2021-12-08 Nr. AB-26388-3-61-3-02418-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2114-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02418-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 34.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Propuff“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Propuff“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Propuff“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2020 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. ATK2-10/20 „Taikyti ekonomines sankcijas už Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo sprendimu skirti jam 869 Eur dydžio baudą už Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą, manė, kad Nutarimas priimtas netinkamai pritaikius minėtą teisės normą, išsamiai ir visapusiškai neįvertinus faktinių aplinkybių. Pareiškėjas tvirtino, jog jam priklausantis kaljanų klubas „(duomenys neskelbtini)“ atitinka cigarų ir (ar) pypkių klubams keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1320 patvirtinto Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 122:2006 „Rūkymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“), be kita ko, įrengta vėdinimo sistema, rūkymo patalpą ir įėjimą į „(duomenys neskelbtini)“ skiria uždaras praėjimas, todėl šiam klubui taikytina Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta išimtis. Priešingai nei teigė atsakovas, minėtoje nuostatoje nenumatyta, kad cigarų ir (ar) pypkių klubai negali būti įrengiami restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose. Pareiškėjo kaljanų klubas buvo įkurtas su konkrečiu tikslu – sukurti vietą, kurioje būtų rūkomi kaljanai, o lošimo namų, kuriuose taikomas absoliutus draudimas rūkyti, paskirtis yra kita. Apie „(duomenys neskelbtini)“ skleidžiama informacija leidžia asmenims suprasti, jog ši vieta skirta rūkantiesiems. Be to, pareiškėjas kėlė pakartotinio baudžiamumo klausimą ir teigė, jog atsakovas nepagrįstai priėmė Nutarimą, nesulaukęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutinių sprendimų dėl analogiškų ginčų tarp pareiškėjo ir atsakovo (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1547-535/2019 ir 2020 m. kovo 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-680-426/2020).

3. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas teigė, kad į pareiškėjui priklausančias viešojo maitinimo vietos (baro) patalpas ir rūkymo patalpas patenkama per vieną ir tą patį įėjimą, kadangi rūkoma pačioje viešojo maitinimo vietoje, tai užfiksuota 2019 m. lapkričio 19 d. patikrinimo protokole Nr. ATK2-203. Vaizdo įrašuose „1574249055“, „1574249004“ matyti, kaip pareiškėjo baro klientų aptarnavimo salėje buvo rūkomas vandens pypkių tabakas. Taip pat užfiksuotos baro patalpos, matomi baro patalpose įrengti stalai su minkštasuoliais, ant stalų sudėti meniu, kuriuose siūloma įsigyti alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų. Baro patalpų, zonų eksplikacijoje aiškiai nurodyta, kad į baro klientų aptarnavimo salę, kurioje ir buvo nustatytas vandens pypkių tabako rūkymo faktas, patenkama per vieną įėjimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

5. Atsakovas skunde išdėstytą poziciją laikė subjektyvia Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto interpretacija, prieštaraujančia Įstatymo tikslui, aiškinimui, suformuotai teismų praktikai. Tvirtino, kad pareiškėjo pateiktas Įstatymo nuostatų aiškinimas neatitinka ir Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tikslų mažinti tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimą bei dėl tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui, taip pat Įstatymo 3 straipsnio 11 punkte įtvirtinto valstybės tabako, tabako gaminių ir susijusių gaminių kontrolės politikos principo siekti sukurti darbo, poilsio ir gyvenamąją aplinką be tabako dūmų. Analizuojant ginčo Įstatymo nuostatą lingvistiniu, loginiu ir sisteminiu teisės normų aiškinimo metodais matyti, kad išimtis rūkymo draudimui taikoma tik jei: 1) patalpa, kurioje aptarnaujami žmonės, nėra restoranai, kavinės, barai, kitos viešojo maitinimo įstaigos, klubai, diskotekos, interneto kavinės (interneto klubai ir pan.), lošimo namai (kazino), automatų ar bingo salonai, kitos laisvalaikio praleidimo įstaigos, patalpos, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai; ir 2) tokia patalpa žmonėms aptarnauti yra įrengta pagal Aprašo reikalavimus. Šiuo atveju pareiškėjo bare ne tik vykdomas viešasis maitinimas (išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, bare laikoma ir prekiaujama alkoholiniais ir nealkoholiniais gėrimais, įrengta virtuvė, ant baro staliukų padėti meniu, kuriuose siūloma įsigyti alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų), bet ir rūkoma (užfiksuoti 3 vandens pypkės rūkymo faktai; bare įrengta kaljaninė, kurioje plaunamos vandens pypkės, ruošiamos ir pateikiamos klientams vandens pypkės rūkymui, ant staliukų rasti vandens pypkių tabako meniu, rasti laikomi ir parduodami tabako gaminiai, skirti rūkyti vandens pypkę). Pareiškėjas neatitinka pirmosios iš sąlygų (vykdo viešojo maitinimo veiklą), todėl jis negali naudotis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta išimti.

6. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo teiginiai apie Lietuvos higienos normos HN 122:2006 „Rūkymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“ laikymąsi kilusio ginčo kontekste nėra teisiškai reikšmingi. Pareiškėjo teiginiai apie kitus dar galutinai neišspręstus teisminius ginčus, dėl kurių atsakovas neva negalėjo priimti Nutarimo, nepagrįsti. Vilniaus apygardos administracinis teismas ankstesnius Departamento nutarimus (2018 m. lapkričio 22 d. ir 2019 m. gegužės 23 d.) pripažino teisėtais, šie teismo sprendimo apskųsti apeliacine tvarka. Pareiškėjas nekeičia savo verslo modelio, nepaisant jam taikomų ekonominių sankcijų už panašaus pobūdžio pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, atsakovas pagrįstai skyrė pareiškėjui ekonominę sankciją už toliau tęsiamus Įstatymo pažeidimus.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Propuff“ skundą.

8. Teismas nustatė, kad ginčijamu Departamento 2020 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. ATK2-10/20 pareiškėjui pritaikyta ekonominė sankcija už Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą. Nutarime nurodyta, kad, 2019 m. lapkričio 19 d. atliekant patikrinimą bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog bare rūkoma (vartojami tabako gaminiai). Į baro patalpas patenkama per įėjimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, įėjimas pažymėtas iškaba „(duomenys neskelbtini)“. Iš gatvės patenkama į koridorių, iš koridoriaus – į didžiausią baro patalpą, kurioje pastatyti klientų aptarnavimui skirti staliukai, kėdės, įrengtas prekystalis, prie kurio aptarnaujami baro klientai, dirba barą aptarnaujantis personalas, lentynoje pastatyti alkoholinių gėrimų buteliai, ant prekystalio padėti bare parduodamų maisto produktų (alkoholinių gėrimų, nealkoholinių gėrimų) valgiaraščiai, pastatyta muzikinė įranga. Šioje baro patalpoje 2019 m. lapkričio 19 d. apie 19 val. 15 min. prie trijų staliukų buvo rūkomos vandens pypkės, kurioms naudojamas bare parduodamas vandens pypkių tabakas. Bare rastas parduodamas, laikomas įvairių skonių vandens pypkių tabakas „Element“, „Wookah“, „Fumosumo“, „Stoney“, „Ultimate“. Padaryta išvada, kad bare rūkoma; baro patalpose vykdoma viešojo maitinimo veikla – klientams siūloma įsigyti alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų, todėl Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta išimtis netaikytina. Kaip nurodyta Nutarime, padarytą pažeidimą patvirtina 2019 m. lapkričio 19 d. patikrinimo protokolas Nr. ATK2-203, nuotraukos, vaizdo įrašai „1574249055“, „1574249004“, baro patalpų, zonų eksplikacija ir kiti dokumentai. Pareiškėjas turi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 16 d. išduotą licenciją Nr. A425-122/17(2.17.2.20-TR3) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, suteikiančią teisę bare visą parą vykdyti viešojo maitinimo veiklą. Patikrinimo protokole užfiksuotas faktines aplinkybes raštu patvirtino atsakovo vyriausioji specialistė J. T., patikrinimo metu dalyvavęs barmenas atsisakė teikti rašytinius paaiškinimus bei pasirašyti protokolą.

9. Teismo vidiniu įsitikinimu, Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas imperatyvus draudimas rūkyti restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, t. y. rūkymas šiose vietose draudžiamas absoliučiai, nepriklausomai nuo to, ar klientams įrengtos specialios patalpos, vietos ir pan. Pagal Aprašo 1 punktą cigarų ir pypkių klubai gali būti įrengiami tik tose vietose, kuriose, vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, nedraudžiama rūkyti (vartoti tabako gaminius). Taigi, restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose cigarų ir pypkių klubai negali būti įrengiami. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimo sudėtis yra formali, nustatyto draudimo pažeidimo faktas yra pakankamas ekonominei sankcijai taikyti.

10. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui pritaikytos ekonominės sankcijos dydžio, pažymėjo, kad nenustatytos pareiškėjo atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės Atsakomybė už Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimą numatyta Įstatymo 26 straipsnio 12 dalyje, už šį pažeidimą juridiniams asmenims numatyta bauda nuo 289 Eur iki 1 448 Eur. Teismo vertinimu, atsakovas pareiškėjui skirtą baudą individualizavo, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, todėl skirta ekonominė sankcija – 869 Eur bauda – yra proporcinga padarytam pažeidimui (bauda artima vidurkiui).

11. Teismas padarė išvadą, kad Nutarimas yra pagrįstas, teisėtas, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti. Kadangi pareiškėjo skundas buvo atmestas, atitinkamai, netenkintas ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 12. Pareiškėjas UAB „Propuff“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundo reikalavimą, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata ta apimtimi, kuria draudžiama įrengti cigarų ir (ar) pypkių klubus, jeigu įmonei yra išduota licencija vykdyti viešojo maitinimo veiklą, ir ta apimtimi, kuria draudžiama cigarų (ir) pypkių klube tiekti gėrimus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

13. Pareiškėjas teigia, kad teismas formaliai vertino jo nurodytas aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas pakartoja anksčiau teismui išdėstytus argumentus, be kita ko, kad šiuo atveju taikytina Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta išimtis, nes kaljanų klubas „(duomenys neskelbtini)“ atitinka cigarų ir (ar) pypkių klubams keliamus reikalavimus, be kita ko, rūkymo patalpą ir įėjimą į „(duomenys neskelbtini)“ skiria uždaras praėjimas, visose patalpose įrengta vėdinimo sistema, o apie klubą skelbiama informacija leidžia asmenims suprasti, jog tai – rūkantiesiems skirta vieta. Pažymi, kad prie įėjimo į patalpas yra aiškiai matoma nuoroda – „Rūkymo zona N18“, o patalpų viduje iškabintos įspėjančios nuorodos apie rūkymo žalą. Aplinkybė, kad pareiškėjas turi licenciją vykdyti viešojo maitinimo veiklą, nereiškia, jog jis ir vykdo viešojo maitinimo veiklą. Pareiškėjas pabrėžia proporcingumo principą, ūkinės veiklos laisvę, galimybę prireikus priimti sprendimą contra legem (prieš įstatymą). Pareiškėjui neaišku, kodėl cigarų klube negalima tiekti vandens, kuo tai pakenktų asmenų sveikatai. Pareiškėjas aptartą teisinį reglamentavimą laiko nesuderinamu su teisėtų lūkesčių, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, prieštaraujančiu Konstitucijai.

14. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

15. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, nurodo, kad jis jau yra pateikęs išsamią savo poziciją šiame ginče (Nutarime ir atsiliepime į skundą), iš esmės pakartoja ankstesnius savo argumentus. Atsakovas nepritaria pareiškėjo abejonėms dėl Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. Akcentuoja, kad visuotinai žinoma, jog tabako gaminių vartojimas kelia žalą žmogaus sveikatai, o Įstatymu taikomos ūkio subjektų veiklos ribojimo priemonės (įskaitant minėtą teisės normą) pateisinamos siekiu apsaugoti pagrindinę vertybę – žmogaus ir visuomenės sveikatą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo Departamento Nutarimo taikyti ekonomines sankcijas pareiškėjui Bendrovei už Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir ginčui aktualias Įstatymo nuostatas, jį atmetė. Teismas sprendime konstatavo, kad baro klientų aptarnavimo salėje nustatytas vandens pypkių tabako rūkymo faktas leidžia padaryti išvadą, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai Nutarimu pripažino pareiškėją pažeidusiu Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas bei skyrė jam ekonominę sankciją. Pareiškėjas teigia, kad teismas formaliai vertino jo nurodytas aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

18. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Atsižvelgdama į nurodytas proceso teisės normas bei jų aiškinimą ir taikymą, teisėjų kolegija nevertins pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde (dėl viešojo maitinimo paslaugų neteikimo).

19. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydamas į esminius apeliacinio skundo motyvus.

20. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas. Šio Įstatymo nuostatomis siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui (Įstatymo 1 str. 2 d.)

21. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus. Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatė vietas, kuriose uždraudė rūkyti (vartoti tabako gaminius). Kai kuriose įstatyme išvardytose vietose, atsižvelgiant į įstaigų paskirtį, įstatymų leidėjas šį draudimą nustatė be jokių išlygų. Kitais atvejais (19 str. 1 d. 2, 4, 5 p., 19 str. 4 d.) šį draudimą nustatė su išlyga, kad atitinkamose vietose, kuriose draudžiama rūkyti, gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti, tokiu teisiniu reguliavimu siekdamas užtikrinti, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (žr., pvz., 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1917/2012). Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas draudimas rūkyti (vartoti tabako gaminius) restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose ir diskotekose yra absoliutus (žr., pvz., 2009 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-692/2009).

23. Aptartą teisinį reguliavimą ir su juo susijusią teismų praktiką įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra nustatytos konkrečios laisvalaikio praleidimo įstaigų ir kitų žmonėms aptarnauti skirtų patalpų, kuriose draudžiama rūkyti (vartoti tabako gaminius), kategorijos: restoranai, kavinės, barai, kitos viešojo maitinimo įstaigos, klubai, diskotekos, interneto kavinės (interneto klubai ir pan.), lošimo namai (kazino), automatų ar bingo salonai, kitos laisvalaikio praleidimo įstaigos, patalpos, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitos žmonėms aptarnauti skirtos patalpos. Kaip matyti, šis sąrašas nėra baigtinis. Aptariamoje teisės akto nuostatoje nurodyta vienintelė žmonėms aptarnauti skirtų patalpų kategorija, kuriose draudimas rūkyti (vartoti tabako gaminius) netaikomas – specialiai įrengti cigarų ir (ar) pypkių klubai. Akcentuotina, kad minėta išimtis negali būti aiškinama taip, kad būtų paneigtas bendras aptariamoje teisės normoje įtvirtintas draudimas rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) konkrečiai įvardytose vietose: restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose.

24. Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarka nustatyta Apraše, kurio 2.1 papunktyje įtvirtinta, jog cigarų ir pypkių klubas – tai tabako gaminiams ir elektroninėms cigaretėms rūkyti specialiai įrengtos patalpos, atitinkančios Apraše nustatytus reikalavimus. Pagal Aprašo 3 punktą, cigarų ir pypkių klubai gali būti įrengiami tik tose vietose, kuriose vadovaujantis Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi nedraudžiama rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes). Aprašo 5 punkte nustatyta, jog cigarų ir pypkių klubai gali būti įrengiami tik uždarose patalpose, turinčiose atskirą įėjimą (nesutampantį su įėjimu į <...> restoranų, kavinių, barų, kitų viešojo maitinimo įstaigų, klubų, diskotekų ir kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų patalpas).

25. Vadovaudamasi nutarties 20–24 punktuose išdėstytu ginčo santykiams aktualiu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog, vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktu, draudžiančiu rūkyti (vartoti tabako gaminius) restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, minėtose vietose cigarų ir pypkių klubai negali būti įrengiami. Be to, jie (cigarų ir pypkių klubai) gali būti įrengiami tik uždarose patalpose, turinčiose atskirą įėjimą, nesutampantį su įėjimu į restoranų, kavinių, barų, kitų viešojo maitinimo įstaigų patalpas.

26. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje vykdomas viešasis maitinimas (išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, bare laikoma ir prekiaujama alkoholiniais ir nealkoholiniais gėrimais, įrengta virtuvė, įrengti stalai su minkštasuoliais, ant stalų bei baro staliukų padėti meniu, kuriuose siūloma įsigyti alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų) ir taip pat rūkoma (užfiksuoti 3 vandens pypkės rūkymo faktai, bare užfiksuota įrengta kaljaninė, kurioje plaunamos vandens pypkės, ruošiamos ir pateikiamos klientams vandens pypkės rūkymui, viešojo maitinimo vietoje ant staliukų rastas vandens pypkių tabako meniu, rasti laikomi ir parduodami tabako gaminiai, skirti rūkyti vandens pypkes). Į Bendrovės baro klientų aptarnavimo salę, kur ir buvo užfiksuotas vandens pypkių tabako rūkymo faktas, patenkama per vieną įėjimą. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina Departamento nustatytas aplinkybes, t. y. pareiškėjui priklausančiose patalpose, kuriose vykdomas viešas maitinimas, buvo rūkoma. Kaip minėta, cigarų ir pypkių klubai negali būti įrengiami viešojo maitinimo vietose, jose rūkyti draudžiama (Įstatymo 19 str. 1 d. 5 p.). Byloje esantys įrodymai paneigia ir pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, kad jo baras atitinka visus Aprašo reikalavimus – ankščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nėra tenkinami nei Aprašo 3 punkte, nei 5 punkte įtvirtinti reikalavimai, kadangi rūkoma buvo tose pačiose patalpose, kuriose buvo vykdomas viešasis maitinimas.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1443-261/2020 ir 2021 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1121-629/2021, kuriose iš esmės nesiskiria ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nuo nagrinėjamos bylos. Minėtos nutartys priimtos taip pat pareiškėjo atžvilgiu, iš esmės tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata ta apimtimi, kuria draudžiama įrengti cigarų ir (ar) pypkių klubus, jeigu įmonei yra išduota licencija vykdyti viešojo maitinimo veiklą, ir ta apimtimi, kuria draudžiama cigarų (ir) pypkių klube tiekti gėrimus, neprieštarauja konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams, neriboja sąžiningos konkurencijos ir ūkinės veiklos laisvės.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreipimąsi į Konstitucinį Teismą reglamentuoja ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, jog, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016).

30. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad demokratinėje teisinėje valstybėje įstatymų leidėjas turi teisę ir kartu pareigą įstatymais uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams arba keliama grėsmė, kad tokia žala atsiras (žr., pvz., 2000 m. gegužės 8 d., 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimus). Įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją įstatymuose nustatydamas, kokios veikos yra priešingos teisei, taip pat nustatydamas teisinę atsakomybę už teisei priešingas veikas. Atsižvelgdamas į įvairius svarbius veiksnius, jis gali ir keisti atitinkamą teisinį reguliavimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstitucijoje įtvirtintą demokratinės teisinės valstybės sampratą valstybė ne tik siekia saugoti ir ginti asmenį ir visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, bet ir sugeba tai daryti veiksmingai (žr., pvz., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimus).

31. Minėta, kad tabako gaminiai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių prekybai, kitoms su jais susijusioms veiklos rūšims ir vartojimui taikomas ypatingas valstybinis teisinis reglamentavimas. Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime pabrėžė, kad tabako vartojimas kenkia sveikatai, gali sukelti neigiamų socialinių padarinių, dėl to tabakas ir jo gaminiai priskirtini ypatingiems produktams, kurių gamybą, apyvartą ir vartojimą valstybė, pagal Konstituciją turinti inter alia (be kita ko, įskaitant) priedermę rūpintis žmonių sveikata (Konstitucijos 53 str. 1 d.) ir įgaliojimus reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.), gali ir turi kontroliuoti; įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją turintis teisę nustatyti tabako, kaip ypatingo produkto, kontrolės priemones ir tvarką, gali nustatyti specialų teisinį reguliavimą, inter alia tam tikrus draudimus, ribojimus, kurie nėra būdingi kitų produktų gamybos, apyvartos ir vartojimo santykių teisiniam reguliavimui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai šiuo atveju nekyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo nurodytų normų – byloje taikytino Įstatymo –atitikties Konstitucijai.

32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė bylai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą neteisingą išvadą, kad minėti pareiškėjo argumentai nepagrįsti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nereiškė reikalavimo sumažinti baudą dėl jos neproporcingo dydžio, todėl nurodytu aspektu nepasisakytina.

33. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl ginčijamas administracinis aktas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Atsisakius tenkinti pareiškėjo skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į savo išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 punktą, todėl pareiškėjo prašymas priteisti tokį atlyginimą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Propuff“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė