1ec8a717-0b9d-4990-bb5a-8eebf0aa1a33 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-453-524/2020 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00620-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 18 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Erikos MisiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų V. L., A. S. (A. S.), R. L. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V. L., A. S., R. L., B. K., I. K. ieÅ¡kinį atsakovei G. G. dėl neatlygintinio servituto nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o:

1. Nustatyti pagal UAB „Geodonas“ 2019-07-02 parengtÄ servituto nustatymo schemÄ M 1:1000 neatlygintinį kelio servitutÄ â€“ teisę važiuoti transporto priemonėmis ir neatlygintinį servitutÄ , suteikiantį teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, prižiÅ«rėti jas bei jomis naudotis:

2. per atsakovei G. G. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ (tarnaujantysis daiktas), Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 697 m2 ploto servitutÄ ; daiktai, dėl kurių nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujantieji daiktai), – ieÅ¡kovams B. K. ir I. K. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui A. S. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir ieÅ¡kovams V. L. ir R. L. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

3. per ieÅ¡kovams B. K. ir I. K. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ (tarnaujantysis daiktas), Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 495 m2 ploto servitutÄ ; daiktai, dėl kurių nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujantieji daiktai), – atsakovei G. G. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui A. S. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir ieÅ¡kovams V. L. ir R. L. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

4. per ieÅ¡kovui A. S. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ (tarnaujantysis daiktas), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 495 m2 ploto servitutÄ ; daiktai, dėl kurių nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujantieji daiktai), – atsakovei G. G. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovams B. K. ir I. K. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir ieÅ¡kovams V. L. ir R. L. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

5. per ieÅ¡kovams V. L. bei R. L. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ (tarnaujantysis daiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 450 m2 ploto servitutÄ ; daiktai, dėl kurių nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujantieji daiktai), – atsakovei G. G. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovams B. K. ir I. K. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir ieÅ¡kovui A. S. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

6. Iš atsakovės ieškovams priteisti patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

7. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieÅ¡kovams ir atsakovei priklausantys ginčo žemės sklypai buvo suformuoti padalijus vienÄ Å¾emės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu priklausė A. S.. Pastarojo žemės sklypo padalijimas buvo atliktas pagal ieÅ¡kovo A. S. užsakymu 2014 m. P. G. IÄ® parengtÄ Å½emės sklypo(ų) formavimo ir pertvarkymo projektÄ . Projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad visiems sklypams nustatomi kelio ir inžinerinių tinklų klojimui skirti servitutai (S2, S3, S4, S5), jie yra pažymėti sprendinių brėžinyje, susisiekimo sistemos schemoje.

Tie patys servitutai grafiÅ¡kai pavaizduoti ir žemės sklypų 2015 metais UAB „Geodonas“ atliktų kadastrinių matavimų bylose, kurios buvo patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2015-07-13 sprendimu. Papildomai UAB „Geodonas“ 2019-07-02 parengė servituto nustatymo schemÄ M 1:1000 su koordinatėmis, nurodant praÅ¡omų nustatyti servitutų plotÄ kiekviename sklype. Žemės sklypo(ų) formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2015-01-14 įsakymu, kurio 2 punkte nustatyta, kad formavimo ir pertvarkymo projekte numatytus naujai projektuojamus žemės servitutus siÅ«loma nustatyti vadovaujantis CK 4.124 straipsnio nuostatomis.

CK 4.124 str. 1 dalyje nustatyta, kad servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡ servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai servitutÄ nustato įstatymai. IeÅ¡kovas A. S. per atstovÄ 2018-11-30 raÅ¡tu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrių dėl paaiÅ¡kinimo, kodėl žemės sklypams nebuvo įregistruoti jam aktualÅ«s servitutai SI, S2, S3, S4, gavo atsakymÄ , kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrius neturi teisės nustatyti kelio servitutų, numatytų projekte, administraciniu aktu.

Po to A. S. per atstovÄ 2019-01-29 kreipėsi į atsakovę G. G. dėl galimybės nustatyti servitutus sutartimi. IÅ¡ atsakovės gavo atsakymÄ , kuriame atsakovė apkaltino ieÅ¡kovus neveikimu, ir iÅ¡ esmės nurodė, jog galimybė nustatyti kelio servitutÄ per jai nuosavybės teise priklausantį sklypÄ nesvarstytina, laikas, kurį ji galėtų skirti Å¡io klausimo sprendimo paieÅ¡koms, bÅ«tų ne anksčiau kaip 2019 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Todėl ieÅ¡kovai dėl savo teisių ir teisėtų interesų gynimo buvo priversti kreiptis į teismÄ su Å¡iuo ieÅ¡kiniu.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų V. L., R. L., A. S. po 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei G. G., priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų B. K. ir I. K. po 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei G. G., teismo sprendimui įsiteisėjus nusprendė panaikinti 2019 m. balandžio 17 d. civilinėje byloje paskirtas laikinÄ sias apsaugos priemones.

3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tarp Å¡alių kyla ginčas dėl praÅ¡omo nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servituto dydžio, tai yra jo pločio (ieÅ¡kiniu praÅ¡oma 9 metrų pločio servituto) bei jo atlygintinumo klausimų. IeÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti servitutÄ pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ UAB ,,Geodonas“ planÄ , kuriame formuojamas 9 metrų pločio kelio ir inžinerinių tinklų servitutas per atsakovės žemės sklypÄ . Atsakovė mano, kad 9 metrų pločio servitutas tiek keliui, tiek ir inžineriniams tinklams yra nepagrįstai per didelis.

IeÅ¡kinio reikalavimas nustatyti 9 metrų pločio kelio servitutÄ akivaizdžiai prieÅ¡tarauja numatytam minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principui. Nėra jokių objektyvių priežasčių, kodėl nagrinėjamu atveju bÅ«tų reikalingas net 9 metrų pločio kelio servitutas. Atsižvelgiant į statybos reglamento nuostatas ieÅ¡kovams visiÅ¡kai užtektų 5,5 m pločio servitutinio koridoriaus. Tuo tarpu inžineriniai tinklai galėtų bÅ«ti įrengiami po važiuojamÄ ja kelio dalimi, taip nenaudojant daugiau žemės, nei reikalinga kelio ir inžinerinių tinklų įrengimui, kaip tai leidžia LR automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009-10-27 įsakymu Nr.V-329 patvirtintos Automobilių kelių juostos naudojimo inžineriniams tinklams kloti bendrosios taisyklės BT ITK 09.

Ieškovai teigia, kad dar 2014 m. rengtame Žemės sklypo(ų) formavimo ir pertvarkymo projekte buvo numatytas 9 m pločio servitutas per visus 4 sklypus, kuriuo naudosis visi 4 sklypai. Teigiama, kad būtent remiantis šiuo jau 2014 m. parengtu ir 2015 m. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM patvirtintu projektu bei jame numatytais sprendiniais yra reiškiami reikalavimai šiame ieškinyje. Pažymima, kad žemės sklypo pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams.

LR žemės įstatymo 2 str. 27 dalyje nustatyta, kad žemės valdos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (sklypų) formavimÄ , pertvarkymÄ , paėmimÄ visuomenės poreikiams, konsolidacijÄ , taip pat naudojimo sÄ lygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panaÅ¡iai). Aplinkybė, kad numatytas 9 metrų servitutas, visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, jog bÅ«tent tokio pločio ir bus kelias, maksimalaus numatyto pločio gali prireikti požeminių ir antžeminių komunikacijų įrengimui, priežiÅ«rai ir aptarnavimui.

Atsižvelgiant į tai, vien tai, kad Projektu buvo siÅ«loma nustatyti 9 metrų pločio keliÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad toks sprendinys ir turi bÅ«ti įgyvendinamas. Projekto iniciatorius buvo tuometinis žemės sklypų savininkas ieÅ¡kovas A. S., todėl akivaizdu, kad servituto plotis buvo ne bÅ«simų žemės sklypų savininkų interesų derinimo rezultatas, o tiesiog tuometinio žemės savininko valios ir vaizduotės rezultatas. Kaip jau minėta, kelio servitutui teisės aktai numato 4–5,5 metrų pločio servitutÄ , o inžineriniams tinklams tiesti numatoma galimybė naudoti tÄ patį kelio koridorių, tiesiant tinklus po keliu.

Todėl tokie niekuo nepagrįsti neracionalÅ«s Projekto pasiÅ«lymai dėl 9 metrų pločio kelio servituto nesudaro pagrindo nustatyti bÅ«tent tokio pločio servitutÄ ir teismo sprendimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog ieÅ¡kovams nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti nustatyti ne platesnis nei 5,5 metrų pločio kelio ir inžinerinių tinklų servitutai. Nustatant ieÅ¡kovų praÅ¡omus kelio ir inžinerinių tinklų servitutus atsakovės žemės sklype, jų plotis turi bÅ«ti mažinamas iki minimaliai bÅ«tino pločio.

Atitinkamai nustačius kelio ir inžinerinių tinklų servitutus iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovei turi bÅ«ti priteisiama vienkartinė kompensacija. Dėl servituto bÅ«tinumo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovės ir ieÅ¡kovų žemės sklypuose jau yra įvesti elektros inžineriniai tinklai, jų įrengimui ieÅ¡kovai A. S., R. L. ir V. L. su AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ sudarė servituto sutartis, pagal kurias į visus ginčo žemės sklypus suteikė teisę nekliudomai įrengti nurodytus elektros įrenginius, taip pat prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie servituto turėtojui priklausančių ar jo eksploatuojamų elektros įrenginių, esančių žemės sklypo dalyje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų įrengimo, techninės priežiÅ«ros, remonto, eksploatavimo, rekonstravimo, modernizavimo, paleidimo, derinimo, elektros tinklų keitimo iÅ¡ oro linijų į kabelių linijas darbus, bandymus, matavimus, dispečerinį bei technologinį valdymÄ , taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neiÅ¡plečiant Å¡ia sutartimi nustatytų apsaugos zonų ir servituto ribų.

Pažymėtina, jog pagal anksčiau nurodytas servituto sutartis suprojektuoti apie 2 metrų pločio servitutiniai privažiavimai per atsakovės G. G. bei ieÅ¡kovų I. K., B. K., A. S. žemės sklypus. Esant Å¡ioms aplinkybėms ir įvertinus liudytojų parodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovai neįrodė aplinkybių, kad Å¡iuo metu yra reikalingas servituto nustatymas – inžinerinių tinklų įrengimui (centralizuoto vandentiekio bei buitinių nuotekų tinklams). IeÅ¡kovų paaiÅ¡kinimai, jog galbÅ«t ateityje tokie centralizuoti tinklai bus ginčo teritorijoje įrengti, Å¡iuo metu neturint techninių sprendinių, nežinant, kurioje vietoje jie gali bÅ«ti įrenginėjami ir ar bus iÅ¡ viso įrengti, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ .

Be to, ieškovai prašo nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutus jiems priklausančiuose žemės sklypuose (tarnaujantieji daiktai), atsakovės ir kitų ieškovų žemės sklypų (viešpataujančiųjų daiktų) naudojimui pagal paskirtį. Pažymėtina, jog ieškovai nepateikia visiškai jokių argumentų, kad atsakovė objektyviai negali naudotis savo žemės sklypu be ieškovų prašomų atsakovės naudai nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutų.

PrieÅ¡ingai, atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , jog jos žemės sklypas yra Å¡alia pagrindinio kelio, iÅ¡ kurio įrengta nuovaža patenka į savo žemės sklypÄ . Tikslo patekti į ieÅ¡kovų žemės sklypus neturi. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. S. patvirtino, jog atsakovės ir ieÅ¡kovų tarpusavio santykiai yra įtempti, atsakovė neturi jokio tikslo važinėti per ieÅ¡kovų žemės sklypus ar ieÅ¡kovų žemėje tiesti kokius nors papildomus inžinerinius tinklus.

Pažymėtina, jog atsakovė nesuteikė teisės ieÅ¡kovams jai atstovauti Å¡iame procese ir jos vardu reikÅ¡ti materialinius ar procesinius reikalavimus. Atsakovė nurodo, kad jai nėra reikalingas nė vienas iÅ¡ ieÅ¡kinio 1.2, 1.3 ir 1.4 reikalavimuose nurodomų kelio ir inžinerinių tinklų servitutų, nes ji savo žemės sklypu ir juose ketinamais statyti statiniais puikiai gali ir galės naudotis nesinaudojant jokiomis ieÅ¡kovų žemės sklypų dalimis nei patekimui į savo žemės sklypÄ , nei inžinerinių tinklų tiesimui, naudojimui ar priežiÅ«rai.

Kaip matyti iÅ¡ pačių ieÅ¡kovų pateikiamo UAB ,,Geodonas“ plano bei kitų į bylÄ pateiktų brėžinių, atsakovės žemės sklypas yra prie pat vietinės reikÅ¡mės kelio ir į savo žemės sklypÄ patenka tiesiogiai nuo Å¡io kelio per nuovaÅ¾Ä , jungiančiÄ Å¡Ä¯ keliÄ su jos žemės sklypu. Tokiu bÅ«du kelio servituto per ieÅ¡kovų žemės sklypus jai nereikia. Atsakovė per ieÅ¡kovų žemės sklypus neturi poreikio važiuoti. Konstatuotina, jog tarp pačių ieÅ¡kovų dėl kelio ir inžinerinių tinklų servitutų nustatymo vienas kitų atžvilgiu jokio ginčo nėra, todėl ieÅ¡kinio 1.2, 1.3 ir 1.4 p. reikalavimai taip pat atmestini konstatavus, jog tam nėra Lietuvos Respublikos CK 4.126 str. 1 d. nustatytos servituto nustatymo sÄ lygos.

Pažymėtina, jog netenkinus ieÅ¡kinio reikalavimo – nustatyti atsakovės žemės sklype 9 metrų pločio kelio servitutÄ , teismui konstatavus, jog tai prieÅ¡tarautų numatytam minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principui, galbÅ«t bÅ«tų pažeistos ir kitų ieÅ¡kovų teisės. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 4. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės: ieÅ¡kovai neteigė, kad servitutai, kaip daiktinės teisės ribojimai, jau yra nustatyti kokiais nors projektais ar administraciniais aktais. Jeigu taip bÅ«tų, ieÅ¡kovams nereiktų dėl servituto nustatymo kreiptis į teismÄ . Savaime suprantama, kad buvęs vieno žemės sklypo savininkas A. S., pertvarkymo projektu padalijęs tÄ sklypÄ Ä¯ keturis, nederino projekto su tuo metu dar jam nežinomais bÅ«simais tų žemės sklypų savininkais. 4.2.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovų pareikÅ¡ti reikalavimai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, kad teritorijų planavimo dokumentai nesukuria jokių teisinių padarinių dėl servituto nustatymo, yra nepagrįstos – ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė reikalavimus vadovaudamiesi objektyviais teritorijų planavimo dokumentais, kurių pagrindu ir buvo suformuoti Å¡alių žemės sklypai, informacija apie atsakovės žemės sklypo, kaip atskiro daikto, kilmę ir įregistravimo teisinį pagrindÄ nurodyta vieÅ¡ame registre. 4.3.

Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai neįrodė, kad šiuo metu yra reikalingas servituto nustatymas – inžinerinių tinklų įrengimui. Aplinkybė, kad viename žemės sklype yra apsieita su vietiniais tinklais, o kituose statybos dar nepradėtos, niekaip nepagrindžia reikalavimų kitų sklypų atžvilgiu nepagrįstumo, kadangi nenustačius teritorijų planavimo dokumentuose numatytų servitutų, tokia galimybė ateityje apskritai gali išnykti, pavyzdžiui, žemės sklypo savininkui užstačius servitutams numatytus žemės plotus. 4.4.

Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kinio reikalavimas nustatyti servitutus atsakovės naudai, t. y. visiems žemės sklypams nustatyti lygiaverčius servitutus, yra nepagrįstas naudojimasis atsakovės subjektine teise reikÅ¡ti reikalavimÄ . Å iuo metu nenustačius pertvarkymo projekte numatytų servitutų atsakovės naudai, atsakovei patekimas iÅ¡ prieÅ¡ingos pusės suprojektuoto ir ateityje įrengto kelio gali bÅ«ti užkirsta ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti sprendiniai nebÅ«tų įgyvendinti, o atliktas planavimo procesas ir jį įtvirtinantys teritorijų planavimo dokumentai nebetektų prasmės. 4.5.

Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad ieÅ¡kinio reikalavimas nustatyti 9 metrų pločio kelio servitutÄ akivaizdžiai prieÅ¡tarauja numatytam minimaliam tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principui, kadangi tam nėra objektyvių priežasčių. IeÅ¡kovai savo galutiniame patikslintame ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai nurodė, kad aplinkybė, kad numatytas 9 metrų servitutas, visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, jog bÅ«tent tokio pločio ir bus kelias, maksimalaus numatyto pločio gali prireikti požeminių ir antžeminių komunikacijų įrengimui, priežiÅ«rai ir tvarkymui.

AnalogiÅ¡ki servitutai buvo nustatyti ir kitiems žemės sklypams. 4.6. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, neva tarp pačių ieÅ¡kovų dėl servituto nustatymo vienas kitų atžvilgiu jokio ginčo nėra. Pats faktas, kad ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė reikalavimus teisme, patvirtina, jog susitarimu ginčo iÅ¡spręsti nepavyko. Vien aplinkybė, kad ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė analogiÅ¡kus reikalavimus vienas kitam, nereiÅ¡kia, jog ginčo nėra ir servitutų nustatymÄ jie gali įforminti susitarimu. 4.7.

Pirmosios instancijos teismas neatliko įstatyme nustatytos pareigos iÅ¡nagrinėti kilusį ginÄÄ , užkirsti galimybę tarp Å¡alių kilti ginčams ateityje. Byloje buvo konstatuotos visos įstatyme ir teismų praktikoje nustatytos servituto nustatymo teisme sÄ lygos, pats teismas pripažino jo dalinį pagrįstumÄ , tačiau kažkodėl visiÅ¡kai atmetė ieÅ¡kinį, o ne tenkino jį iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismui nebuvo jokių objektyvių kliūčių iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės tenkinant ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį bent iÅ¡ dalies, tačiau teismas to nepadarė, paliko ieÅ¡kovus su atsakove (iÅ¡ esmės neprieÅ¡taraujančiai servituto nustatymui) konfliktinėje situacijoje, ieÅ¡kovams neturint kito privažiavimo prie jiems priklausančių žemės sklypų.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodyti tokie motyvai: 5.1. Esminis apeliacinio skundo argumentas, kuriuo remiantis kritikuojamos teismo iÅ¡vados, yra tai, kad praÅ¡ydami nustatyti servitutus, IeÅ¡kovai rėmėsi 2014 m. P.G. IÄ® parengtu Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, kuriame buvo numatyti Å¡ioje byloje praÅ¡yti nustatyti servitutai, kadangi bÅ«tent jo pagrindu iÅ¡ vieno žemės sklypo buvo suformuoti keturi žemės sklypai, kurie priklauso bylos Å¡alims.

Iš to reikia suprasti, kad dėl šių aplinkybių Ieškovai tarsi neturėjo pareigos pagrįsti nei servituto dydžio, nei būtinumo. Tačiau toks požiūris yra nepagrįstas. Ieškovų minimas 2014 m. Žemės sklypo(ų) formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame neva numatytas prašomas nustatyti 9 metrų pločio kelio servitutas, buvo rengiamas vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis. Taisyklės aiškiai numatė, kad pačiu Žemės sklypo(-ų) formavimo ir pertvarkymo projektu servitutai nėra nustatomi, tačiau projekte gali būti numatomi siūlomi nustatyti ar panaikinti servitutai.

Todėl pirmiausia projektu nebuvo nustatyti kokie nors servitutai ir Å¡io projekto sprendiniai dėl servitutų savaime neįpareigojo ir nesusaistė nei atsakovės, nei institucijų, nei kitų asmenų. 5.2. Byloje vertinant ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl kelio servituto ir dėl inžinerinių tinklų servituto, ieÅ¡kovai turėjo tiksliai nurodyti, kokio pločio kelio ir kokio pločio inžinerinių tinklų servitutus jie praÅ¡o nustatyti, ir ar jie negali bÅ«ti vienoje vietoje, kas yra galima ir kÄ patvirtino projekto rengėja.

Vietoje to, ieÅ¡kovai prašė nustatyti 9 metrų pločio kelio servitutÄ , ir 9 metrų pločio inžinerinių tinklų servitutÄ . teismas pagrįstai sprendė, kad reikalavimas nustatyti net 9 metrų pločio kelio servitutÄ akivaizdžiai prieÅ¡tarauja imperatyvui nustatyti minimaliai bÅ«tinos apimties servitutÄ , kuo mažiau apribojant tarnaujantįjį daiktÄ . Nėra jokių objektyvių priežasčių, kodėl nagrinėjamu atveju bÅ«tų reikalingas net 9 metrų pločio kelio servitutas.

Nors ieÅ¡kovai tris kartus tikslino ieÅ¡kinį ir vis buvo atkreipiamas dėmesys į tai, kad jie tokio pločio servituto objektyvaus poreikio taip ir nesistengė pagrįsti, remdamiesi iÅ¡imtinai formaliais projekto sprendiniais ir nevertindami Å¡ių rekomendacinių projekto sprendinių realaus pagrįstumo ir tikslingumo. 5.3. IeÅ¡kovai teigė, kad 9 metrų pločio servitutas neva nereiÅ¡kia, kad tokio pločio bus ir kelias. Reikia suprasti, kad jiems visų 9 metrų kelio servitutui nereikia, tačiau vis tiek praÅ¡o nustatyti bÅ«tent 9 metrų pločio kelio servitutÄ â€“ matyt, ieÅ¡kovai patys dar tik ketina spręsti, kurioje tiksliai vietoje ir kokio pločio keliÄ Ä¯renginės. Tačiau tai nesuderinama su servituto institutu – vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas turi tiksliai žinoti savo poreikius, inter alia, ir kokio tiksliai pločio kelio, kokioje vietoje, kokios konstrukcijos kelio jam reikės patekti į savo žemės sklypÄ .

Kadangi ieÅ¡kovai patys pripažino, kad keliui nereikia 9 metrų pločio juostos, jie turėjo sukonkretinti savo reikalavimÄ ir praÅ¡yti tik tokio pločio servituto, koks keliui reikalingas. 5.4. IeÅ¡kovai nepagrįstai nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog IeÅ¡kovai neįrodė inžinerinių tinklų servituto bÅ«tinumo. Kaip paaiÅ¡kėjo bylos nagrinėjimo metu, elektros tinklų servitutas jau nustatytas notarinėmis sutartimis, ir tokio servituto poreikio nebėra. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nėra jokios galimybės naudotis kokiais nors inžineriniais tinklais, kuriems praÅ¡omas nustatyti servitutas. 5.5.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimus, kuriais jie prašė nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutus vienas kito naudai vienas kito žemės sklype bei servitutus savo žemės sklypuose atsakovės naudai (ieškinio 1.2, 1.3 ir 1.4 reikalavimai). Ieškiniu patys ieškovai prašė vienas kitam nustatyti servitutus per vienas kito žemės sklypus, tokiu būdu tiesiog siekdami išvengti notarinio sandorio dėl servitutų įforminimo išlaidų. Kaip matyti iš ieškinio ir Ieškovų atstovo parengiamojo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, tarp pačių Ieškovų nėra jokio ginčo dėl servitutų vienas kito naudai nustatymo.

Todėl toks reikalavimas iš esmės yra tiesiog nenagrinėtinas teisme, nes nėra pažeistos teisės, kurias teismas turėtų ginti. Taip pat šiuo aspektu nesuprantamas ieškovų reikalavimas visas šios bylos nagrinėjimo išlaidas priteisti tik iš atsakovės. 5.6. Ieškinio 1.2, 1.3 ir 1.4 reikalavimais ieškovai prašė nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutus per savo žemės sklypus, ir nurodė, kad vienas iš viešpataujančiųjų daiktų tokių servitutų atžvilgiu būtų atsakovės žemės sklypas.

Atsakovė nurodė, kad jai nėra reikalingas nė vienas iÅ¡ ieÅ¡kinio 1.2, 1.3 ir 1.4 reikalavimuose nurodomų kelio ir inžinerinių tinklų servitutų, nes ji savo žemės sklypu ir jame ketinamais statyti statiniais puikiai gali ir galės naudotis nesinaudojant jokiomis ieÅ¡kovų žemės sklypų dalimis nei patekimui į savo žemės sklypÄ , nei inžinerinių tinklų tiesimui, naudojimui ar tvarkymui. IeÅ¡kovai nepateikė visiÅ¡kai jokių argumentų, kodėl jie mano, kad atsakovė objektyviai negali naudotis savo žemės sklypu be jų praÅ¡omų jos naudai nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutų, arba kokias kliÅ«tis tuo klausimu jie mano, kurias reikėtų Å¡alinti, norint atsakovei naudotis savo žemės sklypu pagal paskirtį.

Todėl teismas pagrįstai atmetė Å¡iuos reikalavimus. 5.7. IeÅ¡kovai, visiÅ¡kai nepateikdami jokių pagrįstų argumentų, prašė teismo visus servitutus nustatyti neatlyginamai, nors kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpcijÄ â€“ tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvus, nenustatė iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebÅ«tų galima iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo 8. IeÅ¡kovai su apeliaciniu skundu teikė įrodymus – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ , žemės sklypo planÄ bei Bendrojo pagalbos centro informacijÄ , nurodydami, jog priedai Nr. 1 ir 2 jau yra byloje ir teikiami teismui patogumo dėlei; priedas Nr. 3 – naujas įrodymas, gautas po bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pagal teismo iÅ¡duotÄ liudijimÄ . Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , susipažino su Å¡iuo nauju įrodymų, todėl jo pridėjimas prie bylos neužvilkins jos nagrinėjimo ir nepažeis Å¡alių teisių.

Be to, jis patvirtina aplinkybę, jog tarp ieškovų ir atsakovės sūnaus galbūt kyla konfliktai, kurie neturi esminės reikšmės iškeltam ieškovų ginčui dėl servitutų nustatymo.

9. Apeliantas 2020 m. balandžio 30 d pateikė praÅ¡ymÄ pridėti papildomÄ Ä¯rodymÄ ir nurodo, jog  ieÅ¡kovas A. S. tarp savo turimų  dokumentų tik dabar rado 2014 m. VÄ® ,,Klaipėdos regiono keliai“ patvirtintÄ laikino kelio nuovažos įrengimo projektÄ . Remiantis Å¡iuo dokumentu buvo įrengta nuovaža į atsakovės žemės sklypÄ .

10. Ieškovai nurodo, kad iš šio plano matyti, kad vien nuovažos važiuojamoji dalis sudaro 6 metrus, o iš viso 8 metrai, todėl pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovams galėtų būti nustatytas kelio servitutas ne platesnis nei 5,5 metrai, yra nepagrįsta.

11. Å is įrodymas pateiktas apeliacine tvarka bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės, t. y. teismui 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi atidėjus procesinio sprendimo priėmimÄ ir paskelbimÄ , todėl jį atsisakytina priimti. Teismas pagrindžia sprendimÄ tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo iÅ¡tirtos teismo posėdyje, o teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį jokie praÅ¡ymai, nauji duomenys, įrodymai ir kt. negali bÅ«ti teikiami bei vertinami, nes jau yra baigtas bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės ir tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atsisakyti priimti apeliantų teikiamus įrodymus ( CPK 251, 338 str.).

Be to, įvertinus ieÅ¡kovų suformuluotus ieÅ¡kinio reikalavimus dėl servituto nustatymo, darytina iÅ¡vada, jog bylos nagrinėjimo atnaujinimas dėl Å¡io įrodymo pridėjimo tik užvilkins jos nagrinėjimÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡is įrodymas yra minimas ieÅ¡kovų patikslintame ieÅ¡kinyje, ieÅ¡kovai teikė kitus įrodymus dėl įrodinėjamų servitutų pločio, todėl pagal Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykÄ apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl ieÅ¡kovų reikalavimų pagrįstumo.

Apeliacinis skundas atmestinas. Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė 12. Byloje nustatyta, kad atsakovei G. G. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), skirtas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai. Ieškovui A. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), skirtas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai. Ieškovei V.

L. su R. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), skirtas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai. Ieškovams B. K. ir I. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

13. IeÅ¡kovai byloje nurodė, jog visi Å¡ie žemės sklypai buvo suformuoti padalijus vienÄ Å¾emės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarojo žemės sklypo padalijimas buvo atliktas pagal ieÅ¡kovo A. S. užsakymu 2014 m. P. G. IÄ® parengtÄ Å½emės sklypo(ų) formavimo ir pertvarkymo projektÄ . Projekto aiÅ¡kinamojo raÅ¡to 20–26 lapuose nurodyta, kad visiems sklypams nustatomi kelio ir inžinerinių tinklų klojimui skirti servitutai (S2, S3, S4, S5), jie yra pažymėti sprendinių brėžinyje bei susisiekimo sistemos schemoje ( 27–28 lapai).

Tie patys servitutai grafiÅ¡kai pavaizduoti ir žemės sklypų 2015 metais UAB „Geodonas“ atliktų kadastrinių matavimų bylose, kurios buvo patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2015-07-13 sprendimu. Papildomai UAB „Geodonas“ 2019‑07‑02 parengė servituto nustatymo schemÄ M 1:1000 su koordinatėmis, nurodant praÅ¡omų nustatyti servitutų plotÄ kiekviename sklype. Žemės sklypo(ų) formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2015-01-14 įsakymu, kurio 2. punkte nustatyta, kad formavimo ir pertvarkymo projekte numatytus naujai projektuojamus žemės servitutus siÅ«loma nustatyti vadovaujantis CK 4.124 straipsnio nuostatomis.

14. IeÅ¡kovai Å¡ioje byloje pateikė pradinį ieÅ¡kinį, kurį tikslino keletÄ kartų ir galutinai patikslintu ieÅ¡kiniu suformulavo savo ieÅ¡kinio reikalavimus, kuriais praÅ¡o nustatyti 4 neatlygintinus servitutus, t. y. 3 servitutus vienas kito atžvilgiu bei atsakovei ir tik vienÄ servitutÄ atsakovės sklype, t. y. per atsakovei G. G. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ (tarnaujantysis daiktas), Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 697 m2 ploto servitutÄ .

15. Įvertinus ieškovų reikalavimus darytina išvada, jog ieškovai prašė jų sklypuose nustatyti servitutus atsakovei, nes pati atsakovė nurodė, jog situacija pasikeistų, jeigu būtų galimybė prie sklypų privažiuoti iš priešingos pusės. Ieškovai nurodė, kad byloje buvo pateikti įrodymai, kad teritorijų planavimo dokumentuose yra numatytas toks kelias, t. y. iš priešingos atsakovės žemės sklypui pusės (palei (duomenys neskelbtini)).

16. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai nurodo, jog jie savo galutiniame patikslintame ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai nurodė, kad aplinkybė, kad numatytas 9 metrų servitutas, visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, jog bÅ«tent tokio pločio ir bus kelias, maksimalaus numatyto pločio gali prireikti požeminių ir antžeminių komunikacijų įrengimui, priežiÅ«rai ir tvarkymui (taip numatyta ir pačiame P. G. IÄ® Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte). Apeliantai detalizuoja apeliaciniame skunde plačiau šį savo motyvÄ ir konstatuoja, jog teismui buvo (ar turėjo bÅ«ti) aiÅ¡ku, kad 9 m pločio servitutas nustatomas bendrai ir keliui, tinklams, Å¡aligatviams, želdiniams.

17. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, jog rytinėje dalyje nuo esančio kelio iki žemės sklypo ribos servitutas (2 m pločio) ir taip jau yra nustatytas (elektros įrenginiams ir komunikacijoms), tai daliai atsakovės žemės sklypo jau yra taikomi suvaržymai, todėl 9 metrų bendro su 5 metrų pločio keliu servituto nustatymas niekaip papildomai neapsunkins atsakovės žemės sklypo, pačiai atsakovei deklaruojant, kad ji neprieÅ¡tarauja kelio servituto nustatymui, o tik jo pločiui. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir nustatyti 5,5 m pločio kelio servitutÄ atsakovės sklype.

18. Ä®vertinus Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas pozicijas apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl galimybės ieÅ¡kovams praÅ¡yti nustatyti neatlygintinį kelio servitutÄ atsakovės sklype, abipusius servitutus ieÅ¡kovams bei atsakovei ieÅ¡kovų sklypuose bei dėl kelio servituto nustatymo pagrįstumo, atlygintinumo bei turinio. Dėl galimybės ieÅ¡kovams praÅ¡yti nustatyti neatlygintinį kelio ir inžinerinių tinklų servitutÄ atsakovės sklype, abipusius servitutus ieÅ¡kovams bei atsakovei ieÅ¡kovų sklypuose 19.

Servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnis). Servituto nustatymas teismo sprendimu yra atskiras pagrindas servitutui atsirasti. Jis taikomas tada, kai savininkų valios suderinti ir servitutÄ nustatyti kitais bÅ«dais (sutartimi, administraciniu aktu) nepavyksta. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad tik tarp ieÅ¡kovų ir atsakovės nepavyko suderinti valios dėl 9 metrų kelio įrengimo kvartale, ieÅ¡kovų iÅ¡kelto ginčo esmė įrodo, jog Å¡is ginčas yra dėl 9 metrų pločio kelio įrengimo sujungiant Å¡alių sklypus, todėl apeliantai nepagrįstai remiasi iÅ¡imtinai kelio servituto nustatymo teisiniais santykiais.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovai nurodo, jog prie ieÅ¡kovų žemės sklypo nėra kito privažiavimo, ieÅ¡kovai realiai naudojasi suprojektuotu keliu, kuris turėjo bÅ«ti įformintas servitutais S2, S3, S4, S5. IÅ¡ atsakovės atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį, iÅ¡ jos atsakymo į pretenzijÄ darytina iÅ¡vada, jog ji nesutinka tik su kelio pločiu – 9 metrų, įrengiant nuovaÅ¾Ä jos žemės sklype neatlygintinai, neprieÅ¡tarauja dėl 5,5 metrų pločio servituto nustatymo, nurodo, kad ieÅ¡kovai netrukdomai naudojasi važiuodami keliu, kurio plotis yra 4 metrai (t. 1, b. l. 55).

Šį keliÄ byloje iliustruoja nuotraukos (t.1, b. l. 4–11). IÅ¡ Å¡ių bylos aplinkybių darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovai neįrodė, jog yra pagrindas nustatyti jų praÅ¡omo ieÅ¡kinyje kelio servitutÄ atsakovės sklype, nes ieÅ¡kovų iÅ¡keltas ginčas kyla iÅ¡ Å¡alių susitarimų jų teritorijos planavimo procese.

20. Servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Kaip savo praktikoje yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, servituto nustatymas gali bÅ«ti grindžiamas bÅ«tinumu užtikrinti kitų asmenų skirtingas teises ir skirtingus teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007). Taigi, sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra jo bÅ«tinumas. Konstatavus, kad servitutas yra bÅ«tinas, atsiranda pagrindas jį nustatyti. Tokių bÅ«tinų aplinkybių ieÅ¡kovai neįrodė, o jų nurodomos aplinkybės dėl 9 metrų pločio kelio įrengimo neatlygintinai įrengiant nuovaÅ¾Ä atsakovės žemės sklype nėra pagrindas kelio servitutui ieÅ¡kovams nustatyti atsakovės žemės sklype.

21. Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovai patikslintame ieÅ¡kinyje praÅ¡o nustatyti servitutus ir ieÅ¡kovams, ir atsakovei, tačiau tokia pozicija yra neparemta civilinio proceso normomis. IeÅ¡kovui pareiÅ¡kus reikalavimÄ savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimÄ , kuris turėtų tiesioginę įtakÄ Å¡alių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. iÅ¡spręsti Å¡alių kilusį ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).

Taigi, atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius Å¡alių autonomijos, taip pat rungimosi principus, ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiÅ¡kia ieÅ¡kinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ . Todėl jis negali reikÅ¡ti ieÅ¡kinio ieÅ¡kovams. Tai, kad ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį vieni kitiems, įrodo, jog ginčo dėl jų nurodomų aplinkybių nėra ir Å¡i bylos dalis gali bÅ«ti iÅ¡sprendžiama ieÅ¡kovų sutartimi, nors ieÅ¡kovai vis dėlto apeliaciniame skunde nurodo, jog ginčas yra dėl 9 metrų pločio kelio įrengimo.

22. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, neva tarp pačių ieÅ¡kovų dėl servituto nustatymo vienas kitų atžvilgiu jokio ginčo nėra. Vien aplinkybė, kad ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė analogiÅ¡kus reikalavimus vienas kito atžvilgiu, nereiÅ¡kia, jog ginčo nėra ir servitutų nustatymÄ jie gali įforminti susitarimu. Pirmosios instancijos teismas aptariamÄ iÅ¡vadÄ padarė neatsižvelgęs į Å¡ios bylos konkrečiÄ situacijÄ , t. y. kad reikalavimai pareikÅ¡ti teritorijų planavimo dokumentų pagrindu, kuriuose numatyti iÅ¡ esmės vienodi servitutai visiems keturiems žemės sklypams.

IeÅ¡kovų netenkina tokia situacija, kai servitutai susitarimu bus nustatyti tik jų žemės sklypuose, tačiau iÅ¡ esmės jais naudotis nebus galima nenustačius analogiÅ¡ko servituto atsakovės žemės sklype. IeÅ¡kovų taip pat netenkina tokia situacija, kad jiems susitarimu nustačius vienokio pločio servitutÄ (pavyzdžiui, 9 m), teismas vėliau nuspręstų, kad atsakovės sklypui nustatytinas kitokio pločio servitutas (pavyzdžiui, siauresnis). Galimas tik toks susitarimas dėl servituto, kuris bÅ«tų tik tarp visų keturių žemės sklypų savininkų, tačiau atsakovė su tuo nesutinka.

Todėl susitarimas tarp ieÅ¡kovų ir nebuvo pasiektas, todėl ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ , kad teismas iÅ¡spręstų šį klausimÄ visų 4 žemės sklypų savininkų atžvilgiu visiems vienodai. Nurodyti apeliacinio skundo motyvai įrodo, jog tarp Å¡alių yra kilęs ginčas iÅ¡ Å¡alių susitarimų teritorijų planavimo procese. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovai praÅ¡o atsakovės sklype nustatyti 697 m2 ploto servitutÄ , o ieÅ¡kovų sklypuose – 450 m2 bei 495 m2 ploto servitutus, tuo paneigiamas apeliacinio skundo motyvas dėl 4 žemės sklypų savininkų ginčo iÅ¡sprendimo vienodomis sÄ lygomis.

23. Paminėtas apeliacinio skundo motyvas paneigia kitÄ apeliacinio skundo motyvÄ , jog pirmosios instancijos teismas turėjo ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir nustatyti 5,5 m pločio kelio servitutÄ atsakovės sklype, todėl teisėjų kolegija, darydama iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovų iÅ¡kelto ginčo esmė yra 9 metrų ploto kelio įrengimas ginčo sklypuose, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas. Reikalavimo dėl 5,5 m pločio kelio servituto nustatymo atsakovės žemės sklype ieÅ¡kovai nebuvo suformulavę.

24. Byloje nustatyta, jog atsakovės ir ieškovų žemės sklypuose jau yra įvesti elektros inžineriniai tinklai, jų įrengimui ieškovai A. S., R. L. ir V. L. su AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ sudarė servituto sutartis, pagal kurias suprojektuoti apie 2 metrų pločio servitutiniai privažiavimai per atsakovės G. G. bei ieškovų I. K., B. K., A. S. žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 81–113).

Pažymėtina, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 3 d., detaliuosiuose planuose nustatomi planuojamos teritorijos aprÅ«pinimo inžineriniais tinklais bÅ«dai ir susisiekimo komunikacijos (numatomų skirstomųjų tinklų bei susijusių gatvių ir pagalbinių gatvių trasų iÅ¡dėstymas), joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis. Vadinasi, servituto inžineriniams tinklams eksploatuoti poreikis buvo nustatytas Å¡alių sklypų detaliajame plane ir ieÅ¡kovai, praÅ¡ydami nustatyti servitutÄ inžineriniams tinklams įvesti, privalėjo įrodyti, jog jiems trukdoma tai padaryti pagal sklypo detalųjį planÄ .

Byloje nustatyta, kad tik ieÅ¡kovai R. ir V. L. yra pasistatę namÄ , todėl kitiems ieÅ¡kovams trukdymas įrengti konkrečius inžinerinius tinklus Å¡ioje byloje yra neįrodytas. Atkreiptinas dėmesys, jog vandens ir nuotekų tinklas yra rengiamas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatų nustatyta tvarka ir Å¡ioje byloje nėra įrodymų, jog atsakovė trukdo nustatytai tvarkai įgyvendinti. Dėl kelio servituto nustatymo pagrįstumo, atlygintinumo bei jo turinio.

25. CK 4.119 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu nustatant kelio servitutÄ , suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį keliÄ , jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Šios normos turinys suponuoja tai, kad kelio servituto plotis (iÅ¡sidėstymas) gali bÅ«ti nustatomas pagal faktiÅ¡kai egzistuojančio (egzistavusio) kelio plotį arba pagal CK nustatytÄ bendrÄ dydį – 4 metrus.

Taigi prašomo nustatyti servituto schema ar planas yra reikalingas ir turi būti privalomai pateikiamas tada, kai kelio servitutas nustatomas ten, kur kelio iš viso nėra ir jį reikia suformuoti. Jeigu servitutas nustatomas jau esamuose keliuose, kurie yra faktiškai naudojami, gali būti, kad planas ar schema nereikalingi. Pagrindiniai duomenys, reikalingi kelio servitutui nustatyti, yra kelio plotis ir išsidėstymas; šie elementai turi būti nurodyti teismui pateikiamame prašomo nustatyti servituto plane.

Å ioje byloje nuotraukos, esančios t.1, b. l. 4–11, įrodo, jog yra faktiÅ¡kai egzistuojantis kelias, tačiau Å¡ios bylos esmė yra ne trukdymas ieÅ¡kovams Å¡iuo keliu patekti į savo sklypus, o naujo 9 metrų pločio kelio su nuovaža atsakovės sklype įrengimas neatlygintinai. Apeliacinio skundo motyvais nustatyta, jog ieÅ¡kovų, padavusių apeliacinį skundÄ , netenkina 5,5 metrų pločio servituto nustatymas, nors ieÅ¡kovai ir nurodo, jog teismas turėjo ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies, tačiau pagal ieÅ¡kinyje suformuluotus reikalavimus ieÅ¡kinio dalies patenkinimas yra neįmanomas, nes ieÅ¡kovai teismo prašė nustatyti 697 m2 ploto servitutÄ atsakovės sklype, t. y. 7 arų dydžio plote.

Ieškovai rėmėsi 2014 m. P.G. IĮ parengtu Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, kuriame numatytas įrengti ieškovų nurodomas 9 m pločio kelias, t. y. kaip apeliaciniame skunde nurodomas servitutas nustatomas bendrai ir keliui, ir tinklams, šaligatviams, želdiniams. Tokia ieškovų nuostata prieštarauja CK 4.119 str. bei servituto nustatymo pagrindams bei jo turiniui.

26. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kelio servituto turinio, pažymi, kad kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 straipsnis). Kai kelio servitutu suteikiama teisė naudotis pėsčiųjų taku, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu pėsčiųjų taku gali eiti pėstieji, važiuoti dviračiai, neturintys variklių, ir gali būti vedami už pasaito galvijai (CK 4.118 straipsnio 1 dalis).

Kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku (CK 4.119 straipsnio 1 dalis). Kai kelio servitutu suteikiama teisė varyti galvijus, papildomai nenustatant galimybės naudotis juo kitais tikslais bei nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu (taku) galima tik varyti galvijus bei servituto turėtojui naudotis juo kaip pėsčiųjų taku (CK 4.120 straipsnio 1 dalis).

Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių jį tiksliai nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 straipsnio 2 dalis). Å ioje byloje ieÅ¡kovų nurodoma kelio servituto 9 metrų apimtis – keliui ir tinklams, Å¡aligatviams, želdiniams – nepatenka į įstatyme nustatytÄ kelio servituto turinį. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovų pozicija nepagrįstai iÅ¡plečiant kelio servituto turinį įrodo, jog ginčas Å¡ioje byloje kyla iÅ¡ kitų teisinių santykių dėl 9 metrų kelio su nuovaža atsakovės sklype įrengimo atsakovei kompensuojant į ieÅ¡kovų žemės sklypuose praÅ¡omus nustatyti servitutus.

27. Tokia teisinė situacija galėtų padėti šalių susitarimui dėl abipusių servitutų nustatymo CK 4.125 straipsnio pagrindu arba teismo sprendimu, jei dėl abipusių servitutų nustatymo kreiptųsi tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovė. Tokiu atveju bÅ«tų pagrindas kitaip vertinti ir Å¡ioje byloje nagrinėjamÄ situacijÄ Â abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros užtikrinimo aspektu, tačiau atsakovė atsiliepimuose į patikslintÄ ieÅ¡kinį, į apeliacinį skundÄ atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , jog ji neturi jokio intereso nustatyti servitutÄ ieÅ¡kovų žemės sklypuose, savo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo ieÅ¡kovams nesuformulavo ir iÅ¡ esmės nurodo, jog jos sklype nuovažos įrengimas turėtų bÅ«ti teisingai jai atlygintas. Atsakovė Å¡ioje byloje nepraÅ¡o nustatyti jai servituto ieÅ¡kovų sklypuose, todėl ieÅ¡kovų reikalavimas nustatyti atsakovei servitutÄ Å¡ioje byloje negali bÅ«ti tenkinamas.

28. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servituto turinį konkrečiu atveju lemia vieÅ¡pataujančiojo daikto poreikiai – servitutu gali bÅ«ti suteikiamos tik tokios teisės, kurios objektyviai bÅ«tinos vieÅ¡pataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Spręsdamas klausimÄ dėl konkrečių ieÅ¡kovui praÅ¡omų suteikti teisių, teismas turi įvertinti kiekvienÄ jų pagal įstatyme nustatytus kriterijus: ar Å¡ios teisės susijusios su naudojimusi vieÅ¡pataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus ir konkretus jų poreikis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; kt.). Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.133 straipsnis). Todėl šioje byloje ieškovai privalėjo tiksliai įvardyti, kokius inžinerinius tinklus jiems atsakovė trukdo įvesti.

29. Civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpcijÄ â€“ tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti kompensuoti dėl servituto patirti netekimai. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymÄ , ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 straipsnis), Å¡ios dvi teisės yra savarankiÅ¡kos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai savo procesiniuose dokumentuose įrodinėjo, kad servitutas turi bÅ«ti neatlygintinis.

30. Servituto rÅ«Å¡ies nustatymas (atlygintinis ar neatlygintinis) nelaikytinas ieÅ¡kinio dalyko pakeitimu, todėl ginÄÄ sprendžiantis teismas, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, turi iÅ¡spręsti ne tik servituto, bet ir jo rÅ«Å¡ies nustatymo klausimÄ , atlygintinio servituto atveju – nustatyti atlyginimo ar kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014). Tačiau Å¡ioje byloje nesant pagrindo tenkinti ieÅ¡kovų reikalavimų servituto atlygintinumo klausimas nėra aktualus.

Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vada 31. Apeliaciniu skundu jį padavę ieÅ¡kovai praÅ¡o patenkinti jų ieÅ¡kinį, tačiau apeliacinį skundÄ byloje padavė tik ieÅ¡kovai V. L., A. S., R. L., kiti ieÅ¡kovai I. K., B. K. sprendimo neskundė, todėl tenkinti ieÅ¡kinio taip, kaip apeliacinio skundo motyvuose dėl 5,5 metrų pločio kelio servituto nustatymo, nėra pagrindo, įvertinus ir tai, kad ieÅ¡kovai reiÅ¡kia ieÅ¡kinį ir vieni kitiems bei praÅ¡o nustatyti abipusį servitutÄ atsakovei.

Teismas nurodo, kad teisė kreiptis į teismÄ teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas LR Konstitucijos 30 str.1 d., LR teismų įstatymo 4 str., LR CPK 5 str. 1 d., taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 str.). Å iÄ teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobÅ«džio reikalavimÄ â€“ ieÅ¡kinio dalykÄ (LR CPK 135 str. 1 d. 4 p.), t. y. iÅ¡dėstydamas aiÅ¡kų ir konkretų praÅ¡ymÄ , kaip turėtų bÅ«ti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiÅ«riu jo pažeistos teisės. IeÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas.

Materialiosios teisės požiÅ«riu, pareikÅ¡tu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vienÄ ar kelis pažeistos teisės gynimo bÅ«dus, įtvirtintus LR CK 1.138 str. Civilinių teisių gynimo bÅ«dai – tai materialiojo teisinio pobÅ«džio reikalavimai, reiÅ¡kiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui iÅ¡vengti. LR CK 1.137 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybÄ , t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus:

įgyvendinimo bÅ«dus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo bÅ«dus, teisės atsisakymÄ ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas atitinka dispozityvumo, proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungtyniÅ¡kumo principus. Teismas negali keisti ieÅ¡kinyje nurodytų teisių gynimo bÅ«dų, nes privalo užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ (LR CPK 17 str.), iÅ¡skyrus atvejus, kai reikia apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ (LR CPK 49, 320, 353 str.).

Å ioje byloje ieÅ¡kovai du kartus tikslino savo reikalavimus, pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kinosi faktines aplinkybes dėl mažesnės apimties kelio servituto nustatymo, taip atskleisdamas bylos esmę, tačiau ieÅ¡kovai pasirinko savo teisių gynimo bÅ«dÄ , nurodytÄ patikslintame ieÅ¡kinyje, neprašė nustatyti mažesnės apimties kelio servituto, todėl apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).

32. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010).2 Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 33.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnis). IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetus iÅ¡ ieÅ¡kovų, padavusių apeliacinį skundÄ , priteisti 600 EUR iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (CPK 98 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : atsisakyti priimti ieÅ¡kovo A.

S. (A. S.) 2020 m. balandžio 30 d. pateiktÄ Ä¯rodymÄ . Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti G. G. iÅ¡ V. L., R. L., A. S. po 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis Giedrė Seselskytė