Legislator Case Law & Legislation
1edbcaf7-1b89-4f41-955c-1fde5334dbcc AI generated

1edbcaf7-1b89-4f41-955c-1fde5334dbcc · Klaipėdos apylinkės teismas

Case Number 1edbcaf7-1b89-4f41-955c-1fde5334dbcc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Ž. M., jo įgaliotam atstovui advokatui Mindaugui RepÅ¡ui, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje Ž. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusiam ir faktiÅ¡kai gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantu, baustam administracine tvarka, suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 2 dalį.

Legislator headnote

AI generated

1edbcaf7-1b89-4f41-955c-1fde5334dbcc · Klaipėdos apylinkės teismas: M., jo įgaliotam atstovui advokatui Mindaugui RepÅ¡ui, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje Ž. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusiam ir faktiÅ¡kai gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantu, baustam administracine tvarka, suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 2 dalį.

Keywords

AI generated
customs declaration obligation motor vehicle expenses polydisciplinary medical report customs debt false declaration systemic flaws
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr Administracinio nusižengimo byla

Nr. A8.-190-963/2021

Proceso Nr. 4-06-3-00037-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.;

1.5.1.; 1.5.3.; 9.37.; 21.9.9.; 21.9.10.;

21.9.11.; 21.11.3.;

Registro objektas ROIK: 20127245072

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2021 m. vasario 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,

sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Ž. M., jo įgaliotam atstovui advokatui Mindaugui Repšui,

Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei R. S.,

žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje Ž. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusiam ir faktiÅ¡kai gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantu, baustam administracine tvarka, suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

Ž. M. 2020 m. gruodžio 31 d. suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2020 m. gruodžio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), deklarantas Ž. M., bÅ«damas atsakingas už prekių pateikimÄ muitiniam tikrinimui, jų deklaravimÄ nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumÄ , MDAS sistemoje pateikė importo deklaracijÄ MRN 20LTKC0100IK18A995. 2020 m. gruodžio 31 d. apie 9.20 val. fizinio tikrinimo metu RATIS patikrinimo Nr. 20LTKC0100IM3658328, automobilio Honda Odyssey Touring VIN Nr. (duomenys neskelbtini) salone rastos nedeklaruotos prekės – vaikiÅ¡ka automobilinė saugos kėdutė (Pr. kodas 9401200000), pagal PREMI duomenų bazę (20LTVC0100IM220D35 2020 m. rugpjūčio 27 d.) vertė 271 euras, nepriskaičiuota privalomų sumokėti mokesčių suma 69 eurai. Automobilinė GPS navigacija (Pr. kodas 8526912099), pagal PREMI duomenų bazę (20LTVC0100IM1B6465 2020 m. liepos 15 d.) vertė 8 eurai, nepriskaičiuota privalomų sumokėti mokesčių suma 2 eurai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantas Ž. M. nedeklaravo nepriskaičiavo visų privalomų sumokėti mokesčių (iÅ¡ viso 71 euras). Pateikė neteisingus elektroninius duomenis ir tuo pažeidė prekių deklaravimo tvarkÄ , numatytÄ 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 952/2013 patvirtinto SÄ jungos muitinės kodekso 158 straipsnio 1 dalies nuostatas, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 1B-810 „Dėl muitinės ir reeksporto deklaracijų, pateikiamų elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis ir raÅ¡tu, suraÅ¡ymo taisyklių patvirtinimo“ 3.11, 18.1.3, 18.1.5 punktus.

Teismo posėdžio metu Ž. M. kaltės nepripažino. Nurodė, kad šį darbÄ dirba apie 20 metų, bet nėra susipažinęs su jo funkcijas reglamentuojančiais teisės aktais, nes yra ne deklarantas, o vadybininkas. PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡ Amerikos atvežami daužti automobiliai atvyksta su visomis Å¡iukÅ¡lėmis, tie daiktai lieka automobilyje. Automobilyje likusių daiktų niekas neiÅ¡ima. IÅ¡kraunat prekes dalyvauja „Smeltės“ krovos bendrovės atstovas ar jų darbuotojai. Jeigu randamas kažkoks specialus naujas daiktas, suraÅ¡omas krovos darbų aktas, praneÅ¡ama muitinei ir vykdoma laikinojo saugojimo procedÅ«ra.

Daiktai deklaruojami ir yra aiÅ¡kinamasi, kieno tie daiktai. Å iuo atveju, kraunant tie daiktai buvo matomi, kėdutė yra pažeista. Nesupranta, kaip muitinė įvertino kėdutę 271 euru, nes kėdutės neturi prekinės iÅ¡vaizdos, o navigacija yra neveikianti. Su prekės verte jis iÅ¡ viso nesutiko. Muitinė traktuoja, kad Å¡ie daiktai yra prekės, nors nuotraukoje matyti dar papildomų daiktų. NeaiÅ¡ku, kodėl du daiktai yra traktuojami kaip prekės, o kiti daiktai – ne. NeaiÅ¡ku, kÄ reikia deklaruoti, o ko – ne, kodėl vieniems daiktams suraÅ¡omas protokolas, o kitiems - ne.

Sudaužytuose automobiliuose bÅ«na daug visokių daiktų, todėl neaiÅ¡ku, kada tai prekė, kada tai – Å¡iukÅ¡lė. Pažymėjo, kad prekėje negali bÅ«ti iÅ¡ viso jokių papildomų daiktų. Jis deklaruoja prekes, kurias atsigabena jo įmonė. Jo įmonė jokių kitų prekių neįveža, iÅ¡skyrus automobilius ir jų dalis. Å iuo atveju jis nedalyvavo patikrinime, dalyvavo kitas atstovas. Jis fiziÅ¡kai daiktų nemato ir neapžiÅ«ri, nors tokiÄ galimybę turi. „Smeltės“ atstovai traktavo daiktus, esančius automobilyje, kaip Å¡iukÅ¡les ir paliko.

IÅ¡ krovos darbus atliekančių pareigÅ«nų jis negavo jokios informacijos apie kitus daiktus automobilyje. Automobilį tikrina keli pareigÅ«nai. Nors prieÅ¡ deklaruodamas automobilį jis matė automobilio nuotraukas, bet nematė, kas yra automobilio viduje. Užpildė deklaracijÄ . Po to buvo fizinis prekės patikrinimas. Muitinės pareigÅ«nas A. B. nustatė, kad automobilyje yra kėdutė ir GPS, kurie jo nuomone yra deklaruojamos prekės. Supranta, kad jis yra atsakingas, Å¡ioje situacijoje. Postas jam buvo pasiÅ«lęs tas prekes iÅ¡sivežti, deklaruoti ir sumokėti mokesčius.

Jis bÅ«tų daiktus deklaravęs kaip prekes, jeigu daiktai turėtų prekinę iÅ¡vaizdÄ . Tada bÅ«tų daroma laikinojo saugojimo procedÅ«ra ir prekė bÅ«tų deklaruojama. Mano, kad jo veikos kvalifikavimas yra netinkamas.

Teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė R. S. paaiÅ¡kino, kad pati įmonė gabena prekes, todėl Ž. M. turi teisę kaip įgaliotas asmuo, atlikti deklaravimÄ . Jam jokio specialaus iÅ¡silavinimo nereikia. Tačiau jam privaloma muitinės formalumų tvarka. Premi duomenų bazėje nurodytos prekės kainos kilogramui. Kadangi prekės turi prekinę iÅ¡vaizdÄ , muitinės pareigÅ«nas nustatė prekių vertę. Pažymėjo, kad deklaruoti reikia viskÄ , nes kiekviena prekė turi savo vertę. Yra dvi tvarkos ir Ž. M. gali pasirinkti, kokiu bÅ«du deklaruoti prekes. Kadangi Ž. M. yra įmonės atstovas, turi bÅ«ti įforminta procedÅ«ra. Prekės, kurios negali bÅ«ti realizuojamos, privalo bÅ«ti sunaikintos. Kadangi prekės buvo importuojamoje transporto priemonėje, reiÅ¡kia asmuo iÅ¡reiÅ¡kė norÄ tas prekes importuoti. Kadangi buvo rastos prekės importui, joms buvo nustatyta vertė. Ž. M. nepasirinko kitos procedÅ«ros, kÄ turėjo padaryti, t. y. iÅ¡imti prekes ir deklaruoti, nes neturi teises pats jas utilizuoti. Ji sutinka su prekių verte, nes kitu bÅ«du įvertinti prekes nėra galimybės. Mano, kad Ž. M. yra tinkamas subjektas patraukti administracinėn atsakomybėn, kadangi prekės rastos transporto priemonėje, jos fiziÅ¡kai buvo prieinamos. Transporto priemonę teisėtai galėjo valdyti Ž. M., nes jam buvo suteikta teisė Å¡iÄ prekę deklaruoti. Ž. M. nebÅ«tinai turėjo papildomai nurodyti prekes, jis galėjo pasirinkti vienÄ iÅ¡ galimybių, galėjo prekes utilizuoti arba pasirinkti tranzito procedÅ«rÄ . Bet nei viena iÅ¡ jų nebuvo pasirinkta. Tos prekes buvo atgabentos į tikrinimo vietÄ , o tai reiÅ¡kia, kad Ž. M. siekė jas iÅ¡gabenti iÅ¡ deklaruojamos zonos nepateikdamas jų muitinei. Prašė pripažinti Ž. M. padarius nusižengimÄ , numatytÄ ANK 211 straipsnio 2 dalyje ir akcentuoti, kad Å¡iai veikai nustatyti neturi reikÅ¡mės prekės vertės dydis. Buvo pažeista muitines tikrinimo tvarka, prekės buvo importuojamos, atgabentos į tikrinimo vietÄ ir bandomos įvežti į Lietuvos RespublikÄ . NeprieÅ¡taravo mažesnės nei minimalios nuobaudos skyrimui.

Teismo posėdžio metu muitinės pareigÅ«nas liudytojas A. B. parodė, kad 2020 m. gruodžio 31 d. jis buvo paskirtas atlikti fizinį tikrinimÄ , kurio metu muitinei buvo pateikta deklaruojama transporto priemonė su defektais. Už rizikos valdymÄ atsakinga pareigÅ«nė nurodė jam sulyginti defektus su transporto priemonės vertės ataskaita. Automobilio salone buvo rasta automobilinė vaikiÅ¡ka kėdutė ir navigacija. Prekės nebuvo slepiamos. To pasekoje jam buvo parengtas papildomas tikrinimo bÅ«das, t. y. apžiÅ«rėti prekes vizualiai.

Automobilio viduje jis nematė kitų prekių. BÅ«tent Å¡ios dvi prekės turėjo prekinę iÅ¡vaizdÄ . Prekių veikimo/neveikimo bÅ«senos jis netikrino. Matė, kad navigacija yra nedaužta, kėdutės saugos diržai užsisega, gal kėdutė buvo Å¡iek tiek nudėvėta. Kadangi atsirado papildomi daiktai, buvo praÅ¡oma iÅ¡ Ž. M. paaiÅ¡kinimo raÅ¡tu. PaaiÅ¡kinimas neįtikino jo. Ž. M. paaiÅ¡kino, kad krovos darbuotojai nustatė, kad daiktai nėra vertingi. Bet krovos darbuotojai nėra kompetentingi tai nustatyti.

Nurodė, kad kol vyksta krovos darbai Ž. M. gali pats fiziÅ¡kai apžiÅ«rėti automobilį ir jame esančius daiktus. Å iuo atveju jis traktavo Å¡iuos du daiktus kaip prekes, nes tai buvo pakartotinis atvejis. Pažymėjo, kad muitinei visi daiktai yra prekės. Prekių vertė kvalifikavimui neturi įtakos. Vertė buvo nustatinėjama remiantis SÄ jungos muitines kodekso 158 straipsnio 1 dalimi. PareigÅ«nai privalo nustatyti vertę. Kadangi Ž. M. pateikė paaiÅ¡kinimÄ , bet nepateikė jokių dokumentų, įrodančiu daiktų įsigijimÄ , kuomet tai pateikiant galima remiantis SÄ jungos muitines kodekso 70-74 straipsniais dėl muitinės vertės nustatymo, todėl Å¡iuo atveju nebuvo galima taikyti sandorio metodo, nebuvo galima taikyti, nei apskaičiuotojo metodo, buvo taikytas antrinis vertinimo metodas, numatytas SÄ jungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalyje.

