2023-11-22 Nr. AB-20413-3-61-3-08248-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-624-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08248-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. H. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas), dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. H. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu ir prašė panaikinti: 1) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 23S66953, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) Departamento 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 23S68486, kuriuo pareiškėjui 5 metus uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti jam terminą skundui paduoti. Nurodė, kad vieną sprendimą gavo 2023 m. birželio 19 d., kitą – 2023 m. rugsėjo 11 d. Teismui pripažinus, kad terminas skundui paduoti praleistas, prašė jį atnaujinti, laikant, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi pareiškėjas nemoka ir nesupranta lietuvių kalbos, pareiškėjas buvo klaidinamas teikiant eilę dokumentų, pareiškėjui tinkamai neišaiškintos teisės ir pareigos. Pareiškėjas yra Baltarusijos pilietis, supranta rusų bei gimtąją baltarusių kalbą. Sprendimas pateiktas ir jame nurodyti motyvai bei nustatytos atitinkamos teisės, pareigos bei draudimai išdėstyti tik lietuvių kalba, taip pat ir išaiškinimai, jog pareiškėjas turi teisę apskusti sprendimą teismui per 14 dienų nuo jo įteikimo. Pareiškėjas, nesuprasdamas nustatytų teisių, pareigų bei teisinių padarinių, taip pat sprendimo (pirmojo) apskundimo tvarkos, ar kad toks sprendimas gali sukelti pasekmes, tačiau tik vėliau iškilus abejonėms dėl sprendimo ir sukeltinų pasekmių, su motyvuotu prašymu kreipėsi į Departamentą, prašydamas panaikinti ar peržiūrėti sprendimą. Departamentas per elektroninę sistemą „Migris“ patvirtino tokio prašymo gavimą. Pakankamai ilgai laukęs ir tikėjęs, kad prašymas bus išnagrinėtas ir pareiškėjas bus apie tai informuotas, jokios informacijos negavęs, pradėjo domėtis šiuo klausimu ir tik 2023 m. rugsėjo 11 d. gavo skundžiamą sprendimą.

Pareiškėjas teigė, kad savo teises gynė ir įgyvendino operatyviai ir per įstatymo suteiktus terminus, bet tokią teisę realizavo galbūt netinkamai tik dėl to, jog negalėjo savalaikiai ir tinkamai suvokti sprendimo turinio ir jo apskundimo tvarkos, taip pat dėl Departamento netinkamų veiksmų ir viešojo administravimo principų pažeidimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi neatnaujino pareiškėjui termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais, t. y. elektroninių laiškų išrašais, nustatė, kad skundžiamus sprendimus pareiškėjas pirmą kartą gavo 2023 m. gegužės 16 d. bei 2023 m. birželio 19 d., o skundą dėl šių sprendimų teismui pateikė tik 2023 m. rugsėjo 13 d.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad aplinkybė jog pareiškėjas nemoka ir nesupranta lietuvių kalbos, nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Kadangi pareiškėjas yra užsienietis, o Lietuvos Respublikos valstybinių institucijų viešojo administravimo aktai yra priimami valstybine lietuvių kalba, pareiškėjas galėjo ir turėjo teisę pasinaudoti vertėjo paslaugomis, jei nesuprato sprendimų turinio. Skundžiamuose sprendimuose yra išaiškinta jų apskundimo tvarka. Todėl teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad jis buvo klaidinamas, jam nebuvo išaiškintos jo teisės ir pareigos.

Teismas skundo padavimo termino atnaujinimo kontekste nelaikė svarbiomis aplinkybių, kad pareiškėjas pakartotinai su motyvuotu prašymu kreipėsi į Departamentą, jog pastaroji institucija panaikintų ar peržiūrėtų sprendimą, o Departamentas patvirtino tokio prašymo gavimą, suteikė jam numerį bei 2023 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjui pakartotinai pateikė 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neneigė, jog skundžiamus sprendimus gavo dar gegužės ir birželio mėnesiais. Teismo vertinimu, pareiškėjas nesielgė tinkamai, operatyviai ir apdairiai, siekdamas apginti savo pažeistas teises.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas vertino, kad pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad jis dėl objektyvių, ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, negalėjo pateikti skundo teismui teisės aktų nustatytu terminu, todėl teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, atnaujinti pareiškėjui terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą priimti.

Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, bei pažymi, kad tik 2023 m. rugsėjo 11 d. gavo tinkamai įformintą 2023 m. gegužės 12 d. ir šis sprendimas bei jo įteikimo faktas patvirtinamas elektroninės sistemos „Migris“ duomenimis, todėl skundo padavimo eiga skaičiuotina nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. Atitinkamai terminas sprendimui apskusti nėra praleistas. Tačiau teismas šių, taip pat kitų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, neįvertino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir nesant objektyvių priežasčių jo atnaujinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių, o ne dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių.

Pareiškėjas su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir atskirajame skunde teigia, kad jis termino skundui paduoti nepraleido, o pirmosios instancijos teismo nutartis yra formali ir nepagrįsta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis teisės aktuose įtvirtintų skundo padavimo terminų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalį užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Tačiau skundo padavimo termino eigos pradžia siejama ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015, 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-452-815/2023).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundžia Departamento 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 23S66953, kuriuo atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 23S68486, kuriuo atsakovas uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2028 m. gegužės 15 d. (toliau – ir Sprendimas Nr. 2). Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendimą Nr. 2 el. paštu gavo 2023 m. gegužės 16 d., o Sprendimą Nr. 1 – 2023 m. birželio 19 d.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, anksčiau išdėstytą teisinį reguliavimą ir pareiškėjo argumentus, sprendžia, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nenurodė, kad prie el. laiškų nebuvo pridėti skundžiami sprendimai. Pareiškėjo teismui pateikta el. laiško kopija (skundo 3 priedas) patvirtina, kad pareiškėjui Sprendimas Nr. 1, pasirašytas elektroniniu parašu, ADOC formatu kaip laiško priedas buvo išsiųstas 2023 m. birželio 19 d., pareiškėjas šį sprendimą taip pat pateikė pirmosios instancijos teismui. Iš Departamento el. laiško matyti, kad jame nurodyta sprendimo priėmimo data ir numeris, o Sprendime Nr. 1 nurodyta taip pat ir jo apskundimo tvarka. Savo ruožtu 2023 m. gegužės 16 d. el. laišku Departamentas informavo pareiškėją apie Sprendimą Nr. 2, jo priėmimo datą, numerį, pareiškėjui nurodytos teisinės pasekmės, sprendimo teisinis pagrindas ir apskundimo tvarka. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pareiškėjas skundžiamus sprendimus (el. laiškuose buvo nurodyti ir jų priėmimo datos bei numeriai) gavo atitinkamai 2023 m. gegužės 16 d. ir 2023 m. birželio 19 d. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2023 m. rugsėjo 13 d, todėl konstatuotina, kad terminas apskųsti sprendimus yra praleistas.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, jog jam Sprendimas Nr. 1 tinkamai buvo įteiktas tik 2023 m. rugsėjo 11 d. (kai pareiškėjas gavo šį sprendimą su jo metaduomenimis). Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje kilęs ginčas dėl termino skundui paduoti, nesusipažinimas su dokumento metaduomenimis negalėjo sutrukdyti kreiptis į teismą,todėl argumentai dėl pareiškėjui pateikto dokumento (Sprendimo Nr. 1) autentiškumo ir prieinamumo, dokumento sandaros (pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymą), nesudaro pagrindo kitaip vertinti anksčiau padarytų išvadų.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Nagrinėjant klausimą, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas skundo padavimo termino praleidimo priežastis bei pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog termino praleidimą lėmė objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklaususios, priežastys.

Aplinkybė, kad pareiškėjas yra užsienietis, nemoka lietuvių kalbos, neturi teisinio išsilavinimo ar lėšų profesionalioms teisininko paslaugoms įsigyti, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad terminą kreiptis į teismą jis praleido dėl svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas žinojo, kokiu klausimu kreipėsi į atsakovą, gavo teisės aktų nustatyta tvarka priimtus sprendimus, todėl turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti tokių (neigiamų) sprendimų turinį ir sukeliamas pasekmes (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-600-463/2023, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-551-624/2023). Teisinio išsilavinimo neturėjimas pats savaime taip pat nėra laikomas aplinkybe, kuria remiantis reikėtų pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus ir turėdamas pagrindą manyti, kad jis pats negali tinkamai apginti savo galbūt pažeistų teisių, gali kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo teisės aktų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-922-756/2016; 2018 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-341-1062/2018; kt.).

Be to, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui skundžiami sprendimai buvo pateikti 2023 m. gegužės 16 d. ir 2023 m. birželio 19 d., vėliau pareiškėjas nusprendė kreiptis į atsakovą su prašymu peržiūrėti sprendimus ir gavo vieną iš sprendimų kartu su metaduomenimis, nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjas galėjo būti atsakovo suklaidintas, kadangi pats pareiškėjas tuo metu pasirinko konkretų savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad pareiškėjas suprato, jog jo gautas sprendimas sukelia jam neigiamas teisines pasekmes. Taip pat priešingai, nei nurodyta atskirajame skunde, ginčijamuose sprendimuose yra nurodyta jų apskundimo tvarka. Išdėstytų aplinkybių visumos vertinimas sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo pareiškėjo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis ir svarbiomis.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. H. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius