2024-03-06 Nr. AB-4002-3-61-3-05422-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-511-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05422-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. (A. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Z. P.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. (A. V.) (toliau – ir pareiškėjas) skunde teismui prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. rugsėjo 1 d. raštą Nr. 48SD-13055-(14.48.136 E.) (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti NŽT 2022 m. spalio 18 d. raštą Nr. 1SS-1546-(5.59 E.) (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą suderinti pareiškėjo 2022 m. liepos 26 d. ŽPDRIS pateiktą ir registruotą Žemės formavimo ir pertvarkymo projektą (ŽPDRIS paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Projektas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Jam nuosavybės teise priklauso statiniai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1). Šioje vietovėje formuojant žemės sklypų ribas susiklostė tokia situacija, jog rytinėje ir pietinėje pareiškėjo žemės sklypo dalyje tarp jam nuosavybės teise priklausančio suformuoto Žemės sklypo Nr. 1 ir šalia esančių kaimyninių žemės sklypų yra atsiradę du stačiakampio formos laisvi žemės plotai, iš kurių kilo ginčas dėl rytinėje pusėje esančio ploto, kurio plotis apie 7 metrus, o ilgis apie 50 metrų, viso šis plotas apie 3,5 arų (toliau – ir Ginčo sklypas). Dėl šių priežasčių, pareiškėjas kartu su kaimyninio žemė sklypo savininku nusprendė inicijuoti šių žemės plotų, kurie atitinka įsiterpusio žemės sklypo reikalavimams, suformavimo ir sujungimo su besiribojančiais žemės sklypais procedūras.

2.2. Pareiškėjas 2021 m. birželio 30 d. parengė prašymą organizuoti Žemės sklypo Nr. 1 projekto rengimą, kuris buvo įkeltas į ŽPDRIS 2021 m. rugpjūčio 2 d. (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)). 2021 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. KADI-2419 „Dėl kitos paskirties žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ buvo pradėta rengti 0,2500 ha, 0,3230 ha, 0,1500 ha plotų kitos paskirties žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas suformuoti įsiterpusius valstybinės žemės sklypus ir sujungti juos su besiribojančiais žemės sklypais. 2021 m. spalio 5 d. NŽT Vilniaus rajono skyrius gavo prašymą išduoti projekto rengimo reikalavimus ir 2021 m. spalio 12 d. raštu „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai“ juos išdavė. 2022 m. liepos 26 d. ŽPDRIS buvo pateiktas ir registruotas prašymas bei parengtas Projektas, kuriuos 2022 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija raštu Nr. A33(1)-8263 suderino. Tačiau NŽT Vilniaus rajono skyrius Raštu atsisakė derinti Projektą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, su skundu kreipėsi į NŽT, kuri Sprendimu netenkino pareiškėjo skundo ir paliko NŽT Vilniaus rajono skyriaus Raštą galioti.

2.3. NŽT Vilniaus rajono skyrius Raštu atsisakė derinti Projektą, motyvuodamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuriam šiuo metu atliekama derinimo procedūra, buvo suprojektuotas žemės sklypas nuosavybės atkūrimui natūra, kurio projektinis Nr. 3025-1, todėl pareiškėjo Projekto derinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministrų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9 punktui. Pareiškėjo teigimu, Rašte yra remiamasi negaliojančia Taisyklių 9 punkto redakcija, todėl Raštas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

2.4. Pradinėje Projekto rengimo stadijoje jokia institucija nebuvo nurodžiusi Taisyklių 9 punkte nurodytų sąlygų egzistavimo, dėl kurių Projektas net nebūtų pradėtas rengti ir tokiu būdu pareiškėjas nebūtų patyręs jo rengimo išlaidų. NŽT Vilniaus rajono skyrius nėra pateikęs pareiškėjo atstovui prašomų dokumentų, susijusių su suprojektuotu žemės sklypu nuosavybės atkūrimui natūra, tačiau priimant skundžiamą Raštą remiasi pareiškėjui nežinomais dokumentais. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog Rašte nurodytas faktinis pagrindas – suprojektuotas žemės sklypas nuosavybės atkūrimui natūra, kurio projektinis Nr. 3025-1, laikytinas neįrodytu ir nepagrįstu, todėl šiuo pagrindu šis Raštas turi būti panaikintas.

2.5. NŽT Sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl Rašto panaikinimo, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytų administracinio akto turiniui keliamų esminių reikalavimų, nes nebuvo atsakyta į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir atsakovas šių aplinkybių iš viso nevertino, t. y. iš esmės neišnagrinėjimo pateikto skundo. Skundą dėl Rašto pareiškėjo atstovas atsakovui pateikė 2022 m. rugsėjo 16 d., o Sprendimas buvo priimtas 2022 m. spalio 18 d., tokiu būdu pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių, jog terminas buvo pratęstas ir kokios objektyvios priežastys nulėmė, jog Sprendimas negalėjo būti priimtas per teisės aktuose nustatytus terminus.

2.6. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymu nepagrįstai įtraukė Ginčo sklypą į laisvos žemės fondą po to, kai pareiškėjas buvo inicijavęs įsiterpusio žemės sklypo suformavimo ir sujungimo su besiribojančiu žemės sklypu procedūras ir jas išviešinęs.

2.7. Ginčo žemės plotas atitinka visus įsiterpusio žemes sklypo reikalavimus ir turi būti suformuotas ir prijungtas prie kaiminių žemės sklypų, o ne formuojamas kaip atskiras žemės sklypas ir suteikiamas kitam asmeniui nuosavybės atkūrimui natūra, kadangi dėl savo dydžio ir savybių jo savininkas negalės sklype realiai vykdyti jokios veiklos.

2.8. Nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog nuosavybės teisės atkūrimas vyksta žemę grąžinant natūra turėtoje vietoje.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2242-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (toliau – ir (duomenys neskelbtini) vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų planas ir žiniaraštis bei nustatyta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios data (2021 m. sausio 29 d.). NŽT Skyriaus vedėjo 2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1499-(14.48.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 48VĮ-2242-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ pakeitimo“ pakeistas NŽT Skyriaus vedėjo 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. 48VĮ-2242-(14.48.2.) ir patvirtintas patikslintas šioje kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondų žemės plotų žiniaraštis ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorija žemės reformos žemėtvarkos projektui, taip pat pakeista (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios data (2021 m. spalio 12 d.).

5. Atsakovo teigimu, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo patikslinimas atliktas nepažeidžiant teisės aktų, t. y. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika), 24.5, 24.8, 28.6 punktuose įtvirtintų reikalavimų.

6. NŽT Skyriaus vedėjo 2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1499-(14.48.2.) patvirtintame laisvos žemės fondo žiniaraštyje nurodytas (duomenys neskelbtini) kaime esantis 0,04 ha ploto laisvos žemės fondo žemės plotas Nr. 568. Rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą 2021 m. spalio 18 d. įvykusiame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimuose pageidaujančių gauti žemės (miško) sklypus I eiliškumo pretendentų susirinkime šiame laisvos žemės fondo žemės plote pagal NŽT Skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintą pretendentų eilę Z. P. suprojektuotas grąžintinas natūra 0,04 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 3025-1) (protokolas Nr. 48PRT-43-(14.48.6.)). Po žemės reformos žemėtvarkos projekto projektavimo darbų seka projekto viešo svarstymo, derinimo ir tvirtinimo stadijos. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas dar nėra patvirtintas.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas šiaurinėje pusėje ribojasi su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Z. P., įregistravimo pagrindas: NŽT 2021 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. 48S-224-(14.48.3.), t. y. sprendimas priimtas anksčiau, nei buvo parengtas prašymas organizuoti įsiterpusio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (2021 m. birželio 30 d.). Įrašas apie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir nuosavybę Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje galioja nuo 2021 m. liepos 15 d., t. y. anksčiau nei prašymas organizuoti žemės sklypo Projekto rengimą buvo įkeltas į ŽPDRIS informacinę sistemą (2021 m. rugpjūčio 2 d.). Teikiant prašymą organizuoti žemės sklypo Projekto rengimą ir iki dabar, į besiribojančio žemės sklypo savininkę Z. P. nebuvo kreiptasi, sutikimas rengti Projektą nebuvo duotas.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1499-(14.48.2.) patvirtintame laisvos žemės fondo žiniaraštyje nurodytas (duomenys neskelbtini) kaime, esantis 0,04 ha ploto laisvos žemės fondo žemės plotas Nr. 568, yra Z. P. priklausiusios turėtosios žemės vietoje. Rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, 2021 m. spalio 18 d. įvykusiame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimuose pageidaujančių gauti žemės (miško) sklypus I eiliškumo (pageidaujančių susigrąžinti turėtąją žemę natūra) pretendentų susirinkime, šiame laisvos žemės fondo žemės sklype, pagal NŽT Skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintą pretendentų eilę, Z. P. suprojektuotas grąžintinas natūra žemės sklypas 0,04 ha ploto (projektinis Nr. 3025-1), (protokolas Nr. 48PRT-43-(14.48.6.). Atlikus žemės reformos žemėtvarkos projektavimo darbus, vykdomi projekto viešo svarstymo, derinimo ir tvirtinimo darbai. Pretendentei Z. P. suprojektuotas grąžintinas natūra žemės sklypas 0,04 ha ploto (projektinis Nr. 3025-1, protokolas Nr. 48PRT-43-(14.48.6)) anksčiau nei buvo pateiktas ir ŽPDRIS informacinėje sistemoje fiksuotas prašymas bei parengti formavimo ir pertvarkymo Projekto sprendiniai (2022 m. liepos 26 d.).

10. Z. P. teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nuostatomis, žemės atkūrimas pretendentams natūra laikomas prioritetiniu, be to, pretendentei Z. P. dar yra likęs neatkurtas virš 2 ha žemės plotas.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Teismas priteisė Z. P. iš pareiškėjo A. V. 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) su bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme susijusių išlaidų atlyginimą.

12. Teismas nustatė:

12.1. 2021 m. rugpjūčio 2 d. ŽPDRIS buvo įkeltas A. V. 2021 m. birželio 30 d. prašymas organizuoti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. ŽPDRIS paslaugos Nr. ZSFP – (duomenys neskelbtini). Projekto organizatorius – Vilniaus rajono savivaldybė. 2021 m. spalio 5 d. ŽPDRIS buvo įkeltas Projekto organizatoriaus 2021 m. rugsėjo 13 d. įsakymas Nr. KADI-2419 „Dėl kitos paskirties žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“, kuriuo pradėtas rengti Projektas. 2021 m. spalio 5 d. NŽT Skyrius gavo Projekto organizatoriaus prašymą išduoti Projekto rengimo reikalavimus. NŽT Skyrius 2021 m. spalio 12 d. raštu Nr. SFP-10158-(14.42.36) „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai“ išdavė Projekto rengimo reikalavimus. 2022 m. rugpjūčio 25 d. NŽT Vilniaus rajono skyrius gavo Projekto organizatoriaus prašymą derinti Projektą. NŽT Skyrius 2022 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 48SD-13055-(14.48.136 E.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ atsisakė suderinti Projektą, t. y. atsisakyta suderinti Projektą, kadangi Projektas prieštarauja Taisyklių 9 punkto nuostatoms, o būtent – (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte Projektu formuojamoje teritorijoje yra suprojektuotas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui natūra, kurio projektinis Nr. 3025-1.

12.2. Pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT Vilniaus rajono skyriaus Raštu, 2022 m. rugsėjo 16 d. su skundu kreipėsi į NŽT.

12.3. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 16 d skundą, priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino.

10. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis Metodikos 24 punkto nuostatomis, pritarė atsakovo vertinimui atsisakyti derinti Projektą, kadangi (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projekte Projektu formuojamoje teritorijoje yra suprojektuotas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui natūra trečiajam suinteresuotam asmeniui. Teismas taip pat pritarė atsakovo pozicijai, kad tai, jog buvo išduoti Projekto rengimo reikalavimai, nereiškia, kad Projekto derinimui turi būti pritariama.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad Rašte buvo pasiremta negaliojančia Taisyklių 9 punkto redakcija, iš esmės situacijos nekeičia. Taisyklių 9 punktas nustatė, kad projektai yra rengiami tais atvejais, kai planuojama Projekto teritorija neįtraukta į rengiamus kitos rūšies žemės valdos projektus (planus), detaliuosius planus, vietovės lygmens bendruosius planus (M 1 : 2000) ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos (redakcija, galiojusi iki 2022 m. birželio 15 d.). Taigi, Taisyklių 9 punkto nuostatos naujoje redakcijoje buvo iš esmės praplėstos, bet nebuvo pakeistos, todėl pareiškėjo argumentas, jog vien dėl to Raštas turi būti panaikintas nelaikytas pagrįstu.

12. Teismas taip pat akcentavo, kad priimant skundžiamus administracinius sprendimus, tiek NŽT Skyriaus vedėjo 2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymas Nr. 48VĮ-1499-(14.48.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 48VĮ-2242-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ pakeitimo“, tiek šio įsakymo priedai buvo galiojantys ir dėl jų teisėtumo/neteisėtumo nebuvo inicijuoti ginčai, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai rėmėsi juose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

13. Teismas pažymėjo, kad „GM Projektai” aiškinamajame rašte yra įkelta ištrauka iš 2021 m. (duomenys neskelbtini) k. v. žemės reformos žemėtvarkos reformos projekto, kur aiškiai matyti, kad yra suformuotas 0,04 ha žemės sklypas žemės grąžinimui. Taigi, tokia informacija pareiškėjui buvo žinoma prieš teikiant minėtą Projektą derinimui, t. y. valstybinė žemė nėra laisva, o jau suprojektuota grąžinimui, atkuriant nuosavybės teises pretendentei.

14. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-1261-811/2024 (ankstesnis Nr. eI3-6019-811/2023) pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Z. P. ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo. Teismas vertino, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus administracinius sprendimus, galėjo remtis tik tais dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis, kurie egzistavo priimant administracinius sprendimus. Atitinkamai administracinis teismas turi įvertinti, ar minėtoje situacijoje turimi duomenys sudarė prielaidas priimti būtent tokius sprendimus. Teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes bei tai, kad atsakovui priimant skundžiamus administracinius aktus, jokie teisminiai ginčai nebuvo inicijuoti, sprendė, kad nėra būtinybės stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimo. Teismas pažymėjo, jog teismui priėmus palankų sprendimą pareiškėjui ir panaikinus jo prašomus administracinius aktus administracinėje byloje Nr. eI3-1261-811/2024, pareiškėjas turės galimybę pakartotinai teikti prašymą dėl Projekto.

15. Teismas, konstatavęs, kad sprendimu buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės tenkino Z. P. prašymą dėl 1 700 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pareiškėjo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta administracinė Nr. eI3-1261-811/2024 arba sujungti šias dvi bylas, kadangi tenkinus pareiškėjo skundą administracinėje byloje Nr. eI3-1261-811/2024 ir panaikinus ginčijamus administracinius sprendimus, būtų panaikintas šioje byloje ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindas.

18. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepasisakė dėl esminių pareiškėjo skundo motyvų, susijusių su Sprendimo priėmimo termino pažeidimu ir neatitikimu teisės aktų reikalavimų, situacijos teisinio vertinimo, kai iš esmės vienu metu vyko dviejų projektų į tą patį žemės sklypo plotą rengimo procedūros, kuriuose dalyvavo atsakovas, priimdamas sprendimus; dėl ginčo žemės sklypo ypatumų (plotas, reljefas, augmenija) ir teisės aktų reikalavimų formuojant kaip atskirą žemės sklypą nuosavybės teisės atkūrimui natūrą, dėl vykdomo nuosavybės teisės atkūrimo ne turėtoje, o kitoje vietoje.

19. Pareiškėjo teigimu, teismas nenurodė, kuri Taisyklių 9 punkto redakcija turi būti taikoma, nes pritaikytas netinkamas teisės aktas priimant ginčijamą administracinį sprendimą, yra pagrindas panaikinti šį sprendimą. Pareiškėjo vertinimu, Projekto rengimo stadijoje nenustačius Taisyklių 9 punkte numatytų kliūčių rengti projektą, atsakymas derinti Projektą remiantis Taisyklių 9 punktu laikomas neteisėtu ir nepagrįstu.

20. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir mano, kad jos turi būti mažinamos iki 1 000 Eur, kadangi išnagrinėta byla nebuvo didelės apimties, nereikalavo didelio kiekio dokumentų analizės ir vertinimo, todėl nebuvo jokio pagrindo teismui pripažinti, jog trečiojo suinteresuoto asmens patirtos 1700 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos.

21. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju teismas privalėjo vadovautis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta teismo teisė nesilaikyti bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (priteisiamos iš šalies, kurios nenaudai priimamas sprendimas), įvertinus ginčo kilimo ir kitas priežastis. Pareiškėjo teigimu, ginčo atsiradimą teisme nulėmė atsakovo netinkamas ir neteisėtas elgesys, kuris pasireiškė tuo, jog atsakovas iš esmės vienu metu sudarė sąlygas vykti dviem projektams dėl to paties ginčo žemės sklypo (atsakovui neišdavus pareiškėjui sąlygų projekto rengimui, šio ginčo nebūtų), atsakovas neleido pareiškėjui laiku susipažinti su kito projekto dokumentais, atsakovas vilkino sprendimo priėmimą ir pažeidė priėmimo terminą, atsakovas priimtame Rašte neatsakė į visus pareiškėjo skunde nurodytus motyvus. Šio aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nepriklausomai nuo bylos baigties, visos bylinėjimosi išlaidos remiantis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, turėjo būti priteistos iš atsakovo, todėl teismo sprendimo dalis dėl 1700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjo laikoma nepagrįsta ir turi būti panaikinta.

22. Atsakovas laikosi atsiliepime į skundą išdėstytos pozicijos, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte Projektu formuojamoje teritorijoje yra suprojektuotas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui natūra, todėl pareiškėjo pateiktas Projektas negalėjo būti suderintas.

23. Atsakovas pritaria teismo argumentams dėl administracinės bylos sustabdymo. Atsakovo vertinimu, teismui patenkinus pareiškėjo skundą administracinėje byloje Nr. eI3-1261-811/2024, pareiškėjas turės teisę pakartotinai teikti prašymą dėl Projekto.

24. Atsakovo vertinimu, teismas atsakė į visus esminius pareiškėjo skundo argumentus.

25. Atsakovas taip pat sutinka su teismo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam suinteresuotam asmeniui.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjo jai 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27. Z. P. laiko nepagrįstu pareiškėjo argumentą, jog nuosavybės teisės atkūrimas vykdomas ne turėtoje, o kitoje vietoje, kadangi pagal byloje esančius duomenis Z. P. suprojektuotas grąžintinas natūra 0,04 ha ploto žemės sklypas. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nuostatomis, žemės atkūrimas pretendentams natūra laikomas prioritetiniu.

28. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, Ginčo sklypas neatitinka teisės aktuose įtvirtintos ir teismų praktikoje suformuotos įsiterpusio sklypo statuso.

29. Z. P. atkreipia dėmesį, kad 1700 Eur teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra net 2,5 karto mažesnės negu nurodytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos), todėl pareiškėjo teiginiai, kad trečiojo suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti sumažintos iki 1000 Eur dydžio, o įvertinus ginčo kilimo priežastis dalis bylinėjimosi išlaidų turėjo būti priteistos iš atsakovo, yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a

30. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. 48SD-13055-(14.48.136 E.), kuriuo atsisakyta suderinti pareiškėjo parengtą žemės formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas sujungti su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypus įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą. Pareiškėjas taip pat skundė NŽT sprendimą, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimo panaikinimo, ir prašė įpareigoti atsakovą suderinti pareiškėjo 2022 m. liepos 26 ŽPDRIS pateiktą ir registruotą Žemės formavimo ir pertvarkymo projektą (ŽPDRIS paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)).

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas, nustatęs, jog (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjo pateiktu Projektu formuojamoje teritorijoje yra suprojektuotas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui natūra, pagrįstai atsisakė derinti pareiškėjo pateiktą Projektą.

32. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tvirtina, kad teismas neatsakė į pagrindinius skundo argumentus, t. y. teisiškai neįvertino situacijos, kai iš esmės vienu metu vyko dviejų projektų į tą patį žemės sklypo plotą rengimo procedūros, kuriose dalyvavo atsakovas, priimdamas sprendimus; nepasisakė, kuri Taisyklių 9 punkto redakcija taikyta nagrinėjamu atveju, nepasisakė dėl to, ar racionalu formuoti atskirą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui atsižvelgiant į ginčo žemės sklypo ypatumus (plotą, reljefą, augmeniją), neatsakė į argumentus dėl vykdomo nuosavybės teisės atkūrimo ne turėtoje, o kitoje vietoje. Pareiškėjas taip pat nesutiko su teismo argumentais, kuriais buvo atmestas pareiškėjo prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą, nesutiko su trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu.

33. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Kaip jau minėta, ginčas byloje kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atsisakymo suderinti pareiškėjo parengtą formuojamų įsiterpusių žemės sklypų prie žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Šioje byloje ginčijamu Raštu atsakovas nurodė atsisakantis derinti Projektą, kadangi (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuriam šiuo metu atliekama derinimo procedūra, buvo suprojektuotas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui natūra, kurio projektinis Nr. 3025-1.

35. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas, 10 straipsnio 6–7 dalys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.15 punktas.

36. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio nuostatas pagrindinis valstybinės žemės pardavimo būdas yra aukcionas, o jos pardavimas ne aukciono būdu, yra išimtis iš šios taisyklės. Viena iš tokių išimčių yra, kai valstybinės žemės sklypas yra laikomas įsiterpusiu žemės sklypu.

37. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą „Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams“. To paties straipsnio 6 ir 7 dalyse taip pat nustatyta, kad „Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė“ (7 d.). Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad žemės sklypas, būtų pripažintas įsiterpusiu jis turi atitikti šiuos kriterijus: turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų; neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio; žemės sklypo dydis turi būti nustatytas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-625-261/2020; 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-106-438/2018).

38. Kiti kriterijai, detalizuojantys įsiterpusio žemės sklypo sąvoką yra nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.15. punkto pirmoje pastraipoje, kurioje nustatyta, kad „laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.“

39. Iš šių teisės normų matyti, kad vienas iš kriterijų, kurį turi atitikti įsiterpęs žemės sklypas, yra tai, jog jis turi būti laisvas.

40. Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Pagal Žemės reformos įstatymą suformuoti valstybinės žemės sklypai parduodami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.“

41. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas eiliškumas asmenų, kurie turi pirmumo teisę įsigyti laisvus valstybinės žemės sklypus. Pagal šios teisės normos 1-12 punktus, pirmumas įsigyti laisvus valstybinės žemės sklypus yra suteikiamas asmenims turintiems teisę atkurti nuosavybės teises; asmenims, kuriems šie sklypai suteikti kaip asmeninio ūkio žemė; asmenims, kuriems šie sklypai yra reikalingi turimiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti ir pan., o asmenys siekiantys įsigyti laisvus valstybinės žemės sklypus kitais įstatymų nustatytais atvejais, yra paskutiniai minėtoje eilėje.

42. Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad tais atvejais, kai asmuo pageidauja įsigyti nuosavybėn įsiterpusį žemės sklypą, kuris patenka į teritoriją, kuri yra projektuojama pagal Žemės reformos įstatymo nuostatas (pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus), jis įgyja laisvos valstybinės žemės statusą tik tuo atveju, jeigu į šį žemės plotą neturi pirmumo teisės kiti asmenys, numatyti Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje.

43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad kol nėra užbaigtas žemės reformos žemėtvarkos projektas nuosavybės teisių į žemę atkūrimui, asmenims iki 1940 m. nacionalizacijos turėjusiems į ją nuosavybės teises, ir jo sprendiniais nėra išspręstas ginčo žemės ploto statusas, t. y. iki tol, kol nustatyta tvarka nėra išspręstas klausimas, ar jis gali būti suformuotas nuosavybės teisių atkūrimui, ar paliktas kaip įsiterpęs žemės plotas, nėra teisinių prielaidų ir sąlygų, konstatuoti, kad šis ginčo žemės plotas asmens, siekiančio įsigyti, kaip įsiterpusį, nuosavybėn laisvos valstybinės žemės plotą jį sujungiant su tam asmeniui priklausančiu žemės sklypu, atžvilgiu yra įgijęs laisvos valstybinės žemės statusą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2-438/2021).

44. Byloje nustatyta, kad Ginčo sklypas patenka į rengiamu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu nuosavybės teisių į žemę atkūrimui, asmenims iki 1940 m. nacionalizacijos turėjusiems į ją nuosavybės teises, suplanuotą teritoriją ir yra suformuotas nuosavybės teisių atkūrimui trečiajam suinteresuotam asmeniui. Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjo pateiktas Projektas negalėjo būti suderintas.

45. Teisėjų kolegijos nuomone, žemės sklypų planavimo proceso eigoje gali atsirasti įvairių aplinkybių, kurios gali lemti valstybinės žemės patikėtinio poziciją. Nagrinėjamu atveju NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymu pakeitus NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymą „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ atsirado galimybė suformuoti žemės sklypą, asmenims, pretenduojantiems į nuosavybės teisių atkūrimą natūra. Pažymėtina, kad nei NŽT Vilniaus rajono skyriaus išduoti Projekto rengimo reikalavimai, nei NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino pareiškėjo argumentų, susijusių su tuo, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius iš esmės vienu metu vykdė dviejų projektų į tą patį žemės sklypo plotą rengimo procedūras ir priėmė sprendimus. Šioje byloje skundžiamu Raštu buvo atsisakyta derinti pareiškėjo pateiktą Projektą dėl egzistuojančios objektyvios aplinkybės, t. y. Ginčo sklypas yra įtrauktas į kitą rengiamą žemės reformos žemėtvarkos projektą ir ši aplinkybė sudarė pagrindą atsakovui vadovautis Taisyklių 9 punktu, įtvirtinančiu sąlygą rengti projektą, kai projekto teritorija neįtraukta į rengiamus kitos rūšies žemės valdos projektus (planus) ir atsisakyti suderinti Projektą. Pareiškėjas sprendimus, susijusius su ginčo teritorijos įtraukimu į rengiamą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą nuosavybės teisių į žemę atkūrimui ir suprojektavimu trečiajam suinteresuotam asmeniui ginčija kitoje administracinėje byloje, todėl pareiškėjo argumentai dėl to, kad nuosavybės teisių atkūrimas trečiajam suinteresuotam asmeniui vykdomas ne turėtoje, o kitoje vietoje nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kaip ir argumentai, susiję su galimybe Ginčo teritorijoje suformuoti racionalaus dydžio sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, atsižvelgiant sklypo ypatumus (plotą, reljefą, augmeniją), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl šių argumentų nepasisakė.

46. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo Taisyklių 9 punkto taikymo. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. 3D-395/D1-187 „Dėl Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo VII skyriaus 2.1. punkte įtvirtinta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, dėl kurių iki šio įsakymo įsigaliojimo priimti sprendimai pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, gali būti baigiami rengti, viešinami, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusias Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatas. Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 17 d.) 9 punktas numatė, kad projektai rengiami tais atvejais, kai planuojama Projekto teritorija neįtraukta į rengiamus kitos rūšies žemės valdos projektus (planus), detaliuosius planus, vietovės lygmens bendruosius planus (M 1: 2000) ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos. Nuostata, kad projektas rengiamas, kai planuojama Projekto teritorija neįtraukta į rengiamus kitos rūšies žemės valdos projektus (planus), vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos įtvirtinta ir aktualios redakcijos, kuri įsigaliojo 2022 m. birželio 17 d., Taisyklių 9 punkte, taigi pareiškėjo argumentas, kad atsakovas rėmėsi negaliojančia Taisyklių 9 punkto nuostata pagrįstai atmestas.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, t. y., juose pateiktas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, nurodyti administracinio sprendimo motyvai, todėl priešingi pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Atsakovo padarytas procedūrinis pažeidimas (Sprendimo priėmimo termino pažeidimas 2 dienomis) vertintinas kaip neesminis, neturėjęs įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

48. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad tarp šios administracinės bylos ir Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI3-1261-811/2024, kurioje nagrinėjamas ginčas pagal pareiškėjo skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1499-(14.48.2) bei kitų sprendimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu į 0,04 ha Ginčo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) trečiajam suinteresuotam asmeniui, panaikinimo, nėra prejudicinio ryšio, todėl nebuvo pagrindo stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kol bus priimtas teismo sprendimas minėtoje byloje. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus administracinius sprendimus, galėjo remtis tik tais dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis, kurie egzistavo priimant administracinius sprendimus, o galimas faktinės padėties pasikeitimas būtų pagrindas priimti naują administracinį sprendimą. Pažymėtina, kad jeigu teismas patenkintų pareiškėjo reikalavimus, reiškiamus administracinėje byloje Nr. eI3-1261-811/2024, atsakovas turės pareigą vertinti, ar Ginčo sklypas gali būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas.

49. Pareiškėjo vertinimu, turi būti sumažintas trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis arba bylinėjimosi išlaidos priteistos iš atsakovo, kadangi jis atsakingas už susidariusią situaciją, kai tuo pačiu metu vyko skirtingos to paties žemės sklypo planavimo procedūros.

50. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, trukmę, specialių žinių reikalingumą, ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį teikiant teisines paslaugas, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, spręstina, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra teisinga ir proporcinga, atitinkanti bylos sudėtingumą bei suteiktų paslaugų apimtų, neviršijanti Rekomendacijose nustatyto priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (šiuo atveju – 4 497,50 Eur), todėl jos mažinti papildomai nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat šioje byloje nenustatė atsakovo akivaizdaus nesąžiningumo, sudarančio pagrindą teismui nukrypti nuo ABTĮ 40 straipsnyje nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

52. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai svarbias faktines aplinkybes, tinkamai jas įvertino, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl jo priimtas sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

53. Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. P. pateikė teismui prašymą priteisti jai iš pareiškėjo 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atstovavimo išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, šias išlaidas pagrįsdama 2023 m. gegužės 26 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. 23-05-26-1SA ir 2023 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymu.

54. Teisėjų kolegija vertina, kad atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 3 d.), prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, t. y. 2 470,39 Eur, jų dydis yra protingas atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, todėl Z. P. prašymas dėl 700 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjo tenkinamas.

55. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. (A. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui Z. P. iš pareiškėjo A. V. (A. V.) 700 Eur (septyni šimtai Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata Martišienė

Egidijus Šileikis

Milda Vainienė