Legislator Case Law & Legislation
1ed87ed5-dea7-4e7a-8096-2b00355dbc1a AI generated

1ed87ed5-dea7-4e7a-8096-2b00355dbc1a · Kauno apygardos teismas

Case Number 1ed87ed5-dea7-4e7a-8096-2b00355dbc1a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė D. G. (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė nustatyti, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su atsakovams Ž. D. ir A. D. (toliau – ir atsakovai) bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), posÅ«kio taÅ¡kuose tiesiÄ ja linija tarp posÅ«kio taÅ¡kų 2. X-6013087.24 Y- 514850.28; 3. X-6012940.77 Y-514897.21; pagal LKS-94 valstybinėje koordinačių sistemoje nustatytų matininko J. R. 2022-01-27 parengtame žemės sklypo plane.

Legislator headnote

AI generated

1ed87ed5-dea7-4e7a-8096-2b00355dbc1a · Kauno apygardos teismas: Alytaus apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieÅ¡kovės D. G. ieÅ¡kinį atmetė. Teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės D. G. atsakovams Ž. D. ir A. D. po 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-511-924/2023

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00485-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2;

2.4.2.5; 2.4.2.10; 3.3.1.20

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgitos Sujetienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. G. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D. G. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams Ž. D. ir A. D. dėl žemės sklypų ribos nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė D. G. (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė nustatyti, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su atsakovams Ž. D. ir A. D. (toliau – ir atsakovai) bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), posÅ«kio taÅ¡kuose tiesiÄ ja linija tarp posÅ«kio taÅ¡kų 2. X-6013087.24 Y- 514850.28; 3. X-6012940.77 Y-514897.21; pagal LKS-94 valstybinėje koordinačių sistemoje nustatytų matininko J. R. 2022-01-27 parengtame žemės sklypo plane.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2020-09-24 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. DJ-6985 įsigijo miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2020-10-12 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. DJ-2687 atsakovai įsigijo miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Å is miÅ¡ko paskirties žemės sklypas ribojasi su ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiu miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). 2022-01-27 J. R. individualios įmonės matininkas J. R. parengė ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro bylÄ , žemės sklypo planÄ ir nustatė ribų posÅ«kio taÅ¡kus. 2022-03-17 elektroniniu paÅ¡tu matininkui J. R. atsakovai atsiuntė praneÅ¡imÄ , kad jie nesutinka su nustatytomis ribomis, todėl tarp Å¡alių kilo ginčas dėl žemės sklypo ribų.

3. Atsakovai su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčas byloje kilo ne dėl bendros ginčo sklypų ribos nustatymo, o dėl naujai nustatomų ieÅ¡kovės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo (patikslinimo). 2004-07-19 (duomenys neskelbtini) inžinierius V. S. parengė ieÅ¡kovės sklypo abrisÄ (planÄ ) nesilaikant mastelio bei nenurodant posÅ«kio taÅ¡kų valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl pagal parengtÄ dokumentÄ negalima nustatyti konkrečių ieÅ¡kovės žemės sklypo ribų, todėl jos nustatinėjamos iÅ¡ naujo matininko J. R. atliekamais kadastriniais matavimais. IeÅ¡kovė įsigijo žemės sklypÄ , kurio plotas 2.8100 ha, tačiau dabar ji, atlikdama kadastrinius matavimus, parengė savo žemės sklypo planÄ , kuriame sklypo plotas padidėjo iki 3.3340 ha. Matininkas J. R. nesilaikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 21 punkto reikalavimų atlikti kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis, todėl ieÅ¡kovės sklypas „pastorėjo“ ir tai galėjo bÅ«ti dar viena priežastis, kodėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys pagal žemės sklypo buvimo vietÄ (toliau – ir žemėtvarkos skyrius) nesuderino matininko J. R. atliktų kadastrinių matavimų. Nuostatai nenumato galimybės matuojamo žemės sklypo savininkui kadastrinių matavimų metu kreiptis į teismÄ dėl matuojamo žemės sklypo ribų nustatymo, nes jos yra nustatomos ne teisme, o vieÅ¡osios teisės pagrindu, Nuostatų nustatyta tvarka atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos suderinant su žemėtvarkos skyriumi, o vėliau pakeistus kadastro duomenis registruojant Nekilnojamojo turto registre. IeÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, kad atliekant jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsakovai bÅ«tų trukdę jai tai daryti.

4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir trečiasis asmuo) su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), riba pagal ieÅ¡kovės pateikiamÄ planÄ neturėtų bÅ«ti nustatoma. Teismui patenkinus ieÅ¡kinį ir nustačius praÅ¡omÄ sklypo ribÄ pagal planÄ , bÅ«tų pažeistos teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimÄ , nuostatos, taip pat nebÅ«tų iÅ¡laikyta sklypų savininkų interesų pusiausvyra. Žemės sklypų bendra riba gali bÅ«ti keičiama (Å¡alims susitarus arba teismo sprendimu), tačiau tam turi bÅ«ti objektyvus pagrindas, kurio ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nenurodo. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnį, teismas sklypo ribas nustato, kai ribos nėra aiÅ¡kios, tačiau Å¡iuo atveju, įvertinus ieÅ¡kovės ir atsakovų žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus, nėra pagrindo manyti, kad bendra žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) riba yra neaiÅ¡ki.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovės D. G. ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės D. G. atsakovams Ž. D. ir A. D. po 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 2.8100 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2020-09-24 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. DJ-6985.

6.2. Atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 3.43 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2020-10-12 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. DJ-2687.

6.3. Atsakovams priklausantis miškų paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu miškų ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).

6.4. IeÅ¡kovė 2021-07-29 sudarė paslaugų sutartį su J. R. individualia įmone dėl privalomų kadastro duomenų žemės sklypo posÅ«kio taÅ¡kų nustatymo pagal valstybinę koordinačių sistemÄ LKS-94 bei kitų kadastrinių duomenų atnaujinimo ir žemės sklypo plano sudarymo.

6.5. 2022-01-27 J. R. individualios įmonės matininkas J. R. parengė ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro bylÄ , žemės sklypo planÄ ir nustatė ribų posÅ«kio taÅ¡kus. Žemės sklypo plane M 1:5000 nurodytas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plotas 33340 kv. m., nustatyti sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kai.

7. Teismas pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovė nepraÅ¡o nustatyti (padidinti) jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotÄ nuo 2.8100 ha iki 3.3340 ha, tačiau pagal faktines aplinkybes, praÅ¡oma nustatyti žemės sklypo riba turi įtakos ieÅ¡kovės nuosavybės teisių apimčiai (didinamas plotas).

8. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės pateiktas J. R. individualios įmonės matininko J. R. žemės sklypo nustatymo planas nebuvo pateiktas kadastro tvarkytojui, tokį planÄ pasirašė tik įmonės savininkas ir matininkas J. R., o atsakovai ir trečiasis asmuo su tokiu planu nesutinka.

9. Teismas nurodė, kad nors ieÅ¡kinyje nurodyta, kad matininkas J. R. 2021-09-13 atstatė sunaikintus miÅ¡kų Å«kio paskirties ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo riboženklius ir surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktÄ Nr. 1 ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtina vietos fotofiksacija, tačiau byloje nebuvo pateikta prie ieÅ¡kinio (pradinio), priede nurodyta pridedamo 2021-09-13 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto Nr. 1 kopija. Vietos fotofiksacija pateikta, bet pagal jÄ negalima spręsti kurioje vietoje yra nufotografuoti pataÅ¡ymai ant medžių ir vizualiai stebint labai panaÅ¡u, kad tai pataÅ¡ymai ant vieno ir to paties medžio, o ne ant dviejų.

10. Teismas pažymėjo, kad matininkas J. R. 2021-10-25 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Varėnos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡vadai gauti. PraÅ¡yme nurodoma, kad J. R. individuali įmonė vykdo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Žemės sklypo ribos suprojektuotos Pilvingių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2004-11-30 įsakymu Nr. 38-2769-Ž. Sklypo ribos nustatytos, vadovaujantis natÅ«roje esamais riboženkliais ir matuojamo sklypo ribų nustatymo abrisu bei žemės reformos žemėtvarkos projektu. Atlikus žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), matavimus natÅ«roje, nustatytas sklypo plotas sudaro 3,3340 ha, kuris yra 0,5240 ha didesnis už juridinį 2,81 ha plotÄ . Leistina ribinė sklypo paklaida yra ± 0,1173 ha. FaktiÅ¡kai naudojamos sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų ribų. Matininkas J. R. pateikė situacijos brėžinį, pagal kurį matyti: teritorijų projektavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo plotas ir ribos, faktiÅ¡kai vietovėje naudojamos žemės sklypo ribos, ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinatės, besiribojančių žemės sklypų ribos. Pagal situacijos brėžinį matyti, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įsiterpia į žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovams. Ribos ilgis tarp 2 ir 3 taÅ¡kų 153.81 m (kai pagal 2004-07-19 žemės sklypo planÄ â€“ 155 m).

11. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Varėnos skyrius 2021 m. lapkričio 26 d. priėmė iÅ¡vadÄ Nr. 3ITP-95-(14.3.143 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte bÅ«tinumo“, ir nustatė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo darbai negali bÅ«ti tęsiami pagal J. R. individualios įmonės matininko J. R. parengtÄ Å¾emės sklypo situacijos brėžinį M 1:5000. Nustatyta žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 3-4, riba neatitinka suformavimo dokumentuose nurodytų sprendinių (ribos linijų ilgiai). Patikrinus faktinę žemės sklypo situacijÄ , nustatyta, kad vietovėje įtvirtinti riboženkliai Nr. 3 ir Nr. 4 nesutampa su iÅ¡likusiais pataÅ¡ymais ant medžių ir vietovėje iÅ¡likusiu kapčiumi. IÅ¡nagrinėjus ortofotografinę medžiagÄ ir atsižvelgiant į reljefÄ , bendro naudojimo kelio vieta nepakito, nuo žemės sklypo suformavimo, todėl žemės sklypo rytinė riba, gretimybėje Nr. 3-5 turi ribotis iki vietovėje esančio bendro naudojimo kelio, arba vadovaujantis Nuostatų 22 punktu turi bÅ«ti formuojami atskiri sklypai. Ribos posÅ«kio taÅ¡kas Nr. 4 turi bÅ«ti nustatytas rytinėje kelio pusėje, kur aiÅ¡kiai iÅ¡likę seni pataÅ¡ymai ir kapčius. Nepritarta vykdomiems žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniams matavimams. Å i iÅ¡vada yra galiojanti, kadangi nustatyta tvarka nebuvo apskųsta ir pakeista.

12. Teismas konstatavo, kad nei ieÅ¡kovė, nei kadastrinius matavimus atlikęs matininkas J. R., neskundė Å¡ios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Varėnos skyriaus priimtos iÅ¡vados, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jie sutiko su iÅ¡vadose nurodytomis aplinkybėmis ir privalėjo jomis vadovautis. Teismas įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktÄ planÄ laikė jį neužbaigtu ir netinkamu nustatyti pagal jį žemės sklypo ribas.

13. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas buvo preliminariai suformuotas pagal ankstesnio savininko A. C. sklypo ribų nustatymo abrisÄ 2004-07-19 ir žemės sklypo planÄ , sudarytÄ 2004-11-30 (Pilvingių kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projektÄ ), įregistruotus Valstybės įmonėje Registrų centras 2006-04-21. Kadastrinius matavimus atlikusio matininko J. R. 2022-01-27 žemės sklypo plane akivaizdžiai matyti, jog ieÅ¡kovės žemės sklypas taÅ¡ke 3 yra praplatėjęs (patrauktas į atsakovų žemės sklypo pusę), lyginant su sklypo ribų nustatymo abrisu ir žemės sklypo planu 2004-11-30. Teismas sprendė, kad nustačius ribÄ ieÅ¡kovės pageidaujamu bÅ«du, sumažėtų atsakovų žemės sklypo plotas. Atsakovai nėra iÅ¡reiÅ¡kę sutikimo, kad ieÅ¡kovė savo žemės sklypÄ pasididintų jų sklypo sÄ skaita ar kad naudotų jų sklypo dalį.

14. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės atstovo samprotavimai apie projektinę medžiagÄ , kai buvo projektuojamas žemės sklypas iki tampant ieÅ¡kovei savininke, neturi jokios reikÅ¡mės tiriant ir nagrinėjant šį kilusį ginÄÄ , kadangi sprendžiamos žemės sklypų savininkų ribos pagal esamus ir galiojančius žemės sklypo planus. Nagrinėjamu atveju žemės sklypų ribos yra aiÅ¡kios pagal sklypo ribų nustatymo abrisÄ 2004-07-19 ir žemės sklypo planÄ , sudarytÄ 2004-11-30 (Pilvingių kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projektÄ ), įregistruotus Valstybės įmonėje Registrų centras 2006-04-21. Pilvingių kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projekto pakeitimo ir papildymo planas, sudarytas 2022-11-21 matininko J. R., jokios įtakos nedaro kilusiam ginčui dėl žemės sklypo ribų, kadangi neturi juridinės galios, kaip ir žemės sklypo planas M 1:5000, sudarytas 2022-11-22 matininko J. R. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė žemės sklypo ribų neaiÅ¡kumo, o jos praÅ¡omos nustatyti ribos pažeidžia atsakovų žemės sklypo ribas ir žemės sklypo konfigÅ«racijÄ , žemės sklypų plotus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė D. G. (toliau – ir apeliantė) praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino pateiktus įrodymus, neteisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas, pažeidžiantis Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 1 dalį ir CK 4.45 straipsnio 1 dalį, todėl naikintinas.

15.2. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovų atsikirtimus, o teismas tik žodžiu konstatavo, kad atsakovai neparengė žemės sklypo kadastro bylos ir nėra pateikę kitų duomenų dėl ribų. Teismas atsakovų neįpareigojo savo nesutikimo bei pareiškimo, kad besiribojančių sklypų riboženkliai atstatyti ne toje vietoje, pagrįsti įrodymais. Tokiu būdu buvo pažeistas rungimosi principas ir sprendimas turi būti naikinamas.

15.3. Ginčijamame sprendime teismas nepagrindė savo iÅ¡vados, kad nustačius ribÄ ieÅ¡kovės pageidaujamu bÅ«du, sumažėtų atsakovų žemės sklypo plotas. Nei teismas, nei atsakovai, nei trečiasis asmuo nepateikė įrodymų kokia ploto dalimi sumažėtų atsakovų žemės sklypas. Atstatytų dviejų riboženklių, kurie bÅ«tų patvirtinti teismine tvarka automatiÅ¡kai nepakeičia nekilnojamojo turto vieneto ploto, kadangi kitų žemės sklypo riboženklių koordinatės nėra patvirtintos įstatymo nustatyta tvarka.

15.4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiasis asmuo teismo posėdyje sutiko, kad atkurtas riboženklis N. 2 prie ežero (duomenys neskelbtini) yra pagal pirminius dokumentus, tačiau teismas neargumentuodamas, kodėl atstatyto riboženklio Nr. 2 koordinatės yra netinkamos netenkino ieÅ¡kinio Å¡ioje dalyje. Taip pat teismas netenkino reikalavimo dėl riboženklio Nr. 3 koordinatės ir klaidingai nurodė iÅ¡tirta faktinę aplinkybe, kad nustatyta žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 3-4, riba neatitinka suformavimo dokumentuose nurodytų sprendinių (ribos linijų ilgiai), vietovėje įtvirtinti riboženkliai Nr. 3 ir Nr. 4 nesutampa su iÅ¡likusiais pataÅ¡ymais ant medžių ir vietovėje iÅ¡likusiu kapčiumi. Teismas nenurodė jokių įrodymų. Pažymėtina, kad teismo nebuvo praÅ¡oma nustatyti riboženklio Nr. 4 koordinačių. Teismas nurodė, kad riba tarp riboženklio Nr. 3 ir Nr. 4 neatitinka suformavimo dokumentuose nurodytų sprendinių t. y. ribos linijų ilgių, tačiau nenurodė, kokiais iÅ¡tirtais įrodymais rėmėsi. Pažymėtina, kad teismas Å¡iÄ faktinę aplinkybe paėmė iÅ¡ trečiojo asmens pateikto dokumento, kuris nėra objektyvai pagrįstas faktine aplinkybe.

15.5. Teismas neištyrė įrodymų, patvirtinančių, kad vietovėje įtvirtinti riboženkliai Nr. 3 ir Nr. 4 yra neatitinkantys suformavimo dokumentuose nurodytų ribos linijų ilgių, todėl toks sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 14 straipsnio 1 dalies, 183 straipsnio 3 dalies ir 235 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Ieškovė yra pateikusi visus dokumentus, patvirtinančius, kad atstumas tarp ieškinyje prašomų nustatyti koordinačių riboženklio Nr. 3 ir riboženklio Nr. 4 yra 446,43 m, kai byloje pateikto sklypo abriso duomuo yra 446 m. Su šia faktine aplinkybe sutiko ir trečiojo asmens atstovas, tačiau teismas nepagrindė argumentais priešingos išvados.

15.6. Teismas netinkamai kvalifikavo kilusį ginÄÄ . Ginčo esmė yra besiribojančių sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), riba rytinėje pusėje, kurios riba tęsiasi nuo ežero (duomenys neskelbtini) 155 metrų teisiÄ ja linija, tačiau teismas klaidingai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kvalifikavo kaip vindikacinį ieÅ¡kinį dėl žemės sklypo dalies.

15.7. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad faktiÅ¡kai naudojamos sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų ribų. Tokia iÅ¡vada negali bÅ«ti siejama su privačių asmenų ginču, kur eina jų besiribojančių sklypų ribos. Hipotetinis ieÅ¡kovės žemės sklypo padidėjimas dėl tikslių matavimų nepažeidžia jokių materialinių atsakovų teisių ir sprendime teismas nenurodė jokių teisinių pagrindų, kad taip bus pažeistos atsakovų teisės.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovai Ž. D. ir A. D. praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės D. G. apeliacinį skundÄ ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

16.1. Apeliantė nesiekia atstatyti savo žemės sklypo neiÅ¡likusių riboženklių, net nesiekia, kad bÅ«tų atstatytos jos žemės sklypo ribos buvusioje vietoje, o siekia atsakovų žemės sklypo sÄ skaita pasididinti savo žemės sklypÄ . IeÅ¡kovė įkalbėjo matininkÄ J. R. per kadastrinius matavimus pabandyti padidinti jos žemės sklypÄ iki 0,5240 ha. Matininkas trečiajam asmeniui nurodė, kad apeliantės žemės sklypÄ padidino neleistinumo ribose, nes leistina ribinė sklypo paklaida yra ± 0,1173 ha. Matininkas, vykdydamas apeliantės norus, jai primatavo ne tik atsakovų žemės sklypo dalį, bet ir įsiterpusį tarp Å¡ių žemės sklypų laisvos valstybinės žemės plotÄ , kuriame yra bendro naudojimo kelias. Todėl apeliantė nebesusigaudė, kur jos žemės sklypo ribos, kur atsakovų žemės sklypų ribos ir kur dingo bendro naudojimo kelias. Kai nagrinėjant bylÄ paaiÅ¡kėjo, jog jos žemės sklypo ribos turėtų bÅ«ti iki bendro naudojimo kelio, ji patikslino ieÅ¡kinį, tačiau, kaip ir nurodė trečiojo asmens atstovė, tas bendro naudojimo kelias, esantis natÅ«roje vis tiek pateko į apeliantės žemės sklypo plotÄ , nes apeliantė, patikslinusi ieÅ¡kinį, nepatikslino savo žemės sklypo plano, pagal kurį norėjo nusistatyti bendrÄ ribÄ su atsakovais. Tai lemia, kad ieÅ¡kinys ir negalėjo bÅ«ti tenkinamas pagal tokį žemės sklypo planÄ , nors ribos ir bÅ«tų neaiÅ¡kios, nes teismui pateiktame žemės sklypo plane pateikti netikslÅ«s duomenys.

16.2. Bylos medžiaga rodo, kad nėra jokių prielaidų ginčui tarp apeliantės ir atsakovų kilti, nes visos apeliantės žemės sklypo ribos yra netikslios. Kaip nurodė pats matininkas ir apeliantės atstovas, apeliantės žemės sklypo ribos neatitinka ir prieÅ¡ingoje Å¡io žemės sklypo pusėje, t. y. vakarinėje pusėje, nes pagal matininko į bylÄ pateiktÄ planÄ lieka tarpai tarp apeliantės žemės sklypo ribų ir vakarinėje pusėje jau su tiksliais kadastriniais matavimais pamatuotų žemės sklypų ribų, o tai reiÅ¡kia, kad yra pagrindas Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui tokio žemės sklypo plano neregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nes ginčo sklypo ribų, kaip jos pateiktos teismui, kadastro tvarkytojas negalėtų įbraižyti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.

16.3. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad jai kas nors trukdo tinkamai (kaip numatyta Nuostatuose) atlikti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nusistatyti tikslias savo žemės sklypo ribas, kokios yra suplanuotos teritorijų planavimo dokumentais. Apeliantė nurodo, kad ji kreipėsi į teismÄ todėl, kad negali atlikti savo žemės sklypo kadastrinių matavimų, nes trečiasis asmuo dėl kadastrinių matavimų priėmė nepalankiÄ iÅ¡vadÄ ir todėl yra kalti atsakovai, nes neaiÅ¡ki bendra ginčo sklypų riba. Pirma, trečiojo asmens iÅ¡vadoje nieko nepasisakyta apie atsakovų žemės sklypÄ , antra, pati apeliantė ginÄÄ kildina iÅ¡ atliekamų jos žemės sklypo kadastrinių matavimų, trečia, ginčas iÅ¡ esmės kilo vieÅ¡ojo administravimo srityje, kurioje atsakovai jokių viešų įgalinimų neturi.

16.4. Taigi jokio ginčo tarp apeliantės ir atsakovų nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti, nes tikrosios faktinės aplinkybės rodo, jog materialusis teisinis santykis, iÅ¡ kurio bandoma kildinti ginÄÄ , yra susijęs tik su apeliantės netinkamu savo nuosavybės teisės į žemės sklypÄ Ä¯gyvendinimu, o ne su Å¡ios teisės pažeidimu. Apeliantė neįrodė, kad atsakovai kaip nors bÅ«tų sutrukdę jai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , atliekant Å¡io žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pažymėtina, kad atsakovai net neskundė nei apeliantės, nei jos samdyto matininko J. R. veiksmų, atliekant apeliantės žemės sklypo kadastrinius matavimus, t. y. nedarė jokių kliūčių, kas bÅ«tų galėję apsunkinti apeliantės žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo procedÅ«rÄ .

17. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Varėnos skyrius praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės D. G. apeliacinį skundÄ ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

17.1. Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), riba pagal apeliantės pateiktÄ planÄ negali bÅ«ti nustatyta, nes taip bÅ«tų pažeistos teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimÄ , nuostatos, taip pat nebÅ«tų iÅ¡laikyta sklypų savininkų interesų pusiausvyra.

17.2. Ä®vertinus apeliantės ir atsakovų žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus, nėra pagrindo manyti, kad bendra žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) riba yra neaiÅ¡ki. Atvirkščiai, apeliantė į bylÄ teikdama Žemės sklypo planÄ , parengtÄ 2022-11-22 matininko J. R., su jame pažymėta sklypo riba, atitinkančia Projekto sprendinius, patvirtina, kad riba yra aiÅ¡ki, todėl darytina iÅ¡vada, jog apeliantė tiesiog nori atsakovų sÄ skaita pasididinti savo sklypo plotÄ .

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl žemės sklypų ribos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus; jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Taigi, CK 4.45 straipsnio 1 dalies reglamentuota tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų.

21. Pagal kasacinio teismo praktikÄ pirmÄ jÄ aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginÄÄ â€“ paprastai įrodo kreipimosi į teismÄ faktas. AntrÄ jÄ aplinkybę – sklypo ribų neaiÅ¡kumÄ â€“ gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015). Taigi, sklypo ribų aiÅ¡kumas (neaiÅ¡kumas) laikomas vertinamojo pobÅ«džio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus Å¡ių aplinkybių visumÄ sprendžiama, ar sklypo ribos neaiÅ¡kios ir dėl to turi bÅ«ti nustatomos. Todėl teismas, nagrinėdamas gretimų sklypų savininkų ginÄÄ dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimÄ , ar Å¡ios ribos iÅ¡ tiesų yra neaiÅ¡kios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimÄ , teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiÅ¡ki, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentÄ Å¡i riba nustatyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015; 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019 47 punktÄ ; kt.).

22. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju sprendė, kad žemės sklypų ribos yra aiÅ¡kios pagal sklypo ribų nustatymo abrisÄ 2004-07-19 ir žemės sklypo planÄ , sudarytÄ 2004-11-30 (Pilvingių kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projektÄ ), todėl ieÅ¡kovei neįrodžius žemės sklypo ribų neaiÅ¡kumo, be to įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti žemės sklypų riba pažeidžia gretimo žemės sklypo savininkų (atsakovų) interesus, keistųsi žemės sklypų konfigÅ«racija, neteisėtai padidėtų ieÅ¡kovės žemės sklypo plotas, ieÅ¡kinį atmetė.

23. Apeliantė (ieÅ¡kovė) nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu iÅ¡ esmės argumentuodama tuo, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai netenkino ieÅ¡kinio, įskaitant ir reikalavimÄ dėl riboženklio Nr. 2 koordinačių nustatymo; taip pat nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl riboženklio Nr. 3 koordinatės ir klaidingai nurodė, kad nustatyta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 3-4) riba neatitinka suformavimo dokumentuose nurodytų sprendinių.

24. Nėra ginčo, kad pagal įstatymÄ yra pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi bÅ«ti nustatytas objektyvus pagrindas. Be to, tokie pakeitimai negali bÅ«ti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sÄ skaita. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali bÅ«ti keičiamos tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458-403/2017, 36 punktas).

25. Ä®rodyti, kad reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, neproporcingai nepažeidžianti kitos Å¡alies interesų, turi ieÅ¡kovas, o kita Å¡alis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantÄ ir jį pagrįsti. Teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi bÅ«ti atsižvelgiama į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomų sklypų ribas ir plotÄ bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotÄ , paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016 24 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

26. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei D. G. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), įgytas nuosavybėn 2020-09-24 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr.DJ-6985, kurio plotas 2.8100 ha. Atsakovams Ž. D. ir A. D. bendra jungtine nuosavybe priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), įgytas 2020-10-12 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. DJ-2687, kurio plotas 3.43 ha. Å alims priklausantys žemės sklypai ribojasi tarp žemės sklypo ribų posÅ«kio vietose (taÅ¡kuose) 2 (X-6013087.24 Y- 514850.28) ir 3 (X-6012940.77 Y-514897.21), kurie nustatyti matininko J. R. 2022-01-27 parengtame žemės sklypo plane. IeÅ¡kovė pagal šį planÄ siekia nustatyti žemės sklypų ribÄ .

27. IeÅ¡kovė nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmestas jos ieÅ¡kinys. Apeliantė apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, jog matininko J. R. 2022-01-27 atlikti nauji kadastriniai matavimai pagal atstatytus sklypo riboženklius bei parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , patvirtina anksčiau atliktų kadastrinių matavimų neteisingumÄ bei atitinkamai žemės sklypų ribos neaiÅ¡kumÄ . Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apeliantės argumentais nesutinka.

28. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ginčo ribos yra aiÅ¡kios nurodė konkrečius dokumentus, kuriuose Å¡i riba nustatyta. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktÄ , kadastriniai matavimai turi bÅ«ti atliekami tomis pačiomis žemės sklypų ribomis, kurios yra pažymėtos preliminariuose planuose, tik naudojant tikslesnes matavimo priemones. Tame pačiame punkte taip pat nurodyta, kad žemės sklypo plotas apskaičiuojamas pagal žemės sklypo ribų kontÅ«ro posÅ«kio taÅ¡kų koordinates. Draudimas keisti žemės sklypo ribas įtvirtintas ir Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje. Taigi, Å¡is aptartas teisinis reglamentavimas aiÅ¡kiai nurodo, kÄ konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, kad prioritetas teikiamas žemės sklypo riboms ir jas apibrėžiantiems linijų ilgiams. Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo argumentus, matyti, kad teismas vertino, jog ginčo sklypų ribos yra aiÅ¡kios pagal tuometinės (duomenys neskelbtini) inžinieriaus V. S. 2004-07-19 parengtÄ 2,81 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), abrisÄ ir žemės sklypo suformavimo dokumentus (žemės sklypo planÄ ). Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieÅ¡kovė neįrodė žemės sklypų ribos neaiÅ¡kumo.

29. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovės reikalavimo nustatyti žemės sklypų ribÄ jos pageidaujamu bÅ«du pagrįstumo padaryta įvertinus visumÄ byloje nustatytų aplinkybių: žemės sklypų ribÄ egzistavusiÄ formuojant tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovų žemės sklypus bei dokumentuose (abrise, plane) užfiksuotus žemės sklypų duomenis (sklypų plotus, konfigÅ«racijÄ , linijų ilgius), ieÅ¡kovės sklype iÅ¡likusius riboženklius, taip pat įvertinus ir tai, kad ieÅ¡kovės žemės sklypo kadastriniai matavimai bei žemės sklypo planas yra parengtas nesilaikant kadastrinių matavimo atlikimo taisyklių ir planas nėra suderintas su NŽT. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti kitokias iÅ¡vadas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir argumentais, kurių pagrindu ieÅ¡kinys atmestas, todėl visų jų iÅ¡samiai nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

30. IeÅ¡kovė byloje įrodinėjo, kad jos žemės sklypo ribos nustatytos matininko J. R. 2022-01-27 parengtame žemės sklypo plane, vadovaujantis natÅ«roje esamais (atstatytais) riboženkliais bei žemės reformos žemėtvarkos projektu, todėl Å¡iuo planu teismas turėjo vadovautis bei pagal jį nustatyti ginčo žemės sklypų ribÄ . Tačiau, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atlikus žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) matavimus, matininko J. R. nustatytas sklypo plotas sudaro 3, 3340 ha, kuris yra 0,5240 ha didesnis už iki tol buvusį 2,81 ha plotÄ . Kadangi leistina ribinė sklypo paklaida yra ± 0,1173 ha, naujai nustatytos sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų ribų (Nuostatų 21 punktas, 1 priedas), skiriasi sklypų kraÅ¡tinių (linijų) ilgiai. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad praÅ¡omos nustatyti žemės sklypo ribos atitinka žemės reformos žemėtvarkos projektÄ .

31. Pagal pirmiau nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribos, pirmiausia turi bÅ«ti siekiama nustatyti anksčiau egzistavusiÄ , formuojant žemės sklypus nustatytÄ Å¾emės sklypų ribÄ . Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė neįrodė, jog matininko plane pavaizduotos ribos (posÅ«kio taÅ¡kai) yra nustatytos pagal anksčiau faktiÅ¡kai Å¡iose vietose egzistavusius riboženklius.

Atkreiptinas dėmesys, jog 2004 metais buvusios faktinės riboženklių vietos ieÅ¡kovė negali žinoti, nes vykdytuose kadastriniuose matavimuose nedalyvavo, žemės sklypÄ Ä¯sigijo tik 2020-09-24 bei faktiÅ¡kai pagal Å¡ias ribas miÅ¡kų Å«kio paskirties žeme nesinaudojo (neįrodinėjo, kad naudojosi ir iki tol buvę savininkai). Kaip matyti iÅ¡ 2021-09-13 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, matininkui J. R. nustatant žemės sklypo ribas dalyvavo tik ieÅ¡kovė D. G. Su 2021-09-13 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nurodytais riboženkliais ir nustatytomis žemės sklypo ribomis atsakovai nesutiko, iÅ¡ Å¡io akto nėra aiÅ¡ku bÅ«tent kurioje vietoje yra atstatytų riboženklių ribos ir tai, kad matininko plane pavaizduotos ribos yra nustatytos pagal anksčiau faktiÅ¡kai Å¡iose vietose egzistavusius riboženklius.

IeÅ¡kovė neginčija, kÄ patvirtino ir matininkas, kad Å¡ie riboženkliai atstatyti pagal rastus pataÅ¡ymus ant medžių kamieno, tačiau, teismo vertinimu, jie nelaikytini žemės sklypo ribas vietovėje žyminčiu ženklu, nes neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto standarto (Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Be to, teismas, įvertinęs esančių įrodymų visumÄ , be kita ko ir pateiktas medžių nuotraukas, neturi pakankamo pagrindo spręsti, jog bÅ«tent Å¡iose vietose atstatyti riboženkliai faktiÅ¡kai egzistavo, juolab kai tokiu atveju akivaizdžiai keistųsi iki Å¡iol egzistavusių ir teisiÅ¡kai registruotų besiribojančių (gretimų) žemės sklypų ribos bei jų plotai.

IÅ¡ byloje esančių duomenų aiÅ¡kiai matyti, kad ieÅ¡kovės (apeliantės) žemės sklypas taÅ¡kuose 2-3-4-5 praplatėja (t. y. sklypo riba atitraukiama į atsakovų žemės sklypo pusę); kraÅ¡tinių linijų ilgiai 2022-01-22 plane ir 2004-07-19 abrise nesutampa (2-3 taÅ¡kuose Plane nurodyta - 153,81, tuo tarpu abrise - 155, 1-20 taÅ¡kuose Plane nurodyta - 135,40, tuo tarpu abrise - 140); sklypo plotas padidėja neleistinumo ribose (0,5240 ha, kai leistina paklaida yra ±0,1173 ha). Akivaizdu, kad ieÅ¡kovės žemės sklypas padidėjimas lemia atsakovų žemės sklypo sumažėjimÄ .

Å iuo atveju matyti, kad patvirtinus ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ Å¾emės sklypų ribų planÄ sumažėtų atsakovų žemės sklypo plotas, bÅ«tų pažeista žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyra, ir toks sprendimas prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė neįrodė anksčiau (formuojant ieÅ¡kovės žemės sklypÄ ) egzistavusios žemės sklypų ribos (tarp matininko nurodytų riboženklių Nr. 2 ir Nr. 3), teismas neturėjo pakankamo pagrindo nustatyti Å¡iÄ sklypų ribÄ pagal matininko J.

R. 2022-01-27 parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ .

32. Be to, Å¡alių žemės sklypų ginčo riba pagal ieÅ¡kinio reikalavimÄ , t. y. pagal matininko J. R. 2022-01-27 parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , negali bÅ«ti nustatyta, kadangi ieÅ¡kovės žemės sklypo kadastriniai matavimai bei žemės sklypo planas yra parengtas nesilaikant kadastrinių matavimo atlikimo taisyklių bei planas nėra suderintas su NŽT, todėl kelia abejones dėl atliktų kadastrinių matavimų teisingumo bei teisėtumo. NŽT iÅ¡nagrinėjusi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimo dokumentus, tuometinės (duomenys neskelbtini) inžinieriaus V.

S. 2004-07-19 parengtÄ 2,81 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 3-4 (projektinis) abrisÄ (toliau Abrisas Nr. 3-4) bei gretimų sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentus ir žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų bylas, ir kitÄ kartografinę medžiagÄ â€“ Alytaus apskrities Varėnos rajono Merkinės seniÅ«nijos žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , patvirtintÄ 2004-11-30 Apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 38-2769Ž, nustatė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo darbai negali bÅ«ti tęsiami pagal J.

R. individualios įmonės matininko J. R. parengtÄ Å¾emės sklypo situacijos brėžinį M 1:5000 ir nepritarė vykdomiems žemės sklypo, kurio kadastro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniams matavimams. Å i NŽT iÅ¡vada įstatymo nustatyta tvarka nebuvo apskųsta, ji nenuginčyta, taigi yra galiojanti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja vadovavosi. Taigi, ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti žemės sklypų riba pažeidžia atsakovų žemės sklypo ribas ir žemės sklypo konfigÅ«racijÄ , todėl pagal tokį planÄ negali bÅ«ti nustatyta ieÅ¡kovės praÅ¡oma besiribojančių žemės sklypų riba.

Be to, kaip nurodyta NŽT iÅ¡vadoje, ieÅ¡kovės pateiktame plane kelias pažymėtas neteisingai, t. y. kelias Plane pažymėtas už sklypo ribos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bendro naudojimo kelio vieta nepakito nuo žemės sklypo suformavimo, o žemės sklypo riba Plane taÅ¡kuose 2-3-4-5 atitraukta į atsakovų sklypÄ , kelias turėtų bÅ«ti pažymėtas ieÅ¡kovės (apeliantės) sklype (tai patvirtino ir teismo posėdyje apklausiamas matininkas). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nustatyti žemės sklypų ribÄ pagal matininko J.

R. 2022-01-27 parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ .

33. Apeliantė taip pat nepagrįstai nurodo, kad teismas turėjo tenkinti ieÅ¡kinį dalyje dėl atkurto riboženklio 2 ribos dėl kurio byloje nekilo ginčo (NŽT su tuo sutiko). Žemės sklypo riba pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalį laikoma riba tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutapdinta su nuolatiniais kraÅ¡tovaizdžio elementais ir grafiÅ¡kai pažymėta žemės sklypo plane. Akcentuotina, kad byloje kilo ginčas ne dėl atkurto riboženklio 2 koordinačių bei jo egzistavimo vietos, o dėl žemės sklypų ribos besiribojančios tarp posÅ«kio taÅ¡kų 2 ir 3, ir tik tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų įrodžiusi, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, neproporcingai nepažeidžianti kitos Å¡alies interesų, bÅ«tų buvęs pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti, taip iÅ¡sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ . Nors sutiktina su apeliante, kad ieÅ¡kiniu nebuvo praÅ¡oma nustatyti riboženklio 4 koordinačių, tačiau teismas pagrįstai vertino posÅ«kio taÅ¡ko (riboženklio) 4 koordinates (vietÄ ), nes linija nuo posÅ«kio taÅ¡ko 4 iki 3 turi reikÅ¡mės atkurto riboženklio 3 vietai bei žemės sklypų ribai (konfigÅ«racijai).

Dėl procesinės bylos baigties

34. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas CPK 176–185 straipsniuose įtvirtintų įrodinėjimo ir įrodymo vertinimo taisyklių, tyrė ir vertino visus byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡ jų viseto padarė pagrįstas iÅ¡vadas apie įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovės reikalavimo nustatyti žemės sklypų ribÄ jos pageidaujamu bÅ«du nepagrįstumo padaryta įvertinus ginčo Å¡alių žemės sklypų kadastrinius matavimus ir jų atlikimo aplinkybes, jų suformavimo dokumente nurodytus sprendinius, Å¡ių sklypų įsigijimo dokumentuose nustatytus dydžius (plotus). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo padarytos iÅ¡vados atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Taigi, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.

36. Atsakovai ir trečiasis asmuo nepateikė nei prašymo, nei bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas Burzdikas

Edvardas Paliokas

Jurgita Sujetienė