2019-09-25 Nr. AB-18444-3-61-3-01348-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5274-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01348-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK), 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2016 m. birželio 29 d. vakarą (duomenys neskelbtini), name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ji su šeima šventė sūnėno gimtadienį. Tą vakarą namuose jie buvo išgėrę po stikliuką konjako su kava. Vėliau, pareiškėja, jos vyras V. S. ir jos brolio žmona išėjo į kiemą, stovėjo ir šnekėjo. Pareiškėjos vyras (V. S.) yra vienas iš žemės, esančios prie namo, bendraturčių. Tą vakarą, apie 20 val. prie jų tarnybiniu automobiliu privažiavo policijos pareigūnai. Pareiškėjos vyras pasisveikino ir paklausė, kas nutiko. Pareigūnai atsakė, kad tuoj išsiaiškins ir paklausė, ką jie čia daro. Pareiškėja paaiškino pareigūnams, kad švenčia gimtadienį. Pareiškėjos vyras paprašė, kad pareigūnai pastatytų automobilį už sklypo teritorijos, dėl ko, vertinant iš policijos pareigūnų reakcijos, jie supyko. Pareigūnai pasakė, kad pareiškėjos vyras yra sulaikytas ir liepė jam sėsti į automobilį. Pareigūnai nepaaiškino, kodėl jie atvyko. To paties paklausus pareiškėjai, pareigūnai atsakė, kad ir ji važiuos kartu. Pareigūnai priėjo prie pareiškėjos, paėmė už rankų ir jas užsuko už nugaros, pargriovė ją ant grindinio ir uždėjo antrankius. Pareiškėja pradėjo klykti. Pareigūnai ją kėlė, tačiau ji atsikelti negalėjo. Pareigūnai pareiškėją kišo į automobilį. Pareiškėja jiems sakė, kad skauda, prašė paleisti.

3. Pareiškėja nurodė, kad su pareigūnais kalbėjo apie 20–30 sekundžių. Pareiškėjos mama prašė atlaisvinti pareiškėjos rankas, kadangi pareiškėja turi sveikatos problemų. Nurodė, kad viskas vyko namo kiemo aikštelėje. Pareiškėja teigė, kad ji nesikeikė, nesiskundė, sulaikoma nesipriešino, o pareigūnų tiesiog paklausė, kodėl jie atvažiavo.

4. Skunde nurodė, kad jai nustatytas 55 procentų darbingumas, ji turi sveikatos problemų, susijusių su stuburu. Pareigūnams užsukus jos rankas už nugaros, pareiškėja patyrė didžiulius fizinius skausmus. Po šio įvykio, pareiškėjos kūnas buvo pamėlęs. Specialisto 2016 m. liepos 4 d. išvada Nr. G 2012/2016(01) patvirtina, kad pareiškėjai buvo padarytos poodinės kraujosruvos rankose, pilve, dešiniame kirkšnyje, kojose, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinio dilbio alkūniniame paviršiuje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, keliuose, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai 2016 m. birželio 29 d. Specialistas taip pat nurodė, kad tokie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teigė, kad 2016 m. birželio 29 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad pareiškėją pristačius į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą, ji skundėsi nugaros skausmais.

5. Pažymėjo, kad 2016 m. liepos 5 d. pareiškėjai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 12P-65432675-16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjos atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 1 ir 2 dalis nutraukė, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

6. Pareiškėjos vertinimu, ji nepadarė administracinio teisės pažeidimo, todėl policijos pareigūnai ją sulaikė nepagrįstai ir neteisėtai. Be to, administracinio teisės pažeidimo byloje teismui konstatavus, jog ji tokių veiksmų neatliko, pareiškėja vertino, kad policijos pareigūnams apskritai nebuvo jokio pagrindo sulaikyti pareiškėją bei uždėti jai antrankius.

7. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju civilinės atsakomybės taikymas yra susijęs su specialios kompetencijos subjektų, kuriems keliami griežtesni rūpestingumo, atidumo, apdairumo reikalavimai, veikla. Policijos pareigūnų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jie, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, paskleidė duomenis, žeminančius pareiškėjos garbę ir orumą (CK 6.246 str. 1 d.). Nurodė, jog pareiškėjos sulaikymas buvo pradėtas nesant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ji padarė administracinį teisės pažeidimą, todėl procesinės prievartos priemonių pritaikymas jos atžvilgiu buvo neteisėtas. Atkreipė dėmesį, kad jos sulaikymo metu nebuvo surašytas protokolas. Faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad buvo pagrindas policijos pareigūnams imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui bei panaudoti antrankių uždėjimą.

8. Pareiškėja nurodė, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, atliktų viešai, matant pareiškėjos kaimynams ir artimiems šeimos nariams, ji patyrė emocinį sukrėtimą, nervinę įtampą, padidėjusį jautrumą. Pareiškėjai iki šiol gėda prieš kaimynus. Ji patyrė daug neigiamų išgyvenimų dėl to, kad šie asmenys (kaimynai ir pareiškėjos šeimos nariai) turi vaikščioti į teismus, be to, prisimindama šiuos įvykius, pareiškėja patiria stresą, baimę ir nerimą. Dėl neteisėto sulaikymo, antrankių panaudojimo, sveikatos sutrikdymo, tikrovės neatitinkančių duomenų paskelbimo, pareiškėja patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 2 500 Eur suma.

9. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus AVPK (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-11077-992/2016 nurodyta, jog duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadą apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą susirašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą J. S. (pareiškėjos) atžvilgiu pagal ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalis nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

11. Nurodė, kad užtikrinimo priemonės taikymas nereiškia, jog asmuo „iš anksto“ pripažįstamas kaltu administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir savaime nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos. Pareigūnų veiksmai nelaikytini neteisėtais, jei laikantis įstatymų nustatytų procedūrų surašomi procesiniai dokumentai bei priimami nutarimai, nors ir teisinis aplinkybių kvalifikavimas ar įrodymų vertinimas skirtingose instancijose skiriasi. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutraukdamas administracinio pažeidimo bylą padarė išvadą, kad surinktų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos kaltę, nepakako. Šiuo atveju teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, suabejojo tik pareiškėjos kaltės įrodymų pakankamumu.

12. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad pareiškėjai 2016 m. liepos 5 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.l2P-65432675-16, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėja 2016 m. birželio 29 d., apie 19.45 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje stumdė pagal iškvietimą atvykusius policijos pareigūnus bei įžeisdama policijos pareigūnų garbę ir orumą keikė juos necenzūriniais žodžiais, sulaikoma aktyviais veiksmais priešinosi, nevykdė teisėto reikalavimo nesikeikti ir atsisėsti į pareigūnų tarnybinį automobilį. J. S. ir jos vyro V. S. išsakyti žodžiai turėjo realų žeminamą ir įžeidžiamą poveikį policijos pareigūnams ir necenzūriniai žodžiai galėjo būti vertinami kaip policijos pareigūnų įžeidimas, žeminimas, kuris trukdo tokiems pareigūnams nepriekaištingai atlikti pavestą tarnybą.

13. Nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolo negalima buvo surašyti pažeidimo padarymo vietoje, kadangi pareiškėja buvo neblaivi, agresyvi, nebuvo galima nustatyti jos asmens tapatybės. Policijos pareigūnai T. P. ir E. Z. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad J. S. (pareiškėja) jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius bei, vedama į policijos tarnybinį automobilį, pasipriešino. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnai būtų kaip nors suinteresuoti neteisingai apkaltinti pareiškėją, todėl nėra jokio pagrindo netikėti išsamiais ir nuosekliais policijos pareigūnų parodymais apie įvykio aplinkybes. Taigi, pareiškėja į policijos įstaigą buvo pristatyta ATPK 263 straipsnio 1 dalies pagrindu, o ne taikant ATPK 265 straipsnyje numatytą administracinį sulaikymą. Teisėtas pagrindas pareiškėją pristatyti į policijos komisariatą administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti buvo jos veika, įvykdyta policijos pareigūnų atžvilgiu: teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas bei policijos pareigūnų įžeidinėjimas necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, t. y. priteisė pareiškėjai J. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 450 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, į valstybės biudžetą 162,50 Eur.

15. Teismas byloje esančiais duomenimis nustatė, kad 2014 m. rugpjūčio 5 d. išvadoje Nr. DPS-2291 pareiškėjai nustatytas 55 proc. darbingumo lygis nuo 2014 m. liepos 12 d. iki 2035 m. gruodžio 28 d.

16. Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patruliai T. P. ir E. Z. 2016 m. birželio 29 d. surašė tarnybinius pranešimus (Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11-11077-992/2016) dėl 2016 m. birželio 29 d. įvykio adresu (duomenys neskelbtini).

17. 2016 m. birželio 29 d. 20:54 min. J. S. užfiksuotas 1.10 prom. girtumas (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11-11077-992/2016).

18. 2016 m. birželio 29 d. tarnybiniu pranešimu užfiksuotas GMP iškvietimas į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą pristatytai J. S. pasiskundus nugaros skausmais.

19. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilnius skyriaus 2016 m. liepos 4 d. specialisto išvadoje Nr. G2012/2016(01) J. S. konstatuotos padarytos poodinės kraujosrūvos rankose, pilve, dešiniame kirkšnyje, kojose, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinio dilbio alkūniniame paviršiuje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, keliuose, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku (2016 m. birželio 29 d.). Sužalojimai įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu.

20. 2016 m. liepos 5 d. J. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 12P-65432675-16 (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11-11077-992/2016) pagal ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalis.

21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. nutarimu nutraukė administracinę bylą Nr. A2.11.-11077-992/2016 J. S. atžvilgiu, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį. Pagal LVAT praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011).

23. Teismas pažymėjo, kad tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tik administracinio teisės pažeidimo (dabar administracinio nusižengimo) bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (žr., pvz., LVAT 2014 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).

24. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste teismas pažymėjo, kad administracinio pažeidimo byla pareiškėjos atžvilgiu buvo nutraukta ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. nesat administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, teismui, be kita ko, konstatavus, kad „<...> apskritai nėra aišku, už kokį administracinį tesiės pažeidimą policijos pareigūnai nusprendė sulaikyti J. S. ir kokių konkrečių teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ji nevykdė. Nei vienas iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų negalėjo patvirtinti, kad J. S., bendraudama su policijos pareigūnais, vartojo necenzūrinius žodžius, jiems priešinosi ar elgėsi įžūliai. <...> teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. Z. negalėjo tiksliai prisiminti visų įvykio aplinkybių, konkretizuoti, kokie įžeidžiantys ir necenzūriniai žodžiai buvo pasakyti jų atžvilgiu, kokiais veiksmais buvo pasipriešinta<...>“. Nors nagrinėjamoje byloje liudytoju apklaustas E. Z. atpasakojo iš esmės savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, tačiau teismas, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarime nurodytas aplinkybes, kad šis pareigūnas negalėjo tiksliai apibūdinti J. S. tariamo administracinio teisės pažeidimo po įvykio praėjus vos daugiau nei dviems mėnesiams, liudytojo parodymus, kuriais buvo papildytos tarnybiniame pranešime ir anksčiau teisme nurodytos aplinkybės naujais faktais, duotus praėjus po įvykio trims metams, vertino kritiškai. Teismas kaip svarbią aplinkybę nurodė tai, kad ir nagrinėjamoje byloje apklausiamas liudytojas nenurodė, kokiais teisės aktais vadovaudamasis jis sulaikė pareiškėją ir panaudojo jos atžvilgiu specialiąją priemonę – antrankius.

25. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnyje nustatyti policijos uždaviniai, iš kurių vienas – viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija, nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas, eismo automobilių keliais priežiūra. Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatytos policijos pareigūnų bendrosios teisės.

26. Pareiškėja neteisėtus pareigūnų veiksmus siejo su jos sulaikymo ir antrankių panaudojimo aplinkybėmis.

27. Pagrindines viešosios policijos patrulių darbo organizavimo ir kontrolės nuostatas, privalomas patruliavimą vykdantiems Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, policijos rėmėjams, Lietuvos policijos mokyklos kursantams, Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto studentams, visuomeninių organizacijų nariams ir kariams, kai šie pasitelkiami į pagalbą užtikrinant viešąją tvarką, reglamentuoja Policijos patrulių veiklos instrukcija, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (toliau – ir Veiklos instrukcija).

28. Veiklos instrukcijos 35 punkte įtvirtinta, kad asmeniui, įtariamam padarius teisės pažeidimą, pažeidimo esmė paaiškinama remiantis atitinkamais teisės aktais. Šiam asmeniui reikia sudaryti galimybę pačiam paaiškinti savo veiksmus. Reikalavimus, susijusius su policijos patrulio saugumo užtikrinimu, įvykio vietos apsauga, asmenų, įtariamų padarius teisės pažeidimą, sulaikymu, apžiūra ir pristatymu į policijos įstaigą, policijos patrulis pasako aiškiai ir garsiai (Veiklos instrukcijos 36 punktas). Veiklos instrukcijos 52 punkte įtvirtinta patrulių teisė įstatymo nustatyta tvarka naudoti prievartą ar specialiąsias policijos priemones, o 53 punkte nustatyta pareigūnų teisė panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimui, sulaikyti jį padariusį asmenį ir kitais atvejais, saugant ir ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Veiklos instrukcijos 58–60 punktuose įtvirtinta pareiga sulaikytiems asmenims, įtariamiems padarius teisės pažeidimą, pranešti apie jų sulaikymo priežastis.

29. Iš rašytinių įrodymų, pareiškėjos bei liudytojų (E. Z., I. N., N. K., S. N., V. S. ir V. M.) parodymų teismas nustatė, kad šiuo atveju policijos pareigūnai veikė netinkamai (neteisėtai), t. y. pareiškėjai įvykio vietoje nebuvo paaiškinta galimo pažeidimo esmė remiantis atitinkamais teisės aktais (Veiklos instrukcijos 35 punktas), aiškiai ir garsiai neišsakyti reikalavimai, susijusią su policijos patrulio saugumo užtikrinimu ir / arba asmenų, įtariamų padarius teisės pažeidimą, sulaikymu, apžiūra ir pristatymu į policijos įstaigą (Veiklos instrukcijos 36 punktas). Be to, nei nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme, nei nagrinėjant šią administracinę bylą nebuvo nustatyta, koks ir kokiu būdu teisės pažeidimo pobūdis, pavojingumas, pareiškėjos elgesys ir / arba kitos aplinkybės bei situacija nulėmė pareiškėjos sulaikymą ir pristatymą į policijos įstaigą asmenį bei specialiųjų policijos priemonių (antrankių) panaudojimą (Veiklos instrukcijos 52 punktas), kokiam galimam teisės pažeidimui užkirsti kelią buvo siekiama ir / arba kokius asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus apsaugoti siekta sulaikant pareiškėją. Nenustatyta ir tai, kad prieš naudojant fizinę prievartą ir specialiąsias policijos priemones (antrankius), pareigūnai būtų įspėją pareiškėją apie šį ketinimą, suteikiant jai galimybę įvykdyti pareigūno reikalavimus ar nurodymus (Veiklos instrukcijos 53 punktas). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjai, būtų buvę nurodytos jos sulaikymo priežastys, pranešta apie jos teisių apribojamą (Veiklos instrukcijos 58 punktas). Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.11-11077-992/2016) nenurodyta sulaikymo pagrindas ir priežastis (Veiklos instrukcijos 60 punktas).

30. Teismas vadovavosi Policijos veiklos įstatymo 22 straipsnio 4 dalimi, kuriame nustatyta, jog pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka panaudoti prievartą. Taip pat atkreipė dėmesį į Policijos veiklos įstatymo 26 straipsnį, 27 straipsnio 2 dalį.

31. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą nebuvo nustatytą jokių objektyvių aplinkybių, jog ginčo atveju pareiškėja būtų dariusi (padariusi) nusikaltimą ar administracinio teisės pažeidimą, būtų kėlusi kitokią grėsmę asmens ar visuomenės saugumui ir / arba interesams. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų veiksmai sulaikant pareiškėją ir jos tinkamai neinformuojant apie sulaikymo teisėtus pagrindus bei be teisėto pagrindo panaudojant pareiškėjos atžvilgiu prievartą (fizinius veiksmus ir antrankius), buvo akivaizdžiai neteisėti.

32. Teismas vertino, kad policijos pareigūnų veiksmais padaryti pažeidimai, ypač naudojant pareiškėjos atžvilgiu fizinius veiksmus (pargriaunant pareiškėją ant žemės, užlaužiant rankas už nugaros) ir uždedant antrankius, žinant apie pareiškėjos sveikatos būklę (tiek pati pareiškėja, tiek įvykio vietoje buvę asmenys, pvz. pareiškėjos motina I. N. pareigūnams sakė, jog pareiškėja yra invalidė, turi stuburo sveikatos problemų) taip neabejotinai sukeliant jai fizinį skausmą, pasiekė tokį žiaurumo lygį, kuris sudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos sulaikymas buvo vykdomas pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnį. Teismas vertino, jog įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti pareigūnų veiksmai, žala ir priežastinis ryšys), todėl pareiškėjos skundą tenkino visiškai.

33. Pareiškėja skunde patirtą neturtinę žalą įvertino 2500 Eur. Įvertinęs tai, kad byloje nustatyta, jog pareiškėja dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų be teisėto pagrindo ją sulaikant ir jos atžvilgiu panaudojant antrankius (priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (sveikatos sužalojimo) įrodytas 2016 m. liepos 4 d. specialisto išvada Nr. G 2012/2016(01)), patyrė fizinį skausmą ir sveikatos (kas savaime yra gintina vertybė) sužalojimus, akivaizdų pažeminimą artimųjų akivaizdoje bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, priteistinas prašomas 2500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

34. Pareiškėja, be kita ko, prašė priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja byloje pateikė duomenis apie pirmos instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2017 m. vasario 14 d., 2017 m. balandžio 14 d., 2017 m. balandžio 19 d. ir 2017 m. rugsėjo 21 d. pinigų priėmimo kvitais advokatei J. T. sumokėtas 450 Eur atstovimo išlaidos (skundo parengimas, atstovavimas teismo posėdyje). Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, inter alia (be kita ko), į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertindamas pareiškėjos atstovės suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, bei tai, kad pareiškėjos skundas patenkintas visiškai, pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, priteisė 450 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų sumą.

35. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2017 m. birželio 7 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.15)NTP-7-3482 (b. l. 153), kurioje nurodoma, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos J. S. pagal 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-19-T-1423-7318 išlaidas sudaro 162,50 Eur. Vadovaudamasis ABTĮ 42 straipsniu, teismas priteisė valstybei bylinėjimosi išlaidas.

III. 36. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

37. Teismas neįvertino (nenagrinėjo) aplinkybės, kad nustatant faktą, ar policijos pareigūnai, pateikdami teismui duomenis apie neva pareiškėjos neteisėtą elgesį prieš juos, paskleidė informaciją, neužtikrino duomenų tikrumo bei teisingumo, taip pat, ar paskleistos žinios yra žeminančios, turi įrodinėti pareiškėja. Tai lėmė nepagrįstas išvadas dėl pareigūnų veiksmų neteisėtumo bei tai, kad buvo priimtas neteisėtas sprendimas priteisti pareiškėjai neturtinę žalą.

38. Atsakovas mano, kad sprendžiant dėl policijos pareigūnų veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios policijos veiklą, buvo pažeistos. Teismas nenurodė, kokios Įstatymo normos buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų.

39. Teismas nepagrįstai vertino, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad policijos pareigūnų veiksmai sulaikant pareiškėją jos tinkamai neinformuojant apie sulaikymo teisėtus pagrindus bei be teisėto pagrindo pareiškėjos atžvilgiu panaudojant prievartą (fizinius veiksmus ir antrankius) buvo akivaizdžiai neteisėti ir dėl tokių neteisėtų veiksmų pareiškėja patyrė neturtinę žalą, įvertintą 2 500 Eur suma.

40. Atsakovas vadovavosi Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, bei pažymėjo, kad šioje byloje sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, būtina įvertinti ne tik policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą, bet nustatyti, ar dėl šių neteisėtų veiksmų padaryta turtinė žala.

41. Atsakovas nesutinka su pareiškėjai priteistomis bylinėjimosi išlaidomis.

42. Pareiškėja nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.

43. Pareiškėjos nuomone, atsakovas nesuvokia kas įvyko šios bylos nagrinėjimo metu arba sąmoningai, teikdamas apeliacinį skundą, bando pateisinti jo atstovaujamos organizacijos pareigūnų neteisėtus veiksmus.

44. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino visas bylos aplinkybes, išsamiai išdėstė pareigūnų padarytus pažeidimus, pasisakė dėl visų pareiškėjos nurodytų aplinkybių, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ATPK, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 45. Pagrindines viešosios policijos patrulių darbo organizavimo ir kontrolės nuostatas, privalomas patruliavimą vykdantiems Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, reglamentuoja Policijos patrulių veiklos instrukcija, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (toliau – ir Veiklos instrukcija).

46. Vadovaujantis Veiklos instrukcijos 35 punktu, asmeniui, įtariamam padarius teisės pažeidimą, pažeidimo esmė paaiškinama remiantis atitinkamais teisės aktais. Šiam asmeniui reikia sudaryti galimybę pačiam paaiškinti savo veiksmus. Reikalavimus, susijusius su policijos patrulio saugumo užtikrinimu, įvykio vietos apsauga, asmenų, įtariamų padarius teisės pažeidimą, sulaikymu, apžiūra ir pristatymu į policijos įstaigą, policijos patrulis pasako aiškiai ir garsiai (Veiklos instrukcijos 36 punktas). Veiklos instrukcijos 52 punkte įtvirtinta patrulių teisė įstatymo nustatyta tvarka naudoti prievartą ar specialiąsias policijos priemones, o 53 punkte nustatyta pareigūnų teisė panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimui, sulaikyti jį padariusį asmenį ir kitais atvejais, saugant ir ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Veiklos instrukcijos 58–60 punktuose įtvirtinta pareiga sulaikytiems asmenims, įtariamiems padarius teisės pažeidimą, pranešti apie jų sulaikymo priežastis.

47. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nei nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme, nei nagrinėjant šią administracinę bylą nebuvo nustatyta pareiškėjos teisės pažeidimo pobūdis, koks pareiškėjos elgesys ir / arba kitos aplinkybės bei situacija nulėmė pareiškėjos sulaikymą ir pristatymą į policijos įstaigą asmenį bei specialiųjų policijos priemonių (antrankių) panaudojimą (Veiklos instrukcijos 52 punktas), kokiam galimam teisės pažeidimui užkirsti kelią buvo siekiama ir / arba kokius asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus apsaugoti siekta sulaikant pareiškėją. Nenustatyta ir tai, kad prieš naudojant fizinę prievartą ir specialiąsias policijos priemones (antrankius), pareigūnai būtų įspėją pareiškėją apie šį ketinimą, suteikiant jai galimybę įvykdyti pareigūno reikalavimus ar nurodymus (Veiklos instrukcijos 53 punktas). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjai būtų buvę nurodytos jos sulaikymo priežastys, pranešta apie jos teisių apribojamą (Veiklos instrukcijos 58 punktas). Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.11-11077-992/2016, b. l. 19–20, 21–22) nenurodyta sulaikymo pagrindas ir priežastis (Veiklos instrukcijos 60 punktas).

48. Įrodymų visuma patvirtina, kad policijos pareigūnai veikė neteisėtai, pažeisdami anksčiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, padarė pareiškėjai žalą (Nutarties 33 p.), kuri pirmosios instancijos teismo pagrįstai priteista.

49. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius