Legislator Case Law & Legislation
1ed3c9b7-d277-4e10-be47-dcc25e3b7bbc AI generated

1ed3c9b7-d277-4e10-be47-dcc25e3b7bbc · Regionų administracinis teismas

Case Number 1ed3c9b7-d277-4e10-be47-dcc25e3b7bbc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. 13-3095-423/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00398-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.7; 18.9; 20.2.3.2; 55.1.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 2 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Viktorijai KalasÅ«nei, dalyvaujant atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovei E. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo C.

Legislator headnote

AI generated

1ed3c9b7-d277-4e10-be47-dcc25e3b7bbc · Regionų administracinis teismas: turėtoje žemėvaldoje Å¡iuo metu prie kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių nėra jokių galimybių. Prašė skundÄ atmesti. Skundas netenkintinas. Byloje kilo ginčas dėl NŽT Kauno miesto skyrius 2019-12-31 sprendimo Nr. 8S-564- (14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui C. P. K. N.“, kuriuo pareiÅ¡kėjui atkurtos nuosavybės teisės į jo tėvo nuosavybės teise valdytÄ 0,1200 ha žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), atlyginant pinigais (2669,00 Eur), pagrįstumo ir teisėtumo bei neturtinės žalos atlyginimo dėl vilkinimo vykdyti 2001- 11-27 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. 13-3095-423/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00398-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.7; 18.9; 20.2.3.2; 55.1.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 2 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Viktorijai KalasÅ«nei, dalyvaujant atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovei E. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo C.

P. K. N. skundÄ atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo. įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija nustatė: PareiÅ¡kėjas C. P. K. N. skundu praÅ¡o: L Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau - ir NŽT Kauno miesto skyrius) 2019-12-31 sprendimÄ Nr. 8S-564-( 14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui C.

P. K. N.“;

2. Jpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrių iÅ¡ naujo spręsti nuosavybės teisių atkÅ«rimo pareiÅ¡kėjui į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ klausimÄ , atsižvelgiant į jo 2019-12-19 nuomonę;

3. Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos. 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ dėl valstybės institucijų vilkinimo nuo 2002-04-26 vykdyti Kauno apygardos administracinio teismo 2001-11-27 sprendimÄ (b. 1. 18-20). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jam atkurtos nuosavybės teisės j jo tėvo K. N. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emės sklypo dalį 0.1200 ha, esančiÄ (duomenys neskelbtini)atlyginant pinigais 2669,00 Eur.

Paskirta piniginė kompensacija yra simbolinė, neatitinka realios sklypo rinkos kainos. Ginčijamu sprendimu atsakovai pažeidė Lisabonos sutarties, Europos SÄ jungos Pagrindinių Teisių Chartijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, kad kiekvienas turi teisę valdyti teisėtai įgytÄ nuosavybę. Nacionalizuotas nekilnojamasis turtas. į kurį pareiÅ¡kėjas siekia atkurti nuosavybės teises, iÅ¡lieka neteisėtai nusavintas prieÅ¡ savininko valiÄ iki to momento, kol nėra įstatymo nustatyta tvarka priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į šį turtÄ .

Toks turtas yra ginčo objektas ir jis negali bÅ«ti perleistas nuosavybėn kitiems asmenims, nes tai reikÅ¡tų buvusio savininko nuosavybės teisių pažeidimÄ . Nuosavybė negali bÅ«ti atimta, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai bÅ«tina visuomenės poreikiams ir tik įstatymo nustatytais atvejais bei sÄ lygomis laiku ir teisingai už jÄ atlyginant. Å iuo atveju ginčo nekilnojamasis turtas yra neteisėtai nusavintas daugiau kaip prieÅ¡ 17 metų, todėl yra pagrindas pareiÅ¡kėjui mokėti 500 000 Eur piniginę kompensacijÄ .

Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovai su skundu nesutinka, atsiliepime (b. 1. 58-64) nurodė ir atsakovų atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Kauno apygardos teismas 2003-07-03 sprendime konstatavo, jog persikėlėlių sÄ raÅ¡o duomenimis pareiÅ¡kėjo tėvas K. N. 1941 metų kovo mėnesį persikėlė gyventi į VokietijÄ . 1941-01-10 sudaryto Susitarimo tarp TSRS Vyriausybės ir Vokietijos Vyriausybės dėl Vokietijos piliečių ir vokiečių tautybės asmenų perkėlimo iÅ¡ LTSR į VokietijÄ , o taip pat apie Lietuvos piliečių ir lietuvių, rusų ir baltarusių tautybės asmenų perkėlimo iÅ¡ Vokietijos (buvusios Memelio ir Suvalkų srities) į LTSR pagrindu asmenų perkėlimas buvo tik savanoriÅ¡kas, kartu susitarimas reglamentavo persike!?ančių asmenų turtines teises, t. y. jo 18 ir 19 straipsniai numatė, kokį turtÄ asmenys turi teisę iÅ¡sivežti, kad turtas, virÅ¡ijantis iÅ¡vežimo normÄ , pereina valstybės, kurios teritorijoje jis yra, žinion.

Pastaroji aplinkybė leidžia vertinti, kad pareiÅ¡kėjo tėvas K. N., 1941 metais kovo mėnesį persikeldamas gyventi į VokietijÄ , atsisakė Lietuvoje likusio turto, todėl pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas neturi teisės reikÅ¡ti reikalavimų dėl jo tėvo Lietuvoje palikto 1941 metais nekilnojamojo turto sugrÄ Å¾inimo. Atsakovė, spręsdama nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę. miÅ¡kÄ ir vandens telkinius klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu (toliau - ir AtkÅ«rimo įstatymas), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų" (toliau - ir Tvarka).

Vienas iÅ¡ pagrindų Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau - ir NŽT) priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo piliečiui grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra (turėtoje vietoje) yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas - žemės sklypo planas (-ai) su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2005-12-13 raÅ¡tu Nr. 40-2-1634 informavo, kad (duomenys neskelbtini), buvusio savininko K.

N. turėtoje žemėje, preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Atsakovė sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į žemę iki 1995-06-01 buvusiÄ miestams nustatytÄ ja tvarka priskirtose teritorijose, natÅ«ra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, o jų nesant - NŽT negali atlikti veiksmų, susijusių su nuosavybės teisių atkÅ«rimu, grÄ Å¾inant žemės sklypÄ natÅ«ra. Atsižvelgiant į tai. kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡reikÅ¡ta valia dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do - natÅ«ra - teisės aktų nustatytais terminais nebuvo pakeista, atsakovė ginčijamu 2019-12-31 sprendimu Nr. 8S-564-( 14.8.3.) atkÅ«rė pareiÅ¡kėjo vardu nuosavybės teises už likusį žemės plotÄ - 0.1200 ha, atlyginant pinigais.

Žemės vertė apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 ,.DėI žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtinta Valstybės iÅ¡perkamos žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiÅ¡kumo nustatymo metodika. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto. t. y. statinių, patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) prie kurių galėtų bÅ«ti suformuoti atitinkami žemės sklypai, į kuriuos galėtų bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės. Todėl atkÅ«rimo procedÅ«rÄ vykdyti natÅ«ra buvusio savininko K.

N. turėtoje žemėvaldoje Å¡iuo metu prie kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių nėra jokių galimybių. Prašė skundÄ atmesti. Skundas netenkintinas. Byloje kilo ginčas dėl NŽT Kauno miesto skyrius 2019-12-31 sprendimo Nr. 8S-564- (14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui C. P. K. N.“, kuriuo pareiÅ¡kėjui atkurtos nuosavybės teisės į jo tėvo nuosavybės teise valdytÄ 0,1200 ha žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), atlyginant pinigais (2669,00 Eur), pagrįstumo ir teisėtumo bei neturtinės žalos atlyginimo dėl vilkinimo vykdyti 2001- 11-27 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimÄ .

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad 1997-09-15 Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje pateiktas C. P. K. N. praÅ¡ymas, reg. Nr. 7303, dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į tėvo K. N. iki 1940 m. nuosavybėje turėtÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini). PraÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises 1992-03-31 taip pat pateikė K. N. vaikaitis C. S.. Pretendentas pateikė Lietuvos valstybinio archyvo 1994-02-13 pažymėjimÄ Nr. 7-N, kuriame nurodyta, kad jo tėvas K. N. 1940 m(duomenys neskelbtini), turėjo nuosavybėje 2723 kv. m.

žemės sklypÄ ir statinius. 2000-01-11 Kauno miesto valdyba sprendimu Nr.

32. nusprendė neatkurti pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisių į gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos administracinis teismas 2001-11-27 sprendimu iÅ¡ dalies tenkino pareiÅ¡kėjo skundÄ ir įpareigojo Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ priimti sprendimÄ atkurti nuosavybės teises pagal pareiÅ¡kėjo pateiktus dokumentus į jo tėvo K. N. iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emės sklypÄ . Byla dalyje dėl reikalavimo priimti sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į visÄ neiÅ¡pirktÄ Å¾emę nutraukta, kadangi teismas nustatė, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini)pagal galiojančius įstatymus yra įsigyti privačion nuosavybėn. Kauno apskrities virÅ¡ininkas, vykdydamas teismo įpareigojimÄ , 2002-04-19 įsakymu Nr. 02-01-2099 ..Dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo C.

P. K. N.“ netenkino pretendento praÅ¡ymo perduoti neatlygintinai žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (2004-02-12 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu Å¡is įsakymas buvo panaikintas). Kauno miesto apylinkės teismo 2003-05-14 sprendimu (civ. b. Nr. 2-4827/2003) buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad K. N. (miręs (duomenys neskelbtini)) iki nacionalizacijos papildomai nuosavybės teise valdė 283 kv. m. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini)t. y. nuosavybės teisės turėtų bÅ«ti atkuriamos iÅ¡ viso į 0.3006 ha ploto žemės sklypÄ .

Kauno apygardos teismas 2003-07-03 sprendimu atmetė pareiÅ¡kėjo ieÅ¡kinį dėl iÅ¡reikalavimo iÅ¡ neteisėtų turto įgijėjų ir perdavimo jo nuosavybėn statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bei sandorių, susijusių su statinių nuosavybės teisės perleidimu panaikinimo (civ. b. Nr. 2-146/2003). Lietuvos apeliacinis teismas 2003-10-30 minėtÄ sprendimÄ paliko nepakeistÄ (civ. b. Nr. 2A-312/2003). Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2003-12-12 raÅ¡tu Nr. 02-03-2126 „Dėl sklypo plano“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu parengti laisvos (neužstatytos) K.

N. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini), turėtos 0.3006 žemės planÄ , kuri nepriskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei. Pakartotinai kreipėsi 2005-11-15 raÅ¡tu Nr. 02-03-2376. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2005-12-13 raÅ¡tu Nr. 40-2-1634 informavo, kad (duomenys neskelbtini), buvusio savininko K. N. turėtoje žemėje, preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Vadovaujantis AtkÅ«rimo Ä®statymo 12 straipsnio 6 dalimi, Å¡i žemė yra valstybės iÅ¡perkama, todėl nuosavybės teisės pretendentui gali bÅ«ti atkurtos kitais įstatyme numatytais bÅ«dais.

Apie atlyginimo bÅ«dus pretendentas buvo informuotas 2002-05-30 NŽT raÅ¡tu Nr. 131 l-N-843. PareiÅ¡kėjas 2005-09-29 ir 2006-01-18 raÅ¡tais atsisakė laukti naujo žemės sklypo eilės tvarka ir prašė grÄ Å¾inti tėvo žemę natÅ«ra, kito įstatyme numatyto atlyginimo bÅ«do nenurodė. Kauno apskrities virÅ¡ininkas 2007-07-13 įsakymu Nr. 02-01-8202 neatkÅ«rė nuosavybės teisės C. S., kadangi jis nepateikė Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2007-07-13 sprendimu Nr. 7435 pareiÅ¡kėjui nuosavybės teisės atkurtos į dalį nekilnojamojo turto - 0,3006 ha žemės atlyginant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis).

Sis sprendimas Kauno apygardos administracinio teismo 2008-02-29 sprendimu buvo panaikintas (adm. b. Nr. 1-68- 414/2008), o skundas dalyje dėl įpareigojimo atkurti pareiÅ¡kėjui nuosavybės teises į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nustatant piniginę kompensacijÄ 4 981 157 Lt sumai atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-03-30 nutartimi (adm. b. Nr. A-261-75/2009) pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ atmetė ir paliko Kauno apygardos administracinio teismo sprendimÄ nepakeistÄ .

Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2009-11-02 raÅ¡tu Nr. SI-1788( 1.10) informavo pareiÅ¡kėjÄ apie galimus atlyginimo bÅ«dus už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2013-12-10 sprendime byloje N. prieÅ¡ LietuvÄ (peticijos Nr. 1417/05) konstatavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio pažeidimus dėl neįvykdyto Kauno apygardos administracinio teismo 2001-11-27 sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-9- 451-2001, kuriuo buvo pripažinta pareiÅ¡kėjo vykdytina teisė gauti kompensacijÄ Å¾eme arba pinigais ir priteisė pareiÅ¡kėjui 7800 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendimas įsigaliojo 2014-03-10. NŽT Kauno miesto skyriaus 2014-06-20 sprendimu Nr. 8S-( 14.8.3.)-235 nuspręsta už 0,1806 ha žemės atlyginti pareiÅ¡kėjui pinigais, t. y. 13 870 Lt, o 2014-11-04 NŽT Kauno miesto skyrius iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ Nr. 8SD-(14.8.94.)-6134 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miÅ¡ko plotu“, informuodamas pareiÅ¡kėjÄ apie galimybę po teisės aktų pakeitimų pasinaudoti teise pakeisti valiÄ ir už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę praÅ¡yti atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu kaimo vietovėje.

Elektroniniu paÅ¡tu 2015-11-30 gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas „Dėl kompensavimo rinkos kaina“, kuriuo pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priimti sprendimÄ už natÅ«ra negrÄ Å¾intÄ sklypÄ (duomenys neskelbtini)mokėti kompensacijÄ - 920 000 Eur. NŽT 2015-12-28 raÅ¡te Nr. 8SD-6971 -(14.8.94.) nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti praÅ¡ymÄ dėl kompensavimo rinkos kaina. 2016-01-15 gautas pareiÅ¡kėjo skundas dėl natÅ«ra neatkurtos žemės kompensavimo rinkos kaina, į kurį 2016-02-24 NŽT atsakė, kad apskaičiuojant už miesto teritorijoje turėtÄ kitos paskirties žemę atlyginant pinigais, taikoma Valstybės iÅ¡perkamos žemės, miÅ¡ko, vandens telkinių vertės bei lygiavertiÅ¡kumo nustatymo metodika ir pretenzija dėl valstybės iÅ¡perkamos žemės vertės nustatymo rinkos verte yra nepagrįsta. 2016 m. sausio - kovo mėnesiais vyko suraÅ¡inėjimas su pareiÅ¡kėju dėl pinigų pervedimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-03-07 atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl NŽT 2014-06-20 sprendimo Nr. 8S-(14.8.3)235 panaikinimo ir įpareigojimo NŽT priimti naujÄ sprendimÄ atkurti pareiÅ¡kėjui nuosavybės teisę į visÄ tėvo turėtÄ Å¾emės sklypÄ bei paskirti pareiÅ¡kėjui piniginę kompensacijÄ pagal 2007-02-28 Vį Registrų centro įvertinimÄ (adm. b. Nr. 1- 304-968/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-02-06 nutartimi pareiÅ¡kėjo sklindÄ atmetė ir paliko galioti minėtÄ Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ (adm. b.

Nr. A-60-261/2019). NŽT Kauno miesto skyrius 2018-10-12 raÅ¡tu Nr. 8SD-5290-(14.8.94.) „Dėl kvietimo atvykti j komisijos posėdį'1 informavo pareiÅ¡kėjÄ apie 2018-11-22 planuojamÄ komisijos posėdį, kuriame jis turi iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl konkretaus naujo žemės sklypo individualiai statybai (jo dalies) pasirinkimo. PareiÅ¡kėjas 2018-11-22 elektroniniu laiÅ¡ku informavo, kad kvietimas yra neleistinas, nes dar neiÅ¡nagrinėtas pareiÅ¡kėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme.

NŽT Kauno miesto skyrius 2019-03-08 raÅ¡tu Nr. 8SD-1341-(14.8.94.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį" informavo pareiÅ¡kėjÄ apie 2019-04-11 planuojamÄ komisijos posėdį, kuriame jis turi iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl konkretaus naujo žemės sklypo individualiai statybai (jo dalies) pasirinkimo. NŽT 2019-08-13 iÅ¡siuntė pareiÅ¡kėjui pažymÄ Nr. 8PAŽ-108-(14.8.33.) apie 2019-08- 09 piniginės kompensacijos 4017,03 Eur pervedimÄ Ä¯ jo sÄ skaitÄ , o 2019-09-06 NŽT Kauno miesto skyrius raÅ¡tu Nr. 8SD-4659-( 14.8.94.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ informavo pareiÅ¡kėjÄ apie 2019-10-14 planuojamÄ komisijos posėdį, kuriame jis turi iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl konkretaus naujo žemės sklypo individualiai statybai (jo dalies) pasirinkimo.

NŽT 2019-11-07 raÅ¡tu Nr. 1SS-2153-(7.5.) atsakė pareiÅ¡kėjui ir Lietuvos Respublikos Seimo antikorupcijos komisijai dėl galimos korupcijos parduodant žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), taip pat dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pareiÅ¡kėjui už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę atlyginant pagal rinkos vertę. RaÅ¡te nurodoma, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra parduotas, o yra iÅ¡nuomotas. PareiÅ¡kėjas 2019-12-23 iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ su kompensacijos už 0,1200 ha žemės dydžiu.

PareiÅ¡kėjui neatvykus rinktis naujo žemės sklypo individualiai statybai Kauno mieste už 0,1200 ha žemės ginčijamu sprendimu atkurtos nuosavybės teises atlyginant pinigais (2669 Eur). o 2020-02-27 NŽT iÅ¡siuntė pareiÅ¡kėjui pažymÄ Nr. 8PAŽ-69-( 14.8.33.) apie 2019-02-14 piniginės kompensacijos 2669 Eur pervedimÄ Ä¯ jo sÄ skaitÄ (Nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos medžiaga). Nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę. miÅ¡kÄ ir vandens telkinius tvarkÄ , sÄ lygas, terminus reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Vyriausybės 1997- 09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“. AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis numato, jog tuo atveju, kai Å¡io įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiÅ¡kė valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ ar atlyginama už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ , arba nepareiÅ¡kė valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo, kai praÅ¡yme nurodytas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«das nenumatytas Å¡iame įstatyme, ar nurodytuoju bÅ«du nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamÄ jį turtÄ , nuosavybės teisės Å¡iems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ 3 punkto nuostatomis, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ atlyginama piliečio praÅ¡yme atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkÅ«rimo ar atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ bÅ«du.

Taigi, tiek AtkÅ«rimo įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų praÅ¡ymuose vėliausiai ir nepraleidus (statymo nustatytų terminų iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do, iÅ¡skyrus (statymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytÄ iÅ¡imtį, pagal kuriÄ tuo atveju, kai (statymo nustatytais terminais piliečiai nepareiÅ¡kė valios dėl bÅ«do. kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ ar atlyginama už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ , arba nepareiÅ¡kė valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo, kai praÅ¡yme nurodytas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«das nenumatytas Å¡iame ?statyme, ar nurodytuoju bÅ«du nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamÄ jį turtÄ , nuosavybės teisės Å¡iems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl vieno iÅ¡ esminių aspektų - bÅ«tent pareiÅ¡kėjo valios dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do (natÅ«ra). Taip pat teismas nepasisako dėl ankščiau minėtuose teismų sprendimuose konstatuotos aplinkybės, jog Å¡ioje ginčo situacijoje nėra galimybės pareiÅ¡kėjui atkurti nuosavybės teises natÅ«ra. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog nuostata, jei negalima grÄ Å¾inti turto natÅ«ra, turi bÅ«ti skiriama kompensacija, neprieÅ¡tarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ .

Sprendžiant, ar kompensacija už natÅ«ra negrÄ Å¾inamÄ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ yra teisinga, atsižvelgtina į tai. kad ne Lietuvos valstybė neteisėtai nacionalizavo ar kitais neteisėtais bÅ«dais nusavino savininkų turtÄ ; Lietuvos valstybė, siekdama bent iÅ¡ dalies atkurti teisingumÄ - atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotÄ restitucijÄ ; yra dvi teisingumo atkÅ«rimo, kai savininkams yra kompensuojama už natÅ«ra negrÄ Å¾inamÄ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , pusės: teisingumas ir savininko, ir visos visuomenės atžvilgiu.

Okupacinės valdžios neteisėti veiksmai padarė milžiniÅ¡kÄ Å¾alÄ ne tik savininkams, kurių nuosavybės teisės buvo paneigtos, bet ir visai visuomenei, visai valstybei; atkuriant teisingumÄ savininkų atžvilgiu, negali bÅ«ti nepaisoma teisingumo visos visuomenės atžvilgiu; nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese turi bÅ«ti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų. Atitinkamai Konstitucinis Teismas akcentavo, kad, sprendžiant, ar kompensacija už natÅ«ra negrÄ Å¾inamÄ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ yra teisinga, atsižvelgtina ne tik į negrÄ Å¾inamo natÅ«ra turto dabartinę rinkos vertę, bet ir Å¡io turto vertę tuo metu. kai jis buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais neteisėtais bÅ«dais nusavintas, taip pat į Å¡io turto kokybės ir vertės pokyčius.

Valstybė negali nustatyti tokių kompensavimo bÅ«dų ir dydžių, kurie visuomenei ir valstybei bÅ«tų finansiÅ¡kai nepakeliami, dėl jų visuomenei tektų neproporcingai didelė finansinė naÅ¡ta, galėtų kilti socialinė įtampa ir prieÅ¡prieÅ¡a. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas konstitucinis darnios ir teisingos visuomenės imperatyvas, todėl atsižvelgiant į valstybės galimybes gali bÅ«ti nustatyti atitinkami kompensacijų už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ dydžiai ( Konstitucinio Teismo 2013-09-11 nutarimas).

IÅ¡ esmės toks vertinimas dera ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - ir EŽTT) pozicija. EŽTT 2003-03-04 sprendime Janlner prieÅ¡ SlovakijÄ konstatavo, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - ir Konvencija) Protokolo Nr. 1 1 straipsnis neapriboja susitarančiųjų Å¡alių laisvės nustatyti nuosavybės restitucijos mastÄ ir pasirinkti sÄ lygas, kuriomis jos sutinka atkurti buvusių savininkų nuosavybės teises. Valstybėse, kuriose vyksta restitucijos procesas, teisė į restitucijÄ nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti įgyvendinama laikantis įvairių sÄ lygų ir apribojimų (žr.

EŽTT 2010-10-12 sprendimÄ M. A. ir kt. prieÅ¡ RumunijÄ ). EŽTT 2005- 03-02 nutarime dėl priimtinumo Maltzan ir kt. prieÅ¡ VokietijÄ . kurioje pareiÅ¡kėjai už neteisėtai nusavintÄ negrÄ Å¾intinÄ Å¾emę siekė gauti gerokai didesnę kompensacijÄ , atitinkančiÄ tikrÄ jÄ Å¡ios žemės vertę, konstatavo, kad nei įstatymais, kuriais buvo nustatyti kompensacijos dydžiai, nei Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo sprendimais, kuriuose buvo tiriama žemės reformos įstatymų atitiktis Pagrindiniam įstatymui, nebuvo pažeista pareiÅ¡kėjų teisė netrukdomai naudotis savo nuosavybe.

Å iame nutarime EŽTT taip pat pažymėjo, kad, jeigu valstybė apsisprendžia paÅ¡alinti tam tikrų aktų. kurie nesuderinami su demokratinės santvarkos principais, pasekmes, už kurias ji nėra atsakinga, valstybė įgyvendindama tokiÄ politikÄ turi plačiÄ veiksmų laisvę. EŽTT 2007-05-15 nutarime dėl priimtinumo Leuschner prieÅ¡ VokietijÄ pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas, kuris ginčijo kompensacijos už neteisėtai nusavintÄ negrÄ Å¾intinÄ Å¾emę dydį. neturėjo teisėto lÅ«kesčio gauti didesnę kompensacijos sumÄ nei nustatyta įstatyme, todėl jis negali remtis Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsniu.

Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnyje negarantuojama teisė j visiÅ¡kÄ kompensacijÄ už neteisėtai nusavintÄ turtÄ (žr. EŽTT 2004-06-22 sprendimÄ Broniowski prieÅ¡ LenkijÄ ). EŽTT taip pat pažymi, jog pertvarkydama savo teisinę sistemÄ ir ekonomikÄ valstybė gali priimti sprendimus, kuriais nustatytas atlyginimas už neteisėtai nusavintÄ asmeniui nuosavybės teise priklausiusį turtÄ yra gerokai mažesnis nei Å¡io turto rinkos vertė (žr. EZTT 2011- 11-15 sprendimÄ Sivova ir Koleva prieÅ¡ BulgarijÄ ).

Taigi, kaip matyti iÅ¡ pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų, pagal EŽTT jurisprudencijÄ teisė į restitucijÄ - nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ - taip pat nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti įgyvendinama laikantis įvairių sÄ lygų ir apribojimų; Konvencija negarantuoja teisės į visiÅ¡kÄ kompensacijÄ už neteisėtai nusavintÄ turtÄ ; atlyginimas už neteisėtai nusavintÄ asmeniui nuosavybės teise priklausiusį turtÄ gali bÅ«ti gerokai mažesnis nei Å¡io turto rinkos vertė. Pažymėtina, jog nuo 2012-02-01 įsigaliojusiame AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo aiÅ¡kinamajame raÅ¡te taip pat yra nurodoma, kad atlyginant pinigais valstybės iÅ¡perkamos žemės vertė apskaičiuojama pagal aktualiÄ Valstybės iÅ¡perkamos žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiÅ¡kumo nustatymo metodikÄ , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 (toliau - ir Metodika), t. y. nekeičiant Å¡iuo metu galiojančios valstybės iÅ¡perkamos žemės vertės apskaičiavimo tvarkos (žr.

AiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10. 16, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XlP-3356. XlP-3357). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į priimtÄ teisinį reguliavimÄ , pateiktus Konstitucinio Teismo, EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimus, sprendžia, kad Å¡iuo atveju Lietuvos valstybė neprisiėmė besÄ lyginio įsipareigojimo atlyginti už turėtÄ Å¾emę rinkos verte. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas konkrečios žemės vertės apskaičiavimo pagal MetodikÄ iÅ¡ esmės nekvestionuoja, o savo argumentus sieja su tuo, kad sprendime numatyta žemės sklypo vertė neatitinka žemės rinkos vertės, tačiau dėl pirmiau nurodytų motyvų nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjui atlygintina suma už žemę turi atitikti rinkos vertę, todėl Å¡i skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ iÅ¡ esmės kildina iÅ¡ itin ilgai užtrukusio nuosavybės teisių atkÅ«rimo į atitinkamÄ Å¾emės dalį (0,1200 ha) proceso. Žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sÄ lygas numato CK 6.271 straipsnis. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų. privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Prievolės atlyginti patirtÄ turtinę žalÄ kilimui yra bÅ«tina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas ir nenustačius bent vienos iÅ¡ pirmiau minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada. kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (žr.

Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimÄ ) (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-642-858/2015). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip. kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å ioje ginčo situacijoje svarbu ir tai. kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2013-12-10 sprendime byloje N. prieÅ¡ LietuvÄ (peticijos Nr. 1417/05) konstatavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio pažeidimus dėl neįvykdyto Kauno apygardos administracinio teismo 2001-11-27 sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-9-451-2001, kuriuo buvo pripažinta pareiÅ¡kėjo vykdytina teisė gauti kompensacijÄ Å¾eme arba pinigais ir priteisė pareiÅ¡kėjui 7800 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendimas įsigaliojo 2014-03-10. Pažymėtina, jog nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Atkūrimo įstatyme bei Tvarkoje nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Šio proceso sėkmingam užbaigimui reikalingas visų jame dalyvaujančių subjektų, tame tarpe ir asmenų pretenduojančių atkurti nuosavybės teises, tinkamas teisių ir pareigų vykdymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A- 1432-858/2015).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. teismo įvertinti pinigais. AiÅ¡kindama iÅ¡vardytų nuostatų visumÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos patyrimo faktas teismo nustatytinas remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytais neturtinės žalos apibÅ«dinimo kriterijais.

Todėl, sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos buvimo fakto, be kita ko, yra bÅ«tina įvertinti ir paties pareiÅ¡kėjo elgesį nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese ta prasme, ar vienoks arba kitoks jo pasirinktas elgesys iÅ¡ tikrųjų parodo (patvirtina) jo nurodytų neigiamų iÅ¡gyvenimų bei kitų neigiamų pasekmių buvimo faktÄ . IÅ¡ bylos faktinių aplinkybių matyti, jog NŽT. iÅ¡ kurios neveikimo pareiÅ¡kėjas kildina neturtinę žalÄ , įgyvendindama pareiÅ¡kėjo teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ žemės valdos dalį - 0,1200 ha, veikė taip, kaip tai numatė teisės aktų nuostatos: teikė praneÅ¡imus dėl valios dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do, administracija teikė duomenis apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, NŽT bendradarbiavo su pareiÅ¡kėju bei siÅ«lė pagal faktinę situacijÄ pakeisti valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, priėmė sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, kuriuos pareiÅ¡kėjas skundė teismui.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai. kad pareiÅ¡kėjo skundų nagrinėjimo procedÅ«ros užėmė pakankamai daug laiko ir tokiu bÅ«du užtęsė procesÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kad atsakovas po Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo įsigaliojimo (2014-03-10) atliko neteisėtus veiksmus, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atitinkamai nesant vienos iÅ¡ privalomų civilinės atsakomybės sÄ lygų - neteisėtų veiksmų (nesant vienos iÅ¡ privalomų sÄ lygų, dėl kitų pasisakyti netikslinga) - konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atsakomybė nekyla, o praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ jo veiksmų kildinamÄ Å¾alÄ nepagrįstas visa apimtimi.

Atsižvelgiant į faktinę ginčo situacijÄ ir jos teisinį reglamentavimÄ , Å¡i skundo dalis taip pat atmestina kaip nepagrįsta. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija nusprendžia: PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjai Rimantas Giedraitis Daina Kukalienė Asta Urbonienė