2025-09-08 Nr. BB-4010-1-01-1-20806-2019-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2999/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20806-2019-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Sigitos Jokimaitės, spręsdama nukentėjusiojo E. A. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 1 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžio nuteistojo M. N. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorius nukentėjusysis E. A. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka dėl galimai padarytų esminių pažeidimų vertinant įrodymus bei apeliacinės instancijos teismo nutarties neatitikties įstatymo reikalavimams. Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalies, BK 48 straipsnio nuostatas ir neteisingai išsprendė nuteistajam M. N. skirtinos bausmės klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pašalino nuteistojo M. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, ir pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pirmosios instancijos nuosprendžiu paskirtą pačią švelniausią, BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę, paliko nepakeistą. Kasatorius pažymi, kad žemesnės instancijos teismai, spręsdami dėl nuteistajam M. N. lengvinančių/sunkinančių aplinkybių skiriant bausmę nustatymo, neatsižvelgė į kitas, ne mažiau svarbias bylos aplinkybes, t. y., kad nuteistojo M. N. veiksmai buvo ypatingai įžūlūs, dėl jų kilo sunkios pasekmės, taip pat nebuvo tinkamai įvertintas sveikatai padarytos žalos dydis. Iš medicininių dokumentų, pasak kasatoriaus, matyti, kad nuteistasis M. N. negrįžtamai sutrikdė jam sveikatą. Pirmosios instancijos teismas, kaip nurodo kasatorius, nepagrįstai neaptarė galimybės taikyti nuteistajam BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatas, todėl nuteistasis išvengė prievolės bent kiek materialiai prisidėti prie jo (E. A.) gydymo. Taip pat kasatorius pažymi, kad nors prašė teismo iš nuteistojo priteisti 20000 Eur neturtinės žalos, tačiau buvo priteista tik 8000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės nagrinėti atskirų įrodymų, iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektais, jų pagrindu nustatyti kitokias aplinkybes.

Kasatorius nurodo, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai vertinat įrodymus, netinkamai išspręstas bausmės klausimas paliekant BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmę bei netinkamai išspręstas civilinio ieškinio klausimas nustatant iš nuteistojo M. N. priteistinos neturtinės žalos dydį. Atrankos kolegija pažymi, kad šių pažeidimų buvimą kasatorius grindžia faktinio pobūdžio teiginiais, kuriais nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų pateiktu bylos faktinių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant skirtinos bausmės dydžio klausimą bei nustatant patirtos žalos dydį, vertinimu. Tokie kasatoriaus argumentai iš esmės suponuoja naują (pakartotinį) įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytų faktinių bylos aplinkybių tikrinimą, o tai, kaip nurodyta aukščiau, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, pažymėtina, kad šie argumentai iš esmės analogiški kasatoriaus apeliacinio skundo argumentams. Apeliacinės instancijos teismas juos išnagrinėjo ir pateikė dėl jų motyvuotas išvadas. Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasatorius nepateikia kitokių, nei pateikė apeliacinės instancijos teismui, argumentų, kuriuos būtų galima vertinti kaip teisiškai pagrįstus dėl galimai padarytų esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikytų BK nuostatų.

Nesant teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo E. A. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Artūras Pažarskis

Sigita Jokimaitė