1ee7c9db-79bf-47cf-af83-9b952697bc14 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-438-933/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12755-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.4.10; 3.2.4.8.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Kutrienės, Irmanto Å ulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žilvino Terebeizos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės LT JŪRINIS CENTRAS apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17885-1099/2021 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės LT JŪRINIS CENTRAS ieÅ¡kinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per filialÄ Lietuvoje, dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo.

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, R. J.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė BUAB LT JŪRINIS CENTRAS, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Atenergo“, prašė priteisti iÅ¡ atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per Lietuvos filialÄ , 27 603,15 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 6 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinį grindė tuo, kad: 1.1. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1218-479/2014 iÅ¡kėlė UAB LT JŪRINIS CENTRAS bankroto bylÄ ; bankroto (nemokumo) administratore paskirta UAB „Atenergo“. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-514-1071/2020 priteisė ieÅ¡kovei BUAB LT JŪRINIS CENTRAS iÅ¡ bankroto administratoriaus R. J. 30 077,90 Eur žalos atlyginimÄ ir 2 783 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-886-777/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimÄ pakeitė – sumažino priteistinÄ sumÄ (žalos atlyginimÄ ) iki 24 062,32 Eur, o bylinėjimosi iÅ¡laidas iki 2 226,40 Eur. 1.2. R. J. buvo apsidraudęs administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o žala dėl jo veiksmų atsirado tuo laikotarpiu, kai galiojo profesinės civilinės atsakomybės draudimas. IeÅ¡kovė 2020 m. gruodžio 21 d. pateikė atsakovei, kaip trečiojo asmens draudikei, reikalavimÄ apmokėti priteistÄ sumÄ pagal trečiojo asmens draudimo polisÄ , tačiau atsakovė 2021 m. sausio 12 d. atsisakė tenkinti šį praÅ¡ymÄ , nurodydama, jog ginčo atvejį vertina kaip nedraudžiamÄ jį, nes žala, anot atsakovės, atsirado dėl tyčinių bankroto administratoriaus veiksmų.

IeÅ¡kovė su tokia atsakovės pozicija nesutiko, nes nei Klaipėdos apylinkės teismas, nei Klaipėdos apygardos teismas minėtuose procesiniuose sprendimuose nepasisakė, jog administratorius vykdė tyčinius veiksmus. Kasacinis teismas aktualioje praktikoje (2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-1075/2020) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tyčia turi bÅ«ti įrodyta byloje ir įrodymų pagrindu konstatuota teismo sprendimu, o žala, padaryta dėl administratoriaus didelio neatsargumo, patenka į draudžiamojo įvykio apibrėžimÄ . 1.3.

Draudimo sutartis pagal įstatymÄ yra privalomoji sutartis, kuriÄ sudarant jos Å¡alys turi mažai laisvės nustatyti tokios sutarties sÄ lygas, dėl jų derėtis, nes Å¡ios sÄ lygos apibrėžiamos teisės aktu. Tokio pobÅ«džio sutartis sudaroma prisijungimo bÅ«du pagal draudiko parengtas draudimo taisykles, todėl teismui aiÅ¡kinant tokiÄ sutartį, jos sÄ lygos aiÅ¡kinamos parengusios draudimo taisykles Å¡alies nenaudai. Jei sutartyje nėra nurodytos tyčinių veiksmų sÄ lygos, tai reiÅ¡kia, jog administratorius neatliko tyčinių veiksmų, o juos įrodyti yra draudiko pareiga.

Atsakovė trečiojo asmens tyčinių veiksmų neįrodė. 1.4. Draudimo iÅ¡moka privalo bÅ«ti iÅ¡mokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikÅ¡minga nustatant draudžiamojo įvykio faktÄ , aplinkybes, pasekmes ir draudimo iÅ¡mokos dydį. Atlyginamos visos iÅ¡laidos, susijusios su žalos atlyginimu. Atsakovė neatlygino priteistos 24 062,32 Eur draudimo iÅ¡mokos, taip pat priteistų 2 226,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl ieÅ¡kovė papildomai paskaičiavo atsakovei mokėtinas 6 proc. palÅ«kanas nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2021 m. gegužės 1 d., kurios sudaro 1 314,43 Eur.

IeÅ¡kovė nepraleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino, nes atsakovė atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ 2021 m. sausio 12 d. raÅ¡tu. 1.5. R. J., kaip bankroto administratorius, tik vykdė bankrutavusios bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimus, t. y. kreditoriai patvirtino turto pardavimo tvarkÄ , o administratorius tÄ turtÄ realizavo. Trečiasis asmuo, prieÅ¡ realizuodamas minėtÄ turtÄ , darė prielaidÄ , jog Å¡is turtas priklauso jo administruojamai įmonei – Å¡is turtas buvo įtrauktas į įmonės balansÄ .

Teismai konstatavo tik neteisėtus trečiojo asmens veiksmus, tačiau ne tyčinius.

2. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per Lietuvos filialÄ , su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad: 2.1. Atsakovė buvo apdraudusi bankroto administratoriaus R. J. profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, draudimo poliso Nr. PCAD 051383, nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. spalio 30 d. pagal Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedÅ«ras privalomojo draudimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. 1K-143. 2.2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. sprendime, be kita ko nurodė, jog R. J., žinodamas, kad turtas jo administruojamai bankrutuojančiai įmonei nepriklauso ir kad Å¡is turtas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimÄ privalo bÅ«ti grÄ Å¾intas ieÅ¡kovei BUAB LT JŪRINIS CENTRAS, tokias aplinkybes ignoravo ir šį turtÄ pardavė kitam asmeniui. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi tik sumažino priteistinos žalos dydį, iÅ¡ esmės patvirtindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (ir jame nustatytų aplinkybių) pagrįstumÄ . 2.3.

Taisyklių 8.1 punkte nustatyta, jog nedraudžiamasis įvykis yra tyčiniai administratoriaus ir (ar) jo darbuotojo veiksmai, kuriais padaryta žala. Be to, bankroto administratoriui, kaip savo srities profesionalui, taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai. Teismų nustatytos faktinės aplinkybės (kad trečiasis asmuo pardavė svetimÄ turtÄ , nors žinojo, jog privalo jį grÄ Å¾inti teisėtam savininkui) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog R. J. pažeidė teisės aktų nuostatas (kurių negalėjo nežinoti), veikė sÄ moningai, suprato, kad tokiu savo elgesiu lems žalos turto savininkui atsiradimÄ , todėl žala ieÅ¡kovei padaryta tyčiniais trečiojo asmens veiksmais.

Atsakovei nekyla pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl nedraudžiamojo įvykio. Nurodytos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, todėl laikytinos prejudiciniais faktais. 2.4. Taisyklės yra patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu. Jas parengė ne atsakovė, todėl nėra pagrindo taisyklių nuostatas aiÅ¡kinti draudiko nenaudai. 2.5. Trečiasis asmuo nuslėpė administruojamos įmonės kreditoriams, jog ginčo turtas priklauso ne įmonei, nurodė prieÅ¡ingai, jog Å¡is turtas priklauso įmonei.

Trečiasis asmuo jau yra sumokėjęs priteistos skolos dalį, tačiau ieÅ¡kovė nepagrįstai iÅ¡ draudikės reikalauja priteisti visÄ iÅ¡ trečiojo asmens priteistÄ sumÄ , t. y. kreipiasi pakartotinai dėl tos pačios sumos. Pagal taisykles atlyginama tik žala, t. y. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepatenka į atlygintinos žalos dydį.

3. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, R. J. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Prašė nagrinėti ieÅ¡kinį jam nedalyvaujant. Teismo sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu nusprendė:

i) ieÅ¡kovės BUAB LT JŪRINIS CENTRAS ieÅ¡kinio atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per filialÄ Lietuvoje, dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, trečiasis asmuo R. J., netenkinti; ii) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB LT JŪRINIS CENTRAS bankroto proceso administravimui skirtų lėšų atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per filialÄ Lietuvoje, 847 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. 4.1. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo R. J. neteisėtus veiksmus atliko ir žalÄ padarė 2018 m., todėl Å¡iuo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®), kuris galiojo žalos padarymo metu, nuostatos.

Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sÄ lygos yra apibrėžtos Ä®BÄ®, Taisyklėse ir draudimo sutartimi, kuri sudaryta draudiko ir bankroto administratoriaus. 4.2. Draudimo sutarties, sudarytos bankroto administratoriaus R. J. ir draudikės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. spalio 30 d. metu, galiojo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1K-143 patvirtintos taisyklės (ginčo dėl Å¡ios aplinkybės byloje nekilo).

Taisyklės apibrėžia atvejus, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikomi. Taisyklių 8.1 punkte nustatyta, kad draudėjui ar draudikui pareikÅ¡tas reikalavimas atlyginti žalÄ laikomas netinkamu, kai jis teikiamas dėl žalos, kuri padaryta tyčiniais neteisėtais draudėjo veiksmais (veikimu, neveikimu), iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos civiliame kodekse (toliau – CK), nustatytas iÅ¡imtis, kai draudikas vis tiek privalo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , t. y. iÅ¡ esmės nustatyta, kad įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju kai žala padaryta tyčiniais veiksmais. 4.3.

Teismas nustatė, kad ginčijamÄ draudimo iÅ¡mokÄ sudaro žalos atlyginimas dėl administratoriaus jau teismų procesiniais sprendimais nustatytų ir konstatuotų neteisėtų veiksmų – trečiasis asmuo R. J., bÅ«damas BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto administratoriumi, pardavė ne BUAB „Logistikos sprendimai“, o ieÅ¡kovei BUAB LT JŪRINIS CENTRAS priklausantį turtÄ , nors žinojo, jog ginčo turtas bankrutuojančiai įmonei nepriklauso, ir kad Å¡is turtas pagal Lietuvos apeliacinio teismo nutartį turi bÅ«ti grÄ Å¾intas ieÅ¡kovei, tokias aplinkybes ignoravo, ir šį turtÄ pardavė kitam asmeniui. 4.4.

Atsakovė atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ remdamasi Taisyklių 8.1 punktu, teigdama, jog žala atsirado dėl R. J. tyčinių veiksmų. Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad nei Klaipėdos apylinkės teismas, nei Klaipėdos apygardos teismas tiesiogiai nekonstatavo R. J. tyčinių veiksmų. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad nurodytose civilinėse bylose R. J. kaltės pobÅ«dis (tyčia ar neatsargumas) iÅ¡ viso nebuvo nustatinėjamas, Å¡i aplinkybė nebuvo bylos dalyku, teismai iÅ¡ esmės apsiribojo R.

J. neteisėtų veiksmų nustatymu. Taigi, byloje iÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta esminė aplinkybė – ar trečiojo asmens kaltė pasireiÅ¡kė tyčiniais veiksmais ar neatsargumu. 4.5. Teismas nustatė, kad byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, jog nagrinėjamu atveju privaloma remtis (nereikia įrodinėti) jau įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytų aplinkybių, o bÅ«tent, jog R. J., bÅ«damas BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto administratoriumi, pardavė ne bankrutuojančiai įmonei (BUAB „Logistikos sprendimai“), o ieÅ¡kovei BUAB LT JŪRINIS CENTRAS priklausantį turtÄ , nors žinojo, jog ginčo turtas bankrutuojančiai įmonei nepriklauso, ir kad Å¡is turtas pagal Lietuvos apeliacinio teismo nutartį turi bÅ«ti grÄ Å¾intas ieÅ¡kovei, tokias aplinkybes ignoravo, ir šį turtÄ pardavė kitam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnis).

Teismas vertino, kad nustatytos faktinės aplinkybės (dėl kurių ginčo Å¡ioje byloje nekilo; tuo labiau, kaip minėta, jos konstatuotos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad žala ieÅ¡kovei buvo padaryta tyčiniais bankroto administratoriaus R. J. veiksmais, t. y. bankroto administratorius sÄ moningai, žinodamas, jog ginčo turtas priklauso ne jo administruojamai, o kitai įmonei, ir žinodamas teismo sprendimÄ , kuris įpareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei nurodytÄ turtÄ , vis tiek jį pardavė.

Tokie R. J., kaip bankroto administratoriaus, kuriam taikomi aukÅ¡tesni standartai, veiksmai vertinti kaip tyčiniai, jų nėra pagrindo vertinti kaip neatsargių. 4.6. Nurodytos iÅ¡vados nepaneigė ir aplinkybė, kad ginčo turto pardavimo tvarkÄ patvirtino BUAB „Logistikos sprendimai“ kreditorių susirinkimas. Kaip matyti iÅ¡ BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto bylos medžiagos (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-311-730/2018), bÅ«tent bankroto administratorius R. J. kreditoriams 2018 m. rugpjūčio 9 d. kreditorių susirinkimo metu nurodė, kad nurodytas turtas priklauso BUAB „Logistikos sprendimai“, nors, kaip minėta anksčiau, žinojo, jog Å¡is turtas priklauso ne jo administruojamai įmonei, o ieÅ¡kovei, atitinkamai žinojo/turėjo žinoti, jog jį pardavus, ieÅ¡kovei bus padaroma žala. 4.7.

Teismas kritiÅ¡kai vertino ieÅ¡kovės argumentus, kad jei sutartyje nėra nurodytos tyčinių veiksmų sÄ lygos, tai reiÅ¡kia, jog administratorius neatliko tyčinių veiksmų, o sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos draudikės nenaudai. Byloje ginčo dėl Å¡ios aplinkybės nekilo. Å iuo atveju draudimo sutarties, sudarytos bankroto administratoriaus R. J. ir draudikės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, galiojimo metu galiojo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. 1K-143 patvirtintos taisyklės, t. y. ne draudikė sudarė/pasiÅ«lė nurodytas taisykles, o jos buvo patvirtintos kompetentingos institucijos ir privalomos tiek draudėjui, tiek draudikui. 4.8. Teismas sprendė, kad R. J. tyčiniai veiksmai laikytini įrodyti bei patenka į nedraudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡Ä pagal Taisyklių 8.1 punktÄ , todėl ieÅ¡kinio reikalavimai (dėl draudimo iÅ¡mokos ir atitinkamai iÅ¡vestiniai reikalavimai dėl palÅ«kanų bei procesinių palÅ«kanų priteisimo) atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 5. IeÅ¡kovė BUAB LT JŪRINIS CENTRAS apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės AAA ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 27 603,15 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 6 proc. dydžio palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo Vilniaus miesto apylinkės teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo die­nos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovės BUAB „LT JÅ«rinis centras“ naudai.

Apeliacinį skundÄ grindė žemiau nurodytais argumentais: 5.1. Teismas nesivadovavo jau teismų priimtais sprendimais – tiek Klaipėdos apylinkės teismo, tiek Klaipėdos apygardos teismo, tai yra Å¡ie teismo sprendimai yra įsigalioję ir turi prejudicinę galiÄ , bet nustatinėjo R. J. tyčinius veiksmus. 5.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad draudimo bendrovė, teikdama at­siliepimÄ Klaipėdos apylinkės teismo byloje, nurodė: „kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes ieÅ¡­kovė neįrodė visų reikiamų civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Nurodė, kad bankroto administ­ratoriui, pradėjus administruoti bankrutuojančiÄ Ä¯monę UAB „Logistikos sprendimai“, negalėjo bÅ«ti žinoma apie ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl turto grÄ Å¾inimo ir apskritai apie tokio turto egzistavimÄ . Net ir sužinojęs apie galimai apie Å¡io turto ginÄÄ atsakovas neturėjo pagrindo manyti, kad turtas nepriklauso bankrutuojančiai bendrovei ir t. t.“ Draudimo bendrovė įrodinėjo, kad R. J. veiksmuose nėra tyčinių veiksmų, tai yra pripažino faktÄ , kad R.

J. veiksmai yra teisėti ir kad negali bÅ«ti pripažinti kaip tyčiniai veiksmai. Å ios aplinkybės turi juridinę galiÄ ir jų įrodinėti nereikia, nes Å¡alis pripažino, kad R. J. veiksmuose nėra tyčinių veiksmų. Teismas privalėjo į tai atsižvelgti nagrinėjant civilinę bylÄ , bet nepasisakė dėl Å¡ių įrodymų, nors ieÅ¡kovo atstovas konstatavo draudimo bendrovės pasisa­kymÄ Klaipėdos apylinkės teismo byloje. 5.3. Klaipėdos apylinkės teismas sprendime konstatavo, kad „Aukščiau nustatytų aplinkybių kontekste darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas pripažinti administratoriaus veiksmus neteisėtais, nes atsakovas, bÅ«damas bankroto administratoriumi, pažeidė bendrojo pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kad nebÅ«tų pažeistos ieÅ¡kovės teisės ir jai nebÅ«tų padaryta žalos, nesiėmė jokių veiksmų“.

Teismui įvertinus pirmiau iÅ¡dėstytus ir iÅ¡anali­zuotus byloje esančius įrodymus bei nustačius anksčiau nurodytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos atveju yra nustatyta bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) CK 6.247 straips­nis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis), todėl ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai“.

CK 6.246 straipsnis nurodo, kas yra ne­teisėti veiksmai „Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elg­tis atidžiai ir rÅ«pestingai“. Kad R. J. atliko tyčinius veiksmus teismas nenustatė. Jei bankroto administratoriui taikomi didesni reikalavimai ir tuo pagrindu galima pripažinti bankroto administratoriaus veiksmus kaip tyčinius, su tokia iÅ¡vada sutikti negali, nes draudimo bendrovė dėl to, kad bankroto administratoriui taikomi aukÅ¡tesni reikalavimai reikalauja didesnių draudimo įmokų, kurias bankroto administratoriai turi sumokėti.

Bankroto administratoriai moka didesnes įmo­kas draudimo bendrovei dėl to pripažinti neteisėtus veiksmus tyčiniais nėra pagrindo. 5.4. Teismas nesivadovavo ir nevertino tai, kad bankroto administratorius R. J. pateikė kreditoriams svarstyti Å¡io turto pardavimo klausimÄ , paaiÅ¡kino Å¡io turto atsiradimo priežastis ir vykdė kreditorių priimtus nutarimus, tai yra pardavė turtÄ kreditorių nustatyta tvarka. Ä®BÄ® nurodo, kad tik kreditoriai turi teisę spręsti turto pardavimo klausimÄ , tad Å¡iuo atveju bankroto administratorius vykdė bÅ«tent kreditorių priimtÄ nutarimÄ ir savavaliÅ¡kų veiksmų neatliko.

TÄ Ä¯rodo kreditorių susirinkimo nutarimas. Bankroto administratorius privalo vykdyti visus kreditorių priimtus nutarimus (Ä®BÄ® 11 straipsnis 5 dalis 20 punktas). R. J. informavo kreditorius apie turto atsiradimo aplinkybes, jų esamÄ bÅ«klę bei vykdė kreditorių priimtÄ nutarimÄ . Nėra įrodymų, kad bankroto admi­nistratorius priėmė savavaliÅ¡kÄ sprendimÄ parduoti turtÄ . 5.5. Draudimo sutartis pagal įs­tatymÄ yra privalomoji sutartis. Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties Å¡alys turi mažai laisvės nusta­tyti privalomojo draudimo sutarties sÄ lygas, Å¡ios sÄ lygos paprastai apibrėžiamos teisės aktu.

Sutartis sudaroma prisijungimo bÅ«du pagal draudiko parengtas draudimo taisykles, tad teismui aiÅ¡kinant tokiÄ sutartį, suformuotos sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinamos parengusios drau­dimo taisykles Å¡alies nenaudai. Jei sutartyje nėra nurodytos tyčinių veiksmų sÄ lygos, tai reiÅ¡kia, kad administratorius neatliko tyčinių veiksmų. Draudiko pareiga yra įrodyti tyčinius veiksmus. Nei Klaipėdos apylinkės teismas, nei Klaipėdos apygardos teismas nekonstatavo, kad R. J. vykdė tyčinius veiksmus. 5.6.

Civilinės atsakomybės draudimo sutarties esminis bruožas – ji sudaroma trečiojo asmens naudai, todėl esant civilinės atsakomybės draudimui, tre­Äiojo asmens patirtÄ Å¾alÄ turėtų atlyginti draudikas, pas kurį draudėjas yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę. Trečiasis asmuo neturi garantijų, kad žala bus padengta. Bankroto administratorius irgi neturi garantijų, kad, apsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, už padarytÄ Å¾alÄ bus atlyginta pagal draudimo polisÄ .

Å iÄ dienÄ nėra aiÅ¡ku kas yra tyčinis veiksmas. Teismas nesigilino į tai, kad draudimo polise bÅ«tų nurodyti tyčiniai veiksmai, bet darė iÅ¡vada, kad to nereikia. 5.7. Teismas nenurodė kokias įstatymo nuostatas R. J. pažeidė. Administratorius pasielgė tinka­mai, kaip reikalauja Ä®BÄ® nuostatos, pateikė prekių pardavimo klausimÄ svarstyti kredito­riams, o kokį nutarimÄ priėmė kreditoriai, tokį ir vykdė. Kaltinti, kad tuo metu buvo tyčiniai veiksmai nėra pagrindo. Jei R.

J. nebÅ«tų informavęs kreditorių apie prekių kilmę ir t. t. bÅ«tų pažeidęs įstatymų nuostatas, bet pasielgė sÄ Å¾iningai, teisingai.

6. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per Lietuvos filialÄ , atsiliepime prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindė tuo, kad: 6.1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2020 m. vasario 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-514-1071/2020 ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-886-777/2020 konstatuotos aplinkybės – įskaitant ir tai, kad bankroto administratorius R.

J., žinodamas, jog ginčo turtas bankrutuojančiai įmonei nepriklauso, ir kad Å¡is turtas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas BUAB LT JŪRINIS CENTRAS, tokias aplinkybes ignoravo, ir šį turtÄ pardavė kitam asmeniui – laikytinos prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnis 2 dalis). Ä®siteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota aplinkybė, jog bankroto administratoriui R. J. buvo žinoma, jog jis įvykdė svetimo, t. y. ieÅ¡kovei priklausiusio, turto pardavimÄ . 6.2. Draudimo sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastÄ , draudimo sutarties apimtis ir ribas.

Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau nustatyta, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų draudimo sutartyje nustatytų sÄ lygų Å¡is įvykis nelemia draudiko pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Taisyklių 8.1. punkte nustatyta, kad nedraudžiamasis įvykis yra tyčiniai administratoriaus ir(ar) jo darbuotojo veiksmai, kuriais padaryta žala. Atsakovė atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , remdamasi Taisyklių 8.1 punktu, nurodydama ir pagrįsdama, jog žala BUAB LT JŪRINIS CENTRAS atsirado dėl R.

J. tyčinių veiksmų. 6.3. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad nei Klaipėdos apylinkės teismas, nei Klaipėdos apygardos teismas tiesiogiai nekonstatavo R. J. tyčinių veiksmų. Be to, nurodytose civilinėse bylose R. J. kaltės pobūdis (tyčia ar neatsargumas) iš viso nebuvo nustatinėjamas, ši aplinkybė nebuvo bylos dalyku, teismai iš esmės apsiribojo R. J. neteisėtų veiksmų nustatymu. Taigi, šioje byloje turėjo būti nustatyta esminė aplinkybė – ar trečiojo asmens R.

J. kaltė pasireiÅ¡kė tyčiniais veiksmais ar neatsargumu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad žala ieÅ¡kovei buvo padaryta tyčiniais bankroto administratoriaus R. J. veiksmais, t. y. bankroto administratorius sÄ moningai, žinodamas, jog ginčo turtas priklauso ne jo administruojamai, o kitai įmonei, ir žinodamas teismo sprendimÄ , kuris įpareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei nurodytÄ turtÄ , vis tiek jį pardavė. Tokie R. J., kaip bankroto administratoriaus, kuriam taikomi aukÅ¡tesni standartai, veiksmai vertintini kaip tyčiniai. 6.4.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nesivadovavo ir nevertino to, jog bankroto administratorius R. J. pateikė kreditoriams svarstyti Å¡io turto pardavimo klausimÄ , paaiÅ¡kino Å¡io turto atsiradimo priežastis ir vykdė kreditorių priimtus nutarimus, tai yra pardavė turtÄ kreditorių nustatyta tvarka. Teismas, susipažinęs su 2018 m. rugpjūčio 9 d. kreditorių susirinkimo protokolu (BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto bylos medžiaga Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-311-730/2018), nustatė, jog bÅ«tent bankroto administratorius R.

J. kreditoriams kreditorių susirinkimo metu nurodė, kad nurodytas turtas priklauso BUAB „Logistikos sprendimai“, nors, kaip minėta aukščiau, žinojo, jog Å¡is turtas iÅ¡ tiesų priklauso ne jo administruojamai įmonei, o BUAB LT JŪRINIS CENTRAS, atitinkamai R. J. žinojo/turėjo žinoti, jog jį pardavus, ieÅ¡kovei bus padaroma žala. R. J., pateikdamas BUAB „Logistikos sprendimai“ kreditorių susirinkimui svarstyti klausimÄ dėl turto pardavimo, melagingai nurodė kreditoriams Å¡io turto savininku esant BUAB „Logistikos sprendimai“.

Ši aplinkybė yra akivaizdi iš 2018 m. rugpjūčio 9 d. BUAB „Logistikos sprendimai“ kreditorių susirinkimo protokolo. Ji teismo sprendime buvo įvertinta ir dėl jos yra pasisakyta. 6.5. Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėtoje byloje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu atsakovo (R. J.) pusėje. CPK 47 straipsnio 4 dalis numato, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus.

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje paminėtos civilinės bylos Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjimo metu privalėjo palaikyti R. J. pozicijÄ . 6.6. Taisyklės, kuriomis buvo vadovaujamasi sprendžiant dėl aptariamo įvykio (ne)pripažinimo draudžiamuoju, yra patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu. Jas parengė ne draudimo bendrovė, dėl to nėra pagrindo taisyklių nuostatas aiÅ¡kinti draudiko, kaip sÄ lygas siÅ«liusios Å¡alies, nenaudai. Dėl Å¡io argumento pirmosios instancijos teismas pasisakė sprendime.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad taisyklėse privalo bÅ«ti pateiktas tyčios sÄ vokos apibrėžimas. Kaltės forma (tyčia ar neatsargumas) reglamentuota teisės aktuose ir jų aiÅ¡kinimas iÅ¡plėtotas Lietuvos teismų praktikos. Bankroto administratoriaus tyčia objektyviai negalėtų bÅ«ti konkrečiai įvardijama (apraÅ¡oma) taisyklėse, nes Taisykles parengė ne draudimo bendrovė, be to, kaltės forma kiekvienu konkrečiu atveju nustatoma ir vertinama individualiai pagal konkrečios situacijos faktines aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio. Dėl esminių bylos aplinkybių 10. IÅ¡ Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedÅ«ras privalomojo draudimo poliso Nr. PCAD 051383 matyti, kad: 10.1. Draudėjas R. J., draudimas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujama filialo Lietuvoje. 10.2. Draudimo sutarties pagrindas – su Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedÅ«ras privalomojo draudimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1K-143, susipažino, jų sÄ lygas suprato bei pasižada vykdyti. 10.3. Apdrausta veikla – administratoriaus ir(ar) jo darbuotojų, atliekančių bankroto procedÅ«ras, profesinė veikla. 10.4. Galioja nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2019 m. balandžio 26 d.

11. R. J. prašė nutraukti privalomÄ jį civilinės atsakomybės draudimÄ nuo 2018 m. spalio 30 d. (dokumentų registracijos Nr. DOK-102097).

12. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1218-479/2014 iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB LT JŪRINIS CENTRAS ir bankroto administratore paskyrė UAB „Atenergo“, kurios direktoriumi ir įgaliotu asmeniu buvo A. M. (dokumento registracijos Nr. DOK-12745, priedai).

13. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-514-1071/2020 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės LT JŪRINIS CENTRAS ieÅ¡kinį atsakovui bankroto administratoriui R. J. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, M. N., nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai – priteisti iÅ¡ atsakovo bankroto administratoriaus R. J. 30 077,90 Eur žalos atlyginimÄ ir 2 783 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei LT JŪRINIS CENTRAS.

IÅ¡ teismo sprendimo turinio matyti, kad: 13.1. 2016 m. birželio 14 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-426-464/2016 pagal ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1025-253/2015 pagal ieÅ¡kovės BUAB LT JŪRINIS CENTRAS ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Logistikos sprendimai“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, trečiasis asmuo bankrutavusi UAB „Ostmarina LT“, kuria Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimÄ pakeitė, pripažino 2009 m. lapkričio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartis sudarytas tarp BUAB LT JŪRINIS CENTRAS ir UAB „Logistikos sprendimai“ pagal 2009 m. lapkričio 30 d.

PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. JCP9021V, JCP9022V, JCP9024V ir JCP9025V, negaliojančiomis. Taikė restitucijÄ â€“ įpareigojo UAB „Logistikos sprendimai“ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei BUAB LT JŪRINIS CENTRAS 2011 m. vasario 28 d. ir 2012 m. kovo 14 d. priėmimo perdavimo aktuose iÅ¡vardytas ir atsakovei UAB „Logistikos sprendimai“ natÅ«ra perduotas prekes už 30 077,90 Eur sumÄ , o perduotų prekių nesant – sumokėti ieÅ¡kovei Å¡iuose priėmimo perdavimo aktuose nurodytÄ negrÄ Å¾intų prekių vertę pinigais (piniginį ekvivalentÄ ) (1 t., e. b. l. 11-21). 13.2.

Nustatyta, kad 2016 m. liepos 29 d. ieÅ¡kovės bankroto administratorė UAB „Atenegro“ iÅ¡siuntė UAB „Logistikos sprendimai“ praneÅ¡imÄ dėl 2016 m. birželio 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties vykdymo (1 t., e. b. l. 22). 13.3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mai civilinėje byloje Nr. e2-142-1025/2018 pagal ieÅ¡kovės BUAB LT JŪRINIS CENTRAS ieÅ¡kinį atsakovui M. N. dėl turtinės žalos atlyginimo priėmė sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmetė. 2018 m. spalio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-846-265/2018 pagal ieÅ¡kovės BUAB LT JŪRINIS CENTRAS apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal BUAB LT JŪRINIS CENTRAS ieÅ¡kinį atsakovui M. N. dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Logistikos sprendimai“, kuria Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. sausio 30 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-426-464/2016, grÄ Å¾inti BUAB LT JŪRINIS CENTRAS 2011 m. vasario 28 d. ir 2012 m. kovo 14 d. priėmimo perdavimo aktuose iÅ¡vardytas ir atsakovei UAB „Logistikos sprendimai“ natÅ«ra perduotas prekes už 30 077,90 Eur sumÄ , o perduotų prekių nesant – sumokėti ieÅ¡kovei Å¡iuose priėmimo perdavimo aktuose nurodytÄ negrÄ Å¾intų prekių vertę pinigais (piniginį ekvivalentÄ ), įpareigota UAB „Logistikos sprendimai“, o ne atsakovas M.

N. (1 t., e. b. l. 23-31, 149-155). 13.4. <...> byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovas R. J., bÅ«damas BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto administratoriumi, pardavė ne bankrutuojančiai įmonei (BUAB „Logistikos sprendimai“), o ieÅ¡kovei BUAB LT JŪRINIS CENTRAS priklausantį turtÄ . Ginčo byloje dėl Å¡ios aplinkybės nėra. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino ir nepaneigė tų aplinkybių, kad ieÅ¡kovei priklausantis turtas, kurį Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-426-464/2016 BUAB „Logistikos sprendimai“ buvo įpareigota grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei, buvo parduotas A.

S.. 13.5. Aplinkybę, kad atsakovas, buvęs BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto administratorius, apie Å¡iÄ Lietuvos apeliacinio teismo nutartį žinojo, patvirtina byloje pateiktas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. sausio 30 d. sprendimas civilinėje byloje pagal BUAB LT JŪRINIS CENTRAS ieÅ¡kinį atsakovui M. N. dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Logistikos sprendimai“, kuriame atsakovas dalyvavo kaip trečiojo asmens atstovas ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie ginčo prekes jis sužinojo 2017 metų pabaigoje.

Jis patvirtino, jog sukontaktavo su Latvijos įmone, nuotraukose matė, kad tos prekės yra, todėl pasirašė sutartį dėl Å¡ių prekių saugojimo. Jis patvirtino, kad sudarant įmonės turto balansÄ jam ginčo prekės perduotos nebuvo, tačiau vėliau jos jam buvo perduotos. Jis patvirtino, kad įmonei bankrutavus, jis tas prekes realizuos ir atsiskaitys su įmonės kreditoriais. Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad jam nebuvo žinoma apie Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. priimtÄ nutartį ir restitucijos taikymÄ . 13.6.

Byloje nustatyta, kad ginčo prekės buvo parduotos Latvijos piliečiui A. S., kuris pats 2018 m. balandžio 23 d. ir atliko ginčo prekių vertinimÄ pagal pateiktÄ sÄ raÅ¡Ä . BÅ«tent pirkėjas (A. S.) nustatė, kad prekių likvidumo rinkoje vertė yra 1 400 Eur. Taigi jau vien Å¡i aplinkybė lemia kritiÅ¡kÄ prekių vertės nustatymo vertinimÄ . Be to, byloje atsakovas neįrodinėjo prekių susidėvėjimo, nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių prekių prekinės vertės netekimÄ , vadovavosi vien tik pirkėjo A.

S. atliktu vertinimu. Esant aptartoms aplinkybėms, teismas, šį atsakovo turto vertės įrodantį dokumentÄ , vertina kritiÅ¡kai, nes turto vertinimÄ atliko tas pats asmuo, kuriam ir buvo parduotos Å¡ios ginčo prekės. Be to, 2017 m. lapkričio 3 d. sudarytoje sutartyje Nr. ST-11 „Dėl prekių sandėliavimo“ ginčo prekių vertė yra nurodyta 25 280,20 Eur (87 287,47 Lt), o vertinimas atliktas 2018 m. balandžio 23 d., todėl darytina iÅ¡vada, kad per tokį trumpÄ laiko tarpÄ (pusę metų) nuo prekių perdavimo saugojimui iki jų įvertinimo, jų vertė tiek stipriai pakisti negalėjo.

Taip pat Å¡iame kontekste pažymima tai, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti žalos suma yra nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-426-464/2016, kuria „Logistikos sprendimai“ buvo įpareigota grÄ Å¾inti 2011 m. vasario 28 d. ir 2012 m. kovo 14 d. priėmimo perdavimo aktuose iÅ¡vardytas ir atsakovei „Logistikos sprendimai“ natÅ«ra perduotas prekes už 30 077,90 Eur sumÄ , o perduotų prekių nesant – sumokėti ieÅ¡kovei Å¡iuose priėmimo – perdavimo aktuose nurodytÄ negrÄ Å¾intų prekių vertę pinigais (piniginį ekvivalentÄ ) (1 t., e. b. l. 11-21). 13.7.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad buvęs BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto administratorius (atsakovas) nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis tinkamai vykdė pareigÄ veikti itin rÅ«pestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir sÄ Å¾iningai vykdant ginčo turto pardavimÄ . PrieÅ¡ingai, nustatyta, kad jis, žinodamas, jog ginčo turtas bankrutuojančiai įmonei nepriklauso, ir kad Å¡is turtas pagal Lietuvos apeliacinio teismo nutartį turi bÅ«ti grÄ Å¾intas ieÅ¡kovei, tokias aplinkybes ignoravo, ir šį turtÄ pardavė kitam asmeniui. 13.8.

Anksčiau nustatytų aplinkybių kontekste darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas pripažinti administratoriaus veiksmus neteisėtais, nes atsakovas, bÅ«damas bankroto administratoriumi, pažeidė bendrojo pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kad nebÅ«tų pažeistos ieÅ¡kovės teisės ir jai nebÅ«tų padaryta žalos, nesiėmė jokių veiksmų, kad bÅ«tų įvykdyta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartis ir ieÅ¡kovei grÄ Å¾intas jai priklausantis turtas. 13.9.

Žala (nuostoliai) ieÅ¡kovei atsirado dėl bankroto administratoriaus kaltės Å¡iam netinkamai atliekant Ä®BÄ® 11 straipsnyje nustatytas funkcijas, nes ieÅ¡kovei nebuvo grÄ Å¾intas jai priklausantis turtas. 13.10. Teismui, įvertinus pirmiau iÅ¡dėstytus ir iÅ¡analizuotus byloje esančius įrodymus, bei nustačius anksčiau nurodytas faktines aplinkybes, konstatuota, jog nagrinėjamos bylos atveju yra nustatyta bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis), todėl ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.

14. Dėl minėto sprendimo atsakovas R. J. teikė apeliacinį skundÄ .

15. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi nutarė Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimÄ pakeisti – sumažinti iÅ¡ atsakovo R. J. ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei LT JŪRINIS CENTRAS priteistÄ 30 077,90 Eur žalos atlyginimo sumÄ iki 24 062,32 Eur, priteistÄ 2 783 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ â€“ iki 2 226,40 Eur. Sumažinti iÅ¡ atsakovo R. J. valstybei priteistÄ 676 Eur žyminio mokesčio dydį iki 541 Eur. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

IÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB LT JŪRINIS CENTRAS atsakovui R. J. priteisti 135,20 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme atlyginimÄ . Nutartyje nurodyta, kad: 15.1. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovui nebuvo žinoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 14 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-426-464/2016 dėl restitucijos taikymo ir įpareigojimo UAB „Logistikos sprendimai“ grÄ Å¾inti UAB LT JŪRINIS CENTRAS 2011 m. vasario 28 d. ir 2012 m. kovo 14 d. priėmimo–perdavimo aktuose iÅ¡vardytas ir UAB „Logistikos sprendimai“ natÅ«ra perduotas prekes už 30 077,90 Eur sumÄ , o perduotų prekių nesant – sumokėti ieÅ¡kovei Å¡iuose priėmimo–perdavimo aktuose nurodytÄ negrÄ Å¾intų prekių vertę pinigais (piniginį ekvivalentÄ ).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. liepos 29 d. ieÅ¡kovės bankroto administratorė UAB „Atenegro“ iÅ¡siuntė UAB „Logistikos sprendimai“ praneÅ¡imÄ dėl 2016 m. birželio 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties vykdymo. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi UAB „Logistikos sprendimai“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-142-1025/2018 pagal ieÅ¡kovės BUAB LT JŪRINIS CENTRAS ieÅ¡kinį atsakovui M.

N. dėl turtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-846-265/2018 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Minėtose bylose trečiuoju asmeniu į bylÄ Ä¯raukta BUAB „Logistikos sprendimai“, jose atsakovas dalyvavo kaip trečiojo asmens atstovas ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie ginčo prekes jis sužinojo 2017 metų pabaigoje. Atsakovas patvirtino, jog buvo susisiekęs su Latvijos įmone, nuotraukose matė, kad tos prekės yra, todėl pasirašė sutartį dėl Å¡ių prekių saugojimo.

Jis patvirtino, kad sudarant įmonės turto balansÄ jam ginčo prekės perduotos nebuvo, tačiau vėliau jos jam buvo perduotos. Patvirtino, kad, įmonei bankrutavus, jis tas prekes realizuos ir atsiskaitys su įmonės kreditoriais. Ginčo prekės buvo parduotos 2018 m. vasaros pabaigoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės tik patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog jam nebuvo žinoma apie Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. priimtÄ nutartį ir restitucijos taikymÄ (19 punktas). 15.2.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo nurodomais argumentais, kad ginčo prekės (pramoginių laivų detalės, tarp kurių yra ir įvairių Å¡alių vėliavėlės, kiti smulkÅ«s aksesuarai, t. y. klijai, gruntas, dažai, lipdukai, apranga, t. y. kepurės, pirÅ¡tinės, batai, striukės, kelnės, kostiumai vandens sportui, botai), pagal nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, sandėliuose saugomos nuo 2016 metų, galėjo nuvertėti. Apeliacinės instancijos teismas esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, nesant byloje duomenų apie realiÄ ginčo prekių vertę, konstatuoja, jog yra pagrindas sumažinti ieÅ¡kovės iÅ¡ atsakovo praÅ¡omÄ priteisti sumÄ 20 proc., t. y. iki 24 062,32 Eur (30 077,90 Eur – 20 proc.) (21 punktas). 15.3. <...> įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, Å¡is įgyja teisę reikalauti jÄ atlyginti.

Reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas tiek žalÄ padariusiam asmeniui, tiek jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalÄ reiÅ¡kiamas tiesiogiai žalÄ padariusiam asmeniui (pvz., kai nukentėjusiajam padarytos žalos dydis virÅ¡ija draudiko iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokos sumÄ ), taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis). Å ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių teisės normų ir neprivalėjo siÅ«lyti ieÅ¡kovei pakeisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu, kadangi reikalavimas buvo pareikÅ¡tas tinkamam atsakovui (22 punktas). 15.4. 2020 m. gruodžio 21 d.

BUAB LT JŪRINIS CENTRAS draudimo bendrovei pateikė reikalavimÄ dėl teismo priteistos sumos apmokėjimo pagal draudimo polisÄ (dokumento registracijos Nr. DOK-12745, priedai). 15.5. 2020 m. sausio 12 d. draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė atsakymÄ dėl draudimo iÅ¡mokos, kuriame nurodė, kad Taisyklių 8.1 punkte nustatyta, kad nedraudžiamasis įvykis yra tyčiniai administratoriaus ir(ar) jo darbuotojų veiksmai, kuriais padaryta žala, tai yra atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokas, nes draudimo bendrovė mano, kad žala BUAB LT JŪRINIS CENTRAS buvo padaryta tyčiniais bankroto administratoriaus R.

J. veiksmais (dokumento registracijos Nr. DOK-12745, priedai). Dėl apeliacinio skundo argumentų 16. IeÅ¡kovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo buvo netenkintas jos reikalavimas dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo.

17. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nustatytos faktinės aplinkybės (dėl kurių ginčo Å¡ioje byloje nekilo; jos konstatuotos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad žala ieÅ¡kovei buvo padaryta tyčiniais bankroto administratoriaus R. J. veiksmais, t. y. bankroto administratorius sÄ moningai, žinodamas, jog ginčo turtas priklauso ne jo administruojamai, o kitai įmonei, ir žinodamas teismo sprendimÄ , kuris įpareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei nurodytÄ turtÄ , vis tiek jį pardavė. Tuo pačiu teismas sprendė, kad R. J. tyčiniai veiksmai laikytini įrodyti bei patenka į nedraudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡Ä pagal Taisyklių 8.1 punktÄ , todėl ieÅ¡kinio reikalavimus dėl draudimo iÅ¡mokos ir iÅ¡vestinius reikalavimus dėl palÅ«kanų bei procesinių palÅ«kanų priteisimo atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutinka su paminėtų aplinkybių įvertinimu.

18. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas numato, kad: civilinės atsakomybės draudimas – asmens turtinių interesų, atsirandančių iÅ¡ galimos civilinės atsakomybės už nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui padarytÄ Å¾alÄ , draudimas, kai draudiko mokamos draudimo iÅ¡mokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytÄ Å¾alÄ , dydžio, tačiau nevirÅ¡ija draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje (2 straipsnio 3 dalis); draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (2 straipsnio 33 dalis); 92 straipsnis reglamentuoja, kas privalo bÅ«ti nurodyta draudimo taisyklėse.

19. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1K-143 patvirtintos Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedÅ«ras privalomojo draudimo taisyklės nustato bankroto administratoriaus (toliau – administratorius) profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – draudimas) tvarkÄ , kai atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedÅ«ras fiziniams ar juridiniams asmenims padaryta žala virÅ¡ija Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – Ä®monių bankroto įstatymas) nustatytÄ sumÄ (1 straipsnis).

Sudarius draudimo sutartį, Taisyklėse nustatytos draudimo sutarties sÄ lygos tampa draudimo sutarties dalimi (2 straipsnis). Taisyklėse vartojamos sÄ vokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme (toliau – Draudimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – Ä®monių bankroto įstatymas) (3 straipsnis). Draudėjui ar draudikui pareikÅ¡tas reikalavimas atlyginti žalÄ laikomas netinkamu, kai jis teikiamas dėl žalos, kuri padaryta tyčiniais neteisėtais draudėjo veiksmais (veikimu, neveikimu), iÅ¡skyrus Civiliniame kodekse nustatytas iÅ¡imtis, kai draudikas vis tiek privalo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (8.1 straipsnis).

Draudikas Civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje nustatyta tvarka privalo atlyginti draudėjui bÅ«tinas iÅ¡laidas, patirtas atliekant Taisyklių 24 punkte nurodytÄ pareigÄ (25 straipsnis). Draudimo iÅ¡moka gali bÅ«ti mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktÄ , aplinkybes ir žalos dydį (27 straipsnis).

20. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas numato, kad: bankroto administratorius –tai teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedÅ«ras (11 straipsnio 1 dalis). Ä®statymų nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo ir (ar) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Å iuos nuostolius turi atlyginti ir asmuo, netekęs teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (11 straipsnio 8 dalis). Administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedÅ«ras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytÄ Å¾alÄ draudžiama privalomuoju draudimu (11 straipsnio 15 dalis).

Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedÅ«ras, padarytÄ Å¾alÄ (11 straipsnio 16 dalis). Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedÅ«ras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, ir reikalavimo, kuris atitinka administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse numatytas sÄ lygas, atlyginti žalÄ pateikimas (11 straipsnio 17 dalis).

Administratorius profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiamas sudarant administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį (11 straipsnio 18 dalis). Administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (11 straipsnio 20 dalis). Draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedÅ«ras padarytÄ Å¾alÄ , virÅ¡ijančiÄ 290 eurų, atlygina draudikas, iÅ¡mokėdamas draudimo sumos nevirÅ¡ijančiÄ draudimo iÅ¡mokÄ .

Jeigu draudimo iÅ¡mokos nepakanka visai žalai atlyginti, žalÄ padaręs administratorius atlygina faktinės žalos dydžio ir draudimo iÅ¡mokos skirtumÄ (11 straipsnio 20 dalis).

21. Kadangi bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, sprendžiant klausimÄ dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), bÅ«tina atsižvelgti į jo profesinei veiklai keliamus standartus. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukÅ¡tesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai.

Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sÄ Å¾iningai, rÅ«pestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedÅ«ra bÅ«tų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei. Bankroto administratoriui civilinė atsakomybė kyla ne tik atlikus veiksmus, kurie prieÅ¡tarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindÄ sudaro teisės aktų nustatyti specialÅ«s kvalifikaciniai reikalavimai, aukÅ¡tesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020, 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

22. Kaltė gali pasireikÅ¡ti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). CK nuostatose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo padaro žalÄ tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalÄ arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017, 44 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017; 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-219/2018; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-1075/2020). Remiantis Bendrųjų principų sistemos projekte (angl. Draft Common Frame of Reference, sutrumpintai – DCFR, VI.-3:101, p. 399) pateiktais išaiškinimais, didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (DCFR, VI.-3:101, p. 399).

Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (DCFR 3:102 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020, 28 punktas).

23. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta taisykle siekiama proceso ekonomiÅ¡kumo, kad nebÅ«tų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu.

Å io reguliavimo tikslas, inter alia (be kita ko), yra užtikrinti teisinį stabilumÄ , įgytų teisių apsaugÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) taip pat yra pasisakęs, kad teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimÄ , kad tais atvejais, kai teismai jau yra iÅ¡sprendę ginÄÄ , jų sprendimu neturėtų bÅ«ti abejojama (EŽTT 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Kehaya ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , peticijų Nr. 47797/99, 68698/01, 61 punktas).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019, 39 punktas; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 63 punktas; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015; kt.).

Viena iÅ¡ sÄ lygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimÄ , yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos iÅ¡vados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau iÅ¡nagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad iÅ¡nagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos iÅ¡vados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ atsiranda to fakto prejudicija.

Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamÄ ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas).

24. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, kartu įvertinant ir aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes bei teismų formuojamÄ praktikÄ , pažymėtina, kad: 24.1. Pirma, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais esÄ nebuvo vadovautasi tiek Klaipėdos apylinkės teismo, tiek Klaipėdos apygardos teismo nustatytomis aplinkybėmis. Å iuo aspektu pažymėtina, kad skundžiamame sprendime yra nurodyta, kad:

i) R. J., bÅ«damas BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto administratoriumi, pardavė ne bankrutuojančiai įmonei (BUAB „Logistikos sprendimai“), o ieÅ¡kovei BUAB LT JŪRINIS CENTRAS priklausantį turtÄ , nors žinojo, kad ginčo turtas bankrutuojančiai įmonei nepriklauso ir, kad Å¡is turtas pagal Lietuvos apeliacinio teismo nutartį turi bÅ«ti gražintas ieÅ¡kovei, tokias aplinkybes ignoravo ir šį turtÄ pardavė kitam asmeniui; ii) kaip matyti minėtose bylose buvo nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos, tarp ir jų ir kaltė, tačiau ji nebuvo detalizuota, nes jos forma, kai reikalavimai buvo pareikÅ¡ti pačiam bankroto administratoriui nebuvo esmingai aktuali. 24.2.

Antra, Å¡ioje byloje skundžiamu sprendimu buvo spręstas klausimas dėl bankroto administratoriaus draudimo pareigos atlyginti žalÄ , todėl, vertinant anksčiau paminėtas draudimo taisykles, ir tampa aktualus klausimas, kokia gi forma pasireiÅ¡kė bankroto administratoriaus kaltė pagal teismo sprendimu jau nustatytus jo atliktus neteisėtus veiksmus. 24.3. Trečia, tai, kÄ kitoje byloje bandė įrodinėti draudikas, bÅ«damas trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, yra teisiÅ¡kai nesvarbu, nes teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , rėmėsi ne aplinkybėmis, kurias kitoje byloje nurodė trečiasis asmuo, o bÅ«tent teismo nustatytomis ir konstatuotomis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Å ioje byloje ir buvo sprendžiamas klausimas bÅ«tent dėl draudiko atsakomybės, todėl vertinant draudimo taisykles (konkrečiai jų 8.1 punktÄ ) tampa aktualus bankroto administratoriaus veiksmų įvertinimas, t. y. ar žala, padaryta tyčiniais neteisėtais draudėjo veiksmais. Kadangi dėl tokios aplinkybės minėtuose teismų sprendimuose nebuvo pasisakyta, tai buvo esminis Å¡ios bylos nagrinėjimo klausimas. 24.4. Ketvirta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame sprendime R. J. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip tyčiniai.

Toks veiksmų įvertinimas, kaip tyčinių veiksmų, atitinka ir aukščiau nurodytÄ teismų praktikÄ :

i) bankroto administratorius yra savo sritis profesionalas; ii) jam keliami aukÅ¡tesni Å¡ios profesijos rÅ«pestingumo reikalavimai lemia administratoriaus pareigÄ veikti pamatuotai, atliekant veiksmus, apdairiai įvertinti galimas pasekmes; iii) bankroto administratorius pardavė ne bankrutuojančiai įmonei (BUAB „Logistikos sprendimai“), o ieÅ¡kovei BUAB LT JŪRINIS CENTRAS priklausantį turtÄ , nors žinojo, kad ginčo turtas bankrutuojančiai įmonei nepriklauso; iii) aplinkybės, kai administratoriui yra žinoma apie administruojamam subjektui nepriklausanti turtÄ ir imamasi priemonių jį parduoti, leidžia tokį elgesį vertinti kaip tyčinį, nes asmuo taip elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. 24.5.

Penkta, apeliacinio skundo argumentai apie mokamas draudimo įmokas, jų dydį neturi ir negali turėti reikÅ¡mės vertinant pačius faktinius veiksmus kaip tyčinius ar netyčinius. 24.6. Å eÅ¡ta, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jo iÅ¡vados dėl tyčinių veiksmų nepaneigia ir ta aplinkybė, kad ginčo turto pardavimo tvarkÄ patvirtino BUAB „Logistikos sprendimai“ kreditorių susirinkimas. Kaip matyti iÅ¡ BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto bylos medžiagos (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-311-730/2018) (CPK 179 straipsnio 3 dalis) bÅ«tent bankroto administratorius R.

J. kreditoriams 2018 m. rugpjūčio 9 d. kreditorių susirinkimo metu nurodė, kad nurodytas turtas priklauso BUAB „Logistikos sprendimai“, nors kaip minėta anksčiau, žinojo, jog Å¡is turtas priklauso ne jo administruojamai įmonei, o ieÅ¡kovei, tuo pačiu atitinkamai žinojo/turėjo žinoti, jog ji pardavus, ieÅ¡kovei bus daroma žala (žr. skundžiamo sprendimo 35 punktÄ ). Tokios aplinkybės nėra paneigtos. Gi pats kreditorių susirinkimas tik nustatė tokio turto pardavimo tvarkÄ , tačiau bankroto administratorius žinojo ir neatskleidė, kad aptariamas turtas nepriklauso jo administruojamai bankrutuojančiai įmonei. 24.7.

Septinta, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina tai, kad Draudimo taisyklės yra parengtos ne atsakovės, o Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1K-143, t. y. poįstatyminiu aktu, todėl taikyti tokį aiÅ¡kinimÄ , kurį nurodo apeliantas, esÄ jos parengtos draudiko, teisinio pagrindo nėra. 24.8. AÅ¡tunta, pagal draudimo taisykles dėl žalos, kuri padaryta tyčiniais neteisėtais draudėjo veiksmais (veikimu, neveikimu), draudikui pareikÅ¡tas reikalavimas atlyginti žalÄ laikomas netinkamu, t. y. numatytas kaip nedraudžiamasis įvykis, kuris apibrėžia draudiko atsakomybės apimtį.

Nustačius, kad draudikui pareikÅ¡tas reikalavimas laikomas netinkamu, apeliacinio skundo teiginiai apie civilinės atsakomybės draudimo sutarties esminius bruožus, garantijas dėl draudimo iÅ¡mokos ir pan., laikytini teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais. 24.9. Devinta, esant profesinei civilinei atsakomybei, ta aplinkybė, kad draudimo polise aiÅ¡kiai nėra apibrėžta, kas yra laikytina tyčiniais veiksmais taip pat nesudaro pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės teiginiais. Pati sÄ voka tyčiniai veiksmai yra ganėtinai plati bei kiekvienu atveju yra vertinama, ar vienas, ar kitas aplinkybes galima bÅ«ti priskirti prie tyčinių veiksmų.

Å iuo gi atveju R. J. neteisėti veiksmai yra konstatuoti jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu. 24.10. DeÅ¡imta, pats R. J., dėl kurio veiksmų vertinimo, kaip tyčinių, buvo sprendžiama Å¡ioje byloje, buvo pasyvus – prašė spręsti klausimÄ teismo nuožiÅ«ra, o pirmosios instancijos teismui konstatavus jo tyčinius veiksmus, sprendimo neskundė.

25. Kiti proceso dalyvių dėstomi argumentai, vertinant byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, neturi esminės įtakos teisingam procesinio sprendimo priėmimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

26. Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Danutė Kutrienė Irmantas Å ulcas Žilvinas Terebeiza