2024-05-16 Nr. AB-7922-4-45-3-00128-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1762-525/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00128-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Dainiaus Raižio,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui S. D., jo atstovui advokatui Laurynui Biekšai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjai Olgai Vostrenkovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio S. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. D. prašymą pakartotinai svarstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 7 d. sprendimą ir užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose 2024 m. balandžio 17 d. gautas (duomenys neskelbtini) piliečio S. D., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis), prašymas pakartotinai svarstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 7 d. sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo ir Užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą arba patikėti Užsieniečiu rūpintis jo sutuoktinei K. R.

2. Užsienietis prašyme nurodė, kad:

2.1. Užsienietis Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 7 d. sprendimu buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir URC) iki 2024 m. birželio 5 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvoje. Užsienietis sulaikytas tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2024 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 19-283S su žyma „Slaptai“ jis yra pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. VSD raštas pateiktas tik bylą nagrinėjusiam teisėjui. Nei Užsienietis, nei jo atstovai su nurodyto dokumento turiniu nebuvo supažindinti. Tačiau vien Užsieniečio dalyvavimas mitinguose, kuriuose buvo pasisakoma dėl neproporcingo jėgos naudojimo Palestinoje, savaime neįrodo jo grėsmės saugumui, nes mitingas teisėtas, jame dalyvavo daug įvairių asmenų.

2.2. Byloje šiai dienai paaiškėjo naujos aplinkybės, kad pagal negrąžinimo principą, kuris nurodytas Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 130 straipsnio 2 dalyje, Užsienietis negalės būti grąžintas į kilmės valstybę, nes jam gresia kankinimai, nežmoniškas elgesys. Užsienietis yra (duomenys neskelbtini) Europoje. Teismui pateikė šešių gerai žinomų ir gerą reputaciją turinčių visuomeninių ir žmogaus teisių gynėjų organizacijų raštus, kuriuose konstatuojama, kad Užsieniečiui neabejotinai gresia persekiojimas, kankinimai ir nepagrįsta prievarta, jei jis bus grąžintas į kilmės valstybę. Įstatymo 130 straipsnio 3 dalyje nurodyta išimtis (užsienietį galima grąžinti į kilmės šalį jei jis kelia grėsmę Lietuvos saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei) netaikoma šio straipsnio 2 dalyje aprašytoms aplinkybėms. Įstatymo 118 straipsnio 11 dalis, numato, kad jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Šiuo metu dėl Užsieniečio neatliekami jokie baudžiamojo persekiojimo veiksmai.

2.3. 2024 m. sausio 12 d. Užsieniečio sutuoktinė raštu patvirtino, kad pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 3 punktą įsipareigoja prižiūrėti, rūpintis ir išlaikyti (jeigu reikės) (įskaitant, bet apsiribojant gyvenamosios vietos užtikrinimu) savo sutuoktinį – Užsienietį. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, atsirado dar vienas naujas pagrindas peržiūrėti Užsieniečio sulaikymą. Po 2024 m. balandžio 7 d. sprendimo atsirado net du asmenys, kurie sutinka pasirūpinti juo.

2.4. Užsienietis su šeima turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Jis deklaravo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), kur gyvena su žmona, kuriai išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, ir trimis mažamečiais vaikais, o žmona (duomenys neskelbtini). Užsienietis yra vienintelis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Sulayman bazar“ akcininkas ir vadovas, Užsieniečiui esant sulaikytam yra trikdomas jo verslas. Tokiu atveju jo šeima liks be pajamų šaltinio, o darbuotojai neteks darbo. Užsienietis yra labai svarbus ir Lietuvos (duomenys neskelbtini) bendruomenei. Jis atstovauja bendruomenę Lietuvoje, talkina tiek (duomenys neskelbtini), tiek kitiems asmenims. Asmuo charakterizuojamas labai teigiamai, nurodyta jo svarba visuomeniniame gyvenime.

2.5. Nors Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo buvo panaikintas pabėgėlio statusas teisinis statusas, tačiau šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, be to, jie ketina šį sprendimą skųsti. Teisminis procesas gali užtrukti apie pusę metų. Kol neįsiteisėjo sprendimas, Užsienietis negali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis Lietuvos Respubliką laiko savo antrąja tėvyne, nes čia gyvena ilgą laiko tarpą, sukūrė šeimą. Niekur nesislėps, nebėgs.

3. VSAT Užsieniečių registracijos centro atstovas pabrėžė, kad Užsienietis yra pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, todėl jam negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Asmenų, pripažintų keliančių grėsmė valstybės saugumui, išsiuntimo procedūra vykdoma iškart, todėl ketina kreiptis dėl Užsieniečio kelionės dokumento gavimo.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 7 d. sprendimą sulaikyti Užsienietį paliko galioti.

5. Teismas nurodė, jog Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

6. Teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2015 m., turi leidimą Nr. 760021553 nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galioja iki 2026 m. vasario 22 d. Migracijos departamento 2016 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. (15/6-7)12PR-26 Užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas. Užsienietis (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, žmona turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galioja iki 2018 m. rugpjūčio 4 d. Kartu su žmona turi tris mažamečius vaikus. Žmona (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. Užsieniečio šeima nuomojasi butą Vilniuje. Užsienietis yra UAB „Sulayman bazar“ akcininkas ir vadovas. VSD 2024 m. balandžio 2 d. rašte su žyma „Slaptai“ nurodoma, kad užsieniečio buvimas kelia grėsmę valstybės saugumui. 2024 m. balandžio 5 d. apie 13.50 val. Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 114 straipsnio 1 dalį. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2024 m. balandžio 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies tenkino VSAT URC teikimą ir sulaikė Užsienietį URC iki 2024 m. birželio 5 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, nes egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyti sulaikymo pagrindai. Užsieniečio žmona bei Lietuvos Respublikos pilietis A. B. įsipareigoja prižiūrėti, rūpintis ir išlaikyti užsienietį. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 24S104408, kuriuo nusprendė: panaikinti suteiktą pabėgėlio statusą; įsiteisėjus pirmajam reikalavimui, panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti atvykti Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių nuo išsiuntimo dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 60 mėnesių nuo išsiuntimo dienos.

7. Įvertinęs visumą byloje esančių duomenų, teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo numatyti sulaikymo pagrindai, nes atlikus Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą VSD pripažino, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis kompetentingos institucijos yra pripažintas keliančiu grėsmę, alternatyvi sulaikymui priemonė negali būti jam taikoma, nes nėra tenkinama viena iš Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų. Nors teismų praktikoje yra pavyzdžių, kuomet asmenims, pripažintiems keliančiais grėsmę valstybės saugumui, taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, nagrinėjamu atveju, įvertinus VSD 2024 m. balandžio 2 d. rašte pateikiamą informaciją, alternatyvi sulaikymui priemonė negali būti taikoma. Vien aplinkybė, kad Užsieniečio atstovai neturėjo galimybės susipažinti su visos apimties dokumentu, nes jis įslaptintas, savaime nereiškia, jog šiuo dokumentu teismas negali remtis, nes dalis minėto dokumento yra išslaptinta ir cituojama Migracijos departamento 2024 m. balandžio 19 d. sprendime Nr. 24S104408.

8. Gavęs Užsieniečio prašymą vadovaujantis Įstatymo 118 straipsnio 2 dalimi pakartotinai peržiūrėti sprendimą sulaikyti užsienietį, teismas konstatavo, kad neišnyko sulaikymo pagrindai (grėsmė valstybės saugumui), nustatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 7 d. sprendimu, o prašyme nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo, todėl paliktinas galioti sprendimas sulaikyti Užsienietį (Įstatymo 118 str. 2 d. 1 p.).

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą ir pakeisti sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo bei taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą ir/arba patikėti pareiškėju rūpintis jo sutuoktinei, Lietuvoje nuolatinei gyventojai K. R., ir/arba Lietuvos Respublikos piliečiui A. B. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas neįvertinus visų byloje esančių duomenų.

9.2. Migracijos departamento 2024 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. 24S104408, kuriuo panaikintas Užsieniečio pabėgėlio statusas, nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), yra 2024 m. balandžio 26 d. apskųstas, neįsiteisėjęs. Migracijos departamento sprendimas negali būti vykdomas. Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 5 punktas aiškiai nurodo, kad apskųsto sprendimo dėl užsieniečio teisinės padėties vykdymas sustabdomas, kai suteiktas prieglobstis panaikinamas ir užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos arba grąžinamas į užsienio valstybę.

9.3. Net jei Migracijos departamento 2024 m. balandžio 19 d. sprendimas dėl prieglobsčio panaikinimo ir išsiuntimo bus paliktas galioti, Užsienietis negalės būti išsiųstas į kilmės šalį (duomenys neskelbtini) dėl byloje pateiktos kilmės šalies informacijos bei konkrečios jo asmeninės informacijos, kuri pateikta gerai žinomų žmogaus teisių gynimo organizacijų raštuose. Iš pateiktų dokumentų akivaizdžiai matyti, kad Užsieniečiui gresia fizinis susidorojimas ir kankinimai, jį perdavus (duomenys neskelbtini) režimui. Pagal negrąžinimo principą, kuris nurodytas Įstatymo 130 straipsnio 2 dalyje, Užsienietis negalės būti grąžintas į kilmės valstybę, kur jam gresia kankinimai, nežmoniškas elgesys. Įstatymo 130 straipsnio 3 dalis nurodyta išimtis (užsienietį galima grąžinti į kilmės šalį, jei jis kelia grėsmę Lietuvos saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei) netaikoma šio straipsnio 2 dalyje aprašytoms aplinkybėms.

9.4. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes. Teismas, sprendęs sulaikymo persvarstymo klausimą, skyrė neproporcingą dėmesį vien tik aplinkybei dėl pareiškėjo tariamo pavojingumo valstybės saugumui. Teismas privalėjo vienodai išsamiai įvertinti visas svarbias aplinkybes – apie Užsieniečio išsiuntimo į kilmės šalį negalimumą, jo šeimyninius, ekonominius ryšius Lietuvoje, dviejų asmenų pareiškimus/liudijimus apie galimą pareiškėjo priežiūrą, taip pat akivaizdų faktą, kad pareiškėjas niekada nebėgo ir nesislapstė nuo migracijos, pasienio ar teisėsaugos institucijų, o tiesiog gyveno Lietuvoje su žmona ((duomenys neskelbtini)), 3 mažamečiais vaikais ((duomenys neskelbtini) amžiaus) bei vykdė restorano, kepyklos ir mėsos parduotuvės verslą, o jo gyvenamasis ir verslo adresai bei kiti kontaktai, kuriais Užsienietis kas dieną yra pasiekiamas, yra žinomi valstybės institucijoms.

9.5. Nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo Užsieniečio pabėgėlio statuso ar jo pavojingumo klausimo, jei jis nebus išsiunčiamas iš Lietuvos – Užsieniečio sulaikymas URC yra perteklinė ir neteisėta priemonė, kuri neproporcingai ir nepagrįstai riboja jo teises bei turi būti peržiūrėta. Jei Užsieniečio tariamo pavojingumo Lietuvos saugumui laipsnis, VSD nuomone, būtų aukštas, o jo grėsmė reali, tuomet tikėtina, kad institucija sulaikytų pareiškėją baudžiamojo proceso priemonėmis, o ne per administracines migracines procedūras.

9.6. Skundžiamame teismo sprendime neatsižvelgė į tai, kad šeimai yra būtina vyro ir tėvo pagalba. Kitų giminių galinčių padėti šeimai nėra. Jei žmona bet kuriuo momentu dėl medicininių priežasčių turėtų gultis į ligoninę, tuomet tiesiog nebūtų kam rūpintis mažamečiais vaikais. Užsienietis šeimos išlaikymui yra sukūręs verslą. Tikėtina, kad, nepakeitus sulaikymo pareiškėjui, jo verslas patirs žymių problemų arba net žlugs.

9.7. Užsienietis yra labai svarbus ir Lietuvos (duomenys neskelbtini) bendruomenei. Jis atstovauja bendruomenę Lietuvoje, talkina tiek (duomenys neskelbtini), tiek kitiems asmenims.

10. VSAT URC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti galioti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

10.1. Užsienietis pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui bei vertinant aplinkybių visumą byloje (tarp jų ir VSD 2024 m. balandžio 2 d. raštą Nr. 19-283S) yra pakankamas pagrindas manyti, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog Užsieniečio asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

10.2. Tai, kad Užsienietis turi šeimą, kurioje yra 3 nepilnamečiai vaikai, ir žmona, kuri šiuo metu (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo kitaip vertinti jo keliamos grėsmės valstybės saugumui fakto. Užsieniečio šeima priklauso (duomenys neskelbtini) piliečių bendruomenei, kuri aktyviai bendrauja, teikia pagalbą vieni kitiems, todėl jo šeimos nariai jo sulaikymo VSAT metu esant poreikiui galės kreiptis pagalbos į bendruomenės narius, o taip pat į Lietuvos Respublikos kompetentingas institucijas (miesto savivaldybę ir pan.), kadangi gyvena Lietuvoje teisėtai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Byloje ginčo dalykas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo, kuriuo vadovaujantis Įstatymo 118 straipsnio 2 dalies 1 punktu paliktas galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 7 d. sprendimas sulaikyti Užsienietį, pagrįstumas ir teisėtumas.

12. Pirmosios instancijos teismas, gavęs Užsieniečio prašymą vadovaujantis Įstatymo 118 straipsnio 2 dalimi pakartotinai peržiūrėti sprendimą sulaikyti Užsienietį, konstatavo, kad neišnyko sulaikymo pagrindai (grėsmė valstybės saugumui), nustatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 7 d. sprendimu, o prašyme nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo (Įstatymo 118 str. 2 d. 1 p.). Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, VSD 2024 m. balandžio 2 d. rašte pateikiamą informaciją, teismas priėjo prie išvados, kad alternatyvi sulaikymui priemonė negali būti taikoma.

13. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad Užsienietis vadovaujantis VSD 2024 m. balandžio 2 d. pažyma Nr. 19-283S 2024 m. balandžio 5 d. buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 114 straipsnio 1 dalį. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2024 m. balandžio 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies tenkino VSAT URC teikimą ir sulaikė Užsienietį URC iki 2024 m. birželio 5 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, nes egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyti sulaikymo pagrindai. Teismas įvertino VSD 2024 m. balandžio 2 d. pažymą Nr. 19-283S dėl Užsieniečio keliamos realios grėsmės valstybės saugumui, taip pat tai, kad sprendimo priėmimo metu buvo pradėta Užsieniečio pabėgėlio statuso ir leidimo nuolat gyventi Lietuvoje panaikinimo procedūra. Šiuo metu Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 19 d. yra priėmęs sprendimą Nr. 24S104408, kuriuo nusprendė: panaikinti suteiktą Užsieniečiui pabėgėlio statusą; įsiteisėjus sprendimui dėl pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje panaikinimo, panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių nuo išsiuntimo dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 60 mėnesių nuo išsiuntimo dienos. Užsienietis nurodo, kad Migracijos departamento 2024 m. balandžio 19 d. sprendimas yra apskųstas, neįsiteisėjęs.

14. Užsieniečio teigimu, nors teismas, nagrinėjęs Užsieniečio sulaikymo klausimą, nusprendė, kad yra pagrindas sulaikyti Užsienietį, tačiau, paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir surinkus naujų duomenų byloje, proporcinga Užsieniečiui taikyti Įstatymo 115 straipsnyje numatytas alternatyvias sulaikymui priemones (pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus) – įpareigoti Užsienietį periodiškai registruotis elektroninių ryšių priemonėmis URC ir/arba nustatyti, kad juo rūpintųsi ir prižiūrėtų dar du asmenys – Lietuvoje nuolat gyvenanti jo sutuoktinė bei jo geras pažįstamas Lietuvos pilietis.

15. Užsienietis, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas privalėjo vienodai išsamiai įvertinti visas svarbias aplinkybes – apie Užsieniečio išsiuntimo į kilmės šalį negalimumą, jo šeimyninius, ekonominius ryšius Lietuvoje, dviejų asmenų pareiškimus/liudijimus apie galimą Užsieniečio priežiūrą, taip pat akivaizdų faktą, kad Užsienietis niekada nebėgo ir nesislapstė nuo migracijos, pasienio ar teisėsaugos institucijų, o tiesiog gyveno Lietuvoje su žmona ((duomenys neskelbtini)), 3 mažamečiais vaikais ((duomenys neskelbtini) amžiaus) bei vykdė restorano, kepyklos ir mėsos parduotuvės verslą, o jo gyvenamasis ir verslo adresai bei kiti kontaktai, kuriais Užsienietis kas dieną yra pasiekiamas, yra žinomi valstybės institucijoms. Be to, Užsienietis yra labai svarbus ir Lietuvos (duomenys neskelbtini) bendruomenei.

16. Įstatymo 118 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, gavęs užsieniečio ar institucijos, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo priėmimo dienos pakartotinai svarsto sprendimą sulaikyti užsienietį.

17. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

18. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punktą, užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.

19. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

20. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, kt. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; ir kt.).

21. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nurodytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines bylos aplinkybes (žr. sprendimo 6 p.), susijusias su Užsieniečiu bei jam priimtais kompetentingų institucijų sprendimais, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog neišnyko sulaikymo pagrindas (grėsmė valstybės saugumui), nustatytas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 7 d. sprendimu, o prašyme nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti teismo sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo (Įstatymo 118 str. 2 d. 1 p.).

23. Byloje nustatyta, jog VSD 2024 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 19-283S kaip faktiniu pagrindu Migracijos departamentas rėmėsi priimdamas 2024 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 24S104408 panaikinti suteiktą Užsieniečiui pabėgėlio statusą, be kita ko, išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

24. Tikrinamu atveju Užsieniečio sulaikymas tuo pagrindu, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir sulaikymas būtinas siekiant išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos, vertinamas atsižvelgiant į visus byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija, susipažinusi su VSD įslaptintu dokumentu, kuriuo remiantis buvo sprendžiama apie Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, įvertinusi tai, jog dalis minėto dokumento yra išslaptinta ir cituojama Migracijos departamento 2024 m. balandžio 19 d. sprendime Nr. 24S104408, daro išvadą, kad vien tik išslaptintoje dokumento dalyje pakanka duomenų išvadai, jog užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes užsienietis yra (duomenys neskelbtini). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog gautų duomenų pakanka konstatuoti, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje nesudaro pagrindo kitaip vertinti jo keliamos grėsmės valstybės saugumui fakto ir šiuo metu atsižvelgus į Užsieniečio sulaikymo terminą nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčo situacijos dėl Užsieniečio sulaikymo kol nėra priimti baigiamieji teismo aktai dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 24S104408 pagrįstumo ir teisėtumo.

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, tinkamai taikęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą. Dėl to Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio S. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Dainius Raižys