2022-12-07 Nr. CB-9525-2-68-3-15086-2021-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedsusipažinusi su 2022 m. lapkričio 30 d. paduotu atsakovo E. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo, Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl vykdomojo įrašo pakeitimo, netesybų sumažinimo, sutarties modifikavimo. Byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais ieškinys tenkintas iš dalies: pripažintas iš dalies negaliojančiu (dėl mokėjimo palūkanų po paskolos sutarties nutraukimo) atsakovo notarui pateiktas prašymas dėl išieškojimo ir atitinkamai pakeistas notaro vykdomasis įrašas; pakeistas šalių paskolos sutarties 6 punkte nustatytas delspinigių dydis: delspinigiai sumažinti nuo 0,05 proc. iki 0,02 proc., ir atitinkamai pakeistas notaro vykdomasis įrašas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Legislator headnote
AI generated2022-12-07 Nr. CB-9525-2-68-3-15086-2021-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Full text
Nr. DOK-5686
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15086-2021-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. gruodžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2022 m. lapkričio 30 d. paduotu atsakovo E. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl vykdomojo įrašo pakeitimo, netesybų sumažinimo, sutarties modifikavimo. Byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais ieškinys tenkintas iš dalies: pripažintas iš dalies negaliojančiu (dėl mokėjimo palūkanų po paskolos sutarties nutraukimo) atsakovo notarui pateiktas prašymas dėl išieškojimo ir atitinkamai pakeistas notaro vykdomasis įrašas; pakeistas šalių paskolos sutarties 6 punkte nustatytas delspinigių dydis: delspinigiai sumažinti nuo 0,05 proc. iki 0,02 proc., ir atitinkamai pakeistas notaro vykdomasis įrašas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovo paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos dėl sutarčių teise ginamo kreditoriaus lūkesčių intereso gauti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (CK 6.872 straipsnio 2 dalis, 6.874 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis; žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020); tinkamai nesivadovavo lingvistiniu sutarties aiškinimo principu, nes sistemiškai netaikė visų paskolos sutarties nuostatų, netyrė ir nevertino byloje pateiktų įrodymų (susirašinėjimo) dėl šalių veiksmų pasirašant, vykdant ir nutraukiant paskolos sutartį ir kitokiais šalių veiksmais (CK 6.193 straipsnio 5 dalis); nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos susitarimo dėl netesybų (delspinigių) dydžio ir pagrindų jas mažinti nebuvimo klausimais (CK 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis); teismų nurodyti argumentai nepagrįsti jokiais objektyviais kriterijais dėl per didelio (negalimo susitarti) delspinigių dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, atsakovo manymu, taip pat pažeidė proceso teisės normas, reikalaujančias tinkamai motyvuoti savo sprendimą ir atsakyti į apeliacinio skundo argumentus (CPK 321 straipsnis, 331 straipsnio 1 dalies 4 punktas), šalies teisę būti išklausytai, apeliacinio nagrinėjimo dalyką (CPK 320 straipsnis), rungimosi, dispozityvumo principus (CPK 12, 13 straipsniai); be to, netinkamai aiškino ir taikė skolininko galimų reikšti pagal paskolos sutartį civilinių teisių gynimo būdus (CK 1.137, 1.138 straipsniai), notarinės paskolos sutarties ir jos pagrindu išduoto vykdomojo įrašo teisinę reikšmę (Notariato įstatymo 49 (1) straipsnio 2 dalis, 26 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 2 dalis) ir įstatymuose įtvirtintą reikalavimą pripažinti negaliojančiu notaro atitinkamą veiksmą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovui E. M. (duomenys neskelbtini) 374 (tris šimtus septyniasdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. lapkričio 29 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 1119.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Artūras Driukas
Jūratė Varanauskaitė