1ed2dfce-9ae6-4ddf-a3b3-b428fe6111fb · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-70-744/2021 (Nr. 1A-337-744/2020) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06872-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.2.14.5.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.16.1.9; 2.4.6.5.2. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 22 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko), sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui, išteisintajam A.

B. ir jo gynėjui advokatui V. K., nukentėjusiajai D. S. ir jos atstovei advokatei S. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Mariaus Foko apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. buvo iÅ¡teisintas, kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaule įgijo turtinę teisę, tai yra 2018 m. spalio 17 d. tiksliai nenustatytu laiku nekilnojamo turto agentÅ«ros „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), pažadėjo nukentėjusiajai D. S. kaip fizinis asmuo paskolinti jai trÅ«kstamÄ 45000 eurų piniginę sumÄ , namo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir dėl to pateikė nukentėjusiajai D.

S. užpildyti du neprotestuotinus paprastuosius vekselius po 2700 eurų, bendrai 5400 eurų sumai, kaip paskolos dalį, pagal kuriuos nukentėjusioji D. S. iki 2018 m. gruodžio 17 d. įsipareigojo jam grÄ Å¾inti 5400 eurų sumÄ , nors jis nukentėjusiajai jokių pinigų pagal suraÅ¡ytus vekselius neperdavė, o nukentėjusioji jokių pinigų negavo. TÄ pačiÄ dienÄ , nukentėjusiajai D. S. aukščiau nurodytose patalpose pildant tuos du neprotestuotinus paprastuosius vekselius, viso nukentėjusioji užpildė ne mažiau 6 neprotestuotinų paprastųjų vekselių (po 2700 eurų), iÅ¡ kurių du buvo be klaidų, o likę keturi su klaidomis, ir juos padavė A.

B., kuriuos jis pasidėjo ir laikė pas save nekilnojamo turto agentÅ«ros „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. 2018 m. spalio 19 d., tiksliai nenustatytu laiku, nukentėjusiajai D. S. nuvykus pas notarÄ dėl aukščiau paminėto namo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, tačiau dėl nuo nukentėjusiosios valios nepriklausančių aplinkybių pirkimo – pardavimo sutartis pasiraÅ¡yta nebuvo, kadangi namo bendrasavininkė Ž. R. ir jos atstovė advokatė L. M. atsisakė pasiraÅ¡yti pirkimo – pradavimo sutartį, nes pamatė, jog 45000 eurų paskolÄ nukentėjusiajai suteikia fizinis asmuo.

Tuomet, tÄ pačiÄ dienÄ , nukentėjusiajai D. S. nuvykus pas A. B. į nekilnojamo turto agentÅ«ros „(duomenys neskelbtini)“ patalpas ir jam apie tai pasakius, jis tyčia, pasinaudodamas susiklosčiusia situacija bei siekdamas apgaule gauti naudos sau, piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios D. S. pasitikėjimu, iÅ¡ stalčiaus iÅ¡traukė 2018 m. spalio 17 d. du nukentėjusiosios pasiraÅ¡ytus neprotestuotinus paprastuosius vekselius ir juos perkirpo per pusę, apatines vekselių puses atiduodamas nukentėjusiajai, o virÅ¡utines pasilikdamas sau, tokiu bÅ«du parodydamas nukentėjusiajai D.

S., kad tarp jų jokių sutartinių turtinių įsipareigojimų nebėra, o likusių keturių nukentėjusiosios suraÅ¡ytų neprotestuotinų paprastųjų vekselių tyčia negrÄ Å¾ino ir nesunaikino, įtikinęs nukentėjusiÄ jÄ , kad jie yra beverčiai, tačiau 2019 m. sausio 7 d., nenustatytu laiku, A. B. tyčia vienÄ iÅ¡ keturių su klaidomis nesunaikintų nukentėjusiosios D. S. 2018 m. spalio 17 d. užpildytų neprotestuotinų paprastųjų vekselių pateikė (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarui V.

Ž. dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo, kuris tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2717,16 eurų sumai iÅ¡ nukentėjusios D. S. iÅ¡ieÅ¡kojimo A. B. naudai, taip A. B. apgaule įgijo turtinę teisę į nukentėjusiosios D. S. 2700 eurų. Po ko, A. B., tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , tÄ pačiÄ dienÄ pateikė vykdymui antstolei E. R. aukščiau paminėtÄ vykdomÄ jį dokumentÄ , dėl ko nukentėjusioji D. S. į antstolės E. R. banko sÄ skaitÄ pervedė 3114,21 Eur, tačiau A.

B. Å¡ių pinigų negavo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes antstolė pagal 2019 m. kovo 13 d. patvarkymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė vykdomÄ jÄ bylÄ ir piniginių lėšų paskirstymÄ iki bus priimtas sprendimas atliekamame ikiteisminiam tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du, jis tyčia apgaule įgijo turtinę teisę į nukentėjusiajai D. S. priklausančius 2700 eurų.

2. Pirmosios instancijos teismas A. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), konstatavęs, kad, išnaudojus visas įrodinėjimo priemones, nepavyko pašalinti abejonių dėl reikšmingų bylos aplinkybių – ar buvo surašyti ir vėliau sunaikinti du vekseliai 5400 eurų sumai (kiekviename vekselyje po 2700 eurų), o ne 4000 eurų sumai (viename vekselyje 1300 eurų sumai, kitame 2700 eurų sumai); ar kaltinamasis A.

B. notarui ir vėliau antstoliui pateikė nukentėjusiosios ranka pildytÄ ir galimai sugadintÄ vekselį 2700 eurų sumai, ar neapmokėtÄ vekselį 2700 eurų sumai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismo nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ir spėlionėmis, todėl kiekviena abejonė yra aiÅ¡kintina kaltinamojo naudai. II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundÄ argumentai ir praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Marius Fokas praÅ¡o skundžiamÄ Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį – A.

B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 100 MGL (5000 eurų) dydžio baudÄ . 3.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas A. B. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje ir 305 straipsnio 1 dalyje, nes įrodymus vertino neiÅ¡samiai, iÅ¡kreipė jų turinį, tinkamai neiÅ¡analizavo bei tarpusavyje nepalygino visų duomenų, nesusiejo jų į loginę visumÄ , nenurodė iÅ¡ esmės jokių įtikinamų motyvų, kodėl vadovavosi vienais ir atmetė kitus įrodymus, neanalizavo ir nevertino iÅ¡teisintojo A.

B. parodymų patikimumo bei padarė neteisingÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. B. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje. Prokuroro nuomone, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo visiÅ¡kai ignoruojami surinkti įrodymai, – tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai, sudarantys aiÅ¡kiÄ ir nuosekliÄ bylai svarbių aplinkybių grandinę, patvirtinančiÄ A. B. kaltę dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Minėti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai sukliudė teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas. 3.2.

Prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, kad nukentėjusioji D. S. iki byloje nagrinėjamo įvykio A. B. nepažinojo, todėl akivaizdu, jog ji neturi jokio pagrindo ar tikslo jį apkalbėti. Liudytojas R. S. kaltinamÄ jį A. B. pažinojo truputį iÅ¡ ankščiau dėl mamos buto pardavimo 1995-1996 metais. Iki įvykio su nukentėjusiÄ ja D. S. tarp liudytojo R. S. ir A. B. jokių piktumų ar nesutarimų nebuvo. Jeigu tarp liudytojo R. S. ir A. B. bÅ«tų buvę iÅ¡ anksčiau susiklostę netinkami santykiai ir jis bÅ«tų turėjęs kokių nors piktumų A.

B. atžvilgiu, akivaizdu, kad R. S. tikrai nebÅ«tų siÅ«lęs nukentėjusiajai D. S., kuri buvo jo draugė, eiti pas tokį žmogų skolintis pinigų. 3.3. Apelianto tvirtinimu, nukentėjusiosios D. S. ir liudytojo R. S. duoti parodymai, tiek juos apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, tiek juos apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tiek akistatos su liudytoja G. K. metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, yra nuoseklÅ«s, vienodi, neprieÅ¡taraujantys kitų liudytojų parodymams ir iÅ¡ esmės sutampa su byloje surinktais kitais duomenimis, jų patikimumu nėra jokio pagrindo abejoti, ko negalima pasakyti apie A.

B. parodymus, tačiau teismas nuosprendyje Å¡ito visiÅ¡kai nevertino ir nenurodė iÅ¡ esmės jokių motyvų, kodėl vadovavosi vienais ir atmetė kitus įrodymus. 3.4. Prokuroro teigimu, A. B., apklaustas teisme, parodė, kad už konsultacijÄ ir sugaiÅ¡tÄ laikÄ tiek nukentėjusioji D. S., tiek liudytojas R. S. jam jokių pinigų nemokėjo, jis pinigų iÅ¡ jų neėmė, tačiau tokie A. B. parodymai prieÅ¡tarauja tiek nukentėjusiosios D. S., tiek liudytojo R. S. parodymams, kurie parodė, jog A.

B. iÅ¡ karto pareikalavo susimokėti 50 eurų už konsultacijÄ (jokio kvito neiÅ¡rašė). A. B. yra pelno siekiančios įmonės, kuri užsiima nekilnojamo turto prekyba, nuoma, tarpininkavimu bei konsultavimu bÅ«sto paskolų, ilgalaikių bei trumpalaikių nekilnojamojo turto investicijų klausimais, savininkas, todėl akivaizdu, kad pastarojo parodymai prieÅ¡tarauja elementariai verslo logikai. 3.5. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad iÅ¡teisintojo A. B. parodymai ir teiginiai dėl esminių įvykio aplinkybių (dėl vekselyje nurodytų pinigų sumų, dėl pinigų perdavimo nukentėjusiajai pagal jos užpildytus vekselius ir dalies jų (1300 eurų) grÄ Å¾inimo, dėl sugadintų, netinkamai ar nepilnai užpildytų vekselių, dėl atsiskaitymo pagal vekselius ir jų sunaikinimo) prieÅ¡tarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir yra paneigti byloje surinktais duomenimis.

Nors A. B. parodė, kad nukentėjusiajai D. S. reikėjo fiktyviai susikelti pajamas, kad gautų banko paskolÄ ir taip jam galėtų grÄ Å¾inti paskolintus pinigus, tačiau tokius A. B. parodymus paneigia byloje esantys duomenys iÅ¡ kredito įstaigų, iÅ¡ kurių matyti, kad 2018 m. spalio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ D. S. suteikė 5000 eurų vartojimo kreditÄ , kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ D. S. nekilnojamojo turto pirkimui 2018 m. spalio 31 d. suteikė 35000 eurų paskolÄ , o 2019 m. kovo 21 d. tam pačiam tikslui suteikė dar ir 17000 eurų paskolÄ .

Apelianto nuomone, svarbu ir tai, kad nukentėjusioji D. S. dar turi ir kito nekilnojamojo turto. 3.6. Apelianto teigimu, pas notarę G. Å . neįvyko namo pirkimo – pardavimo sandoris, nes namo bendrasavininkė Ž. R. ir jos atstovė advokatė L. M. atsisakė pasiraÅ¡yti pirkimo – pradavimo sutartį dėl to, kad paskolÄ nukentėjusiajai suteikia fizinis asmuo, tai yra A. B., kurį Ž. R. atstovė advokatė L. M. įvardino kaip nepatikimÄ asmenį. Taigi nukentėjusiajai D. S. ir liudytojui R. S. tÄ pačiÄ dienÄ nuvykus pas A.

B. į kontorÄ ir jam pasakius, kad jiems nebereikia jo paslaugų, akivaizdu, kad tarp nukentėjusiosios D. S. ir A. B. jokių sutartinių santykių nebeliko, nes nukentėjusioji D. S. likusius pinigus namo įsigijimui pasiskolino iÅ¡ kredito įstaigų per nepilnÄ savaitę laiko iki namo pirkimo – pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo. 3.7. Prokuroro įsitikinimu, nukentėjusiajai D. S. pasiskolinti 4000 eurų dokumentų tvarkymui ir tam suraÅ¡yti du vekselius, vienÄ â€“ 1300 eurų sumai, o kitÄ â€“ 2700 eurų sumai, kaip nurodo A.

B., nereikėjo, nes ji pati turėjo pinigų dokumentų tvarkymui. Be to, jeigu jai reikėdavo (trÅ«kdavo) pinigų, tai nedideles sumas – 1000 ar 2000 eurų, jai visada paskolindavo jos brolis, kuris daugiau nei 10 metų gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Tuos du vekselius po 2700 eurų sumÄ nukentėjusioji D. S., dalyvaujant kartu R. S., pasirašė A. B. nurodymu, nes tokias sÄ lygas iÅ¡kėlė ir nurodė bÅ«tent jis, paaiÅ¡kindamas, kad tie du vekseliai bus jam kaip garantas, jei D. S. jam nemokėtų jo suteiktos paskolos.

Kadangi nukentėjusioji D. S. su vekseliais susidÅ«rė pirmÄ kartÄ , nežinojo, kÄ tai reiÅ¡kia, todėl tikėjo viskuo, kÄ kalba A. B., ir tuos du vekselius po 2700 eurų sumÄ užpildė. Nukentėjusioji D. S. parodė, jog A. B. jai paaiÅ¡kino, kad vieno žmogaus vekselis per dienÄ negali virÅ¡yti 3000 eurų, prieÅ¡ingu atveju reikėtų eiti pas notarÄ ir mokėti papildomai pinigus dėl vekselio patvirtinimo. Prokuroras taip pat pažymi, kad A. B. nukentėjusiajai D. S. jokių pinigų pagal suraÅ¡ytus vekselius neperdavė, o nukentėjusioji jokių pinigų negavo.

D. S. vekselius rašė todėl, kad jai labai reikėjo pasiskolinti likusiÄ pinigų sumÄ namo įsigijimui, nes namo pardavėjai dėl skyrybų norėjo kuo greičiau namÄ parduoti, o ne dokumentų tvarkymui, Å¡ias aplinkybes nuo pat pradžių visada tvirtino nukentėjusioji D. S. ir liudytojas R. S.. 3.8. Prokuroro nuomone, aplinkybes, kad nukentėjusioji D. S. pildė ne vienÄ vekselį po 2700 eurų sumÄ ir ne du vekselius – vienÄ 1300 eurų sumai, o kitÄ 2700 eurų sumai, kaip nurodo A. B., o bendrai apie Å¡eÅ¡is vekselius, iÅ¡ kurių keli buvo su klaidomis, kiti nepilnai užpildyti, o du teisingai užpildyti, patvirtina ne tik nukentėjusiosios D.

S. ir liudytojo R. S. parodymai, bet ir kratos metu pas A. B. darbo vietoje, nekilnojamo turto agentūros „(duomenys neskelbtini)“ patalpose rasti ir paimti 4 neprotestuotini paprastieji vekseliai, kurių vienas pradėtas pildyti ir įrašyta suma 2700 eurų, kitas neprotestuotinas paprastasis vekselis pradėtas pildyti (įrašyta suma – 2700 eurų, data ir vieta – 2018 m. spalio 17 d., (duomenys neskelbtini)); taip pat 2019 m. sausio 7 d. pateiktas kaltinamojo A. B. vekselis (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarui V.

Ž. dėl vykdomojo įrašo atlikimo, kuris buvo su klaida, tai yra buvo neteisingai parašytas A. B. asmens kodas, trūko vieno skaičiaus; taip pat byloje kartu su pareiškimu pateiktos nukentėjusiosios D. S. dviejų sukarpytų originalių vekselių apatinės dalys. Visa tai, kas paminėta, tik dar labiau patvirtina nukentėjusiosios D. S. ir liudytojo R. S. parodymus, kad jie pildė ne du vekselius, kaip nurodo A. B., o daugiau, iš kurių vieni buvo su klaidomis, kiti nepilnai užpildyti, ir kad A. B. pateiktame notarui ir antstoliui neprotestuotiname vekselyje trūko A.

B. asmens kodo vieno skaičiaus. 3.9. Apeliantas nurodo, kad A. B., neÅ¡damas notarui vekselį dėl vykdomojo įraÅ¡o atlikimo, pateikė 2018 m. gruodžio 17 d. ir 2018 m. gruodžio 19 d. praneÅ¡imus, siųstus nukentėjusiajai D. S., apie neapmokėtÄ vekselį, ir paÅ¡to kvitus, tačiau nukentėjusioji D. S. jokių praneÅ¡imų niekada nebuvo gavusi, kÄ patvirtina ir byloje esantis AB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡tas su priedais. Paminėti iÅ¡siųsti praneÅ¡imai nukentėjusiajai D. S. apie neapmokėtÄ vekselį, taip pat teisme iÅ¡reikalautos medžiagos, kuriose priimti procesiniai sprendimai atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus pagal A.

B. pareiÅ¡kimus, susijusius su byloje nagrinėjamu įvykiu, kurie A. B. net nebuvo apskųsti prokurorui, tik patvirtina tÄ faktÄ , kad A. B., atlikdamas įvairias manipuliacijas, pasitelkiant įvairias priemones, tai darė tam, kad bÅ«tų sukurtas apgaulingas įspÅ«dis, jog jis neva vykdo savo pažeistų turtinių teisių gynimÄ civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Visa tai, kas paminėta, patvirtina faktÄ , kad A. B., piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios D. S. pasitikėjimu ir neva parodydamas nukentėjusiajai D.

S., kad tarp jų jokių sutartinių turtinių įsipareigojimų nebėra, pasinaudodamas susiklosčiusia situacija bei siekdamas apgaule gauti naudos sau, sunaikino ne visus nukentėjusiosios pildytus vekselius, o tik du, o likusių su klaidomis ir nepilnai užpildytų nukentėjusiosios suraÅ¡ytų neprotestuotinų paprastųjų vekselių tyčia negrÄ Å¾ino ir nesunaikino, įtikinęs nukentėjusiÄ jÄ , kad jie yra beverčiai, tačiau vėliau vienÄ vekselį panaudojo, taip apgaule įgydamas turtinę teisę į nukentėjusiajai D.

S. priklausančius pinigus – 2700 eurų. 3.10. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nekvietė į teismo posėdį ir neapklausė liudytojų A. L., A. K. ir L. K., kurie baudžiamojoje byloje yra įraÅ¡yti į kaltinamÄ jį aktÄ ir įtraukti į asmenų, apklaustinų teisiamajame posėdyje sÄ raÅ¡Ä , motyvuojant tuo, kad minėti liudytojai tiesiogiai nesusiję su grindžiamu kaltinimu. Tokie teismo veiksmai nepagrįstai revizavo prokuroro kaltinamÄ jį aktÄ ir atliko iÅ¡ankstinį įrodymų tyrimo rezultatų vertinimÄ , pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytÄ Ä¯rodymų tyrimo teisme tvarkÄ ir akivaizdžiai sudarė prielaidas abejonėms dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo. 3.11.

Apelianto tvirtinimu, byloje nagrinėjama situacija su vekseliais ir dėl A. B. nesÄ Å¾iningumo, A. B. yra tikrai ne pirma, tÄ patvirtina tiek raÅ¡ytiniai, tiek liudytojų parodymai. IÅ¡ 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ nuoraÅ¡o matyti, kad pagal D. M. pareiÅ¡kimÄ dėl to, jog jis 2017 m. rugpjūčio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus praÅ¡ymu, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pasirašė 2000 eurų sumai paprastÄ jį vekselį už UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip skolÄ A.

B., kuriÄ 2017 m. rugpjūčio 2 d. jis paėmęs iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pinigus A. B. grÄ Å¾ino, tačiau A. B., paėmęs iÅ¡ jo 2000 eurų, originalaus vekselio negrÄ Å¾ino, taip įgydamas teisę antrÄ kartÄ iÅ¡ jo reikalauti sumokėti dar 2000 eurų. Liudytojo A. L. atvejis taip pat yra klasikinis sukčiavimo pavyzdys, įvykęs tarp jo ir A. B., nors A. L. ir nerašė pareiÅ¡kimo policijai, kad bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas A. B. atžvilgiu. Teismas liudytojÄ A.

L., kuris buvo įtrauktas į kaltinamÄ jį aktÄ ir kviestinų liudytojų sÄ raÅ¡Ä , į teismo posėdį atsisakė kviesti ir teisme jis nebuvo apklaustas, tačiau teismas, garsindamas visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ (2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio protokolas, 2 t., b. l. 9, 10), kaip vienÄ iÅ¡ įrodomų, kuriais byloje grindžiamas kaltinamas A. B., nurodė ir liudytojo A. L. parodymus, tačiau nuosprendyje tuo klausimu iÅ¡vis nieko nepasisakė. 3.12. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad A.

B. yra kaltinamas padaręs vienÄ nesunkiÄ , tyčinę, savanaudiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , nusikalto bÅ«damas ankščiau teistas vienÄ kartÄ , tačiau teistumas iÅ¡nykęs. A. B. daug kartų baustas administracine tvarka, iki nusikalstamos veikos padarymo ir Å¡iuo metu dirba toje pačioje įmonėje IÄ® „(duomenys neskelbtini)“. A. B. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, jis neprisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . A. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė tiesiogine tyčia ir dėl savanaudiÅ¡kų paskatų.

Atsižvelgiant į A. B. asmenybę ir paminėtas aplinkybes bei į tai, kad paskira bausmė turi atitikti pusiausvyrÄ tarp padarytos veikos ir kaltinamojo asmenybės, prokuroro nuomone, bausmės tikslai jo atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti, skiriant jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės apribojimu, mažesnę kaip įstatymo numatytas už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmės vidurkis.

4. Atsiliepimu į Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Mariaus Foko apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintojo A. B. gynėjas advokatas V. K. praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. 4.1. Atsiliepime iÅ¡teisintojo A. B. gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, iÅ¡vadas, kad iÅ¡naudojus visas galimybes byloje nebuvo paÅ¡alintos abejonės dėl vekselių suraÅ¡ymo kiekio ir aplinkybių, padarė remdamasis betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtais ir visapusiÅ¡kai įvertintais įrodymais, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

Pirmos instancijos teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį taip pat vadovavosi teismų praktika ir nuo jos nenukrypo, todėl pirmos instancijos nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti nėra pagrindo. 4.2. Gynėjo nuomone, nagrinėjamu atveju prokuroro iniciatyva kelia abejonių dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo ir dėl jo asmeninio nesuinteresuotumo bylos baigtimi, o taip pat dėl ultima ratio principo ignoravimo, kurio esmė yra ta, kad negali bÅ«ti kriminalizuojami tokie teisiniai santykiai, kuriuos galima iÅ¡spręsti kitų teisės Å¡akų priemonėmis.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nesant nukentėjusiojo skundo, o prokurorui savo iniciatyva panaikinus tyrėjo nutarimÄ . Apeliacinis procesas taip pat yra pradėtas ne pagal nukentėjusios apeliacinį skundÄ , o prokuroro iniciatyva. Nesant nukentėjusios apeliacinio skundo, apeliacinis procesas turėtų bÅ«ti nutrauktas (BPK 167 straipsnio 1 dalis). Gynėjas pažymi, kad A. B. ne vykdė įvairias manipuliacijas, o teisinėmis priemonėmis gynė savo teises. Jis pareikalavo gražinti skolÄ , o jos negrÄ Å¾inus, kreipėsi į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o, o po to į antstolį.

Jis ne tik paÅ¡tu siuntė praneÅ¡imÄ dėl skolos grÄ Å¾inimo, bet R. S., kurio kontaktus turėjo, nusiuntė žinutę.

5. Teismo posėdžio metu prokuroras Marius Fokas ir nukentėjusiosios D. S. atstovė advokatė S. B. prašė prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti, panaikinti skundžiamÄ Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį – A. B. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį; iÅ¡teisintasis A. B. ir jo gynėjas advokatas V. K. prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti ir Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendį palikti galioti.

Apeliacinis skundas tenkintinas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tiriamos visos bylos aplinkybės, paÅ¡alinami prieÅ¡taravimai ir abejonės, iÅ¡aiÅ¡kinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamÄ jį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis).

7. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo iÅ¡vadomis dėl iÅ¡teisintojo A. B. nekaltumo padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , mano, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai A. B. iÅ¡teisino pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes byloje esantys įrodymai patvirtina jo kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl praÅ¡o skundžiamÄ Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį A.

B. atžvilgiu. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Dėl įrodymų vertinimo ir A. B. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje 8. Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

9. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis Å¡iuo modeliu, norint padaryti iÅ¡vadÄ apie nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ veikos pobÅ«dį, bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktÄ , kad asmens poelgiui yra bÅ«dingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį.

Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję ir iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados.

Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.

10. Ä®rodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , tai yra jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013).

11. Ä®rodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali bÅ«ti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Å is principas taip pat įtvirtintas BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kuriÄ abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Minėtas in dubio pro reo principas taip pat reiÅ¡kia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

AiÅ¡kinant in dubio pro reo principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiÅ¡kinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, sÄ raÅ¡as. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingų aplinkybių) buvimo, dėl sÄ lygų, bÅ«tinų duomenų pripažinimui įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės;

įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylÄ sprendžiamų klausimų. Tačiau kaltinamojo naudai aiÅ¡kinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma paÅ¡alinti, ir tik tada, kai, iÅ¡naudojus visas galimybes, nepavyksta jų paÅ¡alinti. Pažymėtina ir tai, kad abejonių paÅ¡alinimo bÅ«das yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-689/2018, 2K-251-1073/2018, 2K-179-942/2021).

12. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu A. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad, išnaudojus visas įrodinėjimo priemones, teismui nepavyko pašalinti abejonių dėl reikšmingų bylos aplinkybių, o teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėlionėmis, visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas).

13. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumÄ bei tarpusavio sÄ sajas, nenurodė jokių motyvų, kodėl nesivadovauja nukentėjusiosios D. S. ir liudytojo R. S. parodymais, sprendimÄ dėl iÅ¡teisintojo A. B. nekaltumo priėmė iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjęs visų bylos aplinkybių, nustatęs, kad yra prieÅ¡taravimų dėl reikÅ¡mingų bylos aplinkybių ir tiesiogiai taikydamas vienÄ iÅ¡ nekaltumo prezumpcijos principo aspektų – in dubio pro reo principÄ , nesiėmė priemonių ir neiÅ¡naudojo visų galimybių kilusioms abejonėms paÅ¡alinti, tokiu bÅ«du pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, dėl ko, spręsdamas A.

B. kaltės klausimÄ , padarė neteisingas iÅ¡vadas ir nepagrįstai jį iÅ¡teisino pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendis naikintinas ir A. B. atžvilgiu priimtinas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A.

B. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje.

14. Bylos duomenimis (paties iÅ¡teisintojo A. B. parodymais, nukentėjusiosios D. S. ir liudytojo R. S. parodymais, byloje esančiu 2018 m. spalio 17 d. paprastuoju vekseliu dėl 2700 eurų ir kitais raÅ¡ytiniais duomenimis) neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusioji D. S. 2018 metų spalio mėnesį, ketindama įsigyti namÄ , tačiau neturėdama visų Å¡iam nekilnojamajam turtui įsigyti reikalingų pinigų, dėl trÅ«kstamos pinigų sumos pasiskolinimo, liudytojo R. S. patarimu, kreipėsi į A. B., kurio vadovaujama nekilnojamojo turto agentÅ«ra „(duomenys neskelbtini)“ verčiasi tarpininkavimu perkant – parduodant nekilnojamÄ jį turtÄ , o pats A.

B. skolina pinigus. A. B. sutiko paskolinti dalį namo įsigijimui reikalingos pinigų sumos, tačiau pareikalavo, kad D. S. surašytų ir pateiktų jam du neprotestuotinus paprastuosius vekselius. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šių aplinkybių neneigia nei išteisintasis A. B., nei nukentėjusioji D. S., nei liudytojas R. S., tačiau dėl to, kokiu tikslu buvo surašyti šie vekseliai, dėl vekseliuose įrašytų sumų, dėl pinigų perdavimo nukentėjusiajai pagal šiuos vekselius, bei tolimesnės įvykių eigos šių asmenų parodymai išsiskiria.

15. IÅ¡teisintasis A. B. viso proceso metu kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, nepripažino. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, A. B. parodė, kad jis yra įmonės, kuri užsiima nekilnojamojo turto prekyba, nuoma ir tarpininkavimu, savininkas. 2018 metais pas jį į biurÄ atvyko R. S., norėdamas iÅ¡ jo pasiskolinti 60000 eurų, nes su savo sugyventine ketino pirkti namÄ . Ä®vertinęs namÄ , jis sutiko paskolinti 40000 eurų. PaskolÄ sutiko duoti kaip fizinis asmuo.

Su nukentėjusiÄ ja D. S. sutarė, kad už skolintus pinigus jam bus mokama 2 procentai mėnesinių palÅ«kanų. Jokių pinigų už konsultacijÄ ir sugaiÅ¡tÄ laikÄ jis neėmė. Sutarė, kad paskola bus suteikta, kai D. S. įkeis jam namÄ . Pinigus ketino skolinti vieneriems metams. Nukentėjusioji jam minėjo, kad turi 60000 eurų. Jis suprato, kad bankas neskolino pinigų, nes nukentėjusioji neturėjo pakankamų pajamų. Be to, R. S. ir nukentėjusioji D. S. paprašė jo paskolinti 4000 eurų dokumentų tvarkymui.

Skolinamai 4000 eurų sumai nukentėjusioji D. S. supildė ir pasirašė du vekselius – vienas vekselis buvo 2700 eurų sumai, o kitas – 1300 eurų sumai. Vekseliuose buvo nurodytos skirtingos skolos grÄ Å¾inimo datos ir sumos. Neteisingai užpildytų ar sugadintų vekselių nebuvo, nežino, ar buvo nepilnai užpildytų vekselių. Jis pasiraÅ¡ytus vekselius pasidėjo pas save. Vienas vekselis yra byloje, o kitas (iÅ¡raÅ¡ytas 1300 eurų sumai) – sunaikintas. Tie vekselių blankai, esantys byloje, buvo Å¡iukÅ¡lėse, nežino, kas juos pildė, jie net nepasiraÅ¡yti.

PasiraÅ¡ius vekselius, jis nukentėjusiajai perdavė 4000 eurų. Minėtus pinigus mokėjo grynais iÅ¡ asmeninių lėšų. Paskolinti 4000 eurų bÅ«tų vėliau įskaičiuoti į bendrÄ 40000 eurų paskolÄ . Tačiau tÄ dienÄ , kai nukentėjusioji turėjo sudaryti namo pirkimo – pardavimo sutartį, iÅ¡ pastarosios ir R. S. sužinojo, kad pardavėja nesutinka, kad jis skolintų pinigus. Tada jis paprašė grÄ Å¾inti paskolintus 4000 eurus. TÄ dienÄ , nukentėjusiajai grÄ Å¾inus tik 1300 eurų, jis suplėšė vekselį Å¡iai pinigų sumai.

Nukentėjusioji tikėjosi, kad sandoris vis dėl to įvyks, todėl prašė palaukti likusių 2700 eurų. 2700 eurų vekselio apmokėjimo terminui baigiantis, jis sužinojo, kad nukentėjusioji D. S. ir R. S. namÄ nusipirko, tačiau nieko jam nesakė. Suėjus vekselio apmokėjimo terminui, rašė R. S. SMS žinutes, tačiau pastarasis nereagavo, tada jis iÅ¡siuntė praneÅ¡imus nukentėjusiajai, vėliau vekselį perdavė notarui, po to – antstoliui. Nepamena, kaip D. S. ir R. S. pildė jo duomenis ant vekselio, gal padavė savo asmens dokumentÄ , o gal pats padiktavo duomenis (4 t., b. l. 165-168).

Iš esmės tokius pačius parodymus A. B. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 122-123, 137-138, 151). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išteisintasis A. B. atsisakė atsakyti į papildomus klausimus.

16. Nukentėjusioji D. S., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad A. B. iki byloje nagrinėjamo įvykio nepažinojo. Ji ketino pirkti namÄ už 100000 eurų ir apie tai papasakojo R. S.. Su namo savininku sutarė, kad ji už namÄ mokės dalimis, todėl pasirašė preliminariÄ sutartį, kad visiÅ¡kai atsiskaitys ir persikels į namÄ per metus laiko, pardavėjams sumokėjo 5000 eurų rankpinigių. Namo įsigijimui jai trÅ«ko pinigų, nes turėjo tik 40000 eurų. Kadangi jos pajamos buvo per mažos, bankas sutiko paskolinti pinigus tik jei bus laiduotojas.

Tačiau laiduotojo ji neturėjo. Tada R. S. jai pasiÅ«lė pasikonsultuoti su pažįstamu A. B. – įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kuri verčiasi nekilnojamojo turto prekyba, savininku. Už konsultacijÄ A. B. ji sumokėjo 50 eurų. Su A. B. bendravo ir visus reikalus tvarkė R. S., nes ji nieko nesuprato. Susitarė, kad A. B. jai paskolins 45000 eurų kaip fizinis asmuo. Ji nepamena apie paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ ir apie palÅ«kanas, tačiau A. B. paprašė, kad bÅ«tų pasiraÅ¡yti 2 vekseliai po 2700 eurų.

Nelabai suprato, kas tas vekselis ir į tai nesigilino. Manė, kad vekselius pasiraÅ¡o įsipareigodama, jog grÄ Å¾ins paskolÄ . Ji suprato, kad vekseliuose nurodytas sumas bus papildomai skolinga be tų skolinamų 45000 eurų. A. B. neaiÅ¡kino, kokiu tikslu raÅ¡omi tie vekseliai. Ji užpildė du gerus ir keturis su klaidomis vekselius. Nepamena, kiek buvo užpildžiusi kiekvieno vekselio turinio. Pamena, kad du vekseliai buvo užpildyti iki pusės, du pilnai su klaidomis ir du tinkami. Visi vekseliai buvo raÅ¡omi 2700 eurų sumai, kitokiai pinigų sumai vekselių nepildė.

Pasirašytus sugadintus vekselius A. B. žadėjo išmesti ir sakė, kad jie nieko verti. Jis paminėjo, kad jei ji nemokės pinigų, pastarasis turės teisę reikalauti pinigų sumos, kuri nurodyta vekseliuose. Tačiau iš A. B. ji negavo jokių pinigų pagal šiuos vekselius. Vekselių pasirašyme dalyvavo ir A. B. sekretorė. A. B. turėjo greitai išvykti, tai nunešė vekselį pas sekretorę ir liepė pastarajai patikrinti, ar jis teisingai surašytas. Sekretorė patikrino ir jie išėjo.

Tačiau sekretorė nematė, kaip ji pasiraÅ¡inėjo vekselius su klaidomis. Abu vekseliai, esantys byloje, raÅ¡yti jos ranka. A. B. diktavo, kÄ raÅ¡yti, o ji rašė. Kai atvyko pas notarÄ , projektas ir namo pirkimo – pardavimo sutartis dar nebuvo paruoÅ¡ti. Pokalbio metu ji pasakė, kad namo pirkimui pinigus skolina A. B., tačiau namo pardavėjos advokatė pareiÅ¡kė nesutinkanti, kad pinigus namo pirkimui skolintų A. B.. TÄ dienÄ namo pirkimo – pardavimo sandėris neįvyko. Grįžus pas A.

B. ir paaiÅ¡kinus, kad namo savininkai nesutinka, jog pinigus skolintų jis, kaltinamasis dar paprašė 500 eurų už sugaiÅ¡tÄ laikÄ . A. B. norėjo 1000 eurų, bet paskui pasakė, kad užteks 500 eurų. Ji padavė pinigus, tačiau A. B. jokio kvito nedavė. Kadangi ji paskolos negavo, A. B. minėtus du „gerus“ vekselius perkirpo. Jai atidavė apatines vekselių dalis, o sau pasiliko virÅ¡utines dalis su savo duomenimis. Ji suprato, kad tie vekseliai nebegalioja. Po to ji iÅ¡ visur po truputi pasiskolino pinigų: 35000 eurų – iÅ¡ kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“, 10000 eurų – iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ banko ir 5000 eurų iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“.

Paskui kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“, kad visi kreditai bÅ«tų suvesti į vienÄ , tai yra kreipėsi dėl paskolų refinansavimo. Tada iÅ¡ banko konsultantės ir sužinojo, kad jos turtas areÅ¡tuotas ir nurodė, kad areÅ¡tÄ â€žuždėjo“ antstolė E. R.. IÅ¡ A. B. ji negavo jokio praneÅ¡imo, kad yra jam skolinga. Antstolei buvo pateiktas jos pasiraÅ¡ytas vekselis su klaidomis. Vekselyje trÅ«ko A. B. asmens kodo skaičiaus. Ji nuvyko į policijÄ ir parašė pareiÅ¡kimÄ .

Vekselio civilio proceso tvarka neužprotestavo. Nukentėjusiajai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo pateikta susipažinti paprastojo vekselio kopija (1 t., b. l. 16), remiantis kuriuo 2019 m. sausio 7 d. notaras iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä . Nukentėjusioji patvirtino, kad Å¡is paprastas vekselis raÅ¡ytas jos ranka ir ji šį vekselį laikė sugadintu (4 t., b. l. 39-43). Nukentėjusioji D. S. iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes nurodė 2019 m. sausio 21 d. protokole – pareiÅ¡kime (1 t., b. l. 11-17) bei apklausiant jÄ ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 34-37, 48-50).

Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ apklausiama D. S., be jau minėtų aplinkybių, kurias nurodė pirmosios instancijos teisme, parodė, kad dėl pasiraÅ¡ytų vekselių ji pusę metų bÅ«tų turėjusi A. B. mokėti po 900 eurų kas mėnesį (1 t., b. l. 49).

17. Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklausiama nukentėjusioji D. S. nurodė iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir pirmosios instancijos teisme. Ji patvirtino, kad perkant namÄ jai buvo aktualu kuo greičiau gauti trÅ«kstamus pinigus. Su A. B. tarėsi dėl paskolos ir palÅ«kanų už jÄ , kad pasiraÅ¡ys tuos vekselius kaip garantÄ , jeigu nemokės paskolos. Dabar negali atsakyti, kokias palÅ«kanas buvo aptarę. Lyg buvo sutarę, kad A. B. mokės po 500 eurų kas mėnesį. Nesigilindama, kas tas vekselis, juos pasirašė, nes labai reikėjo pinigų.

Nekilnojamojo turto agentÅ«roje „(duomenys neskelbtini)“ jis pildė tuos vekselius vienu prisėdimu, raÅ¡ymo priemonę ir vekselių blankus jai davė A. B., pastarasis ir diktavo, kÄ reikia raÅ¡yti vekseliuose. Vekselių blankus A. B. išėmė iÅ¡ stalčiaus. Buvo suraÅ¡yti penki ar Å¡eÅ¡i vekseliai, nes ji darė klaidų ir A. B. liepė pildyti iÅ¡ naujo, sakydamas, kad ji neteisingai užrašė valiutos kodÄ , simbolį, suklydo raÅ¡ydama asmens kodÄ . Klaidingai užpildyti vekseliai liko pas A.

B., pastarasis sugadintus vekselius žadėjo iÅ¡mesti. PrieraÅ¡Ä po vekseliu jai padiktavo pats A. B.. Anksčiau ji su vekseliais nebuvo susidÅ«rusi. Ji tikrai negavo pinigų pagal tÄ vekselį, kuris buvo pateiktas notarui ir antstolei. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji D. S. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 34-37) duotus parodymus (5 t., b. l. 92-94), kurie teisme buvo pagarsinti.

18. Liudytojas R. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad nukentėjusioji D. S. jam buvo užsiminusi, jog ketina pirkti namÄ , turi dalį pinigų namui, yra sumokėjusi 5000 eurų rankpinigių, o likusiÄ dalį skolinsis iÅ¡ banko. Bankas atsisakė jai paskolinti 60000 eurų, todėl jie kreipėsi į A. B., kuriam sumokėjo 50 eurų už konsultacijÄ . A. B. sutiko paskolinti 60000 eurų, tačiau paprašė įkeisti ne tik perkamÄ namÄ , tačiau ir žemę, o nukentėjusioji nesutiko.

Tada sutarė, kad A. B. namo pirkimui paskolins 45000 eurų. PaskolÄ A. B. sutiko suteikti ne veltui – su nukentėjusiÄ ja jis susitarė, kad suraÅ¡ydama vekselius nukentėjusioji įsipareigos 6 mėnesius mokėti po 900 eurų. Bendra suma vekseliuose turėjo sudaryti 5400 eurų. Turėjo bÅ«ti suraÅ¡yti 2 vekseliai po 2700 eurų. Nukentėjusiajai raÅ¡ant vekselius, A. B. pastarÄ jÄ skubino, Å¡aukė, iÅ¡vadino „debilais“. Netinkamai suraÅ¡ytus vekselius A. B. pasidėjo pas save į stalčių, žadėjo vėliau iÅ¡mesti.

Kai vienas vekselis buvo suraÅ¡ytas gerai, A. B. pasakė, kad neturi laiko ir nuvedė juos pas sekretorę. Antrasis vekselis buvo suraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas pas sekretorę. Jokių pinigų pagal Å¡iuos vekselius D. S. iÅ¡ A. B. negavo. SutartÄ dienÄ jis su nukentėjusiÄ ja ir namo pardavėjais atvyko pas notarÄ pasiraÅ¡yti namo pirkimo - pardavimo sutartį. Tačiau pardavėjų advokatė nesutiko, kad A. B. finansuotų namo pirkimÄ , todėl tÄ dienÄ namo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo pasiraÅ¡yta.

TÄ pačiÄ dienÄ jis su D. S. nuėjo pas A. B. ir paaiÅ¡kino situacijÄ . A. B. paprašė jam sumokėti „už vargÄ â€œ 1000 eurų, po to nusileido iki 500 eurų. D. S. A. B. sumokėjo 500 eurų ir A. B. perkirpo prieÅ¡ tai suraÅ¡ytus du vekselius, tuo jų sandėris ir baigėsi. Dviejų vekselių apatines dalis A. B. atidavė nukentėjusiajai, o virÅ¡utines dalis įsidėjo į stalo stalčių. Jis A. B. paklausė dėl likusiųjų 3 ar 4 vekselių, kurie buvo neteisingai ir klaidingai užpildyti.

A. B. atsakė, kad tie vekseliai yra sunaikinti. Tačiau vienÄ dienÄ nukentėjusioji jam pasakė, kad pastarosios turtui antstolis taiko laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ . Antstolė D. S. parodė vienÄ iÅ¡ jos pildytų ir sugadintų vekselių. IÅ¡ A. B. jis nebuvo gavęs jokios žinutės dėl skolos (4 t., b. l. 45-47). IÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes liudytojas R. S. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 61-63).

19. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas R. S. nurodė iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir pirmosios instancijos teisme – kad jam yra žinomos susitarimo (tarp A. B. ir D. S.) sÄ lygos. Paskolos terminas buvo pusei metų. 5400 eurų, įformintų vekseliais, buvo paskolos „procentai“ (palÅ«kanos) už 45000 eurų paskolÄ , tai yra po 900 eurų kas mėnesį. A. B. nenorėjo palÅ«kanų įtraukti į sutartį, todėl ir buvo suraÅ¡omi vekseliai. Toks buvo žodinis susitarimas.

Jis pats dalyvavo suraÅ¡ant vekselius ir viskÄ matė. Tuščius vekselio blankus, ant kurių buvo daromi įraÅ¡ai, A. B. iÅ¡traukdavo iÅ¡ stalčiaus. Pildant vekselius A. B. sakydavo, kad vekselis negalioja, jei koks taÅ¡kas nepadėtas ir panaÅ¡iai, vis skubindavo kuo greičiau raÅ¡yti. Sugadintus vekselių blankus A. B. paimdavo, sakydamas, kad jie niekam nereikalingi, ir įsidėdavo atgal į stalčių, žadėdamas juos sunaikinti. A. B. tekstÄ diktuodavo, kÄ reikia įraÅ¡yti. Jis anksčiau nebuvo susidÅ«ręs su vekseliais.

Du vekselius 5400 eurų sumai A. B. sunaikino. Teoriškai A. B. galėjo tų vekselių nesunaikinti, tačiau, kai jie pastarajam sumokėjo 500 eurų, nuo vekselių nukirpo tas dvi šakneles, kurias atidavė nukentėjusiajai. Tos šaknelės buvo nukirptos žirklėmis, jas nukirpo nuo abiejų vekselių iš karto. Kiek pamena, vekselyje, kurį A. B. pateikė notarei ir antstolei, buvo nepilnai nurodytas pastarojo asmens kodas. Pamena, kad buvo sugadinti 3 ar 4 vekseliai. Negali pasakyti, kokia apimtimi jie buvo užpildyti, gal tik pradžia pradėta rašyti ar panašiai.

Tų sugadintų vekselių, kuriuos A. B. pasidėjo į stalčių, grÄ Å¾inti jie neprašė, nes A. B. pasakė, kad jie yra negaliojantys, pridaryta klaidų ir jais negalima pasinaudoti. PrieraÅ¡Ä po vekseliu diktavo A. B. (5 t., b. l. 94-95).

20. Vertinant nukentėjusiosios D. S. ir liudytojo R. S. parodymų patikimumÄ svarbu tai, kad nukentėjusioji D. S. iki Å¡ioje byloje nagrinėjamo įvykio su A. B. net nebuvo pažįstama, o liudytojas R. S. iÅ¡teisintÄ jį pažinojo tik iÅ¡ matymo, kaip asmenį, su kuriuo 1995-1996 metais jam teko bendrauti dėl motinos buto pardavimo (1 t., b. l. 61-63) (Å¡iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teisme patvirtino ir iÅ¡teisintasis), todėl akivaizdu, kad nukentėjusioji ir liudytojas R. S. neturi jokio pagrindo apkalbėti A.

B., tuo labiau jį nepagrįstai apkaltinti nusikaltimo padarymu. IÅ¡teisintasis A. B. taip pat nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių D. S. ir R. S. gali nepagrįstai jį apkaltinti, iÅ¡skyrus tai, kad, jo teigimu, nukentėjusioji taip vengia grÄ Å¾inti skolÄ pagal byloje esantį vekselį. Tačiau bÅ«tent Å¡i aplinkybė (davė A. B. D. S. 2700 eurų pagal minėtÄ vekselį, ar jų nedavė) ir yra nustatinėjama Å¡ioje byloje, todėl negali pagrįsti D. S. ir R. S. suinteresuotumo apkalbėti iÅ¡teisintÄ jį, nesant kitų duomenų, kuriuos teismas galėtų patikrinti.

Be to, nukentėjusioji D. S. ir liudytojas R. S. visus parodymus (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme) davė bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimo ir nustatyta tvarka prisiekę sakyti byloje tiesÄ . Nukentėjusiosios D. S. ir liudytojo R. S. parodymai viso proceso metu dėl esminių aplinkybių yra nuoseklÅ«s ir tarpusavyje sutampantys, vieni kitus papildantys. Jų parodymuose esantys neesminiai neatitikimai paaiÅ¡kinami tuo, kad nukentėjusioji ir minėtas liudytojas viso proceso metu buvo apklausti net keletÄ kartų, tarp jų apklausų bÅ«davo pakankamai reikÅ¡mingas laiko tarpas.

Svarbu ir tai, kad tiek nukentėjusioji D. S., tiek liudytojas R. S. iki tiriamo įvykio nebuvo susidūrę su vekseliais, todėl galėjo kai kurias įvykio aplinkybes ne taip suvokti.

21. Kaip žinia, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kuriuos galima patvirtinti BPK numatytais veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ėmėsi priemonių prieštaravimams tarp išteisintojo A. B. (iš vienos pusės) ir nukentėjusiosios D. S. bei liudytojo R. S. (iš kitos pusės) parodymų pašalinti ir 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi paskyrė kompleksinę dokumentų – rašysenos ekspertizę (5 t., b. l. 105-108), o gautos ekspertų išvados, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pašalino bet kokias abejones dėl nukentėjusiosios D.

S. bei liudytojo R. S. parodymų patikimumo ir, tuo pačiu, leido konstatuoti, kad išteisintasis A. B. melavo, nurodydamas byloje esančio vekselio, kurį jis pateikė notarui ir antstolei, surašymo aplinkybes. 21.1. Štai 2021 m. gegužės 6 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad rankraštiniai įrašai pateiktuose dokumentuose – 2018 m. spalio 17 d. paprastajame vekselyje dėl 2700 eurų, kurį A. B. pateikė antstolei E. R., dviejose galimai paprastojo vekselio blanko šaknelėse (apatinėse dalyse), kurias nukentėjusioji D.

S. pateikė prie 2019 m. sausio 21 d. protokolo – pareiškimo, ir dviejuose iš dalies užpildytuose paprastojo vekselio blankuose (kuriuose nurodyta 2700 eurų suma), paimtuose 2019 m. birželio 12 d. kratos, atliktos nekilnojamojo turto agentūroje „(duomenys neskelbtini)“, metu, išskyrus skaitmenis „8“ rankraštiniuose įrašuose „2018.10.17“, esančiuose iš dalies užpildytame paprastojo vekselio blanke, parašyti to paties asmens. Skaitmenys „8“ rankraštiniuose įrašuose „2018.10.17“, esančiuose iš dalies užpildytame paprastojo vekselio blanke, yra taisyti ir netinkami asmens identifikacijai (5 t., b. l. 117-119). 21.2. 2021 m. birželio 15 d.

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad yra didelė tikimybė, jog įrašai pateiktuose dokumentuose – 2018 spalio 17 d. paprastajame vekselyje dėl 2700 eurų, kurį A. B. pateikė antstolei E. R., dviejose galimai paprastojo vekselio blanko šaknelėse (apatinėse dalyse), kurias nukentėjusioji D. S. pateikė prie 2019 m. sausio 21 d. protokolo – pareiškimo, ir dviejuose iš dalies užpildytuose paprastojo vekselio blankuose (kuriuose nurodyta 2700 eurų suma), paimtuose 2019 m. birželio 12 d. kratos, atliktos nekilnojamojo turto agentūroje „(duomenys neskelbtini)“, metu, parašyti tuo pačiu rašikliu (5 t., b. l. 124-126). 21.3. 2021 m. liepos 9 d.

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateikti dokumentai – 2018 m. spalio 17 d. paprastasis vekselis dėl 2700 eurų, kurį A. B. pateikė antstolei E. R., dvi galimai paprastojo vekselio blanko šaknelės (apatinės dalys), kurias nukentėjusioji D. S. pateikė prie 2019 m. sausio 21 d. protokolo – pareiškimo, ir du iš dalies užpildyti paprastojo vekselio blankai (kuriuose nurodyta 2700 eurų suma), paimti 2019 m. birželio 12 d. kratos, atliktos nekilnojamojo turto agentūroje „(duomenys neskelbtini)“, metu, yra išspausdinti nespalvinio elektrofotografinio spausdinimo būdu. 2018 m. spalio 17 d. paprastasis vekselis dėl 2700 eurų, kurį A.

B. pateikė antstolei E. R., ir du iš dalies užpildyti paprastojo vekselio blankai (kuriuose nurodyta 2700 eurų suma), paimti 2019 m. birželio 12 d. kratos, atliktos nekilnojamojo turto agentūroje „(duomenys neskelbtini)“, metu, yra išspausdinti nuo to paties paprastojo vekselio blanko. Tikėtina, kad tirti pateiktos dvi galimai paprastojo vekselio blanko šaknelės (apatinės dalys), kurias nukentėjusioji D. S. pateikė prie 2019 m. sausio 21 d. protokolo – pareiškimo, yra išspausdintos nuo to paties paprastojo vekselio blanko, kaip ir 2018 m. spalio 17 d. paprastasis vekselis dėl 2700 eurų, kurį A.

B. pateikė antstolei E. R., ir du iÅ¡ dalies užpildyti paprastojo vekselio blankai (kuriuose nurodyta 2700 eurų suma), paimti 2019 m. birželio 12 d. kratos, atliktos nekilnojamojo turto agentÅ«roje „(duomenys neskelbtini)“, metu. Nustatyti, ar tirti pateikti dokumentai – 2018 m. spalio 17 d. paprastasis vekselis dėl 2700 eurų, kurį A. B. pateikė antstolei E. R., dvi galimai paprastojo vekselio blanko Å¡aknelės (apatinės dalys), kurias nukentėjusioji D. S. pateikė prie 2019 m. sausio 21 d. protokolo – pareiÅ¡kimo, ir du iÅ¡ dalies užpildyti paprastojo vekselio blankai (kuriuose nurodyta 2700 eurų suma), paimti 2019 m. birželio 12 d. kratos, atliktos nekilnojamojo turto agentÅ«roje „(duomenys neskelbtini)“, metu, yra iÅ¡spausdinti tuo pačiu spausdinimo įrenginiu (kopijavimo aparatu), negalima (nes dokumentuose nėra elektrofotografinio spausdinimo įrenginio spausdinimo mechanizmÄ identifikuojančių požymių (5 t., b. l. 136-145). 21.4. 2021 m. rugpjūčio 5 d.

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nustatyti, kokiu įrankiu buvo atidalintos tirti pateiktos dviejų galimai paprastojo vekselio blanko šaknelės ir ar abi šios šaknelės buvo atidalintos tuo pačiu įrankiu, negalima, nes atidalinimo vietose užsifiksavę požymiai yra bendrieji, būdingi atidalinimui įrankiu su ašmenimis, o įrankį individualizuojančių požymių nėra (5 t., b. l. 148-149).

22. Minėtų ekspertizės aktų iÅ¡vados patvirtina nukentėjusiosios D. S. ir liudytojo R. S. parodymus, kad 2018 m. spalio 17 d. nekilnojamojo turto agentÅ«ros „(duomenys neskelbtini)“ patalpose buvo pildomi keli vienodi neprotestuotino paprastojo vekselio, kuriuo D. S. įsipareigoja sumokėti A. B. 2700 eurų, egzemplioriai (ne mažiau penkių) – 1) pradėtas pildyti neprotestuotino paprastojo vekselio blankas (paimtas 2019 m. birželio 12 d. kratos, atliktos nekilnojamojo turto agentÅ«roje „(duomenys neskelbtini)“, metu), kuriame įraÅ¡yta tik pinigų suma – 2700 eurų (galimai suklysta nurodant valiutos (euro) trumpinį (Eur), o ne jos kodÄ , taip pat padėtas taÅ¡kas po skaitmens „2“);

2) pradėtas pildyti neprotestuotino paprastojo vekselio blankas (paimtas 2019 m. birželio 12 d. kratos, atliktos nekilnojamojo turto agentÅ«roje „(duomenys neskelbtini)“, metu), kuriame įraÅ¡yta tik pinigų suma – 2700 eurų (galimai suklysta nurodant valiutos (euro) trumpinį (Eur), o ne jos kodÄ , taip pat padėtas taÅ¡kas po skaitmens „2“), iÅ¡raÅ¡ymo vieta ((duomenys neskelbtini)) bei mokėjimo terminas (galimai suklysta nurodant ne sumos pagal šį vekselį sumokėjimo terminÄ , o jo suraÅ¡ymo datÄ , be to, datoje taisytas skaitmuo „8“); 3-4) du pilnai užpildyti ir D.

S. pasiraÅ¡yti neprotestuotino paprastojo vekselio blankai, kurie, D. S. atsisakius skolintis pinigus iÅ¡ A. B., pastarojo buvo perkirpti, virÅ¡utines dalis (kur nurodyta informacija apie vekselio sumÄ , jo suraÅ¡ymo vietÄ , mokėjimo terminÄ , pinigų gavėjÄ ir skolos sumokėjimo vietÄ ) pasiliekant pas save, o Å¡akneles (apatines dalis, kur nurodyta informacija apie vekselio davėjÄ , jo paraÅ¡as, bei kita informacija) atiduodant D. S., kurias nukentėjusioji pateikė prie 2019 m. sausio 21 d. protokolo – pareiÅ¡kimo;

5) pilnai užpildytas ir D. S. pasirašytas neprotestuotino paprastojo vekselio blankas su neteisingai nurodytu A. B. asmens kodu, kurį A. B. pateikė antstolei E. R.. Tai akivaizdu iš ekspertų išvadų, kad visi rankraštiniai įrašai ant šių vekselių blankų (ar jų dalių) parašyti to paties asmens (neabejotinai – D. S.), tuo pačiu rašikliu, visi šie blankai pagaminti vienodai – išspausdinti nespalvinio elektrofotografinio spausdinimo būdu nuo to paties paprastojo vekselio blanko, be to, abi vekselio šaknelės, kurias nukentėjusioji pateikė prie 2019 m. sausio 21 d. protokolo – pareiškimo, buvo atidalintos įrankiu su ašmenimis (kas patvirtina nukentėjusiosios D.

S. ir liudytojo R. S. parodymus, kad šios šaknelės nuo likusio blanko buvo nukirptos žirklėmis). Nors kai kurios ekspertų išvados atskirai paėmus yra tik tikėtinos arba labai tikėtinos, minėtų ekspertų išvadų visuma leidžia konstatuoti, kad išvadose nurodytos aplinkybės yra įrodytos.

23. Nors išteisintasis A. B. ir jo gynėjas baigiamosiose kalbose siūlė nesivadovauti šiomis ekspertų išvadomis, kadangi jos nieko reikšmingo neįrodo, nes, A. B. teigimu, vekseliai jo kontoroje buvo pildomi D. S. rašikliu, todėl ji bet kada galėjo minėtu rašikliu padaryti įrašus ir kituose ekspertų tirtuose vekselio blankuose, be to, neaišku kas ir kokiomis aplinkybėmis surašė vekselio šakneles, kurias nukentėjusioji pateikė prie protokolo – pareiškimo, kas gali paneigti, kad šios šaknelės buvo surašytos vėliau, siekiant jam pakenkti, arba jos yra nuo vekselio, kuris buvo surašytas 1300 eurų sumai, o ekspertų išvados dėl to, kad visi tyrimui pateikti vekselių blankai galimai yra išspausdinti nuo to paties paprastojo vekselio blanko, yra neįtikinamos, nes sutampa vos keli vekselio blankų požymiai, kai nesutampančių požymių yra daugiau, be to, išteisintojo teigimu, kažkiek tuščių vekselio blankų nukentėjusioji ir liudytojas R.

S. pasiėmė iÅ¡ jo, motyvuodami tuo, kad jų jiems reikia suraÅ¡ant vekselius su savo skolininkais, teisėjų kolegija su Å¡iais iÅ¡teisintojo ir jo gynėjo argumentais nesutinka. 23.1. Pirma, mažai tikėtina, kad nukentėjusioji 2018 m. spalio 17 d. tuo pačiu savo atsineÅ¡tu raÅ¡ikliu užpildžiusi (kaip teigia iÅ¡teisintasis) paprastÄ jį vekselį dėl 2700 eurų, kurį A. B. pateikė antstolei E. R., jį saugotų iki pat 2019 metų sausio mėnesio pabaigos (kada sužinojo apie jos turto areÅ¡tÄ ) ir tada tÄ patį raÅ¡iklį panaudotų vekselio Å¡aknelėms užpildyti, tuo labiau, kad nukentėjusioji nuolat iÅ¡važiuoja dirbti į užsienį.

Labiau tikėtina, kad visi ekspertams pateikti paprastojo vekselio blankai buvo pildomi nekilnojamojo turto agentūros „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, panaudojant ten buvusį rašiklį. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad kratos metu rastuose pradėtuose pildyti paprastojo vekselio blankuose rankraštiniai įrašai padaryti tuo pačiu rašikliu. Tai, kad šis minėtas rašiklis tyrimo metu nebuvo surastas, išimtas ir ištirtas, nepaneigia aplinkybės, kad visi ekspertams pateikti paprastojo vekselio blankai buvo pildomi nekilnojamojo turto agentūros „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, kadangi šiose patalpose atliktos kratos metu toks rašiklis nebuvo ieškomas, be to, jo ieškoti bei surasti ir nebuvo galimybės, kadangi nebuvo nustatyti rašiklio individualūs požymiai. 23.2.

Antra, neįtikėtina, kad nukentėjusioji D. S., niekada gyvenime nesusidÅ«rusi su vekseliais (tuo teisėjų kolegija neabejoja iÅ¡ jos parodymų), praėjus trims mėnesiams po to, kai ji užpildė paprastÄ jį vekselį dėl 2700 eurų, kurį A. B. pateikė antstolei E. R. (tai yra 2019 metų sausio mėnesio pabaigoje, kada sužinojo apie jos turto areÅ¡tÄ ), siekdama pakenkti iÅ¡teisintajam, susirastų tuščius paprastojo vekselio blankus (kaip tyčia, iÅ¡spausdintus tokiu pat bÅ«du nuo to paties paprastojo vekselio blanko, kaip ir paprastasis vekselis, kurį A.

B. pateikė antstolei E. R.), juos nukirptų ir ant šaknelių tuo pačiu rašikliu pažodžiui įrašytų rankraštinius įrašus, prasidedančius žodžiu „Pareiškiu“ ir pasibaigiančius žodžiu „bendrovės“, tai yra tokius pat įrašus, kurie įrašyti 2018 m. spalio 17 d. paprastajame vekselyje dėl 2700 eurų, kurį A. B. pateikė antstolei E. R. (tuo labiau, kad šis prierašas nėra būtinas tam, kad vekselis galiotų, kadangi nukentėjusioji D. S. vekselį pildė kaip fizinis asmuo, o ne kaip ūkio subjektas (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) 77 straipsnis), įvertinus tai, kad visi užpildyti vekseliai buvo palikti pas A.

B. nekilnojamojo turto agentÅ«ros „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (todėl nukentėjusioji Å¡io įraÅ¡o nusiraÅ¡yti nuo kokio tai pavyzdžio negalėjo). 23.3. Trečia, iÅ¡teisintojo A. B. baigiamosiose kalbose iÅ¡sakytÄ abejonę, kad nukentėjusiosios su protokolu – pareiÅ¡kimu pateiktos Å¡aknelės yra nuo 2018 m. spalio 17 d. D. S. suraÅ¡yto paprastojo vekselio dėl 1300 eurų, paneigia paties iÅ¡teisintojo pirmos instancijos teisme duoti parodymai, kad D. S. grÄ Å¾inus jam 1300 eurų, jis vekselį, suraÅ¡ytÄ Å¡iai sumai, suplėšė, be to, jo paties teigimu, vekselis 1300 eurų sumai tebuvo vienas. 23.4.

Ketvirta, išteisintojo A. B. baigiamosiose kalbose išsakytos abejonės, kad ekspertų išvados dėl to, kad visi tyrimui pateikti vekselių blankai galimai yra išspausdinti nuo to paties paprastojo vekselio blanko, yra neįtikinamos, nes sutampa vos keli vekselių požymiai, kai nesutampančių požymių yra daugiau, paneigtos 2021 m. liepos 9 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamojoje dalyje nurodytais duomenimis (5 t., b. l. 136-139). 23.5. Penkta, neįtikėtina, kad nukentėjusioji D.

S. ir liudytojas R. S., niekada gyvenime nesusidÅ«rę su vekseliais, bÅ«tų A. B. prašę ir iÅ¡ jo paėmę tuščius vekselio blankus (kaip apeliacinės instancijos teisme nurodė iÅ¡teisintasis A. B.), be to, apie Å¡iÄ aplinkybę A. B. viso proceso metu net nebuvo užsiminęs, todėl tokie teiginiai vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

24. Nukentėjusiosios D. S. ir liudytojo R. S. parodymus patvirtina ir kiti rašytiniai duomenys, kurie buvo ištirti (tačiau neįvertinti ar nepakankamai įvertinti) pirmosios instancijos teismo. Iš 2019 m. birželio 12 d. kratos protokolo (2 t., b. l. 147-149) ir 2019 m. gruodžio 17 d. daiktų apžiūros protokolo (2 t., b. l. 151-156) matyti, kad kratos, atliktos nekilnojamojo turto agentūros „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, metu, be kitų dokumentų, buvo išimti ir apžiūrėti du pradėti pildyti paprastojo vekselio blankai (viename nurodyta tik pinigų suma – 2700 eurų; kitame – pinigų suma (2700 eurų), išrašymo vieta ((duomenys neskelbtini)) ir bei mokėjimo terminas (2018.10.17)), kurie, kaip paaiškėjo vėliau, buvo pildyti nukentėjusiosios D.

S.. Nors iÅ¡teisintasis A. B. ir jo gynėjas ginčija minėtos kratos teisėtumÄ , teigdami, kad pareigÅ«nai kratos metu galėjo paimti tik pilnai užpildytus paprastųjų vekselių blankus, kaip nurodyta nutartyje dėl kratos, o ne tik iÅ¡ dalies užpildytus vekselių blankus, teisėjų kolegija su Å¡iais argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad minėti paprastojo vekselio blankai kratos metu buvo paimti teisėtai, kadangi 2019 m. birželio 6 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo leista kratos metu ieÅ¡koti neteisingai užpildytų ir pasiraÅ¡ytų nukentėjusiosios D.

S. paprastųjų vekselių, taip pat kitų asmenų neteisingai, bet pilnai užpildytų paprastųjų vekselių (2 t., b. l. 131-133), tai yra, buvo leista ieÅ¡koti ir paimti tik kitų asmenų neteisingai, bet pilnai užpildytų paprastųjų vekselių, todėl pareigÅ«nai turėjo teisę paimti ir neteisingai (nepilnai) užpildytus vekselių blankus manydami, kad jie užpildyti (ar pradėti pildyti) nukentėjusiosios D. S.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. B. ikiteisminio tyrimo metu skundė prokuroro Mariaus Foko veiksmus, tame tarpe ir minėtos kratos teisėtumÄ , tačiau aukÅ¡tesnysis prokuroras 2019 m. spalio 10 d. skundÄ atmetė (3 t., b. l. 118-120), o aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimo teismui A.

B. neskundė. Nors nekilnojamojo turto agentūros „(duomenys neskelbtini)“ patalpose atliktos kratos metu nebuvo rastas dar vienas pilnai, tačiau su klaidomis, D. S. užpildytas paprastasis vekselis 2700 eurų sumai (apie kurį nurodė nukentėjusioji D. S.), taip pat nebuvo rastos dviejų paprastojo vekselio blankų, kurių šakneles nukentėjusioji pateikė prie protokolo – pareiškimo, viršutinės dalys, tačiau tai savaime nepaneigia nukentėjusiosios D. S. ir liudytojo R. S. parodymų, kad D.

S. 2018 m. spalio 17 d. nekilnojamojo turto agentūros „(duomenys neskelbtini)“ patalpose pilnai užpildė du paprastuosius vekselius 2700 eurų sumai, kurie buvo su klaidomis ir kuriuos A. B. pasiėmė sau, ir kad D. S. pranešus išteisintajam, kad paskolos iš jo neims bei sumokėjus už paslaugas 500 eurų, pastarasis žirklėmis perkirpo nukentėjusiosios surašytus du paprastuosius vekselius 2700 eurų sumai, jų šakneles atidavė nukentėjusiajai, o viršutines dalis pasiliko sau, kadangi A.

B. šį neteisingai užpildytÄ paprastÄ jį vekselį bei dviejų paprastųjų vekselių virÅ¡utines dalis galėjo paslėpti, iÅ¡mesti ar sunaikinti, tuo labiau, kad nuo to momento, kada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, iki kratos praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas – beveik 4 mėnesiai.

25. Iš 2018 m. spalio 26 d. pirkimo – pardavimo sutarties ir jos priedų (1 t., b. l. 73-89), 2019 m. rugsėjo 11 d. Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 73-89), 2019 m. rugsėjo 17 d. AS „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 99), 2019 m. rugsėjo 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 102) matyti, kad nukentėjusioji D. S. 2018 m. spalio 26 d., tai yra praėjus vos savaitei laiko po to, kai nepavyko iš pirmo karto sudaryti jai rūpimo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorio (jį finansuojant A.

B.), visgi įsigijo žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), per Å¡iÄ savaitę susitarusi dėl Å¡io sandorio finansavimo su minėtomis kredito įstaigomis, kas patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojo R. S. parodymus, kad jie paskolos pas A. B. kreipėsi ne todėl, kad nukentėjusioji paskolos iÅ¡ kredito įstaigų nebÅ«tų gavusi dėl per mažų jos pajamų (kaip teigė iÅ¡teisintasis A. B.), o dėl to, kad pinigų perkamam nekilnojamajam turtui reikėjo skubiai dėl Å¡io turto pardavėjų skyrybų (liudytojų Ž.

R. ir R. R. parodymai), o iÅ¡ bankų per tokį trumpÄ laikÄ paskolos nebÅ«tų pavykę gauti, tuo labiau, kad Å¡iuo atveju buvo reikalingas ir laiduotojas, kurio nukentėjusioji neturėjo (nukentėjusiosios D. S. parodymai). Å ie duomenys tuo pačiu paneigia A. B. parodymus, kad D. S. reikėjo laiko, jog galėtų fiktyviai susikelti atlyginimÄ ir tuomet kreiptis į kredito įstaigas dėl paskolos suteikimo. Be to, iÅ¡ liudytojų Ž. R., R. R., L. M. parodymų, (duomenys neskelbtini) notarų biuro raÅ¡to (1 t., b. l. 117) matyti, kad iÅ¡ pirmo karto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties nepavyko sudaryti dėl to, kad pardavėjai nesutiko, jog sandorį finansuotų fizinis asmuo, o ne kredito įstaiga, kas patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojo R.

S. parodymus, kad jie pinigų iÅ¡ A. B. nesiskolino ne todėl, kad persigalvojo, o todėl, kad su tuo nesutiko nekilnojamojo turto pardavėjai. Dėl Å¡ios priežasties jiems tęsti bendradarbiavimÄ su A. B. nebuvo jokio tikslo.

26. Galų gale, nukentėjusiosios D. S. ir liudytojo R. S. parodymus patvirtina ir paties iÅ¡teisintojo A. B. parodymai bei elgesys. Liudytojas R. S. parodė, kad tais dviem vekseliais dėl 2700 eurų faktiÅ¡kai buvo įformintos palÅ«kanos už nukentėjusiajai planuotÄ suteikti paskolÄ , nes A. B. nenorėjo palÅ«kanų įtraukti į paskolos sutartį (nukentėjusioji D. S. negalėjo tiksliai nurodyti, dėl ko buvo reikalingi tie du vekseliai bendrai 5400 eurų sumai, jai atrodė, kad tai yra paskolos garantas, tačiau patvirtino, kad bÅ«tų privalėjusi mokėti palÅ«kanas už A.

B. suteiktÄ paskolÄ ). Beje, iÅ¡teisintasis A. B. tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tiek pasisakydamas apeliacinės instancijos teisme, ne kartÄ pripažino aplinkybę, kad jis, kaip fizinis asmuo, skolina pinigus kitiems asmenims, imdamas už tai 2 procentų dydžio mėnesines palÅ«kanas. Jis taip pat pripažino, kad ir su nukentėjusiÄ ja D. S. buvo susitarta dėl 2 procentų dydžio mėnesinių palÅ«kanų. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nurodyta, kad vartojimo kredito davėjas – tai asmuo, iÅ¡skyrus fizinį asmenį, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus.

Taigi teisės verstis vartojimo kreditų teikimo veikla fiziniai asmenys neturi. Akivaizdu, kad A. B., bÅ«damas nekilnojamo turto agentÅ«ros savininkas ir puikiai iÅ¡manydamas Lietuvos Respublikos įstatymus, reglamentuojančius kreditų suteikimÄ , suvokė, kad kaip fizinis asmuo negali nuolat teisėtai už palÅ«kanas skolinti pinigus kitiems asmenims ir su nukentėjusiÄ ja D. S. sutartų 2 procentų mėnesinių palÅ«kanų negalės įtraukti į paskolos sutartį, todėl pareikalavo nukentėjusiosios užpildyti du paprastuosius vekselius po 2700 eurų sumÄ (iÅ¡ viso 5400 eurų sumai), nors jokių pinigų nukentėjusiajai pagal minėtus vekselius nedavė, kas turėjo garantuoti, kad nukentėjusioji sumokės jam sutartas palÅ«kanas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2 procentai mėnesinių palÅ«kanų nuo žadėtos paskolinti 45000 eurų sumos sudaro po 900 eurų kas mėnesį. Kadangi buvo tartasi dėl 45000 eurų 6 mėnesių laikotarpiui, bÅ«tent ir gaunasi nukentėjusiosios ir liudytojo R. S. nurodyta suma – 5400 eurų (6 x 900). Tai, kad buvo suraÅ¡yti du vekseliai po 2700 eurų, o ne vienas 5400 eurų sumai, nukentėjusioji paaiÅ¡kino tuo, jog A. B. jai nurodė, kad vieno žmogaus vekselis per dienÄ negali virÅ¡yti 3000 eurų, prieÅ¡ingu atveju, reikėtų eiti pas notarÄ ir mokėti papildomai pinigus dėl vekselio patvirtinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ tiesų vekseliai, kurių suma virÅ¡ija 3000 eurų, privalo bÅ«ti notarinės formos (tai yra, vekselio davėjas (skolininkas) pasiraÅ¡ydamas tokį vekselį turi kreiptis į notarÄ , kuris patvirtintų iÅ¡raÅ¡omÄ vekselį. Vekseliams, kurių suma nesiekia 3000 eurų, notarinė forma neprivaloma.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad netikėti nukentėjusiosios D. S. ir liudytojo R. S. parodymais (kad su A. B. buvo tartasi dėl 45000 eurų paskolos 6 mėnesių laikotarpiui už 2 procentų dydžio mėnesines palÅ«kanas; kad palÅ«kanų sumokėjimÄ turėjo garantuoti 2018 m. spalio 17 d. nekilnojamojo turto agentÅ«ros „(duomenys neskelbtini)“ patalpose D. S. pasiraÅ¡yti du paprastieji vekseliai bendrai 5400 eurų sumai (2x2700 eurų), nors pinigų pagal Å¡iuos paprastuosius vekselius D.

S. negavo; kad pildant Å¡iuos paprastuosius vekselius bendrai 5400 eurų sumai buvo pilnai ar iÅ¡ dalies užpildyti dar mažiausiai trys paprastieji vekseliai tai pačiai 2700 eurų sumai (du tik pradėti pildyti, o mažiausiai vienas (kuriame buvo klaidingai nurodytas A. B. asmens kodas) – suraÅ¡ytas pilnai ir D. S. pasiraÅ¡ytas; kad, namo pardavėjams nesutikus, jog sandorį finansuotų fizinis asmuo, D. S. nusprendė nebesiskolinti pinigų iÅ¡ A. B., kuris, tai sužinojęs ir gavęs 500 eurų atlygį, perkirpo tuos du paprastuosius vekselius bendrai 5400 eurų sumai (2x2700 eurų), kurie buvo suraÅ¡yti be klaidų, jų Å¡akneles (kuriose nurodyta informacija apie vekselio davėjÄ ) atidavė nukentėjusiajai, o sau pasiliko virÅ¡utines dalis (kuriose, be kitų duomenų, buvo nurodyta informacija apie pinigų gavėjÄ ); kad vekselių kitoms sumoms nei 2700 eurų (tame tarpe ir dėl 1300 eurų) D.

S. nepildė) ir jais nesivadovauti nėra jokio pagrindo (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šiais nukentėjusiosios D. S. bei liudytojo R. S. parodymais nesivadovauti neturėjo pagrindo ir pirmosios instancijos teismas.

28. Teisėjų kolegija nesivadovauja iÅ¡teisintojo A. B. parodymais (kad sutiko D. S. paskolinti tik 40000 eurų; kad dalį pinigų (4000 eurų) nukentėjusiajai jis padavė iÅ¡ karto; kad Å¡ių 4000 eurų paskolinimas buvo įformintas dviem paprastaisiais vekseliai – 2700 eurų ir 1300 eurų sumoms; kad jis jokių pinigų (nei 50 eurų už konsultacijÄ , nei 500 eurų už pastangas („vargÄ â€œ)) iÅ¡ nukentėjusiosios negavo; kad nukentėjusiajai atsisakius imti iÅ¡ jo paskolÄ , pastaroji jam grÄ Å¾ino 1300 eurų, todėl jis paprastÄ jį vekselį Å¡iai sumai suplėšė; kad nukentėjusioji negrÄ Å¾ino 2700 eurų pagal paprastÄ jį vekselį, iÅ¡raÅ¡ytÄ bÅ«tent Å¡iai sumai, nes jai reikėjo pinigų dokumentų tvarkymui; kad nebuvo pildomi du paprastieji vekseliai bendrai 5400 eurų sumai; kad jis neperkirpo dviejų paprastųjų vekselių bendrai 5400 eurų sumai (2x2700 eurų), kurie buvo suraÅ¡yti be klaidų, ir Å¡ių vekselių Å¡aknelių neatidavė nukentėjusiajai; kad nebuvo pilnai užpildytų paprastųjų vekselių, kurie buvo su klaidomis, kuriuos jis pasiliko sau) kaip nepatikimais, nes juos paneigia minėti nukentėjusiosios D.

S. bei liudytojo R. S. parodymai bei ekspertų iÅ¡vados. Be to, iÅ¡teisintojo A. B. parodymai nepatikimi ir dėl to, kad jie prieÅ¡tarauja elementariai logikai. IÅ¡ iÅ¡teisintojo parodymų neaiÅ¡ku, kada ir kokiu bÅ«du jis bÅ«tų įforminęs susitarimÄ su D. S. dėl sutartų 2 procentų dydžio mėnesinių palÅ«kanų už suteiktÄ paskolÄ . NeaiÅ¡ku, kodėl jis iÅ¡ karto sutiko paskolinti 4000 eurų (dalis kurių, jo paties teigimu, buvo reikalingi dokumentų tvarkymui) nukentėjusiajai, kurios iki tol nepažinojo, nesuderėjęs su ja jokio atlygio už tai ir to atlygio neįforminęs (iÅ¡ paprastojo vekselio, kurį A.

B. pateikė notarui ir antstolei, matyti, kad pasiskolinta suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta 2018 m. gruodžio 17 d., tai yra už dviejų mėnesių, visÄ tÄ laikÄ nukentėjusioji bÅ«tų naudojusis A. B. pinigais už dykÄ ).

29. Kitos A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, faktinės aplinkybės (dėl neteisėto 2018 m. spalio 17 d. paprastojo vekselio, išrašyto 2700 eurų sumai, kuriame buvo klaidingai nurodytas A. B. asmens kodas, panaudojimo (perdavimo notarui ir antstolei), siekiant apgaule įgyti turtinę teisę į nukentėjusiajai D. S. priklausančius 2700 eurų) įrodytos pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais – 2018 m. spalio 17 d. paprastuoju vekseliu dėl 2700 eurų, iš kurio matyti, kad juo D.

S. įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 17 d. A. B. (kurio asmens kodas nurodytas klaidingai) sumokėti 2700 eurų, o taip pat liudytojų V. Ž., E. R. parodymais, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais dokumentais (1 t., b. l. 157-196), (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro V. Ž. pateiktais dokumentais (2 t., b. l. 105-116), iÅ¡ kurių matyti, kad 2019 m. sausio 7 d. į (duomenys neskelbtini) notaro biurÄ su pareiÅ¡kimu dėl vykdomojo įraÅ¡o atlikimo kreipėsi A. B., kuris prie pareiÅ¡kimo pridėjo minėtÄ 2018 m. spalio 17 d.

D. S. pasiraÅ¡ytÄ paprastÄ jį vekselį dėl 2700 eurų (2 t., b. l. 106) ir 2018 m. gruodžio 17 d. bei 2018 m. gruodžio 19 d. praneÅ¡imus D. S. (su AB „(duomenys neskelbtini)“ kvitais) su raginimu sumokėti skolÄ pagal šį vekselį (2 t., b. l. 115-116); tÄ pačiÄ 2019 m. sausio 7 d. notaras V. Ž. surašė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl 2700 eurų pagal paprastÄ jį vekselį nesumokėtos sumos ir 17,61 Eur notaro iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ D. S. (2 t., b. l. 107); 2019 m. sausio 9 d. antstolės E. R. kontoroje buvo gautas 2019 m. sausio 7 d.

A. B. praÅ¡ymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo iÅ¡laidų apmokėjimo, prie praÅ¡ymo pateiktas 2019 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro V. Ž. vykdomasis įraÅ¡as dėl 2717,61 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės D. S. kreditoriaus A. B. naudai ir 2018 m. spalio 17 d. neprotestuotinas paprastasis vekselis 2700 eurų sumai; tÄ pačiÄ 2019 m. sausio 9 d. buvo suraÅ¡ytas antstolės patvarkymas priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdymui, iÅ¡siųstas raginimas D. S. įvykdyti sprendimÄ ir priimtas turto areÅ¡to aktas dėl D.

S. turto areÅ¡tavimo; 2019 m. vasario 19 d. antstolės E. R. kontoroje gautas D. S. praÅ¡ymas dėl turto areÅ¡to panaikinimo ir vykdymo veiksmų sustabdymo; 2019 m. kovo 12 d. D. S. įmokėjo 3114,21 Eur sumÄ Ä¯ antstolės E. R. banko sÄ skaitÄ ; 2019 m. kovo 13 d. priimtas antstolės patvarkymas dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo iki kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas ir bus priimtas galutinis procesinis sprendimas (1 t., b. l. 157-196).

30. IÅ¡ 2019 m. gegužės 16 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kokia informacija buvo gauta apžiÅ«rėjus mobilaus ryÅ¡io abonento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbių iÅ¡klotinę (užfiksuoti Å¡io abonento, kuriuo galimai naudojosi A. B., pokalbiai tiriamuoju laikotarpiu su abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo galimai naudojosi R. S., taip pat skambučiai į bendrÄ jį pagalbos centrÄ (2 t., b. l. 182-183)). IÅ¡ 2019 m. gegužės 7 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo perklausytas ir užfiksuotas skambučio į bendrÄ jį pagalbos centrÄ turinys (2 t., b. l. 165).

31. Kitų pirmosios instancijos teismo bei apeliacinės instancijos teismo iÅ¡tirtų duomenų (liudytojų G. K., R. D. ir A. L. parodymų, skirtingų asmenų pareiÅ¡kimų, kuriuose jie nurodo turėję verslo santykių su A. B., skolinęsi iÅ¡ jo pinigų ir apibÅ«dina jį kaip dorÄ ir sÄ Å¾iningÄ verslininkÄ (5 t., b. l. 85-89), kitų neaptartų raÅ¡ytinių dokumentų) apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta įrodymais, nes jie neatitinka BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikalavimo, tai yra nepatvirtina nei vienos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti.

32. Byloje surinktų, teisme iÅ¡tirtų ir iÅ¡dėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad A. B. apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtinę teisę, tai yra jis, pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusioji D. S. 2018 m. spalio 17 d., tiksliai nenustatytu laiku, nekilnojamo turto agentÅ«ros „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), norėdama iÅ¡ jo pasiskolinti 45000 eurų, jo reikalavimu, be kitų neprotestuotinų paprastųjų vekselių, užpildė ir pasirašė tos dienos neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį 2700 eurų sumai (kuriame neteisingai nurodė A.

B. asmens kodÄ ), kuriuo nukentėjusioji įsipareigojo 2018 m. gruodžio 17 d. be sÄ lygų jam sumokėti minėtÄ pinigų sumÄ , nors jis nukentėjusiajai jokių pinigų pagal šį vekselį neperdavė, o nukentėjusioji jokių pinigų negavo, po ko nukentėjusioji šį su klaida užpildytÄ neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį jam paliko (nes jo buvo įtikinta, kad toks su klaida suraÅ¡ytas vekselis yra bevertis ir negali bÅ«ti panaudotas), tai yra piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios D.

S. pasitikėjimu, tyčia, turėdamas tikslÄ užvaldyti svetimÄ turtÄ â€“ nukentėjusiajai D. S. priklausančius 2700 eurų, 2019 m. sausio 7 d., nenustatytu laiku, šį 2018 m. spalio 17 d. neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį 2700 eurų sumai (su neteisingai nurodytu A. B. asmens kodu) pateikė (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarui V. Ž. dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo, po ko notaras, nežinodamas, kad D. S. nėra skolinga A. B. pagal šį neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį, tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2717,16 Eur sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nukentėjusiosios D.

S. A. B. naudai, taip A. B. apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į nukentėjusiosios D. S. 2700 eurų, tačiau minėtų pinigų užvaldyti nepavyko, nes A. B. pateikus vykdymui šį vykdomÄ jį įraÅ¡Ä antstolei E. R. ir nukentėjusiajai D. S. pervedus į antstolės E. R. banko sÄ skaitÄ 3114,21 eurų, antstolė 2019 m. kovo 13 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė vykdomÄ jÄ bylÄ ir piniginių lėšų paskirstymÄ iki bus priimtas sprendimas atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini).

33. Aukščiau paminėti A. B. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaip sukčiavimas, kadangi, kaip jau buvo minėta, jis apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtinę teisę, kurios vertė virÅ¡ija 5 MGL dydžio sumÄ , tačiau nevirÅ¡ija 250 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis). Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės iÅ¡vengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena iÅ¡ nurodytų veikų.

Pagal teismų praktikÄ apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant bankÄ ), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pvz., teismÄ , antstolį, notarÄ ), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriÅ¡kai pats perleidžia turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad Å¡is turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimÄ dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-648/2019, 2K-166-895/2019, 2K-108-788/2018, 2K-188-719/2018, 2K-453-648/2016, 2K-303-693/2019 ir kt.).

Apgaulė pasireiÅ¡kia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigÄ apie jas praneÅ¡ti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areÅ¡tuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali bÅ«ti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi bÅ«ti esminė, tai yra turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-264-895/2016, 2K-108-788/2018, 2K-92-648/2019, 2K-303-693/2019).

34. Vienas iÅ¡ apgaulės sukčiaujant bÅ«dų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiÅ¡kas sukčiavimo požymis, o tik vienas iÅ¡ apgaulės bÅ«dų, naudojamų siekiant įgyti turtÄ , turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-7-255/2012). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės bÅ«das sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryÅ¡ių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-47-895/2016, 2K-221-628/2019).

35. Sukčiavimo subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia, kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ , ir to nori bei siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-305-693/2017, 2K-303-693/2019, 2K-227-976/2020, 2K-7-25-495/2020 ir kitos).

36. Å iuo atveju A. B. apgaulė pasireiÅ¡kė piktnaudžiavimu pasitikėjimu, tai yra pasinaudojimu tuo, kad nukentėjusioji D. S. nepareikalavo sunaikinti 2018 m. spalio 17 d. jos suraÅ¡yto ir pasiraÅ¡yto neprotestuotino paprastojo vekselio 2700 eurų sumai (nors pagal šį vekselį jokių pinigų iÅ¡ A. B. negavo ir nebuvo jam skolinga), kuriame buvo visi bÅ«tini rekvizitai (Ä®PVÄ® 77 straipsnis), tačiau buvo klaidingai nurodytas A. B. asmens kodas, ir paliko šį paprastÄ jį vekselį A. B., bÅ«dama pastarojo įtikinta, kad toks su klaida suraÅ¡ytas vekselis yra bevertis ir negali bÅ«ti panaudotas, kad jis minėtÄ vekselį sunaikins, ir tuo, kad jis minėtÄ 2018 m. spalio 17 d. neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį 2700 eurų sumai su klaidingai nurodytu jo asmens kodu pateikė notarui V.

Ž. (tai yra asmeniui, turinčiam teisę priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo), nutylėjęs esminę aplinkybę – kad D. S. pagal šį vekselį jam nėra skolinga. Nukentėjusioji D. S. pasitikėjo A. B., nes pastarasis buvo pažadėjęs jai paskolinti pakankamai didelę pinigų sumÄ , kurios skubiai reikėjo sumokėti už perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , be to, A. B. jai rekomendavo jos draugas R. S.. Svarbu ir tai, kad D. S. pirmÄ kartÄ susidÅ«rė su vekseliu ir nežinojo esminių jo suraÅ¡ymo bei panaudojimo aplinkybių, ir A.

B. tuo pasinaudojo. Apgaulė Å¡iuo atveju buvo esminė, kadangi Å¡iuo paprastuoju vekseliu buvo įforminta besÄ lyginė nukentėjusiosios D. S. pareiga sumokėti A. B. vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ , nors, kaip jau ne kartÄ buvo minėta, nukentėjusioji pagal šį paprastÄ jį vekselį jokių pinigų iÅ¡ iÅ¡teisintojo negavo ir nebuvo jam skolinga. Tuo pačiu buvo labai apsunkintos nukentėjusiosios D. S. galimybės gintis civilinio proceso kodekse numatytomis priemonėmis, kadangi, vekselio turėtojui pateikus paprastÄ jį vekselį notarui iÅ¡ karto iÅ¡duodamas vykdomasis įraÅ¡as, kurio pagrindu vekselyje nurodyta pinigų suma iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai.

Svarbu tai, kad nėra jokio teisminio proceso, kurio metu vekselį pasirašęs asmuo veiksmingai galėtų ginti savo teises. Pačiam ginčyti vekselį, be teisėsaugos pareigÅ«nų įsikiÅ¡imo, bÅ«tų labai sudėtinga, nes reikėtų įrodinėti faktÄ , kad nėra skolingas pagal minėtÄ vekselį, bei vekselio turėtojo apgaulę.

37. A. B. suvokė, kad D. S. nėra jam skolinga pagal 2018 m. spalio 17 d. neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį 2700 eurų sumai su klaidingai nurodytu jo asmens kodu, kad Å¡iame vekselyje nurodyti visi bÅ«tini rekvizitai (Ä®PVÄ® 77 straipsnis), kurių pakanka vykdomajam įraÅ¡ui, kad notaras, gavęs tokį paprastÄ jį vekselį, gali suraÅ¡yti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (tai yra suvokė, kad naudoja apgaulę nukentėjusiosios ir notaro atžvilgiu), numatė, kad dėl tokių veiksmų (notarui suraÅ¡ius vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ), jis įgis teisę iÅ¡ nukentėjusiosios D.

S. reikalauti 2700 eurų, o nukentėjusioji privalės Å¡iuos pinigus jam sumokėti, ir Å¡ių pasekmių norėjo, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). A. B. veikė tiesiogine tyčia ir kryptingai, suprato savo veiksmų nusikalstamÄ pobÅ«dį ir siekė konkrečių pasekmių. Veikos kvalifikavimui nėra svarbu, kada susiformavo A. B. tyčia apgaule užvaldyti nukentėjusiosios D. S. 2700 eurų, iÅ¡ karto po to, kai pastebėjo klaidÄ nukentėjusiosios užpildytame vekselyje, ar jau vėliau, kai nukentėjusioji nusprendė nebesiskolinti iÅ¡ jo pinigų.

38. A. B. tyčios nepaneigia ir ta aplinkybė, kad nukentėjusiosios D. S. 2018 m. spalio 17 d. neprotestuotinas paprastasis vekselis 2700 eurų sumai, kurį iÅ¡teisintasis pateikė notarui dėl vykdomojo įraÅ¡o suraÅ¡ymo, buvo su klaida – neteisingai nurodytu jo asmens kodu (buvo praleistas vienas skaičius). A. B., užsiimdamas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo verslu, tarpininkavimu, be, jo paties teigimu – ir pinigų skolinimų už palÅ«kanas, ir Å¡ioje veikloje dažnai susidurdamas su vekseliais, puikiai žinojo, kad asmens, kuriam mokėtojas privalo sumokėti parastajame vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ (pinigų gavėjo), asmens kodo nenurodymas ar, tuo labiau, neteisingas jo nurodytamas, savaime nedaro paprastojo vekselio negaliojančiu (Ä®PVÄ® 77-78 straipsniai), ir todėl buvo tikras, kad notaras ir pagal tokį su klaidingai nurodytu pinigų gavėjo asmens kodu iÅ¡duos vykdomÄ jį įraÅ¡Ä .

39. Pažymėtina, kad notaro vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimÄ reglamentuoja CK ketvirtosios knygos XI skyrius, Lietuvos Respublikos notariato įstatymas bei Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus praÅ¡ymÄ atlikimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro. Ä®statymu notarui suteikta teisė juridiÅ¡kai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti Å¡ių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugÄ (Notariato įstatymo 1 straipsnis).

Kaip pabrėžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, notaro statusas, įtvirtintas Notariato įstatyme, lemia jam taikomus didesnio atidumo, atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimus ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja iÅ¡vadÄ , kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus.

Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Tačiau notaras, atlikdamas jam įstatymu nustatytas procedÅ«ras, negali iÅ¡spręsti vekselių galiojimo klausimo, nes tokios teisės notarui įstatymai nenumato, teisingumÄ Lietuvoje vykdo tik teismai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 6 straipsnis) ir kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , jei mano, kad jo teisė yra pažeista (CPK 5 straipsnis).

Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkoje nėra nustatyta, kad notaras turi teisę vertinti iÅ¡davusio vekselį asmens paraÅ¡o tikrumÄ , įgaliojimų teisėtumÄ , pakartotinai praneÅ¡ti ir/ar tikrinti praneÅ¡imo teisėtumÄ bei vertinti dokumento originalumÄ â€“ Å¡ie santykiai sieja iÅ¡imtinai kreditorių ir skolininkÄ , o dokumento klastojimo atveju – bÅ«tina kreiptis į teisėsaugos institucijas.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad turtinės teisės įgijimas yra tada, kai naudojant apgaulę teisiÅ¡kai įtvirtinama kaltininko galimybė gauti svetimÄ turtÄ , juo naudotis ir disponuoti arba gauti kitokiÄ turtinę naudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81-648/2018, 2K-225-303/2019). Sukčiavimas, įgyjant turtinę teisę, laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, suteikiantis kaltininkui turtinę teisę nepriklausomai nuo to, ar Å¡is jÄ Ä¯gyvendino.

Tai reiÅ¡kia, kad turtinei teisei įgyti nėra bÅ«tinas faktinis turto užvaldymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-101/2014, 2K-225-303/2019). Sukčiavimas, įgyjant teisę į svetimÄ turtÄ , paprastai laikomas baigtu, kai kaltininkas įsigyja dokumentus, suteikiančius teisę į turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-336/2013). Å iuo atveju A. B., jo apgautam notarui (nežinojusiam, kad D. S. nėra skolinga A. B. pagal šį neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį) iÅ¡davus vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo turtinę teisę, tai yra teisę priverstinai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nukentėjusiosios D.

S. vekselyje nurodytÄ 2700 eurų sumÄ , todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaip baigtas nusikaltimas. Nors A. B. minėtų pinigų užvaldyti nepavyko (kadangi antstolė sustabdė vykdomÄ jÄ bylÄ ), tai veikos kvalifikavimui, kaip jau buvo minėta, jokios įtakos neturi.

41. Tikslintinos kaltinime nurodytos A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, jame paliekant tik tas aplinkybes, kurios yra reikšmingos, ir pašalinant perteklines aplinkybes. Toks veikos faktinių aplinkybių tikslinimas teisme galimas, nes jos tikslinamos, o ne keičiamos kitomis, esminėmis aplinkybėmis (BPK 256 straipsnio 1 dalis).

42. Atsiliepimu į Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Mariaus Foko apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintojo A. B. gynėjas advokatas V. K. nurodo, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nesant nukentėjusiosios skundo, o prokurorui savo iniciatyva panaikinus tyrėjo nutarimÄ , apeliacinis procesas taip pat yra pradėtas ne pagal nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ , o prokuroro iniciatyva, todėl, nesant nukentėjusiosios apeliacinio skundo, apeliacinis procesas turėtų bÅ«ti nutrauktas (BPK 167 straipsnio 1 dalis).

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su Å¡iais atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais neturi pagrindo sutikti. BK 182 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už Å¡io straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas, ar prokuroro reikalavimas. Å iÄ nuostatÄ detalizuoja BPK 167 straipsnis. Pagal BPK 167 straipsnį ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse, pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas.

Å iais atvejais procesas vyksta bendra tvarka.

43. Pagal teismų praktikÄ nukentėjusiojo iniciatyva dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, reiÅ¡kiama skundu, nėra apribota tam tikra skundo forma, todėl neprieÅ¡tarauja įstatymo prasmei tokie atvejai, kai ikiteisminis tyrimas pradedamas nukentėjusiajam pareiÅ¡kus valiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo įvairiomis formomis (pavyzdžiui, protokolu – pareiÅ¡kimu), tarp jų ir procese duodamais parodymais, nes BPK nėra nustatyta nei nukentėjusiojo skundo, nei jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimo forma ir turinys.

Esminė reikÅ¡minga aplinkybė tokiu atveju yra tai, ar nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ , ėmėsi iniciatyvos pradėti baudžiamÄ jį procesÄ dėl padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-346-303/2017, 2K-134-222/2019, 2K-102-697/2020, 2K-139-511/2020). IÅ¡ nagrinėjamos bylos matyti, kad nukentėjusioji D. S. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijÄ ir 2019 m. sausio 21 d. protokole – pareiÅ¡kime iÅ¡dėstė byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes ir savo pozicijÄ dėl A.

B. veiksmų. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios D. S. 2019 m. sausio 21 d. protokole – pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes. IÅ¡ bylos taip pat matyti, kad nukentėjusiosios pozicija tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir vėliau teisminio nagrinėjimo metu aiÅ¡kiai rodė, kad D. S., realizuodama savo kaip nukentėjusiosios procesines teises ir kreipdamasi į ikiteisminio tyrimo institucijÄ , siekė A. B. baudžiamojo persekiojimo, tai taip pat patvirtina ir vėlesnė nukentėjusiosios bei jos atstovės advokatės pozicija baudžiamajame procese – nors pati nukentėjusioji ar jos atstovė advokatė neteikė apeliacinio skundo baudžiamojoje byloje, tačiau tiek apklausiama apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji, tiek jos atstovė palaikė prokuroro pozicijÄ dėl iÅ¡teisinamojo nuosprendžio A.

B. atžvilgiu panaikinimo ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.

44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, patvirtinančioms nukentėjusiosios D. S. valiÄ dėl A. B. baudžiamojo persekiojimo, vien tai, kad kreipimasis į ikiteisminio tyrimo institucijÄ dėl padarytos nusikalstamos veikos buvo įvardytas ne skundu, bet tyrėjo įformintas kaip protokolas – pareiÅ¡kimas, nelaikytina BPK 167 straipsnio reikalavimų pažeidimu, darančiu ikiteisminio tyrimo pradžiÄ ir visÄ tolesnę baudžiamojo proceso eigÄ neteisėtÄ . Taigi tai, kad apeliacinis procesas yra pradėtas pagal prokuroro apeliacinį skundÄ , o ne nukentėjusiosios iniciatyva, nagrinėjamu atveju nėra pagrindas nutraukti apeliacinį procesÄ .

Be to, prokuroras turi teisę apskųsti teismo nuosprendį bylose, pradedamose tik pagal nukentėjusiojo skundÄ (BPK 167 straipsnis), nepriklausomai nuo to, ar apeliacinį skundÄ yra pateikęs nukentėjusysis (BPK 312 straipsnio 1 dalis). Dėl bausmės ir kardomosios priemonės 45. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013). Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Be to, ji neturi prieÅ¡tarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose.

46. Už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje, baudžiama vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. A. B. anksčiau teistas (3 t., b. l. 20-23), tačiau teistumas iÅ¡nykęs (BK 97 straipsnis), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 48-52), įvykdė vienÄ tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ nuosavybei, priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), dirba, yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas (3 t., b. l. 53), iÅ¡situokęs (2 t., b. l. 111).

A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ä®vertinus A. B. asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, po nusikaltimo, už kurį teisiamas, jokių naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys)) konstatuotina, kad Å¡ioje byloje nagrinėjamas nusikaltimas nebuvo dėsninga A. B. gyvenimo pasekmė. Skiriant bausmę A. B. už jo įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei parenkant bausmės dydį, atsižvelgtina ir į aplinkybes, kurios lengvina jo teisinę padėtį.

Visų pirma, į pakankamai ilgÄ Å¡ios bylos teisminį nagrinėjimÄ , kuris užtruko dėl objektyvių priežasčių (bylos apimties ir sudėtingumo), tinkamÄ Å¡io kaltinamojo procesinį elgesį, o taip pat į tai, kad po nusikaltimo, už kurį teisiamas, naujų nusikalstamų veikų neįvykdė, nors praėjo daugiau nei dveji metai.

47. Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 55 straipsniu, asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su areÅ¡tu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir prokuroro apeliaciniame skunde iÅ¡sakytÄ pozicijÄ dėl A. B. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje, skirtinos bausmės, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad A. B. už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ turi bÅ«ti skirta viena iÅ¡ Å¡velniausių Å¡io straipsnio sankcijoje numatytų bausmių – bauda.

Atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , A. B. asmenybę, jam už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ skirtina bauda, artima BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytai minimaliai už nesunkų nusikaltimÄ skirtinai baudai (100 MGL dydžio bauda). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bÅ«tent tokios bausmės paskyrimas atitiks A. B. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, be to, tai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

48. Atsižvelgus į byloje esančius duomenis apie A. B. turtinę padėtį (jis dirba, yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas (3 t., b. l. 53), A. B. vardu atidarytose bankų sÄ skaitose yra piniginių lėšų (2 t., b. l. 193-199, 3 t., b. l. 9-11), A. B. turi nekilnojamojo turto (3 t., b. l. 62-94)), siekiant jam sudaryti realiÄ galimybę sumokėti jam skirtÄ baudÄ , nepažeidžiant ir jo socialinių interesų, baudos sumokėjimui nustatytinas 2 mėnesių terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

49. A. B. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Mariaus Foko 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (3 t., b. l. 154-156) panaikintina, nes, iÅ¡nagrinėjus bylÄ ir paskyrus A. B. bausmę, kuri varžo tik jo turtines teises, tapo nebereikalinga (BPK 139 straipsnio 1 dalis). Dėl daiktų, dokumentų, proceso iÅ¡laidų 50. Daiktais, turinčiais reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialÅ«s objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių iÅ¡liko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali bÅ«ti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis).

Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas iÅ¡sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 723 straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas (1 punktas); daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami (2 punktas); dokumentai, turintys Å¡io Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų praÅ¡ymu; laikmenos su informacija, gauta Å¡io Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptÄ sekimÄ , grÄ Å¾inamos jų lydimuosius dokumentus suraÅ¡iusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų praÅ¡ymo (3 punktas); daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali bÅ«ti sunaudoti, sunaikinami arba gali bÅ«ti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to praÅ¡o (4 punktas); kiti daiktai grÄ Å¾inami teisėtiems savininkams, o jeigu Å¡ie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę.

Dėl Å¡ių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka (5 punktas). 51. (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2019 m. sausio 7 d. vykdomasis įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2018 m. spalio 17 d. neprotestuotinas paprastasis vekselis, kuriuos pateikė antstolė E. R. (5 t., b. l. 113), grÄ Å¾intini antstolės E. R. kontorai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 5 punktas).

52. Dvi paprastojo vekselio blanko Å¡aknelės (apatinės dalys), kurias nukentėjusioji D. S. pateikė prie 2019 m. sausio 21 d. protokolo – pareiÅ¡kimo (1 t., b. l. 11-14), du iÅ¡ dalies užpildyti neprotestuotino paprastojo vekselio blankai (kuriuose nurodyta 2700 eurų suma), paimti 2019 m. birželio 12 d. kratos, atliktos nekilnojamojo turto agentÅ«roje „(duomenys neskelbtini)“, metu (2 t., b. l. 147-150), CD kompaktinis diskas su A. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡u, CD kompaktinis diskas su dviem garso įraÅ¡ais iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, saugomi prie bylos, paliktini prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

53. Du R. U. vardu užpildyti neprotestuotino paprastojo vekselio blankai, paimti 2019 m. birželio 12 d. kratos, atliktos nekilnojamojo turto agentÅ«roje „(duomenys neskelbtini)“, metu (2 t., b. l. 147-150), grÄ Å¾intini A. B., o jam per 3 mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos neatsiėmus Å¡ių dokumentų iÅ¡ teismo raÅ¡tinės, paliktini prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

54. Medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) bei baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾intinos (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariatui.

55. Byloje esantys nukentėjusiosios D. S. atstovės advokatės S. B. pateikti 2021 m. kovo 29 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 158), 2021 m. kovo 29 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 29 d. pinigų priėmimo kvitas (5 t., b. l. 161), 2021 m. kovo 29 d. mokėjimo nurodymas (5 t., b. l. 160) patvirtina, kad nukentėjusioji D. S. sumokėjo jai 1050 eurų už pirminę teisinę konsultacijÄ , už susipažinimÄ su baudžiamosios bylos dokumentais, teisines konsultacijas, dokumentų rinkimÄ , atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008).

Å ioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal prokuroro apeliacinį skundÄ , kuriame ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios D. S. interesais, apeliacinis skundas tenkintinas visiÅ¡kai. Nagrinėjant bylÄ apeliacine žodinio proceso tvarka pagal prokuroro apeliacinį skundÄ teismo posėdyje nukentėjusiosios D. S. atstovė advokatė S. B. dalyvavo. Ä®vertinus bylos sudėtingumÄ , atstovės darbo ir laiko sÄ naudas ginant nukentėjusiosios interesus apeliacinės instancijos teisme, suteiktų paslaugų apimtį, įvykusių posėdžių skaičių ir trukmę, ir tai, kad prokuroro apeliacinis tenkinamas visiÅ¡kai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad praÅ¡oma priteisti atstovavimo iÅ¡laidų 1050 Eur suma nėra per didelė, yra proporcinga nukentėjusiosios atstovės suteiktoms paslaugoms, atstovaujant nukentėjusiÄ jÄ apeliacinės instancijos teisme, todėl iÅ¡ A.

B. nukentėjusiajai D. S. priteistina 1050 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

56. IÅ¡laidos, susidariusios dėl objektų tyrimo, nepripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir nepriteistinos iÅ¡ A. B., kadangi Å¡iuos tyrimus atliko valstybinių ekspertinių skyrių specialistai ir ekspertai kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Mariaus Foko apeliacinį skundÄ tenkinti.

Panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį. A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 100 (vieno Å¡imto) MGL (5000 Eur (penkių tÅ«kstančių eurų)) dydžio bauda. Ä®pareigoti A. B. jam paskirtÄ baudÄ (100 MGL (5000 eurų)) sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos. Bauda turi bÅ«ti sumokėta į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801, ir Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų raÅ¡tinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

IÅ¡aiÅ¡kinti A. B., kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. A. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti; (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2019 m. sausio 7 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2018 m. spalio 17 d. neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį grÄ Å¾intini antstolės E. R. kontorai. Dvi paprastojo vekselio blanko Å¡akneles (apatines dalis), kurias nukentėjusioji D. S. pateikė prie 2019 m. sausio 21 d. protokolo – pareiÅ¡kimo, du iÅ¡ dalies užpildytus neprotestuotino paprastojo vekselio blankus (kuriuose nurodyta 2700 eurų suma), paimtus 2019 m. birželio 12 d. kratos, atliktos nekilnojamojo turto agentÅ«roje „(duomenys neskelbtini)“, metu, CD kompaktinį diskÄ su A.

B. AB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡u, CD kompaktinį diskÄ su dviem garso įraÅ¡ais iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro palikti prie bylos. Du R. U. vardu užpildytus neprotestuotino paprastojo vekselio blankus, paimtus 2019 m. birželio 12 d. kratos, atliktos nekilnojamojo turto agentÅ«roje „(duomenys neskelbtini)“, metu, grÄ Å¾inti A. B., o jam per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos neatsiėmus Å¡ių dokumentų iÅ¡ teismo raÅ¡tinės, palikti juos prie bylos. medžiagÄ Nr. (duomenys neskelbtini), medžiagÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariatui.

Priteisti nukentėjusiajai D. S. iÅ¡ A. B. 1050 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkiasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Teisėjai Nerijus Masiulis Gražvydas PoÅ¡kus Laisvydas ZederÅ¡tremas