Pirmiausia nustatomas prekės kodas. Parenkamas mato vienetas. Kėdutei buvo parinktas mato vienetas – kilogramas, navigacijai – naras, t. y. už vienetÄ . Premi duomenų bazėje atrenkamos visos deklaracijos keturių mėnesių intervale, parenkama mažiausia vertė už kilogramÄ ir už vienetÄ . IÅ¡ bendro vaizdo navigacija buvo tvarkinga, o kėdutę gali atlikti savo funkcijÄ . Muitinė leidžia prekių turėtojui kreiptis į teritorinę muitinę, kuri skiria pareigÅ«nÄ apsižiÅ«rėti, arba leidžia pačiam užpildyti sunaikinimo aktÄ ir sprendžiama dėl visų kitų veiksmų.

Ž. M. prekes turėjo patalpinti laikinajam saugojimui ir deklaruoti, sunaikinimo aktÄ turėjo pateikti iki fizinio tikrinimo. Pats niekada nėra matęs, kad krovos darbuose dalyvautų deklarantai. Å iuo atveju, kai jis patikrinimo ir užfiksavo papildomas prekes, buvo kreiptasi į deklarantÄ ir 2021 m. sausio 4 d. Å¡ios prekės buvo pateiktos laikinajam saugojimui.

Teismo posėdžio metu Ž. M. įgaliotas atstovas advokatas Mindaugas RepÅ¡as paaiÅ¡kino, kad Å¡ios prekės kažkaip turėjo bÅ«ti apskaitytos, parodytos muitinei. Tik nuo tikrinančio pareigÅ«no subjektyvumo kyla klausimas, ar tai nusižengimas, ar ne. Mano, kad privaloma žiÅ«rėti, kokie daiktai įraÅ¡yti į protokolÄ . Akivaizdu, kad kėdutė yra nenaudojama, menkavertė. Navigacija neveikia. Ž. M. Å¡ių daiktų nematė, nes negavo informacijos apie juos. Muitinės pareigÅ«nas pripažįsta, kad dalis daiktų yra vertingi, o į kitus daiktus nekreipia dėmesio. Mano, kad sprendimas privalo bÅ«ti teisingas, asmuo negali bÅ«ti baudžiamas už nusižengimus, apie kurių egzistavimÄ jis nežino. Mano, kad Ž. M. veiksmai turėtų bÅ«ti kvalifikuojami pagal ANK 212 straipsnio 1 dalį. Jeigu Ž. M. bÅ«tų pripažintas kaltu, prašė kvalifikuoti jo veikÄ pagal ANK 212 straipsnio 1 dalį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

nors Ž. M. teismo posėdžio metu su nusižengimu nesutiko, bet iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , teismas sprendžia, kad jo kaltė, padarius ANK 211 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ yra įrodyta. Ž. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis jokio nusižengimo nepadarė, nes jis deklaravo įmonės atsigabentÄ transporto priemonę, kitų prekių jis nematė, nes pats fizinio tikrinimo procedÅ«roje nedalyvavo, o joje dalyvavę krovos įmonės darbuotojai jam nepranešė apie kitas prekes, esančias automobilyje, be to, atvežamuose automobiliuose dažnai pasitaiko paÅ¡alinių daiktų, kuriuos jie laiko Å¡iukÅ¡lėmis, Å¡iuo atveju jis taip pat automobilyje buvusiÄ vaikiÅ¡kÄ kėdutę ir navigacijÄ laiko Å¡iukÅ¡lėmis, nes Å¡ie daiktai neturi prekinės iÅ¡vaizdos, yra sugadinti, nesupranta, kodėl Å¡iuo atveju muitinės pareigÅ«nas į administracinio nusižengimo protokolÄ Ä¯rašė tik du daiktus iÅ¡ visų buvusių automobilyje.

