1ed0c2f8-a249-4dc1-93cc-dfebfd906ff3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Teikimas Nr. T-1070-1078/2020 Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00016-2020-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. rugsėjo 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 59-153 Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam A.

J., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimÄ , n u s t a t ė: A. J. nuteistas Å vedijos Karalystės Aukščiausiojo teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal Å vedijos kontrabandos įstatymo 3 straipsnio 1 pastraipÄ ir 6 straipsnio 3 pastraipÄ , paskirta bausmė – 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. kovo 2 d. nutartimi Å vedijos Karalystės Aukščiausiojo teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir nustatyta bausmė – 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia 2017 m. rugpjūčio 27 d. Bausmės pabaiga 2023 m. vasario 27 d. 1/2 bausmės dalį atliko 2020 m. gegužės 27 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. rugpjūčio 20 d. buvo 2 metai 6 mėnesiai 7 dienos. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 59-153, nutarė taikyti A. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ su intensyvia priežiÅ«ra.

Komisijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas Nr. 59-153 taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos netvirtintinas. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos: atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija ketverius metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliÄ sias sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. IÅ¡ teismui pateiktos nuteistojo A. J. asmens bylos matyti, kad Å¡iuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už vieno labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ .

Pažymėtina, jog nuteistasis A. J. praeityje taip pat buvo teistas už nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymÄ , kas teismui leidžia spręsti, jog nuteistasis neatsisako savo nusikalstamo elgesio modelio. Å i aplinkybės taip pat rodo, jog nuteistasis praeityje nesugebėjo pateisinti jam teismo parodyto pasitikėjimo, kad jis gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir nei ankstesnė bausmė, nei teismų parodytas pasitikėjimas juo, nuteistojo elgesiui jokios įtakos nepadarė ir nesustabdė jo nuo tolesnio nusikalstamo elgesio.

Toks nuteistojo elgesys parodo nenorÄ keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ ir daryti teigiamas iÅ¡vadas, siekiant nekartoti nusikalstamo veiklos modelio. Teismas, spręsdamas nuteistojo A. J. lygtinio paleidimo klausimÄ , taip pat atsižvelgia į 2020 m. rugpjūčio 12 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 57-134 nurodytas aplinkybes, jog A. J. (duomenys neskelbtini) mokykloje įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , turi įgijęs (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikacijÄ . Dirbo (duomenys neskelbtini) statybų sektoriuje, yra įgijęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) profesines kvalifikacijas, yra įkÅ«ręs individualiÄ Ä¯monę, užsiimančiÄ (duomenys neskelbtini).

Nors atlikdamas bausmę Å vedijos kalėjime studijavo Å¡vedų kalbÄ ir dirbo, tačiau duomenų, jog perkeltas atlikti bausmę Lietuvoje bÅ«tų bandęs įsidarbinti pataisos įstaigoje, nėra. Nors, kaip nurodyta socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, A. J. pagrindinės pajamos iki nuteisimo buvo gaunamos remontuojant ir perparduodant automobilius – užsiimant legalia veikla, tačiau akivaizdu, jog to neužteko materialiniams poreikiams tenkinti bei gyvenimo kokybei gerinti. Pats nuteistasis neneigia nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ yra nuteistas ir atliekantis laisvės atėmimo bausmę, įvykdęs bÅ«tent dėl finansinių motyvų – siekiant padengti turimus įsiskolinimus.

Apibendrinant teigtina, jog A. J., atlikdamas paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje, stokoja motyvacijos darbui, nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu sudarytame Individualiame socialinės reabilitacijos plane nuteistajam buvo rekomenduota įsidarbinti, tačiau Å¡i rekomendacija nebuvo vykdoma ir duomenų, kad A. J. bÅ«tų ieÅ¡kojęs galimybių įsidarbinti pataisos įstaigoje Lietuvoje, nėra. Taigi, negalima teigti, jog vien deklaratyvÅ«s teiginiai, apie norÄ užsidirbti pragyvenimui teisėtais bÅ«dais, bÅ«tų pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadai, kad A.

J. iÅ¡ pataisos įstaigos paleistas lygtinai, galės tinkamai resocializuotis ir įsitraukti į darbo rinkÄ , užsidirbdamas pragyvenimui tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, neieÅ¡kodamas papildomų nusikalstamų pajamų Å¡altinių. Atlikus nuteistojo nusikalstamumo rizikos įvertinimÄ naudojant OASys metodikÄ buvo nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei (artima vidutinei) – 37 balai, iÅ¡ jų 5 balai yra statiniai, 32 balai yra dinaminiai, kurie objektyviai gali bÅ«ti mažinami elgesio korekcijos priemonėmis.

DidžiÄ jÄ nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro bÅ«tent dinaminiai veiksniai, nuteistasis taip pat turi problemų identifikavimo ir jų sprendimo bÅ«dų pasirinkimo problemų, palaiko ryÅ¡ius su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, kas ir turėjo įtakos A. J. nusikalstamo elgesio pasireiÅ¡kimui, yra linkęs elgtis neapgalvojus elgesio pasekmių, todėl esant tokioms aplinkybėms, norint asmenį paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos, nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi bÅ«ti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau Å¡iuo metu yra pasiekti, o bÅ«damas nestruktÅ«ruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, ko Å¡iuo atveju nėra nustatyta.

Tokie rizikos vertinimo rezultatai, nors ir priskiriant nuteistÄ jį prie žemos rizikos grupės asmenų, neleidžia teismui daryti iÅ¡vados, jog A. J. elgesys bei bendras požiÅ«ris į jo paties padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , rodytų, kad nuteistasis keičia savo elgesį teigiama linkme ir yra linkęs savo tolesnio gyvenimo nesieti su nusikalstamų veikų darymu. Atsižvelgtina ir į tai, kad socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu už režimo reikalavimų pažeidimus drausmine tvarka baustas nebuvo, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jis nebuvo ir skatintas.

Teismas pažymi, jog rėžimo reikalavimų laikymasis yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir tai, kad asmuo nebuvo baustas už rėžimo reikalavimų nesilaikymÄ , nėra jį iÅ¡skirtinai teigiamai charakterizuojanti aplinkybė, juolab, kad kaip ir minėta – viso bausmės atlikimo laikotarpiu jis nei karto nebuvo skatintas. Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma kaip paskatinimas iÅ¡skirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaiÅ¡tingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis, lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgdamas į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Å¡iuo metu nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog nuteistojo elgesys mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistojo tam tikros pastangos koreguoti savo elgesį teigiama linkme, socialinių ryÅ¡ių palaikymas su artimaisiais, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programoje bei nemokamų darbų įkalinimo įstaigoje atlikimas, nors tik iÅ¡ dalies vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra remtinas, ir vertintinas teigiamai, tačiau atsižvelgiant į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , neatliktos bausmės dalį, teismas mano, kad A. J. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas iÅ¡vadas ir gebantis vykdyti įsipareigojimÄ doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų.

Teismas sprendžia, kad Å¡iuo metu nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad nuteistÄ jį galima toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. Dėl Å¡ių priežasčių Komisijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas Nr. 59-153 taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra netvirtintinas. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas, n u t a r i a :

Atsisakyti patvirtinti 2020 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimÄ Nr. 59-153 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra taikymo nuteistajam A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Nutartis per 7 dienas nuo jos nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ieva Narbutaitė