Legislator Case Law & Legislation
1ecff5e0-12fd-4aaa-b57d-d48ae97b198b AI generated

1ecff5e0-12fd-4aaa-b57d-d48ae97b198b · Regionų administracinis teismas

Case Number 1ecff5e0-12fd-4aaa-b57d-d48ae97b198b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Legislator headnote

AI generated

1ecff5e0-12fd-4aaa-b57d-d48ae97b198b · Regionų administracinis teismas: Kameros Nr. 3, kurioje didžiÄ jÄ ginčo laiko dalį praleido pareiÅ¡kėjas, gyvenamasis plotas 14,46 kv. m, joje ginčo laikotarpiu buvo ne daugiau kaip 3 asmenys (pareiÅ¡kėjas skunde Å¡iÄ aplinkybę taip pat patvirtino), todėl vienam nuteistajam teko 4,82 kv. m. Kameros Nr. 1 gyvenamasis plotas 8,5 kv. m, joje ginčo laikotarpiu buvo 2 asmenys, todėl vienam nuteistajam teko 4,26 kv. m. Kameros Nr. 9 gyvenamasis plotas 15,81 kv. m, joje ginčo laikotarpiu daugiausiai buvo 3 asmenys, todėl vienam nuteistajam teko 5,27 kv. m (b. l. 13-14).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I-7188-422/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01348-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 12 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. M. (I. M.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, pataisos namai, atsakovės atstovas), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde bei jo papildyme (b. l. 1, 67) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. vasario mėnesio atlikinėjo nuobaudas Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) kamerų tipo patalpoje (iki 15 parų) nežmoniÅ¡komis kalinimo sÄ lygomis.

Kameroje Nr. 3 gyveno 2-3 asmenys, kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, didelę dalį ploto užėmė baldai, patalpa buvo blogai ventiliuojama (joje nebuvo orlaidžių), joje buvo pelių, ant sienų buvo pelėsis, trÅ«ko kėdžių (gyvenant keturiese buvo trys kėdės, todėl buvo nepatogumų valgant). Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjas tapo irzlus, sutriko jo miegas, patyrė diskomfortÄ , garbės ir orumo pažeminimÄ , turėjo vartoti stresÄ mažinančius ir migdomuosius vaistus.

Nurodė, kad iki Å¡iol jaučia dvasinius iÅ¡gyvenimus, jam nuolat skauda galvÄ , padidėjo baimė ir yra noras save žaloti, tapo uždaras, jaučia padidėjusiÄ fobijÄ aplinkai. Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodė, jog jam nebuvo suteikta tinkama psichologo pagalba, nebuvo įtrauktas į užimtumo programas, nesuteikta galimybė lankytis koplytėlėj. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ bei papildomuose raÅ¡tuose (b. l. 10-12, 16-17, 71-72) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriuje nuteistieji į kameras perkeliami atsižvelgiant į kamerose esančių įrengtų gyvenamųjų vietų skaičių.

PareiÅ¡kėjas buvo baustas nuobaudomis perkeliant jį į kamerų tipo patalpas laikotarpiu nuo 2017-05-03 iki 2019-02-29. Tvirtino, jog pataisos namai vykdė teisės aktų reikalavimus, neteisėtų veiksmų neatliko. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė, kokių iÅ¡gyvenimų jis patyrė ir kuo pasireiÅ¡kė priežastinis ryÅ¡ys tarp pataisos namų veiksmų ir atsiradusios žalos. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ valstybės praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Marijampolės PN Kybartų sektoriaus pareigÅ«nų veiksmais laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. vasario mėnesio jam atliekant nuobaudÄ kamerų tipo patalpose, pažeidžiant vienam asmeniui nustatytÄ gyvenamojo ploto normÄ , patalpoms neatitinkant higienos reikalavimų, neužtikrinant pareiÅ¡kėjui teisės gauti psichologinę pagalbÄ , lankyti koplytėlę, dalyvauti užimtumo programose.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018 ir kt.). Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2019 m. vasario 13 d. periodiÅ¡kai bausmę atliko kamerų tipo patalpose Nr. 3, Nr. 1, Nr.

9. Kameros Nr. 3, kurioje didžiÄ jÄ ginčo laiko dalį praleido pareiÅ¡kėjas, gyvenamasis plotas 14,46 kv. m, joje ginčo laikotarpiu buvo ne daugiau kaip 3 asmenys (pareiÅ¡kėjas skunde Å¡iÄ aplinkybę taip pat patvirtino), todėl vienam nuteistajam teko 4,82 kv. m. Kameros Nr. 1 gyvenamasis plotas 8,5 kv. m, joje ginčo laikotarpiu buvo 2 asmenys, todėl vienam nuteistajam teko 4,26 kv. m. Kameros Nr. 9 gyvenamasis plotas 15,81 kv. m, joje ginčo laikotarpiu daugiausiai buvo 3 asmenys, todėl vienam nuteistajam teko 5,27 kv. m (b. l. 13-14).

Taigi, nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visuma nustatyta, jog pareiškėjo nuobaudų atlikimo metu kameroje Nr. 3 Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti ploto norma nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo argumentai dėl neužtikrintos gyvenamojo ploto atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl blogo patalpos ventiliavimo, pelėsio ant sienų, graužikų buvimo patalpoje. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 12 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių. IÅ¡ atsakovo pateiktų duomenų (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016-11-11, 2018-04-19 patikrinimo aktų) matyti, kad gyvenamosios patalpos kameroje Nr. 3, Nr. 9 vėdinamos pro atveriamÄ langÄ , tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. 2018-04-19 patikrinimo aktu nustatyta ir tai, kad patalpoje Nr. 3, kurioje pareiÅ¡kėjas praleido ilgiausiÄ laiko tarpÄ , nerasta pelėsio.

Be to, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų, tame tarpe ir nuo pareiÅ¡kėjo. Pataisos namai negali bÅ«ti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytÄ pareigÄ susitvarkyti aplinkÄ , kurioje patys gyvena. PareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo, susikaupusio pelėsio, drėgmės iÅ¡ esmės yra grindžiami tik abstrakčiais deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 20 punktÄ , laisvės atėmimo vietoje, neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. IÅ¡ teismui pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo iÅ¡rašų, darbų atlikimo aktų (b. l. 50-61) matyti, jog vertinamuoju laikotarpiu ginčo patalpų kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugos buvo teiktos. Pažymėtina, kad minėtų darbų atlikimo metu buvo aptikta buitinių parazitų, tame tarpe ir pelių.

Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės atstovas ginčo laikotarpiu tam tikrais periodais neužtikrino pareiÅ¡kėjui Å¡varios (be buitinių parazitų) aplinkos, todėl pažeidė Higienos normos HN 134:2015 20 punkto nuostatas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 145 straipsnio 1 d. nustatyta, kad nuteistieji, atliekantys Å¡io kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytÄ nuobaudÄ , į darbÄ nevedami. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčijamu laikotarpiu kameroje Nr. 3 atliko jam paskirtas nuobaudas, todėl jam negalėjo bÅ«ti sudarytos galimybės dirbti.

Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė skaityti įvairiÄ literatÅ«rÄ , pasivaikščioti, jam buvo užtikrintos BVK įtvirtintos teisės, pareiÅ¡kėjas Å¡ių aplinkybių neneigė. Taip pat atsakovės atstovas nurodė, jog pareiÅ¡kėjo asmens byloje nerasta praÅ¡ymų dėl lankymosi užimtumo programose. Gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjas neginčijo, jÄ paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų Å¡iame kontekste nenustatyta.

PareiÅ¡kėjas taip pat teigė, kad jam nebuvo suteikta galimybė lankyti koplytėlę. Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas neteikė praÅ¡ymų dėl koplytėlės lankymo. PareiÅ¡kėjas Å¡ios aplinkybės nepaneigė. Taigi, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų siekęs tam skirtoje vietoje (koplyčioje) atlikti religines apeigas. Darytina iÅ¡vada, kad nesant aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to pareiÅ¡kėjo pageidavimo bÅ«ti nuvestam į koplyčiÄ atlikti religines apeigas, pataisos įstaigos administracijai nekilo pareiga imtis atitinkamų veiksmų - t. y. pataisos įstaigos administracija neprivalėjo savo iniciatyva jį nuvesti į koplyčiÄ , susitikti su dvasininku ir t. t.

Atsižvelgiant į tai, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti pataisos įstaigos neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia nepatogumais, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, sveikatos, miego sutrikimais. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus Sveikatos priežiÅ«ros skyriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. pažymoje Nr. 14/07K-1653 nurodyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dėl elgesio sutrikimų kreipėsi ir naudojosi I lygio asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis, jam buvo paskirti vaistai emocijų, miego, potraukių simptominei korekcijai pagal asmens poreikį, tačiau joje konstatuota, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui nebuvo diagnozuoti sveikatos sutrikimai, bÅ«dingi netinkamoms kalinimo sÄ lygoms (b. l. 18).

Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikta tinkama medicininė pagalba dėl jam diagnozuotų sveikatos sutrikimų. PareiÅ¡kėjas tvirtino, jog nebuvo suteikta tinkama psichologo pagalba, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad jis dėl to reiÅ¡kęs pretenzijas, skundus pataisos namų administracijai, todėl Å¡io pobÅ«džio argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Nors byloje nėra objektyvių duomenų apie nustatytų pažeidimų galimai pareiÅ¡kėjui sukeltus fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, kurie galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ , tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų (neužtikrintos pareiÅ¡kėjui be buitinių parazitų aplinkos) pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Tačiau pažymėtina, jog byloje nesurinkta duomenų apie tai, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas būtų patyręs reikšmingų neturtinių praradimų, t. y. duomenų apie pažeidimų nulemtus fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimus. CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTI 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du.

CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Ä®vertinęs byloje nustatytų pažeidimų sÄ lyginai neilgÄ trukmę, nesant duomenų apie pareiÅ¡kėjo reikÅ¡tas pretenzijas dėl jų atsakovės atstovei ar kitoms kompetentingoms institucijoms, taip pat įrodymų apie Å¡io pažeidimo pareiÅ¡kėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį.

PareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, Å¡iuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimÄ atitinkančias kalinimo sÄ lygas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1993-858/2018). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo I. M. (I. M.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės pataisos namuose sÄ lygas. ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Janina Vitunskienė