Ž. M. pateikti argumentai, kad automobilyje rastos prekės jo nuomone turi bÅ«ti laikomos Å¡iukÅ¡lėmis, todėl neturi bÅ«ti deklaruojamos, yra vertintinos kritiÅ¡kai, laikytinos tik jo asmenine nuomone ir gynybine versija, neparemta jokiais teisės aktais. Ž. M. kaltė padarius ANK 211 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ Ä¯rodyta Klaipėdos teritorinės muitinės atstovės R. S. ir muitinės pareigÅ«no liudytojo A. B. paaiÅ¡kinimais bei teisės aktais, su kuriais Ž. M., kaip nurodė teismo posėdžio metu, nėra susipažinęs. Teismo posėdžio metu muitinės pareigÅ«nas liudytojas A.

B. parodė, kad 2020 m. gruodžio 31 d. jis buvo paskirtas atlikti fizinį tikrinÄ , kurio metu muitinei buvo pateikta deklaruojama transporto priemonė su defektais. Už rizikos valdymÄ atsakinga pareigÅ«nė nurodė jam sulyginti defektus su transporto priemonės vertės ataskaita. Automobilio salone buvo rasta automobilinė vaikiÅ¡ka kėdutė ir navigacija. Prekės nebuvo slepiamos. To pasekoje jam buvo parengtas papildomas tikrinimo bÅ«das, t. y. apžiÅ«rėti prekes vizualiai. Automobilio viduje jis nematė kitų prekių.

BÅ«tent Å¡ios dvi prekės turėjo prekinę iÅ¡vaizdÄ . Prekių veikimo/neveikimo bÅ«senos jis netikrino. Matė, kad navigacija yra nedaužta, kėdutės saugos diržai užsisega, gal kėdutė buvo Å¡iek tiek nudėvėta. Å iuo atveju jis traktavo Å¡iuos du daiktus kaip prekes. Pažymėjo, kad muitinei visi daiktai yra prekės. Prekių vertė kvalifikavimui neturi įtakos. IÅ¡ bendro vaizdo navigacija buvo tvarkinga, o kėdutę gali atlikti savo funkcijÄ . Muitinė leidžia prekių turėtojui kreiptis į teritorinę muitinę, kuri skiria pareigÅ«nÄ apsižiÅ«rėti, arba leidžia pačiam užpildyti sunaikinimo aktÄ ir sprendžiama dėl visų kitų veiksmų.

Ž. M. prekes turėjo patalpinti laikinajam saugojimui ir deklaruoti, sunaikinimo aktÄ turėjo pateikti iki fizinio tikrinimo. 2021 m. sausio 4 d. Å¡ios prekės buvo pateiktos laikinajam saugojimui. Teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė R. S. paaiÅ¡kino, kad tos prekes buvo atgabentos į tikrinimo vietÄ , o tai reiÅ¡kia, kad Ž. M. siekė jas iÅ¡gabenti iÅ¡ deklaruojamos zonos nepateikdamas jų muitinei. Ž. M. nebÅ«tinai turėjo papildomai nurodyti prekes, jis galėjo pasirinkti vienÄ iÅ¡ galimybių, galėjo prekes utilizuoti arba pasirinkti tranzito procedÅ«rÄ .

Bet nei viena iÅ¡ jų nebuvo pasirinkta. Pažymėjo, kad deklaruoti reikia viskÄ , nes kiekviena prekė turi savo vertę. Prekės, kurios negali bÅ«ti realizuojamos, privalo bÅ«ti sunaikintos. Kadangi prekės buvo importuojamoje transporto priemonėje, reiÅ¡kia asmuo iÅ¡reiÅ¡kė norÄ tas prekes importuoti. Kadangi buvo rastos prekės importui, joms buvo nustatyta vertė. Ž. M. nepasirinko kitos procedÅ«ros, kÄ turėjo padaryti, t. y. iÅ¡imti prekes ir deklaruoti, nes neturi teises pats jas utilizuoti.

IÅ¡klausęs Klaipėdos teritorinės muitinės atstovės R. S. ir muitinės pareigÅ«no liudytojo A. B. paaiÅ¡kinimais teismas sprendžia, kad Ž. M. padarytas administracinis nusižengimas įrodytas visiÅ¡kai, jo veika kvalifikuota tinkamai. Nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), deklarantas Ž. M., bÅ«damas atsakingas už prekių pateikimÄ muitiniam tikrinimui, jų deklaravimÄ nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumÄ , MDAS sistemoje pateikė importo deklaracijÄ MRN 20LTKC0100IK18A995 automobilio Honda Odyssey Touring VIN Nr. 5FNRL5H9XCB066155. 2020 m. gruodžio 31 d. apie 9.20 val. fizinio tikrinimo metu RATIS patikrinimo Nr. 20LTKC0100IM3658328, automobilio Honda Odyssey Touring VIN Nr. (duomenys neskelbtini) salone rastos nedeklaruotos prekės – vaikiÅ¡ka automobilinė saugos kėdutė (Pr. kodas 9401200000), pagal PREMI duomenų bazę (20LTVC0100IM220D35 2020 m. rugpjūčio 27 d.) vertė 271 euras, nepriskaičiuota privalomų sumokėti mokesčių suma 69 eurai. Automobilinė GPS navigacija (Pr. kodas 8526912099), pagal PREMI duomenų bazę (20LTVC0100IM1B6465 2020 m. liepos 15 d.) vertė 8 eurai, nepriskaičiuota privalomų sumokėti mokesčių suma 2 eurai.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 952/2013 patvirtinto SÄ jungos muitinės kodekso 158 straipsnio 1 dalis numato, kad „Visos prekės, kurioms norima įforminti muitinės procedÅ«rÄ , iÅ¡skyrus laisvosios zonos procedÅ«rÄ , deklaruojamos atitinkamai procedÅ«rai įforminti.“ Å iuo atveju prekės, t. y. vaikiÅ¡ka automobilinė kėdutė ir navigacija, nebuvo pateiktos muitinei ir nebuvo deklaruotos. IÅ¡ to seka, kad buvo pažeista muitinės formalumų atlikimo tvarka. SÄ jungos muitinės kodekso 158 straipsnio 1 dalis imperatyviai nurodo, kad visos prekės turi bÅ«ti deklaruojamos, nežiÅ«rint, kokia yra jų vertė ar bÅ«klė. Å iuo atveju Ž. M. deklaravo tik transporto priemonę su defektais, kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pargabeno į Lietuvos RespublikÄ . Ž. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad Å¡iuo atveju automobilyje buvusi vaikiÅ¡ka kėdutė ir navigacija neturėjo prekinės iÅ¡vaizdos, todėl jis nelaiko jų prekėmis. Pažymėtina, kad automobilis, kurį deklaravo Ž. M. taip pat neturi prekinės iÅ¡vaizdos ir yra neveikiantis, nes yra daužtas. Taigi Å¡i jo versija vertintina kritiÅ¡kai, kaip siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Taip pat Ž. M. teigė nesuprantantis, kada ir kokiÄ prekę reikia deklaruoti, nes Å¡iuo atveju muitinės pareigÅ«nas į administracinio nusižengimo protokolÄ Ä¯rašė tik du daiktus, t. y. vaikiÅ¡kÄ kėdutę ir navigacijÄ , bet neįrašė kitų automobilyje buvusių daiktų (panaudoto kavos puodelio, paketo su polietileniniais paketėliais). Teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju, administracinio nusižengimo protokolas Ž. M. buvo suraÅ¡ytas už muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimÄ , o ne už kiekvienos prekės nedeklaravimÄ , todėl Å¡iam jo įvykdytam nusižengimui neturi reikÅ¡mės nedeklaruotų prekių skaičius ir jų vertė. Kadangi buvo rasta prekių, kurios nebuvo deklaruotos, vadinasi Ž. M. pažeidė muitinės formalumų atlikimo tvarkÄ .

Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsigabeno į Lietuvos RespublikÄ automobilį Honda Odyssey Touring, ji yra atsakinga už tinkamÄ muitinės formalumų tvarkos įvykdymÄ . Å iuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas Ž. M. deklaravo automobilį Honda Odyssey Touring, tačiau pats jo neapžiÅ«rėjo. Kaip teigė teismo posėdžio metu jis pasitikėjo krovos darbus atliekančiais darbuotojais, kurie neinformavo jo apie kitus daiktus, esančius automobilyje. Tokiu atveju, jis privalo prisiimti rizikÄ ir atsakomybę, nes pasitiki krovos darbuotojais, kurie neturi kompetencijos nustatyti, ar automobilyje esantys daiktai yra prekės, t. y. deklaruotini daiktai, net nežinoma, ar jie supažindinti su muitinės tvarka ir taisyklėmis.

Be to, teismo posėdžio metu, muitinės pareigÅ«nas liudytojas A. B. parodė, kad kol vyksta krovos darbai Ž. M. gali pats fiziÅ¡kai apžiÅ«rėti automobilį ir jame esančius daiktus. Å iuo atveju Ž. M. to nepadarė, pasitikėjo krovos darbus atliekančiais darbuotojais, todėl turi prisiimti atsakomybę. Teismo posėdžio metu Ž. M. parodė, kad šį darbÄ dirba daugiau nei 20 metų, nėra susipažinęs su jo funkcijas reglamentuojančiais teisės aktais, bet žino, kad jei randamas kažkoks specialus naujas daiktas, suraÅ¡omas krovos darbų aktas, praneÅ¡ama muitinei ir vykdoma laikinojo saugojimo procedÅ«ra.

Taigi taip pat jis turėjo elgtis ir Å¡iuo atveju, bet nepasielgė, nes nusprendė, kad daiktai (vaikiÅ¡ka automobilinė kėdutė ir navigacija) yra Å¡iukÅ¡lės. Tokiu bÅ«du Ž. M. pasielgė netinkamai ir pažeidė muitinės formalumų tvarkÄ , nes radęs Å¡iuos daiktus, jis privalėjo pateikti muitinei praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedÅ«rÄ arba pateikti praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ taikyti laikinojo įvežimo procedÅ«rÄ , t. y. utilizavimui arba tranzitui, kaip numato Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d.

įsakymu Nr. 1B-344 patvirtintos Leidimų taikyti tikslinio naudojimo ir perdirbimo specialiÄ jÄ procedÅ«rÄ iÅ¡davimo taisyklės. Teismo posėdžio metu muitinės pareigÅ«nas liudytojas A. B. parodė, kad 2021 m. sausio 4 d. Å¡ios prekės buvo pateiktos laikinajam saugojimui.

IÅ¡ to kas iÅ¡dėstyta, neabejotinai įrodyta, kad Ž. M. nepateikdamas prekių (automobilinės vaikiÅ¡kos kėdutės ir navigacijos), buvusių automobilyje Honda Odyssey Touring, kurį jis deklaravo, pažeidė muitinės formalumų tvarkÄ . Ž. M. kaltė taip pat įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, 2020 m. gruodžio 30 d. patikrinimo aktu, Ž. M. paaiÅ¡kinimu, fotonuotraukomis, kuriose užfiksuota vaikiÅ¡ka automobilinė saugos kėdutė bei automobilinė GPS navigacija, importo deklaracija MRN 20LTKC0100IK18A995, Teksaso transporto priemonių eismui netinkamos transporto priemonės liudijimu, Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡u apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus, kita bylos medžiaga.

ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių, kurioms įforminta ar turi bÅ«ti įforminta bet kuri muitinės procedÅ«ra, nepateikimÄ per nustatytÄ muitinės procedÅ«ros vykdymo terminÄ muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimÄ pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ . ANK 211 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , padarytÄ pakartotinai. Ž. M. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Jam skirtina administracinė nuobauda.

Ž. M. atsakomybę už administracinį nusižengimÄ lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį – nusižengimas padarytas dėl aplaidumo, be to, atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. M. asmenybę – nors administracine tvarka už muitinės taisyklių pažeidimus baudžiamas ne pirmÄ kartÄ , bet jis dirba, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Atsižvelgdamas į Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Ž. M. skirti mažesnę baudÄ , nei ANK 211 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismo nuomone, net ir minimalios ANK 211 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos – 1400 Eur baudos, skyrimas Ž. M. prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, Å¡iuo atveju bus pasiekti Ž. M. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus mažesnę baudÄ , nei ANK 211 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 211 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

n u t a r i a :

Ž. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinę nuobaudÄ â€“ 500 Eur (penkių Å¡imtų eurų) dydžio baudÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus šį nutarimÄ - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. BaudÄ sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ banko sÄ skaitÄ , nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 20127245072 ir įmokos kodÄ 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė