2020-01-08 Nr. AB-402-3-62-3-02404-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-71-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02404-2017-456

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, Ligoninė), 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis Ligoninėje 2017 m. vasario 9 d. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpą, kurioje nėra stalo. Į pareiškėjo skundus nebuvo reaguojama. Nurodė, jog yra sunkus ligonis, jis priskiriamas pataisos namų paprastajai grupei, todėl jam turi būti taikomos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 73 straipsnyje numatytos sąlygos. Gyvenamojoje patalpoje pareiškėjui skirta viena spintelė, ant kurios stovi televizorius bei kiti smulkūs daiktai. Nesant stalo, jam neužtikrintos tinkamos maitinimosi sąlygos, jis negali rašyti laiškų, mokytis, žaisti stalo žaidimų. Dėl tokių nepatogumų pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo gydomas nuo 2017 m. kovo 16 d. iki skundo padavimo dienos Ligoninės (duomenys neskalbtini) ir Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuose. Lietuvos Respublikos higienos norma HN 47:2011, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 47:2011) nenustato reikalavimo palatose įrengti stalą. Ligoninėje kamerų tipo patalpos (palatos) įrengtos laikantis Higienos normos HN 47:2011 11 punkto reikalavimų, kadangi siekiant užtikrinti gydomųjų skyrių higieną, sterilumą ir tvarką bei prieinamumą prie paciento teikiant būtinąją medicinos pagalbą, kamerų tipo patalpose (palatose) kietasis inventorius turi būti apribotas laikantis minimalių įrengimo baldais ir kitu kietuoju inventoriumi reikalavimų, užtikrinant pacientams galimybę būtiniems daiktams ir maisto produktams susidėti. Šiuo pagrindu Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų įstaigos direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39, 19 punkte nustatyta, kad į gydomąjį skyrių atvykusiam pacientui skiriama lova, daiktų spintelė, drabužių spinta (jos dalis, kabykla) ir išduodamas patalynės komplektas.

4. Atsakovas teigė, kad Ligoninės administracija nedraudžia pareiškėjui laikyti savo asmeninio televizoriaus ant palangės, nuo kurios yra užtikrinama galimybė televizoriaus laidą įkišti į elektros lizdą. Ligoninėje įrengtos spintelės su plačiais kietais stalviršiais, todėl pareiškėjas turi galimybę rašyti laiškus ar kitus raštus ant jos. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu raštų su prašymais ir skundais į Ligoninės administraciją kreipėsi 76 kartus, iš jų dėl stalo įrengimo – 2 kartus, todėl galima pagrįstai manyti, kad pareiškėjo galimybė rašyti apribota nebuvo.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktas kamerų tipo palatų nuotraukas, nustatė, kad palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi. Kadangi Higienos normos HN 47:2011 21 punktas nenumato palatoje stalo, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d.) pareiškėjas rašė skundus Ligoninės administracijai ir teismui, todėl bylos duomenys paneigia pareiškėjo argumentus, kad nesant kameroje (palatoje) stalo jis negalėjo rašyti laiškų, mokytis. Teismas sprendė, kad pareiškėjas turi galimybę tinkamai pavalgyti naudodamasis spintelės paviršiumi. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad jam turi būti taikomos BVK 73 straipsnyje nustatytos sąlygos, nenurodė, kokios teisės buvo pažeistos, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pažeidęs minėtas teisės aktų nuostatas.

III. 7. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo tenkinti jo skundą.

8. Pareiškėjas teigia, kad LAVL vengia atsakomybės, teikdama ginčui neaktualius duomenis, pabrėžia, kad jis Ligoninėje atlikinėja bausmę jau pusantrų metų. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas ir teismas jam siūlo maitintis atsistojus prie spintelės ir palangės, kadangi kėdės ir kitas kietasis inventorius yra pritvirtinti prie grindų. Pareiškėjo įsitikinimu, stalas būtinas kiekvienam žmogui, pareiškėjas negali tinkamai maitintis, mokytis, rašyti laiškus, žaisti stalo žaidimus. Pareiškėjas nurodo, kad LAVL tyčiojasi iš žmonių, išduodama stalo žaidimus nesant stalo. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakyme Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ aiškiai nustatyta, kad kamerų tipo patalpose turi būti stalai.

9. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas argumentais, išdėstytais atsakovo atsiliepime į skundą, papildomai nurodant, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas bei teisingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. jis buvo laikomas LAVL kamerų tipo patalpose (palatose), kuriose nebuvo stalo, atlyginimo.

11. Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė ir prašo pridėti prie bylos Seimo kontrolieriaus 2018 m. rugsėjo 24 d. „Pažymą dėl A. L. skundo prieš Laisvės atėmimo vietų ligoninę“ (toliau – ir Pažyma) bei LAVL 2019 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. 7-669 „Dėl prašymo“. Atsižvelgiant į tai, kad minėti dokumentai sudaryti vėliau nei ši byla išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, jie pridedami prie bylos.

12. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, pateikė apeliacinį skundą, kuriame akcentuoja jo laikymo LAVL trukmę, stalo svarbą ir nurodo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakyme Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ aiškiai nustatyta, kad kamerų tipo patalpose turi būti stalai.

13. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

14. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra viena iš laisvės atėmimo bausmę vykdančių pataisos įstaigų. LAVL nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 (ginčui aktuali redakcija), 1 punkte įtvirtinta, kad Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą.

15. Taigi, LAVL dvejopa paskirtis, t. y. sveikatos priežiūros ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo, lemia, kad Ligoninė turi atitikti ir sveikatos priežiūros įstaigoms, ir laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms keliamus reikalavimus. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Ligoninė turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo, sveikatos saugos reikalavimus, vis dėlto, nepaneigiant minėtų reikalavimų reikšmingumo ir būtinybės jais vadovautis, LAVL taip pat turi būti užtikrinamas laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms taikomų reikalavimų vykdymas.

16. Vienas iš teisės aktų, nustatančių reikalavimus pataisos įstaigoms, yra Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Normos), įsigaliojusios 2017 m. birželio 8 d. Normų 10.2 punkte nustatyta, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose įrengiamas stalas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad BVK 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Pagal atsakovo atstovo į bylą pateiktus duomenis matyti, kad pareiškėjas po Normų įsigaliojimo, t. y. nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d., buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 105, 304 ir 320. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 105 (b. l. 27), yra įrengtas stalas. Byloje nėra duomenų, kad stalas būtų įrengtas likusiose patalpose, kuriose po Normų įsigaliojimo buvo laikomas pareiškėjas, t. y. patalpose Nr. 304 ir 320 (b. l. 27, 29). Šiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017 m. spalio 4 d. iki ginčo laikotarpio pabaigos, t. y. 2017 m. lapkričio 22 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. pareiškėją laikant kamerų tipo patalpose, kuriose nebuvo įrengtas stalas, buvo pažeista pareiškėjo teisė į nustatytas kalinimo sąlygas.

17. Dėl pareiškėjo skundo dalies, kuria pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš stalo nebuvimo iki Normų įsigaliojimo, t. y. nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. birželio 8 d., pažymėtina, kad šiuo laikotarpiu galiojusiuose teisės aktuose nebuvo nustatytas reikalavimas laisvės atėmimo bausmę vykdančių pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose įrengti stalą. Reikalavimo įrengti stalą palatoje nenustatyta ir reikalavimus asmens sveikatos priežiūros įstaigoms nustatančioje Higienos normoje HN 47:2011. Atsižvelgiant į tai, dėl pareiškėjo skundo dalies, kuria neturtinė žala kildinama iš stalo nebuvimo nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. birželio 8 d., sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nesant atitinkamo reikalavimo teisės aktuose, neteisėtų atsakovo veiksmų nenustatyta.

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

19. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus nagrinėjamu atveju nustatyto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kuriose nebuvo įrengtas stalas, nors pagal Normas turėjo būti įrengtas), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas galėjo naudotis prie lovos esančia spintele, byloje nėra duomenų, ir pareiškėjas neteigė, kad dėl skundžiamų kalinimo sąlygų buvo pakenkta pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies ir pripažįstant, kad nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. neįrengiant stalo buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo A. L. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Romanas Klišauskas