nėra daugiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad „Opel Insignia“ į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui. Be kita ko, pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei „Opel Insignia“ įvažiavus į sankryÅ¾Ä užsidegė geltonas Å¡viesoforo signalas, jis neturėjo galimybės sustoti prie „STOP“ kelio ženklinimo linijos, todėl galėjo važiuoti toliau. Taigi remtis vien tik Å¡io liudytojo nurodytomis aplinkybėmis, kurios nesutampa su kitais byloje surinktais įrodymais, teismui nebuvo pagrindo.

15. Eksperto iÅ¡vadoje yra nurodyta, kad tuo atveju, jeigu susidariusioje eismo situacijoje automobilio „Opel Insignia“ vairuotojas, važiuodamas 40 km/h greičiu, turėjo objektyviÄ galimybę pastebėti automobilį „Marcedes Benz“, tai savalaikiai stabdydamas, turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamÄ transporto priemonę. Taigi analizuojamu atveju darant tokiÄ iÅ¡vadÄ bÅ«tina nustatyti, ar „Opel Insignia“ vairuotojas turėjo objektyviÄ galimybę pastebėti laiku kliÅ«tį. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismui, kad tokios galimybės M. S. nebuvo ir tvirtina, kad atsižvelgus į eismo juostų plotį, pravažiuojančio automobilio dydį (Mercedes Benz 5 m. ilgio), į tai, kad sankryža yra apÅ¡viesta, M. S. negalėjo nepamatyti į kairę sukančio automobilio. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka ir pažymi, kad apeliantas Å¡iuo atveju neįvertino visų faktorių visumos, lėmusių prastÄ matomumÄ . Apylinkės teismas pagrįstai įvertinęs tai, kad buvo tamsus paros metas, kad sankryžoje buvo intensyvus eismas ir trečioje eismo juostoje buvo susidariusi automobilių spÅ«stis, padarė iÅ¡vadÄ , jog M. S. neturėjo objektyvios galimybės laiku pastebėti R. J. vairuojamo automobilio. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad dėl tų pačių priežasčių R. J. taip pat laiku nepastebėjo M. S. vairuojamo automobilio. Tačiau bÅ«tent R. J. Å¡viesoforo reguliuojamoje sankryžoje suko į kairę ir privalėjo įsitikinti, kad nėra tiesiai per sankryÅ¾Ä važiuojančių automobilių, o jei tokių yra, privalėjo praleisti. Jokių duomenų, kad M. S. bÅ«tų virÅ¡ijęs greitį ir dėl to negalėjo laiku pamatyti R. J. vairuojamo automobilio iÅ¡ anksto, nėra. Taigi Å¡iuo atveju visos aplinkybės, ribojusios matomumÄ , sudaro pagrindÄ tvirtinti, kad M. S. neturėjo galimybės iÅ¡ anksto pamatyti R. J. automobilio, todėl jį pamatė tik prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ , t. y. jam automobilis „Mercedes Benz“ iÅ¡niro staiga.

16. Analizuojamoje situacijoje visiÅ¡kai sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad R. J. privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Nors R. J. tvirtino, kad jis įsitikino, jog važiuoti saugu ir jam nėra kliÅ«ties ne tik trečioje juostoje (joje automobilis sustojo), bet tiek ir antroje juostoje, tačiau bylos duomenys patvirtina prieÅ¡ingai, t. y. kad bÅ«tent R. J. neįsitikino, jog antroje juostoje nėra tiesiai važiuojančių automobilių, todėl baigdamas manevrÄ Ä¯ kairę sudarė kliÅ«tį tiesiai važiuojančiam automobiliui „Opel Insignia“, dėl to pastarasis atsitrenkė į jo automobilio galinį ratÄ . Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad R. J. nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, sukdamas į kairę nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi ir su juo susidÅ«rė. Tokiu bÅ«du pažeidė KET 9 ir 157 punktų nuostatas.

17. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas R. J. kaltės klausimÄ dėl padaryto administracinio nusižengimo, atsižvelgė į jo charakteristikÄ ir tai teismui leido spręsti, kad R. J. nėra atidus ir pavyzdingas vairuotojas ir kad Å¡is padarytas nusižengimas yra dėsningas ir neatidaus elgesio rezultatas. Tačiau pastebėtina, kad tokie duomenys gali bÅ«ti reikÅ¡mingi tik sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimÄ , o ne asmens kaltę padarius administracinį nusižengimÄ . Todėl duomenys apie anksčiau R. J. padarytus administracinius nusižengimus negalėjo turėti ir neturi jokios įtakos iÅ¡vadai, kad jo veiksmai yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su analizuojamu eismo įvykiu.

18. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog skundžiamÄ nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas administracinio nusižengimo padarymÄ , tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ . Apygardos teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma, patvirtina, kad Å¡ioje byloje R. J. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , įrodyta byloje surinktų įrodymų visetu. Apylinkės teismas institucijos nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrino tinkamai, dėl visų esminių apelianto skundo teiginių iÅ¡samiai pasisakyta, nurodyti aiÅ¡kÅ«s skundo atmetimo argumentai, su kuriais nesutikti apygardos teismas neturi pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir jÄ naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. spalio 1 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. apeliacinį skundÄ atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė