1ec398cf-071f-48d7-aec0-e4e7ea52ce1a · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 1A-75/2011

Proceso Nr. 1-20-1-00314-2009-3

                               Â

                                                    Procesinio sprendimo

kategorijos:1.2..14.4.2;

 (S)

                                                                                     2.1.7.4

LIETUVOS Apeliacinis teismas

                      N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos), teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Reginos Gaudutienės, sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,

gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,

nuteistiesiems

A. K., V. J., D. A.,

nukentėjusiajam

A. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti V. J. ir D. A., tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka nepaskųstas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ir nuteistojo A. K. apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:

A.

K. nuteistas už tai, kad kartu su V. J. per 2009-04-08

- 2009-04-27 laikotarpį, veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, savo naudai vertė nukentėjusįjį A. B. perduoti 4000 litų ir 600 eurų, kaip pinigines lėšas nuslėptas nuo jų, ir vykdydami Å¡iuos veiksmus 2009-04-08 per 19.30 val. - 21.00 val. laikotarpį namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinės aikÅ¡telėje V. J. smogė kumščiu ir taip palaužė nukentėjusiojo pasiprieÅ¡inimÄ , neteisėtai atėmė nukentėjusiajam

nepilnamečiui A. B. laisvę, automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno nukentėjusįjį į

laukymę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), kur V. J. sudavė nukentėjusiajam eilę smÅ«gių į juosmens sritį, o A. K. sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam plastikine lazda į nugarÄ , kojas, D.

A. savavaldžiaujant, tai yra, smogus kumščiu nukentėjusiajam į kaktÄ , bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ ; V. J. ir A. K. tęsdami nusikalstamus veiksmus vėliau vykusių susitikimų metu: 2009-04-14, 18.32 val. susitikimo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), metu ir automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-04-17

20.51 val. susitikimo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje metu, 2009-04-19 11.28 val. susitikimo namo, esančio (duomenys neskelbtini),

laiptinėje ir prie šio namo kieme, metu grasino fiziniu susidorojimu, taip pat 2009-04-21 ir 2009-04-23 V. J. nukentėjusiajam A. B.

siunčiamomis trumposiomis žinutėmis ir telefoninio pokalbio metu grasino fiziniu smurtu ir nukentėjusįjį kompromituojančios informacijos atskleidimu, o nukentėjusiajam nevykdant reikalavimų, 2009-04-27, apie 8.00 val. įvykusio susitikimo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės aikÅ¡telėje, metu V. J. panaudojo fizinį smurtÄ â€“ sudavė tris smÅ«gius rankomis nukentėjusiajam į pilvÄ , juosmenį, rankas, veidÄ ir taip padarė nukentėjusiajam A. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir vertė nukentėjusįjį perduoti pinigus.

Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2010-09-30 nuosprendį ir priimti jam naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu, mano, kad nuosprendis yra nepagrįstas dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Teigia, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė ir byloje nėra nė vieno objektyvaus jo kaltės įrodymo. Jis nuteistas remiantis abejotinais įrodymais.

Apeliantas teigia, kad teismas rėmėsi nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiojo A.

B. parodymais. Nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nesutampa su jo parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu. Nukentėjusiojo parodymuose nurodytas lazdos, kuria patyrė smurtÄ , apibÅ«dinimas nesutampa su jo parodymais, duotais parodymų patikrinimo metu. NenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi yra nukentėjusiojo parodymai ir dėl smurto panaudojimo laukymėje. Apeliantas teigia, kad byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų naudojęs smurtÄ su plastikine lazda. Apelianto manymu, aplinkybė, kad laukymėje buvo rastos nuolaužos, nesant jokių kitų duomenų, negali bÅ«ti patikimu įrodymu, kad Å¡iomis nuolaužomis jis mušė nukentėjusįjį. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusysis į laukymę buvo vežamas prievarta. Visi nuteistieji nuosekliai parodė, kad jie važiavo į laukymę žaisti futbolÄ , todėl nepaneigta, kad nukentėjusysis važiavo savo noru.

Apelianto manymu, nepagrįstai kritiÅ¡kai teismas vertinio ir nuteistojo V. J. bei pastarojo brolio V. J. parodymus apie pinigų paskolos faktÄ . Apeliantas teigia, jog jo teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai sutampa su nuosekliais nuteistojo V. J. parodymais, kuris nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad apeliantas yra jo draugas, tačiau jis neprašė jo pagalbos dėl skolos grÄ Å¾inimo iÅ¡ nukentėjusiojo.

Be to, teismas rėmėsi Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo

protokolais, telefoninių pokalbių suvestinėmis, bei aplinkybe, kad V. J. ir jo (apelianto) mobiliuosiuose telefonuose, kortelėse

buvo užfiksuotas nukentėjusiojo A. B. mobilaus telefono numeris. Apeliantas pažymi, kad V. J., jis (apeliantas) ir nukentėjusysis tarpusavyje bendravo, nes buvo draugai, ir A.

B. prašė padėti parduoti motorolerį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašė patenkinti

nuteistojo A. K. apeliacinį skundÄ , nukentėjusysis A. B. ir prokurorė prašė šį skundÄ atmesti.

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu, mano, kad nuosprendis yra nepagrįstas dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Teigia, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė ir byloje nėra objektyvių jo kaltės įrodymų. PraÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir priimti jam naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Å is apelianto praÅ¡ymas netenkintinas.

           Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas A.

K. kaltu dėl A. B. turto prievartavimo, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis.

           Pirmosios

instancijos teismas nustatė, kad A. K. veikdamas kartu su V. J., 2009-04-08 - 2009-04-27 laikotarpyje sistemingai iš

nukentėjusiojo A. B. reikalavo pinigų, panaudojant prieš

nukentėjusįjį grasinimus ir fizinį smurtÄ . Teismas savo iÅ¡vadas dėl A. K. kaltės prievartavus turtÄ iÅ¡ A. B. grindė

nukentėjusiojo A. B. parodymais, parodymų patikrinimo, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais, telefoninių pokalbių suvestinėmis, tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolais, stenogramomis, garso įrašais, kratos, objektų apžiūros protokolais, specialisto išvadomis ir kitais rašytiniais bylos įrodymais.

           Apeliantas, neigdamas savo kaltę, teigia, jog nukentėjusiojo A. B. parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumÄ ir prieÅ¡taringumÄ apeliantas sieja su nukentėjusiojo parodymais dėl lazdos, kuria jis patyrė smurtÄ , apibÅ«dinimo bei vykimo į laukymę tikslo. Teigia, jog jis smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį nenaudojo, o į laukymę jie važiavo pažaisti futbolÄ . Tačiau Å¡ie apelianto skundo teiginiai yra paneigti byloje surinktais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais.

               Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas

išsamiai analizavo nukentėjusiojo A. B. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, ir juos įvertino

pagal jų nuoseklumÄ , patikimumÄ bei atsižvelgdamas į kitų bylos duomenų visumÄ . Nukentėjusysis tiek ikiteisminio

tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nuosekliai ir kategoriÅ¡kai teigė, jog nuteistasis A.

K. kartu su V. J. iÅ¡ jo reikalavo pinigų ir naudojo prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ . Parodė, kad nuteistasis A. K. prieÅ¡ jį naudojo fizinį smurtÄ , kai jis buvo nuvežtas į laukymę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), ten A. K. sudavė jam smÅ«gius lazda į nugarÄ , kojas (t. 4, b. l. 118-121). Å iuos parodymus nukentėjusysis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (t. 2, b. l. 51-53). Ä®vykio vietoje buvo rastos plastmasinės lazdos nuolaužos, jas apžiÅ«rėjus nukentėjusysis parodė, kad tai yra lazdos, kuria jis buvo žalojamas, nuolaužos (t. 2, b.l. 51-53). IÅ¡ tiesų, nukentėjusiojo parodymai dėl jo žalojimo įrankio apibÅ«dinimo nėra visiÅ¡kai vienodi ir nuoseklÅ«s. Pirminėje apklausoje nukentėjusysis parodė, kad apeliantas jį mušė metaline, atrodo aliuminio, pilkos spalvos lazda (t. 2, b. l. 46-50). Tačiau įvykio vietos apžiÅ«ros metu radus plastmasinės lazdos nuolaužas, nukentėjusysis parodė, kad tai nuolaužos lazdos, kuria jį mušė A.K., bei paaiÅ¡kino, kad jis lazdos nečiupinėjo, o iÅ¡ iÅ¡vaizdos ji jam buvo panaÅ¡i į metalinę (t. 2,

b. l. 51-53). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis vėl nurodė, jog A. K. jį mušė su aliumine metaline lazda (t. 4, b.l.

118-121), tačiau nukentėjusiajam paskelbus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis atpažino lazdÄ užfiksuotÄ bylos medžiagoje ir patvirtino, kad tai yra ta pati lazda, kuria jis buvo žalojamas (t. 4, b. l. 121). Apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiojo parodymuose esančius netikslumus dėl lazdos, kuria jis buvo žalojamas, apibÅ«dinimo vertina kaip neesminius. Teisėjų kolegija mano, kad nukentėjusysis, apibÅ«dindamas lazdÄ , kuria jis buvo žalojamas, galėjo nesÄ moningai klysti dėl iÅ¡gÄ sčio, kurį patyrė fizinio smurto metu. Be to, nukentėjusiojo parodymus, kad jis buvo žalojamas lazda, patvirtina įvykio vietoje rastos lazdos nuolaužos. Pažymėtina, kad pats apeliantas neneigia, jog jie su nukentėjusiuoju buvo laukymėje, kur buvo rastos lazdos nuolaužos, tačiau teigia, jog ten nukentėjusiojo nemušė, o jų važiavimo į laukymę tikslas buvo pažaisti futbolÄ . Jis teigia, kad nukentėjusysis į laukymę važiavo savo noru. Å iuos apelianto parodymus paneigė nukentėjusysis, kuris tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu vienodai ir nuosekliai teigė, kad jis į laukymę buvo vežamas prievarta ir ten prieÅ¡ jį buvo naudojamas fizinis smurtas. Ikiteisminio tyrimo metu apeliantas atsisakė duoti parodymus (t. 2, b.l. 135, 140, 143), o aplinkybę, kad į laukymę važiavo žaisti futbolo, nurodė tik teisme. Tokios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nenurodė ir nuteistasis V.

J. PrieÅ¡ingai nuteistasis V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis neatsimena kÄ veikė 2009 m. balandžio 8 d. ir negalėjo pasakyti kur yra Kauno vakarinis lankstas (t. 2, b. l. 83-84). Taigi, esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija apelianto pateiktÄ versijÄ , kad jie į laukymę vyko pažaisti futbolÄ , vertina kaip jo gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

           Taip

pat apeliantas mano, jog nepagrįstai kritiškai teismas vertinio nuteistojo V. J. bei pastarojo brolio V. J. parodymus

apie pinigų paskolos faktÄ . Å iÄ apelianto nurodytÄ versijÄ kruopščiai patikrino pirmosios instancijos teismas ir dėl jos skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pasisakė. Teismas atmetė nuteistųjų V. J. ir A. K. parodymus apie tai, kad V. J. iÅ¡ nukentėjusiojo A. B. norėjo atsiimti jo brolio V. J. paskolintus pastarajam pinigus, kaip nepagrįstus, motyvuodamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nei vienas iÅ¡ nuteistųjų nenurodė, kad pinigus iÅ¡ nukentėjusiojo reikalavo kaip skolos grÄ Å¾inimÄ , kad Å¡iÄ aplinkybę nuteistasis V. J. nurodė tik bylÄ nagrinėjant teisme, o nuteistasis A. K. negalėjo net apibÅ«dinti, detalizuoti nurodytos skolos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su minėtomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, nes jos pagrįstos byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais. Todėl apelianto teiginiai apie pinigų paskolos faktÄ vertinami kaip neteisėto reikalavimo perduoti turtÄ -pinigus, užmaskavimas bei  nuteistojo bandymas suÅ¡velninti savo atsakomybės laipsnį.

               Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto skundo teiginiai, kad nuteistieji su nukentėjusiuoju buvo draugai, ir tik todėl jų mobiliuosiuose telefonuose, kortelėse buvo užfiksuotas nukentėjusiojo A. B. mobilaus

telefono numeris. Šiuos apelianto teiginius paneigia ne tik nukentėjusiojo A. B. parodymai, bet 2009-08-31 telekomunikacijų tinklais

perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai, telefoninių pokalbių suvestinės, 2009-04-23, 2009-05-04 savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, stenogramų, garso įrašai, 2009-04-28 kratos ir 2009-04-28 objektų apžiūros protokolai. Iš paminėtų įrodymų matyti, kad nuteistieji V. J. ir A. K. nukentėjusiajam skambino ne draugiškais tikslais, bet pokalbiuose nuosekliai ir sistemingai reikalavo, kad nukentėjusysis perduotų jiems pinigus, priešingu atveju grasindami jam susidorojimu. Pirmosios instancijos teismas visus paminėtus įrodymus kruopščiais ištyrė ir dėl jų skundžiamame nuosprendyje išsamiai pasisakė. Pažymėtina, kad šių įrodymų patikimumo neginčija ir pats apeliantas, jis tik savaip juos interpretuoja.

           Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja,

kad nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad A. K. veikdamas kartu su V. J., neturėdamas teisėto pagrindo, savo naudai

vertė nukentėjusįjį A. B. perduoti turtÄ â€“ pinigus. Reikalaudamas pinigų jis prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtÄ , grasino susidorojimu. Kad nukentėjusysis buvo įbaugintas dėl panaudoto fizinio smurto ir kad grasinimai susidoroti buvo realÅ«s liudija ir aplinkybė, jog nukentėjusysis kreipėsi dėl to į policijÄ , kartu praneÅ¡damas ir apie jo paties su A. K. ir kitais įvykdytÄ vagystę. Reikalavimas perduoti turtÄ buvo užmaskuotas. Nukentėjusysis A. B. nuosekliai nuo pat kreipimosi į policijÄ viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tvirtino, jog

A. K. ir V. J. reikalavo iÅ¡ jo pinigų, kuriuos nukentėjusysis neva jiems neatidavė po kartu su jais padarytos vagystės, nors jis nebuvo jiems skolingas, nes pavogtus pinigus padalino ne jis, nebuvo jis skolingas ir V. J. broliui. Taigi, reikalavimas buvo užmaskuotas ir grindžiamas skola (kasacinė nutartis Nr.2K-167/2006). Å ios nustatytos aplinkybės atitinka turto prievartavimo sudėties objektyviuosius požymius. Nuteistasis A. K. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Todėl nuteistasis A. K. pagrįstai nuteistas už turto prievartavimÄ , jam taikytas tinkamas baudžiamasis įstatymas (BK

181 straipsnio 2 dalis) ir už Å¡io nusikaltimo padarymÄ paskirta teisinga bausmė. Tenkinti nuteistojo A. K. apeliacinį skundÄ , jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas.

Â

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos

pirmininkė                                                                                 Elena

Vainienė

Teisėjai                                                                                                     Valdimaras

Bavėjanas

                                                                                                                           Â

                                                                                                              Â

Regina Gaudutienė            Â