1ed0dce1-bc9d-4975-8cd4-40be02a5598e · Å iaulių apylinkės teismas

                      Privataus kaltinimo baudžiamoji byla Nr. PK-1033-899/2014Teisminio proceso Nr. 1-70-3-00052-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.8.2.1; 2.1.15.3.3;2.3.6.4.4 ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 28 d.   Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei, dalyvaujant kaltinamajai K. T., jos gynėjai advokato padėjėjai Inetai Agazzi, nukentėjusiajam A.

K. G., jo atstovui advokatui Mindaugui Jonaičiui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Å iauliuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 155 straipsnio 1 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : K. T. buvo kaltinama tuo, jog 2014-06-25 apie 16 val.

A. K. G. bÅ«nant savo kieme (duomenys neskelbtini), Å iauliai, vieÅ¡ai, matant ir girdint kitiems žmonėms, jį įžeidė, iÅ¡vadindama įžeidžiančiais ir žeminančiais žodžiais - „valkata“, „psichu“. Kaltinamoji K. T. pagal jai inkriminuojamÄ kaltinimÄ teisme kalta neprisipažino ir parodė, kad su A. K. G. yra kaimynai. A. K. G. kviečia policijÄ , nes ji (G. T.) laiko paukščius, bet viskas tvarkinga. TÄ dienÄ A. K. G. pakvietė jos sÅ«nų į palapinę, kuri buvo uždara, bet durys plačios, sÅ«nus užėjo.

Pati pasižiūrėjo, kad sėdi vyras, nebuvo nei V. G., nei I. T.. Pasakė „Ž., eik namo“. Jis sėdėjo pas A. K. K. G.. A. K. G. sako „neklausyk mamos“. Ž. T. parėjo namo, pasakė „mamos reikia klausyti“. Daugiau nieko nesakė. A. K. G. buvo sūnui įpylęs degtinės. Nuo jų buvo 10 m atstumu, yra metalinė tvora. Buvo A. K. G., Ž. T. ir tikriausiai V. K.. V. K. pati nepažįsta, nes jis kitur gyvena. Su V. G. nebendrauja, konfliktų nėra. V. G. pas A. K. G. yra mačiusi.

I. T., kuri yra kaimynė iš kitos pusės, nebuvo, bet ji dėl vištų taip pat pyksta ant jos. Pokalbį galėjo girdėti tik V. K. ir jos sūnus. Sūnus kaltina A. K. G., kad viskas dėl tokių niekų. Pati tokių žodžių nesakė nei A. K. G., nei K.. Kvietė tik sūnų. Dėl vištų buvo gal birželio mėnesį atvykusi komisija, tiksliai nepamena. Sūnus su A. K. G. nesipyksta, bet dabar nebendrauja. Pati su A. K. G. bijo kalbėti, nes jis rašo į visas institucijas. Nebuvo taip kaip nurodyta skunde.

Po to su A. K. G. nekalbėjo, apie bylÄ sužinojo gavusi teismo Å¡aukimÄ . Ž. T. turi neįgalumo grupę, nes turi psichinę negaliÄ . Pati nerimavo, nes A. K. G. sÅ«nų girdo alkoholiu, o sÅ«nus negali alkoholio vartoti. SÅ«nui 46 metai. A. K. G. nuplėšo medelius, obelis. Ž. T. parėjo jai pakvietus jį iÅ¡ karto. A. K. G. jam sakė „neik, neklausyk“, bet Ž. T. sako „reikia mamos klausyti“. Kol jis grįžo, nepraėjo nei 10 minučių. A. K. G. padarė daug moralinės žalos, nes jos tikrinti atvyksta po tris komisijas.

Kiti kaimynai taip pat konfliktuoja su A. K. G.. Jis norėjo nuÅ¡alinti seniÅ«nÄ , bet nesurinko reikiamų parašų. Jos sÅ«nui yra depresija, nes jis iÅ¡siskyrė su žmona. A. K. G. skunde nurodytų žodžių neiÅ¡sakė, nes keiksmažodžių iÅ¡ viso nenaudoja. Tuo metu kuomet kvietė Ž., A. K. G. sėdėjo. Pamatė, kad sÅ«nus pareina ir pati pasitraukė.Nukentėjusysis A. K. G. teisme parodė, kad su K. T. nesutaria apie 20 metų. Jos vyras skendo upelyje, o pats jį iÅ¡gelbėjo.

Jos vyrui užeina „daugiadienės“, ji tuomet neįsileido jo į namus. K. T. vyrÄ tada parsivedė pas save, jai grįžus pasakė, kad jį iÅ¡gelbėjo, o ji jam pasakė „ko kiÅ¡iesi, būčiau palaidojusi“. K. T. laiko viÅ¡tas, Å¾Ä sis, nuo kurių didelė smarvė, kieme negalima bÅ«ti. Jos dukra dirba Vilniuje ir prieÅ¡ komisijas jÄ perspėja, todėl K. T. susitvarko. Pas jį atėjo V. K., nes reikėjo sumÅ«ryti kaminÄ . Su juo sėdėjo ir kalbėjo. Tada atėjo Ž.

T., paklausė „ar galiu užeiti“, sako „ar per tvorÄ lipti“. Ž. T. sakė, kad gali per vartelius. Jis turėjo butelį alaus. Jam užėjus, K. T. pasakė „Ž., eik namo, kiek kartų sakiau, kad nebÅ«k pas tÄ valkatÄ , psichÄ â€œ. K. T. dar jį ir vakare užpuolė. Tuos žodžius K. T. Å¡aukė balsu, tai galėjo girdėti V. K., nes nuo jos pats buvo apie 12 m atstumu. V. G., kuri yra jo gyvenimo draugė, matė, kaip atėjo Ž. T., ji buvo virtuvėje ir kažkÄ ruošė, durys buvo atidarytos.

Ji ėjo į darÅ¾Ä , ruošė pietus. K. T. Å¡ių žodžių V. K. nesakė, nes jo nepažįsta. Žodžiai buvo adresuoti jam (A. K. G.). K. T. jam tai sako pastovai. Ji - baisus žmogus, visiems aiÅ¡kina „su juo nekalbėkit“. Su jos sÅ«numi sveikinasi. Jis sugalvoja ir ateina. Tuos žodžius daug kas galėjo girdėti, bet bijo liudyti, nes ji yra kerÅ¡tinga. Pačiam yra iÅ¡kelta byla, kad jis K. T. iÅ¡koliojo. Dabar yra paskirta psichiatrinė ekspertizė, ji jau atlikta, rezultatai normalÅ«s. Pačiam buvo nepatogu prieÅ¡ kaimynÄ , jis sako „nežinau, kÄ aÅ¡ daryčiau su tokiais kaimynais“.

Pats po Å¡ių žodžių susinervino, susinervino ir jo draugė. Dėl Å¡io įvykio sveikata nepablogėjo. Civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Dėl tokio K. T. elgesio į teismÄ kreipėsi pirmÄ kartÄ , nors jį taip vadina jau 20 metų, ypač prie svetimų žmonių. Kai pamato K. T., negali į jÄ Å¾iÅ«rėti, ima paralyžius. Nežino, ar jaunas žmogus galėjo žodžių negirdėti. V. K. matė kaip Ž. T. atėjo per tvorÄ , matė kaip atsinešė butelį, po iÅ¡sakytų žodžių pasibaisėjo.

Ž. T. išėjus, V. K. išėjo po 15 minučių. Apie bylas su V. K. nekalbėjo, kalbėjo apie kaimynus. KitÄ dienÄ jį sutikęs paklausė ar paliudys, jis sakė „bÅ«tinai, mielu noru“. KÄ konkrečiai liudys, jis nesakė. K. T. kviečia policijÄ . Žmonės susitaria ir raÅ¡o skundus. Akumuliatoriaus vagystė - tai netiesa, nusiÅ¡nekėjimas. Dėl alkoholio vartojimo baustas yra, kuomet jam buvo iÅ¡kviesta policija. Liudytoja V. G. teisme parodė, kad A. K. G. yra draugas, sutaria su juo gerai.

K. T. yra kaimynė, pažįstama apie 11 metų. Konfliktų nėra, tik kartÄ jÄ yra iÅ¡vadinusi „sterva”. Birželio 25 dienÄ pas A. K. G. buvo atėjęs kaimynas V. K.. Jie kalbėjosi apie kaminÄ , sėdėjo namelyje. Pati buvo nuėjusi į darÅ¾Ä , po to buvo virtuvėje, durys buvo atidarytos. Girdi „Laba diena” ir žiÅ«ri Ž. T. sako „ar galiu ateiti”. Perlipo per tvorÄ ir nuėjo į pavėsinę. Paėjus 5 minutėms pasigirdo K. T. balsas „Ž., sakiau pas tÄ psichÄ , valkatÄ nevaikščioti”.

Ji Å¡aukė garsiai. Pasirodo ir I. T. girdėjo. TÄ patį vakarÄ A. K. G. ėjo iÅ¡ paÅ¡to dėžutės pasiimti laikraščių ir I. T. sakė, kad girdėjo, nes buvo kieme. Pati tuo metu buvo patalpoje, pirmame aukÅ¡te, prie durų yra stalas, matosi pavėsinė iki jos 5 m, iki vartelių 3 metrai, iki K. T. 5 metrai. V. K. iÅ¡sigando, sako „kaip čia elgiasi su kaimynais, ar taip už niekÄ gali iÅ¡kolioti”. Su V. K. pati yra pažįstama, nes jis yra Medelyno rajono gyventojas. Ž. T. Å¡iuos žodžius girdėjo, nes pati matė kaip jis nuėjo.

Visi kartu sėdėjo 5 minutes. Alkoholinių gėrimų tuo metu nematė, nes arti jų nebuvo priėjusi. Ryte sakė Ž. T. „buvau atėjęs, atsinešęs alaus”. K. T. pastoviai A. K. G. vadina „brudas, parazitas, kuprius, garbatyj”. Ji laiko daug paukščių, o medžių Å¡akos eina į A. K. G. teritorijÄ . K. T. iÅ¡sakyti žodžiai buvo adresuoti A. K. G.. Ä®vykio metu pavalgę nebuvo ir valgio neruošė, tvarkėsi laiÅ¡kus. Liudytoja I. T. teisme parodė, kad A. K. G. ir K.

T. pažįstami. K. T. gyvena (duomenys neskelbtini). K. G. – (duomenys neskelbtini). Su A. K. G. sutaria gerai, jis yra draugiÅ¡kas, konfliktų nėra. K. T. kitokia, su ja sunku sutarti. Ji laiko viÅ¡tas, nuo kurių didžiulė smarvė. Kreipėsi į jÄ , tačiau asmuo atsisako spręsti problemas, sako „turgaus boba”. SÅ«nui neleidžia kalbėtis su ja. Pati pastoviai bÅ«na kieme, kuomet pas A. K. G. kieme yra žmonių ir garsiai kalba, tai pati viskÄ girdi. Girdėjo, kad Ž. T. klausė „ar galiu ateiti”.

Po to iÅ¡girdo žodžius „neik pas tÄ valkatÄ , psichÄ ar durnių”. Balsas buvo stiprus. Motina sakė sÅ«nui, kad neitų pas A. K. G.. Pas A. K. G. tuo metu buvo kaimynas, jo vardo, pavardės nežino. Ten yra apžėlę medžiais, kas A. K. G. kieme yra, nesimato. Tuos žodžius iÅ¡sakytus žino, nes K. T. ne kartÄ juos iÅ¡sakė. KÄ sÅ«nus motinai atsakė, nežino. SÅ«nus neÅ¡aukė. V. G. yra pažįstama, ji pas A. K. G. dažnai lankosi. Ji tÄ dienÄ tikriausiai buvo pas A. K.

G.. Atrodo, kad tÄ patį vakarÄ buvo susitikusi su jais abiems, klausė „kokius juokus krečiant”. Sakė „užteks kolioti”. Ž. T. bijo savo motinos. Kiek Ž. T. buvo pas A. K. G., nežino.Liudytojas Ž. T. teisme parodė, kad yra K. T. sÅ«nus. Su kaimynu A. K. G. sutaria blogai, jis visus skundžia, jis yra blogas žmogus. Jis nėra jo (Ž. T.) draugas. Su motina K. T. santykiai geri. Pats grįžo ir jį pakvietė A. K. G. iÅ¡gerti degtinės, bet pats atsisakė. IÅ¡girdo motina ir išėjusi jį parsivedė.

Jį A. K. G. pakvietė iÅ¡ mandagumo. Pas A. G. pabuvo gal 10, gal 5 minutes. Tuo metu pats turėjo su savimi alaus butelį ir jį nešėsi namo. A. K. G. buvo su draugu, kurio nepažįsta. Moters pas A. K. G. nebuvo. Išėjo, nes jį pakvietė motina, sakė „pareik į namus”. A. K. G. motinÄ Å¡meižia, A. K. G. motina nekeikė. Tuo metu V. G. kieme nebuvo. Nežino, ar motina supyksta ant A. K. G.. Pas A. K. G. pats atėjo per tvorÄ , o išėjo per vartelius. Motina A. K. G. neapÅ¡aukė, ji buvo supykusi ant jo paties, kam jis ėjo pas kaimynÄ A.

K. G.. Patį užeiti K., jo paklausė „ar per tvorÄ â€. Žino, kad obelų Å¡akos įsikiÅ¡a į A. G. kiemÄ , prikrenta į jo kiemÄ lapų, ne pats su motina pjovė tas Å¡akas. I. sako, kad eina smarvė nuo jų viÅ¡tų. Motina A. K. G. nekeikė, psichu nevadino. Motina nesako, kad A. K. G. yra valkata.Liudytojas V. K. teisme parodė, kad A. K. G. yra kaimynas 400-500 m atstumu, pažįstamas su juo, bendrauja apie porÄ mėnesių. K. T. nepažįsta, žino, kad ji gyvena netoliese, santykių su ja jokių.

Pats gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau gyvena toli nuo K. T., kadangi skiria upelis. Ä®vykio birželio 25 dienÄ nepamena. Pas A. K. G. yra buvęs. Gal birželio 25 dienÄ buvo pas A. K. G. atėjęs jam padėti sutvarkyti malkinę, bet baigus tvarkyti išėjo namo. Jei kaimynai pykstasi, tai tegul liudyti kviečia kaimynus, kurie gyvena Å¡alia. Pats pas A. K. G. kieme K. T. nematė. Atėjo gal 9.00 val. ir buvo iki 12.00 ar 13.00 val. Nepamena, ar tÄ dienÄ pas A. K. G. buvo pirmÄ kartÄ . Po darbų dviese sėdėjo palapinėje, kuri yra viduryje daržo.

Atėjo dar vienas žmogus, kurio nepamena. Nežino, ar tai yra Ž. T., dabar visi vienodi. Jį pažinojo Å¡eimininkas. Su juo kalbėjo Å¡eimininkas. Visi trys sėdėjo prie stalo. Jis pabuvo apie 10 minučių, nes jį paÅ¡aukė moteris. KÄ tiksliai moteris sakė, negali pasakyti, neprisimena. Moteris paÅ¡aukė, vyras atsikėlė ir nuėjo. Mano, kad jis buvo Å¡aukiančiojo giminaitis. Žodžių nepamena, jų negirdėjo. Daugiau pas A. K. G. nieko nebuvo. V. G. iÅ¡ pavardės nepažįsta, moters nematė.

Patys palapinėje buvo apie 30 minučių. Dirbo namo teritorijoje. Kieme nematė, gal virtuvėje ir buvo moteris, nepamena. Su moterimi, su kuria gyvena A. K. G., pats pakalba. Moteris buvo rÅ«syje, bet ne lauke, kuomet jis ėjo į tualetÄ . Asmuo buvo atėjęs prieÅ¡ jam pačiam einant į tualetÄ prieÅ¡ 5-10 minučių. Apie kaimynų konfliktÄ nieko nežino. VyrÄ pakvietė į namus ir jis nuėjo, pats nesuprato, kokie žodžiai buvo pasakyti. Girdėjo gerus žodžius, blogų žodžių negirdėjo.

Žodžių „valkata, psichas“ pats negirdėjo, bet jei buvo iÅ¡sakyti, tai gal kam nors iÅ¡ trijų jie ir buvo iÅ¡sakyti. Išėjus tam vyrui, pats dar pabuvo 15-20 minučių, kÄ su A. K. G. kalbėjo, nepamena. Mano, kad apie darbus. Jei A. K. G. skundžiasi teismui, tai gal kÄ ir kalbėjo, bet pats nieko negirdėjo. Jei garsiai Å¡aukė, galėjo kviesti policijÄ . Konfliktinės situacijos nebuvo.Įžeidimas, numatytas LR BK 155 straipsnio 1 dalyje, yra vieÅ¡as užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu.

Taigi, įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuojamas atsiliepimas apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ išaiškinta, kad garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas.

Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Ar veiksmas, įvertinimas yra įžeidžiantys, sprendžia pats nukentėjusysis. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieÅ¡taraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiÅ¡kos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Taigi, įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimÄ jo reputacija.

Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas vieÅ¡ai nepadoriai apibÅ«dindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tik vieÅ¡u įžeidimu, t. y. kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemones, spaudinyje, internete.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8. p. numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.Kilti baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 155 straipsnio 1 dalį reikia nustatyti, jog atitinkami įžeidžiantys žodžiai buvo išsakyti kitų asmenų akivaizdoje. Nagrinėjamu atveju pati kaltinamoji K. T. kategoriškai teigė, jog A. K. G. privataus kaltinimo skunde nurodytų žodžių neišsakė, nes keiksmažodžių iš viso nenaudoja. Kad skunde nurodytų žodžių K. T. neišsakė, patvirtino ir kaltinamosios sūnus Ž.

T.. Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek K. T., tiek jos sÅ«nus Ž. T. byloje gali siekti kaltinamosios atžvilgiu palankaus teismo sprendimo, todėl jų parodymais remiasi tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems ir iÅ¡tirtiems įrodymams. Kiti byloje apklausti asmenys, t. y. A. K. G., V. G. bei I. T. yra prieÅ¡iÅ¡kuose santykiuose su kaltinamÄ ja K. T. (pasak minėtų asmenų, konfliktuoja dėl K. T. laikomų viÅ¡tų ir t. t.). A. K. G. ir V. G. yra sugyventiniai, o I. T. su A. K. G. sutaria gerai, draugiÅ¡kai.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, manytina, kad minėti asmenys gali siekti apkalbėti K. T. ir tokiu bÅ«dų padėti A. G., todėl teismas minėtų asmenų duotais parodymais taip pat remiasi tik ta apimtimi, kiek jie neprieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems ir iÅ¡tirtiems įrodymams. Liudytoja V. G. teisme parodė, kad Ž. T. perlipus per tvorÄ ir nuėjus į pavėsinę bei praėjus 5 minutėms pasigirdo K. T. balsas „Ž., sakiau pas tÄ psichÄ , valkatÄ nevaikščioti”. Kad A. K. G. skunde nurodytus žodžius iÅ¡sakė K.

T., patvirtino ir savo kieme, o ne pas A. K. G. buvusi nukentėjusiojo kaimynė I. T., kuri teisme parodė, kad iÅ¡girdo žodžius „neik pas tÄ valkatÄ , psichÄ ar durnių”; motina sakė sÅ«nui, kad neitų pas A. K. G.. Nors Å¡ie minėti asmenys parodė, kad K. T. iÅ¡sakė kaltinime nurodytus žodžius, tačiau teismas Å¡ių asmenų duotus parodymus vertina kritiÅ¡kai, nes parodymai yra nenuoseklÅ«s. Nukentėjusysis A. K. G. parodė, kad V. G. buvo virtuvėje ir kažkÄ ruošė, durys buvo atidarytos; ji ėjo į darÅ¾Ä , ruošė pietus, kuomet girdėjo K.

T. iÅ¡sakytus žodžius. Pati V. G. teisme parodė, kad įvykio metu pavalgę nebuvo ir valgio neruošė, nes tvarkėsi laiÅ¡kus. I. T. nurodė, kad įvykio metu girdėjo kÄ sakė K. T., tačiau kÄ sÅ«nus motinai atsakė, nežino. Pats nukentėjusysis A. K. G. teisme parodė, kad Ž. T. užėjus, K. T. pasakė „Ž., eik namo, kiek kartų sakiau, kad nebÅ«k pas tÄ valkatÄ , psichÄ â€œ; tuos žodžius K. T. Å¡aukė balsu, tai galėjo girdėti V. K., nuo jos pats buvo apie 12 m atstumu.

Pas A. K. G. buvęs V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad vyrÄ (Ž. T.) pakvietė į namus ir jis nuėjo, pats nesuprato, kokie žodžiai buvo pasakyti; girdėjo gerus žodžius, blogų žodžių negirdėjo; žodžių „valkata“, „psichas“ pats negirdėjo, bet jei buvo iÅ¡sakyti, tai gal kam nors iÅ¡ trijų jie ir buvo iÅ¡sakyti; konfliktinės situacijos nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas V. K. K. T. nepažįsta, tik žino, kad ji gyvena netoliese, santykių su ja jokių, su A.

K. G. yra pažįstamas, bendrauja apie porÄ mėnesių, esant Å¡ioms aplinkybės, t. y. nenustačius aplinkybių, dėl kurių minėtas liudytojas galėtų siekti palankaus sprendimo tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusiojo atžvilgiu, jo parodymais teismas remiasi visa jų apimtimi. Å ioje situacijoje pats neutraliausias liudytojas V. K. nepatvirtino, kad K. T. tikrai iÅ¡sakė kaltinime nurodytus žodžius A. K. G. atžvilgiu, aiÅ¡kiai nurodė, kad nebuvo jokios konfliktinės situacijos. Be to, atsižvelgtina į A.

K. G. ir liudytojų V. G. ir I. T. parodymų skirtingumÄ ir kitu aspektu. Nukentėjusysis A. K. G. teisme parodė, kad K. T. pasakė „ŽydrÅ«nai, eik namo, kiek kartų sakiau, kad nebÅ«k pas tÄ valkatÄ , psichÄ â€œ. Liudytoja V. G. teisme parodė, kad pasigirdo K. T. balsas „Ž., sakiau pas tÄ psichÄ , valkatÄ nevaikščioti”. Liudytoja I. T. teisme parodė, kad iÅ¡girdo žodžius „neik pas tÄ valkatÄ , psichÄ ar durnių”. Tai yra, Å¡ie asmenys visiÅ¡kai skirtingai nurodo paliepimÄ , kurį Ž.

T. iÅ¡sakė savo sÅ«nui. Be to, I. T. dar ir suabejojo, kokie tiksliai žodžiai galėjo bÅ«ti iÅ¡sakyti – „psichÄ â€œ ar „durnių“. Esant tokiai prieÅ¡taringai situacijai, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, įrodančių, kad K. T. 2014-06-25 apie 16 val. tikrai iÅ¡sakė A. K. G. kaltinime nurodytus žodžius „valkata“, „psichas“.Teismas pažymi, kad kaltinamoji savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamosios naudai (in dubio pro reo).

Å is principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v.

Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.).Be to, norint asmenį pripažinti kaltu pagal jam inkriminuotÄ kaltinimÄ , bÅ«tina nustatyti LR BK straipsnyje numatytus ne tik objektyviosios, bet ir subjektyviosios pusės požymius. Å iuo atveju kaltinamoji K. T. kaltinama tuo, kad ji vieÅ¡ai, matant ir girdint kitiems žmonėms, A K. G. įžeidė, iÅ¡vadindama įžeidžiančiais ir žeminančiais žodžiais - „valkata“, „psichu“.

Remiantis http://zodynai.igloro.info/z/psichas/ duomenimis, žodžio „psichas“ reikÅ¡mė yra: „susijusių su protu; konkrečiau, ar į bendrÄ individo emocinio ir intelektualaus reagavimo iÅ¡orine tikrove“. Teisme nukentėjusysis A. K. G. parodė, kad pačiam yra iÅ¡kelta byla, kad jis K. T. iÅ¡koliojo; dabar yra paskirta psichiatrinė ekspertizė, ji jau atlikta, rezultatai normalÅ«s. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių matyti, kad A. K. G. galimai turėjo/turi psichinių sutrikimų, todėl kitoje byloje ir buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė, todėl galimai pavartotas žodis „psichas“, darant teorinę prielaidÄ , kad toks žodis iÅ¡ tikrųjų ir buvo iÅ¡sakytas A.

K. G. atžvilgiu, nagrinėtinoje situacijoje negalėtų bÅ«ti laikomas įžeidžiančiu, nes K. T., dalyvaudama kitoje privataus kaltinimo byla kaip nukentėjusioji, turėjo duomenų apie A. K. G. galimai esamus psichikos sutrikimus. Tad Å¡ios bylos kontekste negalima teigti, kad galimai iÅ¡sakytas žodis „psichas“ galėtų įžeisti A. K. G. LR BK 155 str. 1 d. prasme. Pagal Lietuvių kalbos žodynÄ Å¾odis „valkata“ reiÅ¡kia benamį, bastÅ«nÄ , perėjÅ«nÄ , tinginį, plevėsÄ , palaidÅ«nÄ , nerimtÄ Å¾mogų.

Nors byloje nėra duomenų, kad A. K. G. neturėtų gyvenamojo ploto ar bastytųsi be darbo, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste galimai iÅ¡sakytas žodis „valkata“, darant teorinę prielaidÄ , kad toks žodis iÅ¡ tikrųjų ir buvo iÅ¡sakytas, negalėtų bÅ«ti laikomas kaip žodis, įžeidžiantis nukentėjusįjį LR BK 155 str. 1 d. prasme dėl Å¡ių motyvų. K. T. sÅ«nų kvietėsi namo, nes sÅ«nus buvo nuėjęs pas A. K. G. iÅ¡gerti, neÅ¡inas buteliu alaus. Pasak kaltinamosios K.

T., A. K. G. sÅ«nui buvo įpylęs degtinės. Å ios aplinkybės iÅ¡ dalies patvirtina, kad K. T. Å¡ioje situacijoje bÅ«dama susirÅ«pinusi sÅ«naus sveikata, t. y. žinodama, kad sÅ«nus negali vartoti alkoholio, turi psichikos sutrikimų, kviesdama sÅ«nų namo ir bÅ«dama konfliktiÅ¡kuose santykiuose su kaimynu A. K. G., galimai pasakė žodį „valkata“, darant tik teorinę prielaidÄ , kad toks žodis iÅ¡ tikrųjų ir buvo iÅ¡sakytas, ne su tikslu įžeisti A. K. G., bet su tikslu greičiau pasikviesti sÅ«nų pareiti namo.  IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad K.

T. ir A. K. G. konfliktiniuose santykiuose yra seniai. Pats nukentėjusysis A. K. G. teisme parodė, kad su K. T. nesutaria apie 20 metų. K. T. parodė, kad A. K. G. kviečia policijÄ , nes ji laiko paukščius, nors viskas yra tvarkoje. Teisme nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje kaltinamasis yra A. K. G., o nukentėjusioji K. T. bei kurioje yra paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. IÅ¡ esamos situacijos matyti, kad jau senokai esant konfliktinei situacijai, akivaizdžiai nekaimyniÅ¡ki, nedraugiÅ¡ki tarpusavio santykiai bei kuomet A.

K. G. priima K. T. sÅ«nų, kuris turi alkoholio, K. T. galėjo sukelti įtarimÄ bei sudaryti pagrindÄ galimai pasakyti savo atitinkamÄ nuomonę apie jo sveikatos bÅ«klę ir vedamÄ gyvenimo bÅ«dÄ . Be to, visuma Å¡ių paminėtų aplinkybių rodo, kad įvykio metu tarp K. T. ir A. K. G. įvyko tik eilinis konfliktas dėl menkavertės dingsties. Ä®vertinus tai, kad galimai kaltinime nurodytus žodžius K. T. pasakė konflikto metu, iÅ¡ pykčio, iÅ¡reikÅ¡dama savo neigiamas emocijas ir siekiant, kad jos sÅ«nus, kuris turi psichinę negaliÄ , iÅ¡ kaimyno A.

K. G. greičiau pareitų namo ir pas kaimynÄ nebÅ«tų, darytina iÅ¡vada, kad K. T., net ir pripažinus žodžių iÅ¡sakymÄ , neturėjo tyčios įžeisti nukentėjusiojo A. K. G. LR BK 155 str. 1 d. prasme. Be to, ir pagal nukentėjusiojo pozicijÄ , K. T. atitinkamus žodžius galimai iÅ¡sakė tik patariamÄ ja forma (tai teisminėje praktikoje tai pat aktualu; Panevėžio apygardos teismo 2012-05-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-298-72/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, jog „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę.

Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais itin Å¡iurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sÄ lygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2004 m. gruodžio 29 d.  nutarimai).

Kartu pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi bÅ«ti suvokiama kaip kraÅ¡tutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, t. y. K. T. galimai iÅ¡sakyti kaltinime nurodyti žodžiai, t. y. neigiami, hiperbolizuoti, ironiÅ¡ki ar sÄ lygiÅ¡ki pasisakymai apie A. K. G. asmenį, nagrinėjamos bylos kontekste savaime negalėtų bÅ«ti vertinami kaip galintys paniekinti ar užgauliai pažeminti pagal LR BK 155 straipsnį.

Teismų praktikoje nepritartina tokiai praktikai, kai įvairÅ«s tarpusavyje kylantys konfliktai dirbtinai kriminalizuojami, kaltinant vienÄ iÅ¡ konfliktuojančių pusių nusikalstamu veikimu, neįvertinant kitų teisės Å¡akų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. PanaÅ¡iÄ praktikÄ formuoja ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (pvz., Å iaulių apygardos teismo 2013-12-06 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-913-519/2013).Remdamasis byloje iÅ¡tirtais įrodymais, aukščiau aptartais motyvais, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog K.

T. iÅ¡teisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Kadangi K. T. iÅ¡teisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, A. K. G. civilinis ieÅ¡kinys 1 000 Lt sumai paliekamas nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas.

Atsižvelgiant į tai, kad K. T. išteisintina dėl nusikalstamos veikos padarymo, vadovaujantis LR BPK 104 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsnio 6 dalimi, privataus kaltintojo A. K. G. patirtos išlaidos (300 Lt; 53 b. l.) nėra priteistinos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : K. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).A.

K. G. civilinį ieÅ¡kinį 1 000 Lt (vieno tÅ«kstančio litų) sumai palikti nenagrinėtÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsnio 6 dalimi, nepriteisti A. K. G. patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                  Bronius VinciÅ«nas